Archyvas

Archive for the ‘Stephen Tobolowsky’ Category

436> Buried / Palaidotas gyvas


buried-1Peržiūrėdama savo ,,norų“ skiltį (tai darau, jei iš anksto nebūnu sugalvojusi, ką noriu pažiūrėti) gan greitai apsistojau ties Rodrigo Cortés ,,Buried“, kuris žiūrovui žada puikų klaustrofobinį reginį. Polas pabunda uždaroje dėžėje-karste. Šalia jo- žiebtuvėlis ir mobilusis telefonas. Polas ima prisiminti, kokiomis aplinkybėmis čia atsidūrė ir žūtbūt stengiasi ištrūkti.

Taigi, turime galimybę pusantros valandos stebėti Ryan Reynolds, kuris išties nepasižymėjęs kaip tas aktorius, kuris vaidina dėmesio vertuose filmuose, nors romantinės komedijos su juo (The Proposal ir Definitely, Maybe) man patiko. ,,Buried“ – prieštaringai vertinamas filmas, net ir pati nežinojau, ko tikėtis. Galvojau bus nuobodu, todėl nustebau, kad mane įtraukė nuo pat pirmos minutės ir, su tam tikrais nuopuoliais, sugebėjo išlaikyti dėmesį iki pat paskutinės sekundės.

Neseniai šnekėjau apie tai, jog mane nervina, kai rodomas tamsus ekranas, o šiandien vėl ,,užšokau“ ant tokio filmo. Aišku, šioje kino juostoje tai yra natūralu- juk karste elektros nėra, tačiau tos minutės tamsoje kartais būdavo pernelyg ilgos, nuobodžios ir nekeliančios jokios įtampos.

Žiūrėdama vietomis nenusėdėjau ramiai, nes taip ir norėjosi Polui rėkti, ką jis čia daro. Jei jis naudojasi mobiliuoju (kuris šviečia), tai kam jam dar reikalingas uždegtas žiebtuvėlis? Juk ugnis eikvoja taip reikalingą deguonį. Ką jau kalbėti apie bereikalingą mobiliojo naudojimą- juk eikvojasi baterija. Jau nešneku apie ugnį, kuri apskritai yra ganėtinai pavojingas dalykas. Be abejo, dar prisikabinčiau ir prie to, kad daug laiko išeikvota skambinant ne tiems asmenims, plyšaujant vietoj to, kad ramiai šnekėtų, o jau apie paskutinį jo padarytą žiauroką veiksmą, kuris visai nesisiejo su bendra atmosfera, iš viso tyliu- jis buvo absoliučiai nereikalingas ir neįsipaišė į bendrą vaizdą. TAČIAU. Kalbant apie Polo elgesį, tai jį pateisinau: nemanau, kad ir pati protingiau elgčiausi nei jis, juk panika, siaubas ir visokios kitokios emocijos tikrai neprivestų prie racionaliausių ir logiškiausių sprendimų, o jei taip ir nutiktų, tai tikrai ne nuo pat pradžių.

Be Polo nematome kitų žmonių, tik girdime balsus tų, su kuriais jis kalbasi telefonu. Klausytis kai kurių dialogų būdavo sunku, nes ir pyktį, ir supratimą jaučiau tuo pačiu metu. Ir vis dėlto, negalėjimas matyti, kas buvo daroma, kad išlaisvintų Polą, varė į neviltį, nes tiesiog nebežinojai, kiek tiems ,,ponams“ rūpi tavo likimas, o kiek tai, kad viskas vyktų kuo tyliau ir nepasiektų visuomenės.

Prieš filmą visai atsitiktinai sužinojau pabaigą, tačiau dėl to žiūrėti buvo ne mažiau įdomu. Man pačiai efektingiausi momentai buvo du: pirmasis- kai pasirodė gyvatė (net pašokau iš vietos tiesiogine šių žodžių prasme) bei pabaigos įvykiai.  Išties, geras finalas, gailiuosi, kad pagr. veikėjo likimą žinojau, kitu atveju efektas būtų dar didesnis buvęs.

Man patiko! 8/10

Rež.: Rodrigo Cortés, vaidina: Ryan Reynolds, Stephen Tobolowsky (balsas), 2010 m., Ispanija, JAV, Prancūzija, 95 min

419> Memento / Memento


Memento-ledeJau kartą buvau pradėjusi jį žiūrėti, bet labai greitai, gal po 5 minučių išjungiau… O prie va tokių pradėtų filmų grįžti man būna labai sunku, nors šiuo atveju nuomonės tikrai nesuspėjau susidaryti. Šiandien jo net neplanavau žiūrėti, bet nutinka taip, kad tiesiog iš niekur nieko šauna į galvą pavadinimas- o tai rodiklis, kad jam tikrai atėjo laikas. Dar įžangoje norėčiau pridurti, kad, nors mėgstu tokio tipo filmus, bijojau, kad ši gerai vertinama kino juosta neužsibaigtų jau kiek pabodusia kulminacija (kai pasirodo, kad viskas buvo pagr. veikėjo mintyse, kad jis, o ne kažkas kitas įvykdė nusikaltimą ir pan)..

O filmas pasakoja apie buvusį draudimo kompanijos darbuotoją Leonardą, kurio žmona buvo išprievartauta ir nužudyta, o jis pats- pastumtas užpuoliko patiria sunkią galvos traumą ir taip netenka trumpalaikės atminties. Vyras pamena viską, kas buvo iki užpuolimo, tačiau tai, kas vyksta po to, dingsta jau po keleto minučių iš atminties. Tačiau jis žino vieną: Leonardas privalo surasti ir atkeršyti žudikui.

Kad prisimintų svarbiausius faktus, jis juos užsirašo ant lapelių ar išsitatuiruoja ant kūno. Sutikusius žmones nufotografuoja, kad kitąsyk pamatęs ar išgirdęs jo vardą, galėtų suvokti, kad su juo jau yra pažįstamas, taip pat, perskaito tam tikras pastabas, susijusias su jais, užrašytas ant fotografijų. Iš tikrųjų, tai bežiūrėdama, kaip jis viską užsirašinėja, pasijutau, lyg pati būčiau be trumpalaikės atminties, nes labai dažnai užsirašinėju įvairią svarbią informaciją. Tačiau, skirtumas tas, kad be užrašytos/nufotografuotos medžiagos jis nieko daugiau neprisimena: nei kokiomis aplinkybėmis tai buvo užrašyta, nei ką jis iš tiesų galvojo tai rašydamas (o tai, kaip vėliau bus galima pamatyti, taip pat pakankamai svarbu), na, ir apskritai, juk ne visuomet būna tušinukas po ranka- o žiūrėk, ir praleisi kokią svarbią detalę.

Idėja- tikrai įdomi. Visiškai įsitraukiau į siužetą ir sekiau kiekvieną žingsnį. Deja, nekokia iš manęs seklė, nes, kai įsitraukiu, tai ne taip įtemptai galvoju, spręsdama, kas čia vyksta. Nepaprastai patiko pateikimas: įvykiai rodomi iš kito galo, t.y. pradedama nuo paskutinių įvykių ir baigiama- pačiu pirmutiniu. Vien dėl šito filmas nusipelno neblogo įvertinimo, nes būtent tokiam siužetui toks pateikimas buvo tinkamas, dar labiau viską žiūrovui sumakaluojantis galvoje. O makalynė tikrai nemenka. Pradžioje atrodė vienaip, po to viskas ima verstis, verčiasi ir verčiasi, galop, jau nebežinai, kas čia bevyksta ir kuo betikėti, tuomet tik susidėlioji galvoje vaizdą, kuris atrodo logiškiausias.. Bet ir vėl- kyla nemažai naujų klausimų, kurie net tuo ,,logiškiausiu“ neleidžia tikėti, tad, manau, žiūrėdama šį filmą vėl, atrasčiau kažką naujo ir galbūt vėl nuomonė pakistų ir kas buvo logiška, taip nebeatrodytų visiškai, o tai, ką kaip ir atmečiau, pasirodys kaip didesnė tiesa. Po tokių filmų dažnai ir pasigooglinu, kad pažiūrėčiau, ką kiti mąsto, šiuo atveju pastebėjau, kad, kaip ir aš, daugelis susidėlioja keletą skirtingų šio filmo sprendimų. Bet man ta maišatis galvoje patinka, ji priverčia mąstyti, apgalvoti detales, o ne viską sukramto ir patiekia ant padėklo.

Kad tai 2000-ųjų filmas, parodo nebent tai, jog nėra mobiliųjų ir automobiliai senoviški, o visa kita niekuo nesiskiria nuo pastarųjų metų filmų. Patiko man ir pagrindinis aktorius, kaip ir minėjau, idėja- taip pat gera, na, o po peržiūros likę begalė klausimų- tik malonumas. O dar, ką galėčiau pridurti: jau ne pirmą sykį Ch. Nolan parodo, kad ir į normalią trukmę galima sutalpinti išties puikų filmą.

Twistų mėgėjams tiesiog būtinas pamatyti.

9/10

Šis filmas yra 35-oje imdb Top250 vietoje, nominuotas dviems Oskarams.

Rež.: Christopher Nolan, vaidina: Guy Pearce, Carrie-Anne Moss, Stephen Tobolowsky, 2000 m., JAV, 113 min