Archyvas

Archive for the ‘Steven Spielberg’ Category

838> Catch Me If You Can / Pagauk, jei gali (2002)


catch-me-if-you-canPasirodau, kad dar esu gyva ir kad tikrai nesiruošiu apleisti šio tinklaraščio. Pastarąjį mėnesį, kol nebuvo čia nė vieno įrašo, iš tiesų filmų ir nežiūrėjau – jei rasdavau laiko, akį užmesdavau į Game of Thrones, True Detective, Younger, o visa kita liko tik ateities svajonėse. Šį filmą žiūrėjau gal prieš porą savaičių būdama pas tėvus, nes labai jau ten geru laiku per televiziją jį rodė.

Rež.: Steven Spielberg
Vaidina: Leonardo DiCaprio, Tom Hanks, Christopher Walken, Martin Sheen, Nathalie Baye, Amy Adams, James Brolin, Jennifer Garner, Nancy Lenehan, Elizabeth Banks
2002 m., JAV, Kanada, 141 min
Žanras: biografinė kriminalinė drama
imdb nuoroda čia.

Esu jį mačiusi labai seniai, mažai ką teprisiminiau, taigi, buvo proga atnaujinti atmintį. Tai biografinė drama apie sukčių, kuris klastojo čekius, tapatybes, o jo intensyviai ieškojo vienas FTB agentas.

Nors ir nepriskiriamas, bet šį filmą rašyčiau prie komedijų – man jis būtent toks pasirodė. Linksmas, nuotaikingas, kartais net pikta darydavosi dėl absurdiškumo. Nesidomėjau, kaip skamba tikra istorija ir įsivaizduoju, kad daug kas pasaldinta, hiperbolizuota, bet iš esmės vietomis galvojau, kad yra gi žmonių, kuriems taip sekasi. Ypač pabaigoje, jau kai einant titrams buvo pasakojama, kaip kam užsibaigė, teliko tik atsidūsti ir nusijuokti.

Spalvingi charakteriai. Ne tik Leonardo DiCaprio (jis man labai priminė savo veikėju The Wolf of Wall Street vaidintą personažą), bet ir Christoper Walken žavėjo savo gebėjimais vaidinti. Amy Adams ,,kvailutė“ matyta jau ne pirmą kartą ankstesnėje jos filmografijoje, todėl, kaip kažkada, pasidžiaugsiu, kad ji sugebėjo išaugti iš tokių vaidmenų.

Visai nenuobodus ir nuotaikingas – tiek, kad net nekreipiau dėmesio į ilgiausias reklamas ir neužmiršdavau iki jų pabaigos, ką ten rodė. Pramoginis, be kažkokios ten gilios užslėptos minties, prie geriausių matytų nepriskirčiau, bet prie tų, kuriuos su malonumu pažiūrėčiau darsyk – tikrai taip.

7/10

809> Jaws / Nasrai (1975)


jaws_0Rež.: Steven Spielberg
Vaidina: Roy Scheider, Robert Shaw, Richard Dreyfuss1975 m., JAV, 124 min
Žanras: drama, trileris
imdb nuoroda čia.

Daug kam šis filmas kelia nostalgiją, kadangi tai yra arba baisiausias vaikystėje matytas filmas, arba pirmasis siaubo filmas (nors dabar žiūriu, kad ,,siaubo“ žanrui net nėra jis priskiriamas imdb svetainėj), o gal susijęs dar su kitokiais prisiminimais. O mano vaikystėje, deja, bet ,,Jaws“ peržiūros nebuvo, todėl jį vakar pagaliau prisiruošiau pažiūrėti.

Siužeto pasakoti tikriausiai nelabai reikia – merginą sudrasko ryklys. Policijos pareigūnas nori uždrausti maudymąsi, tačiau valdžia nesutinka, nes taip nuplauks pajamos, kurios gaunamos iš turistų šiuo metų laikotarpiu. Bet ryklys nenurimsta, todėl prasideda jo gaudynės.

Įsivaizduoju, kiek kraujo būtų, jei šis filmas būtų kurtas šiomis dienomis. Visgi 1975-ųjų filme kraujo ir žiaurių vaizdų (nuplėštos galūnės pagrinde) – minimaliai, tačiau pakankamai, kad būtų parodyta esmė ir pernelyg nepagražinta (juk logiška, kad ryklys draskydamas auką pralieja kraujo, o jei jo nebūtų, tai galvoti būtų galima, kad kažkas čia ne taip).

Tempas lėtas, vietomis gal pernelyg ištempta viskas, įtampą pajaučiau tik likus dešimt minučių iki pabaigos. Tačiau vis vien žiūrėti buvo pakankamai įdomu.

Kas man pačiai buvo keista, tai, kad jaučiau liūdesį žiūrėdama šį filmą. Kažkaip nuliūdino mane tos žūtys, kai rodydavo aukų artimuosius. Liūdino ir tai, kad žmogus dėl pinigų gali bet ką padaryti, net kitą pasiųsti mirčiai. Arba tai, kad visiškai suvokiame, kokia rimta situacija, tik tuomet, kai jau kažkas nutinka. O kol paties tai nepaliečia, numojame ranka ir sakome, kad tai nėra taip jau svarbu. Ir dėl to aplaidumo kažkas kitas nukenčia.

Neblogai žiūrėjosi, ryklys man ganėtinai tikroviškai atrodė. Personažai gal kiek erzinantys, bet visumoje tai smagus, liūdnas, o pabaiga – kaip vyšnia ant torto, kurią pasiliekame pabaigai: įtampa buvo super.

Mačiau, yra dar kelios dalys sukurtos, bet nesiruošiu žiūrėti, ypač, kai neatrodo, kad kažką originalesnio būtų galima sukurti, o ir režisierius nebe tas.

7/10

676> Empire of The Sun / Saulės imperija


ImperioII pasaulinio karo metu Japonijos armijai įsiveržus į Didžiosios Britanijos kontroliuojamas vietoves Kinijoje, britų aristokratų vaikas netyčia atsiskiria per sumaištį nuo tėvų. Vaikas tiki, kad vieną dieną jis suras tėvus, o iki tol jis turi išgyventi.

Tai filmas, kurio jautriausia, bent jau man, vieta yra toji, kai Džimas pasako, jog nebeprisimena tėvų veidų. Jautrus, skaudus pripažinimas, kad metai ištrynė iš jo atminties brangiausių žmonių veidus, pamenu, mane paveikė ir tuomet, kai skaičiau knygą (J. G. Ballard ,,Saulės imperija“). Nors nebėgau ekranizacijos žiūrėti tuoj pat po knygos. Nors šiuo atveju, manau, vertinimas būtų bet kuriuo atveju išlikęs toks pat: nors knyga gera, bet filmas šiuo atveju dar geresnis. Ir man pačiai keista, kad pastarąjį sakinį (kai teigiu, jog ekranizacija geresnė už knygą) paskutiniu metu jau esu kartojusi nesyk, nors dažniausiai būna atvirkščiai. Bet gal tiesiog užtaikau ant tokių – geresnių.

Po šio filmo tik dar labiau sustiprėjo mano meilė Ch. Bale vaidybai. Jam buvo vos 13 metų, kai kino juosta pasirodė didžiuosiuose ekranuose. Tekęs sudėtingas vaidmuo buvo vienas pirmųjų jo iššūkių kine, su kuriuo jis puikiai susitvarkė. Rodės, mačiau, kaip bėgant laikui iš visiško vaiko Džimas ėmė transformuotis į per anksti suaugusį vyrą, kai emocijos yra stipriai slepiamos savyje ir tik išimtiniais atvejais jis vos kelias akimirkas vėl pavirsdavo vaiku, kenčiančiu dėl to, kad jau nežinia kiek laiko nebematė savo tėvų. Dar galima pasimokyti iš Džimo optimizmo, kuriuo stebėdavosi ir kiti personažai. Taip, jis buvo jaunas, bet jaunystės nepakanka norint išlikti gyvam, Reikia užsispyrimo, kurio Džimas nuo pat pradžių turėjo nemažai.

Be viso to rodomi ir sunkumai, kuriuos patyrė veikėjai būdami japonų nelaisvėje. Taip, koncentracijos stovyklos vaizdų irgi išvysite, čia vyksta didžioji dalis veiksmo. Nemažai rodoma, kaip visi kentė alkį, vargą, tačiau daugiausiai dėmesio atkreipiama į tai, kaip grupelėse susirinkdavę kaliniai planuodavo pabėgimą ar į vykusius mainus, į kuriuos įsitraukdavo ne tik kaliniai, bet ir prižiūrėtojai.

Patiko ir dedu prie rekomenduojamų 8/10

Nominuotas šešiems Oskarams.

Rež.: Steven Spielberg, vaidina: Christian Bale, John Malkovich,Ben Stiller, Ralph Seymour, JAV, 1987 m., 152 min

363> Saving Private Ryan / Gelbstint eilinį Rajeną

29 sausio, 2013 Komentarų: 2

Tom Hanks in a scene from SAVING PRIVATE RYAN, 1998.Jau antra diena, kai užsinoriu siaubo filmo. Ir žinot, klausimas retorinis: argi Saving Private Ryan nėra siaubo filmas? Juk jis yra siaubingesnis už bet kokį šiam žanrui priskiriamą filmą. Tai karas- niokojantis viską, ką papuola ir labiausiai paliečiantis būtent karius. Įtikinamą ir realistišką karo mūšio vaizdą mums piešia garsusis režisierius, labiausiai ir pasižymėjęs istorinių filmų sferoje, Steven Spielberg.

Ir, nors pirmasis pusvalandis atrodo gan chaotiškas, kadangi visi aplink tik šaudo, slepiasi, sprogdina, greitai atsiranda siužetinė linija: JAV armijos vadas sužino, kad tą pačią dieną viena moteris gaus tris telegramas apie savo trijų sūnų žūtį. Ketvirtasis sūnus- vis dar fronte. Nenorėdami, kad motina netektų ir ketvirtojo, pasiunčiamas būrelis karių surasti eilinį Rajeną ir išsiųsti jį namo.

Ar vieno žmogaus gyvybė svarbesnė už kelių kitų? Kuo jis geresnis už kitus, kariaujančius fronte? Kuo jo mama tokia ypatinga, kad turi sulaukti sūnaus, kai kitos net ir turėto vienintelio nesulauks?.. Tokie klausimai keliami filmo eigoje, nors, be abejo, apimamos ir tokios temos kaip karo beprasmiškumas, žiaurumas, žmogiškumo išnykimas, draugystė, pasiaukojimas, drąsa ir t.t. Sudėtingas filmas tiek savo tematika, tiek pateikimu. Kone visą laiką rodomas mūšio laukas, kuriame pavojus slypi už kiekvieno lauko ir tik kartą jie sugebėjo nors trumpam atsipalaiduoti besiklausydami liūdnosios Edith Piaf. Tos scenos buvo tikrai liūdnos… Nors pastarųjų scenų tikrai nemažai, bendros niūrios nuotaikos neišsklaidė ir pavieniai juokeliai, kurie kad sugebėdavo prajuokinti, bet ir atnešdavo suvokimą, kad tie pokštavimai, pasijuokimai- tik noras trumpam užsimiršti, nors to padaryti tiesiog neįmanoma..

Iš tikrųjų, tai iš vienos pusės, šis filmas sukėlė įvairiausių jausmų, bet dabar visko išsakyti tiesiog negaliu, nes tiesiog tuščia galvoje pasidaro, kai noriu suregzti normalų sakinį. Tad galiu pasakyti, kad tai tikrai vienas geriausių karinių filmų, kurį tikrai rekomenduoju pažiūrėti, o tos trys valandos praėjo visiškai nepastebimai.. Puiki Tom Hanks vaidyba (už ją buvo nominuotas Oskarui), realistiškai sukurta atmosfera ir nepaliekantis abejingų siužetas. O jei kam padės apsispręsti, tai galiu pridurti, kad filmas laimėjo penkis Oskarus ir dar šešiems nominuotas, o šiuo metu imdb Top 250 šis filmas užima 38-ąją vietą.

9/10

Rež.: Steven Spielberg, vaidina: Tom Hanks, Matt Damon, 1998 m., JAV, 169 min

215> Schindler’s List / Šindlerio sąrašas


Tai vienas tų filmų, kuriuos taupau metui, kai būsiu viena namie, nes dažnai tokio tematikos filmai sugraudina, o aš to daryti kitiems matant nenoriu. Taigi, pažiūrėjau šįryt.

Oskaras Šindleris tikėjo esąs gudrus ir apsukrus verslininkas, todėl Antrasis pasaulinis karas jam turėjo suteikti galimybių praturtėti. Jo fabrikuose dirbo tik žydai – pigi darbo jėga, su kuria galima daryti ką tik nori. Tačiau netikėtai Oskaras visiškai pasikeitė…

Servetėlių ašaroms neprireikė, nors nejučia susigraudinau pačioje pabaigoje, kai ant kapo buvo dedami akmenukai. Tuomet, manyčiau, sukilo visos emocijos

Iš tikrųjų gera žinoti, kad buvo žmonių (tai tikra istorija), kurie priešinosi visam tam siaubingam įvykiui- žydų naikinimui. Tiek gero, kiek padarė Oskaras, užtenka nuplauti visiems jo savanaudiškiems poelgiams praeityje. Man patiko, kad jis nebuvo rodomas kaip koks didvyris, jis toks, kokie ir mes: turintis silpnybių. Tačiau tos silpnybės netrukdė pasielgti taip, kaip jis pasielgė. Svarbiausia noras. O jis jį turėjo. Štai tokie žmonės turi būti gerbiami ir prisimenami ilgai.

Tikriausiai daug kas išsigąsta filmo trukmės. Aš irgi esu prie tų. Trys valandos- ne juokai, taigi atrodo, kad filmas gali tapti nuobodus. Tačiau man tos valandos praėjo labai greitai, net nebūčiau pasakiusi, kad žiūrėjau taip ilgai.

Ar minėjau, kad aktoriai puikūs? Ir visa aplinka sukurta įtikinamai ir įdomiai bei tikroviškai, pateikti istoriniai faktai, iš kurių pamatome, kaip greitai keitėsi nacių reikalavimai žydams.

Įdomus faktas: filmas sukurtas mano gimimo metais. Taip, esu jau Nepriklausomybės laikų žmogus, nematęs ir nepajutęs priespaudos negerovių. Viską tegaliu sužinoti iš gyvų pasakojimų, kino, literatūros. Antrasis pasaulinis karas man visuomet buvo (ir yra) įdomiausias istorijoje. Todėl smagu, kad yra sukurta tiek daug puikių filmų šia tema.

Rekomenduoju. 9/10

Filmas laimėjo 7 Oskarus ir šiuo metu yra imdb Top 250 7-oje vietoje

Beje, filmas pastatytas pagal Thomas Keneally  knygą.

Rež.: Steven Spielberg, vaidina: Liam Neeson, Ralph Fiennes, 1993 m., JAV, 195 min