Archive

Archive for the ‘Susan Sarandon’ Category

834> Dead Man Walking / Mirtininkas eina (1995)


deadRež.: Tim Robbins
Vaidina: Susan Sarandon, Sean Penn, Peter Sarsgaard, Jack Black
1995 m., JAV, Didžioji Britanija, 122 min
Žanras: kriminalinė drama
imdb nuoroda čia.

Vienuolė Helena gauna laišką iš mirtininkų kameroje sėdinčio Metju. Jis prašo jos pagalbos, o jei jos negali suteikti – tai bent jau susitikti tam, kad galėtų pasišnekėti. Taip prasideda pažintis su myriop nuteistu Metju, kuris kaltinamas sunkiais nusikaltimais.

Pradedant trumpai nuo vaidybos, tai nė nežinau, prie ko ir prisikabinti. Sean Penn ir Susan Sarandon atliko savo vaidmenis puikiai, todėl smagu, kad tai neliko pastebėta – tiek vienas, tiek kitas gavo nemažai nominacijų ir apdovanojimų už pasirodymą šiame filme. Visi lūžiai, keitimaisi buvo ryškūs, o rodomos emocijos – gyvos ir nuoširdžios.

Kalbant apie siužetą – norėjau kažko emocingesnio nei prieš tai matytos kino juostos – ir gavau su kaupu. Vos spėdavo nudžiūti ašaros, žiūriu, kad ir vėl ašaroju. Ir, rodos, protas suvokia, kad taip, jis to nusipelnė tokius nusikaltimus atlikęs, bet tuo pačiu ir gaila. Gaila jo sugadinto gyvenimo, gaila jo artimųjų, kurie niekuo dėti, bet turi mokėti nemažą kainą (nervais, apkalbomis, patyčiomis), gaila, žinoma, ir aukų artimųjų. O dar gailiau dėl santvarkos, kai gero advokato turėjimas yra svarbiau už padarytus nusikaltimus. Kaip vienoj vietoj sakė: jei Metju būtų kilęs iš pasiturinčios šeimos, jis būtų pasisamdęs advokatų, psichologų, dar kitokių specialistų, kurie būtų taip pateikę situaciją, kad nebūtų nė kalbos apie mirties bausmę ar sėdėjimą iki gyvos galvos. Buvo pikta, kad kitas, kuris realiai atliko tokio paties dydžio nusikaltimus, išsisuko nuo tokios lemties. Pikta, kad taip ir liko neišsiaiškinti visi nusikaltimų niuansai (t.y. kas ką darė).

Žiūrėjau ir galvojau, kaip turėjo būti sunku Helenai. Juk lygiai ir man pradžioje norėjosi palaikyti tik kurią nors vieną pusę ir atrodė, kad kaip galima palaikyti tą, kuris tokių baisybių padarė, bet galop, lygiai kaip ir Helena, nesistengianti palaikyti tik vieną pusę, taip ir aš suvokiau, kad nepavyks ir man apsistoti tik ties kažkuriais. Tai tragedija, paliečianti visą krūvą žmonių. Ir dar tas amžinas klausimas: ar žudydami žudiką nedarome tokio paties nusikaltimo?

Dar visai patiko, kai ne vienoje vietoje buvo kalbama apie tai, kas rašoma Biblijoje. Ir kaip akcentuojama, kad kiekvienas ją interpretuoja taip, kaip atrodo patogu. Čia panašiai kaip žiūrėdami filmą / skaitydami knygą / tiesiog kalbėdami su kitu atkreipiame dėmesį nebūtinai į tuos pačius aspektus kaip kitas žmogus, lygiai tas pats ir su Biblija.

Ir ar tikrai žudiko mirtis palengvina netekties naštą?

8/10

618> Noel / Kalėdos


noel-97166Jau keletą metų norėjau pažiūrėti šį filmą, bet dažniausiai jį prisimindavau vasarą, o tokiu metu kalėdišką filmą žiūrėti nei šis, nei tas. Tad šiemet jau iš anksto pasižymėjau, kad būtinai jį turiu pažiūrėti. Filmo koncepcija daug kartų matyta: rodomi keli veikėjai, kurie nebūtinai vienas kitą pažįsta, parodomi, kaip keičiasi jų gyvenimai per vienerias Kalėdas.

Paprastai man tokio tipo filmai visai patinka, bet šį visgi priskirčiau prie prastesnių. Buvo neblogų momentų, kai nesinorėjo pasitraukti į šalį, kad kažko nepraleisčiau, tačiau visumos vaizdas – nuobodus, kai kurie siužetiniai vingiai nepakankamai išvystyti. Asmeniškai man nelabai patiko mistikos/fantastikos elementai, nors aišku, Kalėdos ir taip toliau, taigi, stebuklų metas, bet… Ir šiaip jau Kalėdos vos ne kaip fonas čia, priežastis, taškas, nuo kada reik kažką pagaliau keisti gyvenime. Čia žmonės vieniši, kad švęstų, juos apnikę rūpesčiai ir tik kalėdinės dekoracijos primena, kad visgi šioji šventė yra ir artėja. Parinkti ganėtinai žinomi aktoriai: Susan Sarandon, Penelope Cruz, Robin Williams ir Paul Walker, bet nė vienas pernelyg nesužibėjo. Visi pavargę nuo gyvenimo, nuo savęs atrodo. Juk laimė ateina tik pabaigoje… Kaip ir dažniausiai.

Filmas, kurį lemta greitai pamiršti. 5/10

Rež.: Chazz Palminteri, vaidina: Susan Sarandon, Penelope Cruz, Robin Williams, Paul Walker, 2004 m., JAV, Kanada, 96 min

552> Little Women / Mažosios moterys


Little-Women-1994-little-women-4021047-1024-576Taupiau šį filmą, kuris yra Louisa May Alcott ,,Mažosios moterys” ekranizacija vien todėl, kad romanas – vienas labiausiai patikusių vaikystėje, tad įtariau, kad ir filmas bus neprastas. Šiandien pamaniau, kad negatyvumo gavau pernelyg daug, tad ši kino juosta įneš bent vakare teigiamų emocijų.

Pasakojama apie keturių seserų gyvenimą: pradedant vaikyste/paauglyste, baigiant išėjimu į savarankišką gyvenimą.

Pati to nežinodama ,,užšokau” ant kalėdinio filmo – Kalėdas veikėjai šventė net kelissyk, ir kalėdines giesmes giedojo. Oi ne, žiemos nelaukiu, bet visuomet ši šventė asocijuojasi su jaukumu, ramybe, šeimyniškumu, o būtent toks šis filmas, tokia šeima, kurią stebėti lengva ir širdy taip gera gera. Kaip ekranizacija gal ir nėra filmas labai jau puikus, trūko ypač vieno numylėto personažo geresnio pateikimo, bet žinoma, laikas spaudžia, o kai dar ne vienerius metus trunkanti istorija, tai ir pateikti matyt viską sunkoka. Todėl ir nesikabinėjau, nes lūkesčius visus išpildė, tad nėra ir ko norėti. Surinktas nemažas būrys žvaigždučių, aišku, kai kurie tuomet tikriausiai dar nežinojo, kokį įžymumo laipsnį pasieks: Christian Bale, Susan Sarandon, Winona Ryder, Kirsten Dunst, Claire Daines ir kt. Siužetas paprastas, jokių didelių sukrėtimų (gal išskyrus vieną pabaigoje) nėra, toks lengvas, nieko sudėtingo, tiesiog gražus ir mielas filmas su gražia muzika, literatūrą ir meną mėgstančiais personažais (o kad visi tokie būtų!), gal ir banalokas, bet šį kartą tai visai tiko. Vienos veikėjos likimas nelabai patiko, norėjau, kad viskas susisuktų kiek kitaip, bet, na, kad jau taip, tai ką čia padarysi.

Rekomenduoju, kam patinka mažai veiksmo turinčios ,,šeimyniškos” ir gera aura spinduliuojančios kino juostos.

9/10

Ir o, labai patiko, kai išvydau, kad filmas net trijų Oskaro nominacijų sulaukė (už muziką, kostiumus bei geriausią pagrindinės aktorės rolę – Winona Ryder).

Rež.: Gillian Armstrong, vaidina: Susan Sarandon, Winona Ryder, Kirsten Dunst, Gabriel Byrne, Claire Danes, Christian Bale, 1994 m., JAV, Kanada, 115 min

480> Alfie / Alfis


05alfi.2.390Tai 1966-ųjų perdirbinys, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Jude Law – paskutiniu metu kaip niekad dažnai žiūriu filmus su juo, tačiau tai pavyksta visiškai netyčia. O ir jo filmografijoje yra tikrai vertų dėmesio kino juostų.

Alfis- mergišius, bijantis įsipareigojimų. Jis keičia moteris tarsi kojines. Tačiau tik patirdamas nuopuolius jis suvokia savo veiksmų pavojus.

Ši juosta skiriasi nuo tipinių romantinių komedijų. Pagrindinis veikėjas dažnai kalba į ekraną, komentuoja sutiktas moteris, poelgius ar ištartus žodžius. Tad visą istoriją matome iš vyriškosios pusės, galime spręsti apie jį ne tik iš jo elgesio, bet ir minčių, žinoti, ką jis galvoja vienu ar kitu momentu. Toks pasakojimo būdas man pasirodė įdomus.

Pati kino juosta- pakankamai miela, spėliojau, su kuria jis liks, tačiau pabaiga- absoliučiai netikėta. Yra keletas smagių scenų iš kurių, be abejo, pati įsimintiniausia: Alfis parodijuoja Singin’ in the Rain pagrindinio veikėjo šokį baloje, kuri sukėlė nuoširdų juoką. Žinoma, daugiausia rodoma, kaip jis vaikšto nuo vienos moters prie kitos, o karts nuo karto jo gyvenime įvyksta koks įvykis, kuris šiek tiek supurto jį ir priverčia susimąstyti- tiesa, ne visuomet taip, kaip turėtų.

Nors romantinės komedijos labiau mėgstamos moterų, bet šis daugelio rekomenduojamas ir vyrukams, kad pasimokytų iš kito klaidų.

Gal ir neįsimintina, bet paliekanti tokį gan mielą jausmą viduje. Tiesa, muzikinis takelis tikrai neblogas.

6/10

Rež.: Charles Shyer, vaidina: Jude Law, Marisa Tomei, Susan Sarandon, 2004 m., Didžioji Britanija, JAV, 103 min

373> The Perks of Being a Wallflower / Atskalūno laiškai


The-perks-of-being-a-wallflowerIš tikrųjų mane kiek stebino (ir visgi tebestebina) toks aukštas imdb balas (8,2/10 from 63 286 users), be to, girdėjau tikrai gan neblogų atsiliepimų iš pažįstamų žmonių, internetinėje erdvėje taip pat tokį ne vieną skaičiau, tad visa tai mane ir paskatino labai neatidėlioti šio filmo peržiūros. Filmas paaugliškas, pastatytas pagal Stephen Chbosky (jis yra ir filmo režisierius) knygą ,,Atskalūno laiškai”, kuri Lietuvoje išleista ,,Beveik suaugę” serijoje. Šią knygą skaičiau, bet tai buvo jau senokai ir, nors paliko gan gerą įspūdį, bet nieko neprisiminiau išskyrus tai, kad pagr. veikėjas rašė laiškus. Dabar pagalvojau, kad būtų įdomu perskaityti ją dar kartą, nors bijau, kad gali būti ir atvirkštinis variantas: visgi kas patiko prieš keletą metų (o prabėgo kokie penkeri metai tai tikrai), nebūtinai patiks dabar..

Filmas pasakoja apie intravertą Čarlį, kuris ateina į naują mokyklą. Čia jo draugais tampa du abiturientai: Patrikas ir Sem.

Na, o pradėti, manau, reiktų nuo pačios savokos intravertas, jei kartais dar kas nėra su ja susidūrę. Žmonės yra skirstomi į ekstravertus (komunikabilius, mėgstančius būti masėje, žmonių būryje, garsiai išreiškia savo jausmus, nuotaikas ir t.t.) ir intravertus (užsidariusius savyje, mėgstančius pabūti vienumoje, dažniausiai turi vos kelis draugus (ar nė vieno), nemėgstančius didelių susibūrimų, neišreiškiantys labai stipriai savo jausmų). Taigi, būtent antrojo tipo žmogus Čarlis ir yra. Vėliau išaiškės, kad prie sunkaus bendravimo su aplinkiniais yra prisidėję ir kai kurie praeities įvykiai. Tačiau apie tai užsimenama tik po truputį, fragmentais, kol galiausiai kulminacinis taškas pasiekiamas taip, kad man net akys sudrėko. Liūdni tokie dalykai.. Tačiau kiek žmonių, tiek ir problemų, pasirodo, kad ir po švytinčiais Sem ir Patriko veidais slepiasi gilūs skausmingi randai, kuriuos taip norima paslėpti, bet tai tiesiog neįmanoma.. Nenuobodus, stilingas, su puikia muzika, be lėkštų juokelių, tiesiog nuoširdus ir paprastas..

Kalbant apie aktorius, tai man nelabai patiko Emma Watson. Neklauskite kodėl, bet man kone viso filmo metu man ji atrodė kažkokia nenatūrali.. Nors pasirodymas šokių aikštelėje su partneriu Ezra Miller buvo pakankamai įspūdingas. Logan Lerman pasirodė pakankamai mielas ir tikrai tiko šiam vaidmeniui, bet visgi šio filmo ,,žvaigžde” man tapo Ezra. Jau buvau mačiusi su juo puikųjį We Need To Talk About Kevin, o tai manau buvo tikrai gerai, nes tik dar labiau pasimatė jo talentas vaidinti įvairius personažus: tiek teigiamus, tiek neigiamus. Energija iš jo tiesiog trykšte tryško, neįmanoma atitraukti nuo jo vaidinamo personažo akių. Matyt paminėti turiu, kad čia vaidina ir Nina Dobrev, gerai žinoma iš serialo The Vampire Diaries. Kokia buvo reakcija, kai pamačiau, kad ir ji čia vaidina? ,,O ne, tik ne ji”. Žinau, kvaila taip mąstyti, nes juk erzina mane tai jos vaidinama Elena seriale, o ne ji pati, bet čia gal panašiai kaip su twilight: pamatau Kristen Stewart ar Robert Pattinson ir iš karto suveikia atmetimo reakcija…

Visumoj, filmas, kurį būtina pažiūrėti kiekvienam paaugliui (ypač kad suvoktų, kad būti intravertu- nėra blogai, tuo labiau, kad intravertas niekuomet netaps visišku ekstravertu), bet taip pat, manau, turėtų visai patikti ir suaugusiems, vien dėl puikaus garso takelio, kuris jiems primintų jaunystę.

Pati parašysiu 7/10 (septynetas labai stiprus).

Rež.: Stephen Chbosky, vaidina: Logan Lerman, Dylan McDermott, Ezra Miller, Emma Watson, Nina Dobrev, Melanie Lynskey, Tim Curry, Susan Sarandon, 2012 m., JAV, 103 min

318> The Rocky Horror Picture Show


Pirmą kartą apie šį miuziklą sužinojau iš serialo Glee. Visa serija buvo skirta būtent šiam miuziklui. Aišku, mane labai sudomino, bet taip jau išėjo, kad pažiūrėti prisiruošiau po ganėtinai ilgo laiko.

Neseniai susižadėjusiai porai kelyje nutinka nelaimė: sugedo automobilis. Jie pastebi netoliese esančią pilį ir užeina į ją. Netrukus išaiškėja, kad tai Dr. Frank-N-Furter priklausanti pilis. Rodos, kas čia tokio, bet yra viena detalė: jis- transvestitas. Nors užuovėja surasta, pora ne itin nori čia likti, nes tuoj pat pastebi, kokie keisti dalykai vyksta šioje pilyje.

Yra filmų, kuriuos pasilieku (jei atsisiuntusi esu), o būna tokių, kuriuos ištrinu iš karto po peržiūros. Šis pateko į antrąją kategoriją. Ar buvo blogai? Ne, tikrai tai nėra prastas filmas ir nesigailiu, kad jį pamačiau, tuo labiau, jog jis tikrai skiriasi nuo paskutiniu metu matytų  šio žanro filmų. Jis turi normalų siužetą, o ne kokią vieną iš milijono panašių istorijų apie išgarsėti norintį talentingą žmogų ar pan. Tačiau negaliu sakyti, kad tas siužetas man patiko- na, tiesiog ne mano skoniui. Filmas yra labai ,,sceniškas”, t.y. atrodo, lyg viskas vyksta scenoje, lyg sėdėtum teatre ir stebėtum miuziklą, o ne filmą. Kostiumai itin spalvingi ir ne ypač tikėti, na, o veikėjai ir pats siužetas toks, kad man labai įdomu, kaip jis buvo vertinamas tuomet, kai tik pasirodė- 1975-aisiais metais. Kažkaip nemanau, kad kiekvieną leido į kino teatrą jo žiūrėti. Muzikiniai kūriniai tikrai ne tie, kurių klausyčiau, na, nebent vieną ar porą kūrinių.

Filmas pradžioje pasirodė visai įdomus, bet kuo toliau, tuo buvo nuobodžiau žiūrėti, o paskutinį pusvalandį apskritai buvo sunku išsėdėti, taip ir norėjosi išjungti, bet, eh, negi jungsi, kai liko tiek nedaug.. Visgi įdomu, kaip viskas baigsis.

Jei patinka miuziklai, tikrai pažiūrėkit. Visgi tai jau, man rodos, šiokia klasika tapęs filmas/miuziklas.

5/10

Rež.: Jim Sharman, vaidina: Tim Curry, Susan Sarandon, 1975 m., JAV, Didžioji Britanija, 100 min

135> The Greatest / Geriausias


Turiu kompiuteryje porą filmų su Aaron Johnson, išsirinkau iš jų šį, kadangi maniau, kad tai bus šilta ir miela meilės istorija, bet radau visai ką kitą, kai ką sudėtingesnio ir liūdnesnio.

Pasakojama apie šeimą, kuri praranda sūnų/brolį. Netrukus pasirodo jo buvusi mergina ir praneša, kad laukiasi vaikelio.

Iš pradžių pasijaučiau kiek apgauta, nes tikėjausi, kad minėtasis aktorius figūruos viso filmo metu. Taip, jį rodo, bet ne tiek, kiek būčiau norėjusi. Ir net kažkaip norėjau išjungti pradžioje, vos tai supratau, bet sulaikė mielas Carey Mulligan veidas ir iš filmo sklindanti rami nuotaika, kuri kažkokiu būdu prikausto dėmesį.

Tokius filmus apibūdinu kaip ramiai tekančius- be didelės kulminacijos. Tiesiog yra atskleidžiami išgyvenimai, kuriuos kiekvienas šeimos narys išgyvena savaip. Atrodo, norisi taip imti ir pasakyti: kiek gi galima? Juk jis mirė, nieko čia nebepakeisi.. Bet, iš tiesų, kaip pati jausčiausi tokioje situacijoje?

Kažką panašaus jau esu mačiusi, bet nelabai atgaminu pavadinimo. Ir tikriausiai ne vienas yra toks filmas, bet originalumu šiais laikais pasižymėti būtų sunku. Juk viskas jau sukurta. Tad svarbus yra pats pateikimo būdas. O šis man patiko. Paprastumas žavi, o toks yra ne tik filmas, bet ir Carey Mulligan bei jos personažas. Netgi ir ex Džeimsas Bondas Pierce Brosnan padarė gerą įspūdį, nors ir nebuvau jo mėgėja. Prisideda ir muzikos takelis, kuris švelnus ir tuo puikiai derantis prie pačio filmo. Kas dar?.. Toji nuotaika: liūdna ir slogi, bet kartu ir šviesi. Toks gerietiškas filmas…

Rašau 8/10, o susigundyti siūlau ramių šeimyninių filmų mėgėjams.

Rež.: Shana Feste, vaidina: Carey Mulligan, Aaron Johnson, Pierce Brosnan, Susan Sarandon, Jennifer Ehle, 2009 m., JAV, anglų k., 99 min.