985> Badlands (1973)

Pažiūrėjusi Knight of Cups, užsinorėjau dar kokio nors T. Malick filmo, tik šįsyk rinkausi iš senesniųjų. Tokiu būdu peržiūrėjau daugelio gerai įvertintą Badlands, imdb vidurkis netgi 7,9, kas yra išties nemažai (taip, žinau, kad toli gražu ne visada verta pasikliauti įvertinimais).

Lyg ir romantinis, lyg ir kriminalinis, lyg ir brendimo, savęs ieškojimo drama. Tiek visko telpa į šią istoriją apie paauglę, kuri susidraugauja su vietiniu blogiuku ir galop, neapsikęsdami draudimų būti kartu, jie nusprendžia pabėgti.

Pamėgau šį žodį, bet kad ir šitas filmas – keistokas. Nors yra romantikos, bet viduje kažkaip tuščia, ir atrodo, kad tuščia todėl, kad ir veikėjų viduje – tuštuma, kurią jie bando kaip nors užpildyti. Todėl ir jų nusikaltimai tokie gan keisti, kai atrodo, jog jiems žudymo veiksmas nesukelia jokios emocijos, tai žiūrint nepavyksta nei jų gailėti, nei jų kaltinti – keistas pojūtis nebūti kurioje nors pusėje, bet iš tiesų tesinorėjo stebėti, kaip vyksta ir kokios išvados bus galiausiai padarytos. Veikėjų santykių meile nepavadinčiau, labiau susižavėjimas, noras turėti žmogų ir tikėtis, kad pagaliau su juo pasijaus suprasta (-as) ir padės užpildyti bent dalį tos tuštumos.

Visa bėda, kad jis baisiai nuobodus ir per ilgas (o gal per ilgas, nes nuobodus?). Bet T. Malick braižas jau matosi.

5/10

983> Knight of Cups (2015)

T. Malick – viskas, ką reikia žinoti, prieš įsijungiant šį filmą. Daug tylos, tobulas vaizdas, kiekviena scena atidirbta iki smulkmenų, net ir aktorių vaidyba atrodo kažkokia specifinė būtent šio režisieriaus filmuose. Apie vienatvę, emocijas, santykius su savimi ir kitais, laiko tėkmę – gal skamba abstrakčiai, bet būtent taip norisi apibūdinti ne vieną jo filmą dėl lėto veiksmo (tiksliau – jo beveik nėra). O dar kokia nuostabi aktorių komanda surinkta – mano mylimas Christian Bale, dar ir Natalie Portman, Cate Blanchett, Antonio Banderas, Freida Pinto ir taip toliau.

Visgi ne taip įsirėžęs į atmintį, mažiau patikęs, lyginant su To the Wonder ar Life of Tree.

6/10

928> To the Wonder / Į stebuklą (2012)

Rež.: Terrence Malick
Vaidina: Ben Affleck, Olga Kurylenko, Javier Bardem, Rachel McAdams
2012 m., JAV, 102 min
Žanras: romantinė drama
imdb nuoroda čia.

Kone du mėnesiai prabėgo po paskutinio matyto filmo. Ir šįvakar kilo noras vėl prisiminti tai, be ko seniau beveik nė vienos dienos neįsivaizduodavau. Vis dar turiu vilties, kad ateis tas metas, kai vėl krisiu į filmus kiekvieną laisvą minutę. Nes dabar tai tik noras pamatyti vieną ar kitą filmą yra, bet iki veiksmo (žiūrėjimo) prieiti sunkiai sugebu.

T. Malick priminė naujausias jo filmas Song to Song, kuris šen bei ten sušmėžuoja paskutiniu metu visokiuose portaluose ir socialiniuose tinkluose. To the Wonder žadėjau peržiūrėti dar tuomet, kai buvo kalbama apie Knight of Cups pasirodymą. Bet taip jau išėjo, kad ir to KoC nebepažiūrėjau iki šiol. Apskritai, apie paskutinius tris T. Malick filmus šnekama daugiausiai kaip apie silpniausius darbus jo karjeroje, bet kadangi mačiau tik The Tree of Life ir The New World, nelabai galiu ką pasakyti, reiktų tuos ankstyvuosius pamatyti. O To the Wonder patiko ir sukėlė norą pažiūrėti ir Knight of Cups.

Tai vienas tų filmų, kurie arba patinka, arba atrodo kaip visiškai dėmesio neverta nesąmonė. Dar galima apibūdinti šį filmą kaip atmosferinį – t.y. sukuriama tokia tobula atsmofera, kad nė nesvarbu, kad siužeto ne tiek ir daug filme. Užtat daug gražių vaizdų, daug gražios muzikos, daug žvilgsnių, prisilietimų, judesių, daug tylos, kuri pasako daugiau nei kituose filmuose non stop besitęsiantys dialogai. O čia kalbama nedaug, dažniausiai veikėjai kalba už kadro. Rezultate gaunasi jausminis filmas, kurį svarbu pajausti, o ne stebėti ir laukti kažkokių netikėtumų, siužeto posūkių ar pan. Lėtas, liūdnas, vienišumo jausmas itin stiprus. Ir Olga Kurylenko kokio gražumo.

8/10

802> The Tree of Life / Gyvenimo medis (2011)

Rež.: Terrence Malick
Vaidina: Brad Pitt, Sean Penn, Jessica Chastain
2011 m., JAV, 139 min
Žanras: fantastinė drama
imdb nuoroda čia.

Turiu dėkoti greitai pasirodysiančiam Knight of Cups, kadangi jo trailer’į bežiūrėdama šone pamačiau ir paspaudžiau ant šio filmo anonso, nors niekuomet anksčiau manęs nebuvo ši kino juosta sudominusi. Bet pažiūrėjau ir supratau, kad reikia žiūrėti visą.

Pirmąjį pusvalandį žiūrėjau ir galvojau: kas čia vyksta? Galvojau, jei ir toliau taip bus, reikės jungti ir sakyti, kad visgi nesu tokia protinga, kad suprasčiau šį filmą. Daug neaiškių visatos, ląstelių ir dar visokių panašių vaizdų, o fone – klausimai, kreipiniai, kurie pateikiami su nemažomis pauzėmis. Gražu, galvojau žiūrėti, bet ne daugiau nei porą valandų. Bet po to atsirado aktoriai ir aiškesnis siužetas, tada jau buvo nesunku ir suvokti, apie ką ir kaip čia. Ir išjungti nė minties nebebuvo.

Norisi girti. Kinematografiją. Ji tokia nuostabi.  Kiekviena scena atidirbta kone iki tobulybės, itin deranti prie tematikos, rodos, kur besustabdytum, ten bus momentas, kuriame nesinori nieko keisti, nes ir taip viskas padaryta geriausiai kaip tik įmanoma. Smagu, kad tai antras iš eilės filmas, kuris kinematografiškai stiprus, nors visgi lyginant šis nugalėtų be didesnių pasvarstymų. Muzikinį takelį. Čia jį pastebėti itin lengva: vėlgi, nesinori kartoti tų pačių žodžių (reiktų gal kokio sinonimų žodynėlio), bet ir vėlgi, muzika nuostabi, idealiai tikusi visoms scenomis, itin įvairi, ,,neužsisėdima“ prie vieno kūrinio viso filmo metu, atspindi nuotaikas, padeda kurti atmosferą. Siužeto pateikimą. Lėtas, veiksmo – minimaliai, tik tiek, kiek reikia atskleisti šeimos santykiams, pagrindinio veikėjo augimui. Galima pridėti ir – filosofiškas. Pagr. veikėjas pasimetęs: toks buvo vaikystėje, toks yra ir dabar, po daugelio metų. Jis kelia svarbius klausimus, į kuriuos atsakymų jam niekas negali pateikti išskyrus jį patį. Nes universalaus atsakymo nėra. Klausimus kelia ne tik jis, bet ir jo motina, išgirstame ir tėvo pasvarstymus.

Apie siužetą norisi ir kiek labiau išsiplėsti. Atskleidžiami šeimos santykiai, kaip jie keitėsi, kol vaikai buvo vaikystės laikotarpyje (kažkaip sumalta, bet kitaip nesugalvojau kaip tą laikotarpį pavadinti). Ir kiek skaudulių išlenda, kiek skausmo, neteisybės, pykčio. O kaip visa tai matoma vaiko akimis? Ką jis galvoja savo mažoje galvelėje? Kiek supranta? Ir vietomis man atrodė viskas taip iki skausmo pažįstama, kai kurios mintys – tokios taiklios ir tuo pat metu tokios baisios. Šiek tiek ašarojau. Šiek tiek pykau. Pagrindinio personažo (Džeko) charakteris išplėtotas tikroviškai, vaikas liko vaiku: su vaikiškais pykčiais ir švelnumais, su ta paprasta logika. Gal kiek daugiau norėjosi pažvelgti į jį jau suaugusįjį, nes buvo mažoka. Apskritai, vaidyba tiek vaikų, tiek Brad Pitt, tiek Jessica Chastain (o jai dar ir suknelės kai ptiko! Tarsi iš tų laikų būtų nužengusi) pasirodė gerai, apie Sean Penn nelabai ką turiu pasakyti, nes per mažai jam buvo duota laiko.

O, ir vos nepamiršau paminėti gamtos. Ji turi magišką galią šio režisieriaus filmuose.

Aš nežinau, kiek šis mano atsiliepimas paveiks jus įsijungti šį filmą, jei to dar nepadarėte, tačiau ir rekomenduoti nedrįstu dėl jo specifiškumo, tikrai ne kiekvienam patiks. Iš tikrųjų pakanka į režisierių pažiūrėti: manęs nenuvylė nei The Thin Red Line, nei The New World, o The Tree of Life tapo trečiuoju, bet tikrai ne paskutiniu filmu.

Kol kas nemačiau, ar Knight of Cups rodys kine, tačiau jei rodys, būtinai nueisiu.

8/10

313> The Thin Red Line / Plona raudona linija

II pasaulinis karas Ramiojo vandenyno salose. Grupei kareivių duota užduotis – užimti vienoje salelėje aukštumą. Jauni kareiviai įnirtingai kaunasi su japonais.

Beveik trys valandos, kurias žiūrovas praleidžia stebėdamas karo lauką. Ką galvoja tie, kurie ne stebi karo įvykius iš šalies, o dalyvauja jame? Režisierius atsigręžia į karius ir mėgina parodyti, kokia kova vyksta ne tik lauke, bet ir jų viduje, kokios mintys juos užplūsta laukiant priešų atakos, slapstantis, bėgant ar puolant. Ne, jie tikrai nebegalvoja, kokie didvyriai bus, jei pavyks išeiti iš karo gyviems,  kaip jie kovoja už savo šalį, visos jų mintys sukasi apie save: kaip išlikti gyviems ir kiek įmanoma mažiau sužeistiems, kaip nežūti ir turėti galimybę grįžti į savo namus pas savo žmonas, vaikus. Tai pat jie kovoja ir už savo draugus, kurie yra lygiai tokioje pat padėtyje kaip jie patys: čia pat stovintys, sėdintys ar gulintys su šautuvu prie šono.

Filmas pakankamai ramus ir vietomis net per daug monotoniškas, tad buvo momentų, kai tapdavo nuobodu. Tačiau tas ramumas labai čia tiko: veikėjų (o jų čia nemažai) mintys išsakomos be didelių emocijų, o tai tik dar labiau sustiprina įspūdį, kokie kariai turi būti stiprūs, kad neparodytų jokių savo išgyvenimų. Ir palūžti jie sau leidžia tik tada, kai mato, jog mirtis- arti. Puiki aktorių komanda (Sean Penn, Adrien Brody, Jim Caviezel, John C. Reilly, Woody Harrelson ir kt.) pasidarbavo tikrai iš peties. Dar norėčiau atkreipti ir į tai, kad filmas vaizdingas, daugelis scenų atrodo labai tapybiškos ir atidirbtos iki mažiausių detalių, nors, turiu įspėti, netrūksta jame ir žiauresnių, atviresnių scenų (pvz.: įv. žaizdos), bet juk čia karas, taigi, ir neturi būti nieko gražaus: taip ir yra. Visa, kas gražiausia, yra prisiminimuose. O nuostabus muzikinis takelis tiesiog viską galutinai apipavidalina.

Taigi, neskaitant to, kad vietomis buvo pasidarę nuobodoka ir trukmė, mano nuomone, yra per ilga, kaip ir neturiu daugiau prie ko prisikabinti. Tai toks filmas, kuris, jei ne visas, tai bent jau jo fragmentai, dar ilgai neišeis iš galvos.

Rašau stiprų 7/10

Nominuotas 7-iems Oskarams.

Rež.: Terrence Malick, vaidina: Jim Caviezel, Sean Penn, Adrien Brody, John C. Reilly, Woody Harrelson, John Cusack, Jared Leto, John Travolta, George Clooney, 1998 m., JAV, 170 min

 

209> The New World / Naujasis pasaulis

Tiesą pasakius, vis nepažiūrėdavau šio filmo, nes komentarai gąsdino: daugelis sakė, kad filmas pernelyg ilgas ir nuobodus. Na, bet galiausiai pagalvojau, kad reikia pačiai įsitikinti, ar jis toks yra, kaip jį apie šneka. Iš karto galiu pasakyti, kad jau patį pirmą pusvalandį supratau, kad šis filmas man tikrai nepabos.

Veiksmas vyksta 1607 m., kai, kuriant Džeimstaun Virdžinija gyvenvietę, pirmą kartą susiduria atvykėlių iš Europos ir čiabuvių amerikiečių kultūros. Brėkštant naujajai Amerikai, nepaprasta jaunos moters Pokahontos meilės kelionė, prasidėjusi laukinės Virdžinijos gamtos grožio užutekyje, pakylės ją iki Anglijos aukštuomenės viršūnių.

Tai labai gražus filmas. Vaizdai- būtent tai pakeri nuo pat pradžių. Čiabuvių susiliejimas su gamta, gyvenimas pagal jos ritmą- tai man patiko. Neįsivaizduoju, kaip šis filmas gali būti nuobodus (nebent nemėgstate filmų, kuriuose mažai veiksmo), nes kiekviena filmo minutė man pasirodė įdomi. Taip, viskas rutuliojasi lėtai, net ir pasakotojai (jų net keli), rodos, kalba lėtai, o veikėjai, jei tik nereikia, apskritai netaria nė žodžio, kalba žvilgsniai, kūnas. Ir tas lėtumas daro labai gerą įspūdį, tokį visišką susiliejimą su gamta.. Nutolimas nuo šurmulio, nenutrūkstamo judėjimo- to, manau, nors trumpam reikia kiekvienam. Ir šis filmas suteikia tokią galimybę pasijausti nutolusiam nuo visų rūpesčių, gyvenančiam tik kad išgyventum kiekvieną esamą akimirką. Vienas iš veikėjų, kapitonas Smitas, sakė, kad jam iš pradžių pasirodė, kad sapnuoja, kad to tiesiog negali būti. Ir tai tiesa, nes viskas iš tiesų panašėja į sapną. Ir toji meilė. Tokia trapi, tyra, nėra jokių pykčių, jokio bereikalingo santykių aiškinimosi, pavydo ar pan..

Ir prie to, kad filmas man tikrai patiko, prisidėjo viskas: nuostabi gamta, siužetas, puiki aktorių komanda, muzikinis takelis (ar tiesiog gamtos garsai ir netgi tyla.. ). Lig tol buvau tik girdėjusi apie Pokahontą, o pačios istorijos- ne, todėl viskas buvo ganėtinai nauja. Nežinau, kiek viskas pakeista (reiktų kada pažiūrėt animacinį filmuką), bet net ir nesvarbu. Nes šis filmas papirko nuo pat pirmos iki paskutinės minutės. Patiko visiškai visi siužeto vingiai, netgi pabaiga.

Rekomenduoju. 9/10

Filmas nominuotas Oskarui

Rež.: Terrence Malick, vaidina: Colin Farrell, Q’orianka Kilcher, Christopher Plummer, Christian Bale, 2005 m., JAV, Didžioji Britanija, 135 min