Archyvas

Archive for the ‘Tetsuya Nakashima’ Category

903> Kokuhaku / Confessions (2010)

9 rugsėjo, 2016 Komentarų: 2

confessionsRež.: Tetsuya Nakashima
Vaidina:  Takako Matsu, Yoshino Kimura, Masaki Okada,
2010 m., Japonija, 106 min
Žanras: drama, trileris
imdb nuoroda čia.

Man tai – numeris vienas šiais metais. Japonų filmas, kuris ne tik gavęs visokiausių apdovanojimų, bet ir turėjo galimybę gauti ,,Oskarą“ kaip geriausias užsienio filmas.

Viskas atrodo paprastai – moteris, dirbanti mokytoja, atkeršydama dviems moksleiviams, nužudžiusiems jos dukrą, į pieną įmaišo ŽIV užkrėsto kraujo. Atrodo, toliau ir rodys būtent tai, kaip abiems moksleiviams seksis gyventi laiką iki tol, kol pasidarę tyrimus išsiaiškins, ar jie apsikrėtė ar ne, kaip rutuliosis jų gyvenimas. Kažką tokio iš tiesų galima ir matyti – tai paveiks ne tik juos pačius, bet ir jų aplinkos žmones. Visgi svarbiausia, kad tai – tik pati pradžia, nes to, kas ekrane vyks toliau, atskleisti nė neverta – viską reikia pamatyti savo akimis.

Suktas, nenuspėjamas trileris / drama, kurią vietomis žiūrėjau sulaikiusi kvapą, vietomis negalėjau patikėti siužeto posūkiais, vietomis galvodama, kad vertėtų atidėt likusią filmo dalį kitai dienai, nes akys jau labai merkėsi, bet iškart persigalvodama, nes būtų pernelyg skaudu tokį filmą atidėti kitai dienai. Pusę malonumo prarasčiau.

Nelabai žiūriu Japonijos ar jos kaimynių kino juostas, nes vis kažkaip nepriprasdavau prie jų vaidybos, dar tie veidai neretai atrodo tokie panašūs ir besimaišantys vienų su kitais, bet šįkart likau patenkinta vaidyba (taip, jie vis dar panašūs. Bet tikriausiai ir mes jiems atrodome pakankamai vienodi?), jau nekalbant apie filmo stilistiką, puikiai sudėliotą siužetą, estetiškai pateiktas kruvinesnes scenas, kuriamą įtampą ir viską vainikuojantį idealų finalą, kuriam nieko netrūko.

Jei jau kurį laiką vis vengdavau filmų, kadangi likdavau nusivylusi (dabar prisiminiau, kad taip ir neaptariau poros paskutinių matytų filmų, užsimiršusių iš karto po peržiūros, bet ateity pasistengsiu tą padaryt), tačiau Confessions pralaužė ledus ir iškėlė kartelę.

Puikiai. 10/10