1083> Druk / Another Round / Dar po vieną (2020)

Keturi draugai, vienos mokyklos mokytojai, nusprendžia išbandyti teoriją, kuri teigia, kad tam, jog žmogus galėtų gyventi visavertį gyvenimą, privalo kasdien palaikyti tam tikrą kiekį promilių kiekį kraujyje. Žinoma, ši teorija atsiranda ne iš niekur: visus kankina vienokios ar kitokios asmeninės problemos, kyla sunkumų sudominant mokinius, kurie, rodos, visąlaik įkišę nosis į ekranus ir niekuo nesidomi, o po to tenka klausytis tėvų priekaištų dėl to, kad vaikai dėl mokytojo kaltės neišlaikys egzaminų. Slogu, liūdna, o alkoholis žada pozityvesnius pokyčius. Lengva suprasti, kas dėsis toliau.

Ir liūdnas, ir humoristinis filmas – o tokie gal net dar geriau pasiekia žiūrovą, nes čia tarsi juokiesi, bet supranti, kad iš tikrųjų tai visai nelinksma. Įsiminė paradoksali situacija: vienas iš veikėjų, susipykęs su žmona dėl girtuokliavimo, po kiek laiko susitinka su ja kavinėje, ir ji užsisako vyno taurę. Žiūrėdama prisiminiau Mahilos tekstą apie tai, kad mes labai daug geriame ir neretai pateisiname, lyg nieko blogo tame nebūtų. Nesu nei abstinentė, nei dažna gerėja, o savo aplinkoje matau žmonių pačiose alkoholizmo aukštumose (ar žemumose? nesugalvojau, kuris tinkamesnis sunkiausiai stadijai), tad ir čia nepamokslausiu, bet kai kurias scenas žiūrint tik užsitvirtinau: girtas žmogus tik išskirtiniais atvejais man yra juokingas. Todėl džiaugiuosi, kad filme humoras buvo pateiktas ne tik girtų žmonių vaizdavimo metu, nes kitu atveju komedijos žanras eilinį kartą liktų nepastebėtas.

Iš principo visos liaupsės gal kiek perdėtos, nes prisiskaičius komentarų, tai tikėtis galima absoliutaus šedevro, o čia toks gan paprastas siužetas, net ir nuspėjamas (nenoriu išduoti siužetinio vingio, bet vieną iš kulminacinių įvykių įvardinau kur kas anksčiau nei įvyko). Bet vis tiek įdomu tiek, kad nesinorėtų atsitraukti nuo ekrano, susistabdyti ar užbaigti žiūrėti kitą dieną. Veikėjai įtikinami, nors daugiausiai pagyrų skiriama Mads Mikkelsen, bet man norisi pagirti visus keturis centre esančius vyriškius.

Pabaiga puiki. Žiūrėjau ne kartą, dainą irgi nesyk jungiausi paklausyti tam, kad darsyk prisiminčiau ir išgyvenčiau tą tobulai pateiktą minutę (mačiau youtube kažkas tą minutę iki valandos ištempė).

8/10. imdb nuoroda

415> Jagten / The Hunt / Medžioklė

Laiko paskutiniu metu filmams labai mažai turėjau, tačiau jau kurį laiką buvau užsibrėžusi, kad vos tik atrasiu laisvas porą valandų, žiūrėsiu ne kokį kitą, o būtent šį filmą. Tai skandinavų kino juosta, pasakojanti apie vyrą, kuris melagingai buvo apkaltintas pedofilija.

P.S. kursyvu parašytoje pastraipoje atskleidžiama daug siužeto.

Šiame filme visi teisminiai veiksmai paliekami fone lyg kokia nereikšminga detalė. Jų nerodys, tik bus užsiminta. Kadangi ne tai čia svarbu. Svarbiausia tai, kaip žmonės elgiasi, sužinoję apie galimą nusikaltimą su kaltinamuoju, kaip jis pats jaučiasi ir koks iš tiesų siaubingas dalykas yra, kai niekas aplinkui netiki nekaltumu. Ir ne tik tai. Visų pirma, parodo, kaip veikia viskas psichologiškai. Mergaitė pasako keletą žodžių apie tai, kas sukelia darželio vedėjai įtarimus. Vėliau, mergytė klausinėjama taip pat tam tikru būdu: klausiama, ,,ar jis tave lietė?“, ,,ar jis rodė savo penį?“ ir t.t., todėl vaikas ir atsakinėjo ,,taip“, ypač, kai ją labiau viliojo žaidimai ir ji norėjo tiesiog atsikratyti suaugusiųjų, kurie, ji žinojo, ją paliks ramybėje, vos tik išgirs atsakymus. Jei jos būtų klausta ,,ar jis tavęs nelietė?“, tai beveik garantuoju, kad mergaitė būtų atsakiusi teigiamai. Čia jau ne teisingume esmė, o tai, kaip klausimas suformuluotas. Ką jau kalbėti, kad kai kurie faktai buvo tiesiog jai įsprausti, o galop viskas pateisinta tuo, kad ,,gal tu tiesiog dėl baimės nieko nebeprisimeni?“ .. Tuomet ateina kitų vaikų eilė. Prisiskaitę apie požymius, kad yra seksualiai išnaudojami, tėvai ima matyti tuos ženklus savo vaikuose: jie neramiai miega, gal sapnuoja košmarus, o žinot, jie jau ima pasakoti taip pat buvę išnaudojami… Kas tada? Žmonių neapykanta, persimetusi ant kiekvieno vietinio. Lukas, buvęs puikus darželio auklėtojas, geras draugas staiga tampa didžiausiu išsigimėliu, jo niekas nebenori matyti, užgaulioja, neįleidžia į parduotuvę ir t.t. Ir net nebesvarbu tampa, kad nesant pakankamai įrodymų (plius, kai kurie- melagingi), jis išteisinamas. Vis tiek visų akyse Lukas yra pedofilas. Juo tiki tik juokinga saujelė žmonių. O kas skaudžiausia? Ogi tai, kad net tuomet, kai rodos jau viskas užmiršta ir atleista, yra tokių, kurie vis dar kreivai žiūri ir trokšta jį nudėti..

Emociškai tai  buvo sunkus filmas. Taip, aš suprantu, kad tėvai tiki vaikais ir visa kita, nežinau, kaip jausčiausi pati būdama jų vietoje (norisi tikėtis, kad pasikliaučiau blaiviu protu), bet šiame filme svarbiausias- Lukas. Kad Mads Mikkelsen- talentingas aktorius, jau teko ne kartą įsitikinti, šiame jis, mano nuomone, puikiai atskleidė savo personažą, asmeninę tragediją, tą siaubą, kurį jam teko patirti. Žiūrėjau ir ne kartą akyse tvenkėsi ašaros, ne kartą pykau ant kai kurių veikėjų, tiesiog žiauru matyti tai, ypač, kai tvirtai tikiu, kad lygiai tas pats vyksta ir tikrovėje. Įtraukiantis, tamsus, turintis vos keletą šviesesnių akimirkų, filmas apie tai, kaip vienos mergaitės vaikiškas melas (suprantu, ji tiesiog supyko, kai auklėtojas neparodė jai tokio dėmesio, kokio ji troško) ėmė griauti iki tol pakankamai laimingo ir patenkinto tuo, ką turi, vyriškio gyvenimą.

Be abejo, rekomenduoju!

9/10

Rež.: Thomas Vinterberg, vaidina: Mads Mikkelsen, Thomas Bo Larsen, 2012 m., Danija, danų k., 115 min