1095>Doctor Strange / Daktaras Streindžas (2016)

Po WandaVision supratau, kad metas peržiūrėti Doctor Strange, nes serialo pabaigoje buvo užuominų į antrąją filmo apie šį Marvel personažą dalį. Kadangi aktyviai nesidomėjau, kaip kiekvienas iš jų gavo savo galias, Doctor Strange yra vienas iš tų, apie kurių atsiradimą iki šiol nežinojau. Tad paaiškėjo, kodėl jis daktaras, koks asmeninis pasakojimas slypi už šio personažo. Ar buvo įdomu? Sunku pasakyti. Smalsumą patenkinau, prisidėjo dar viena detalė į visumą, Mads su savo makiažu traukė dėmesį, bet bendrai buvo nuobodoka, nieko nebūčiau praradusi, jei filmas staiga būtų nutrūkęs. Veikėjai – tokie šiaip sau, nors potencialo buvo. Vienas iš mažiau patikusių Marvel filmų. 6/10

imdb

932> Snowpiercer / Sniego traukinys (2013)

Rež.: Bong Joon Ho
Vaidina: Chris Evans, Jamie Bell, Tilda Swinton, Ed Harris, Octavia Spencer
2013 m., Pietų Korėja, Čekija, JAV, Prancūzija, 126 min
Žanras: Veiksmo trileris, mokslinė fantastika, drama
imdb nuoroda čia.

Buvo čia kažkada Chris Evans bumas, tokiu būdu ir šį filmą susiradau. Pažiūrėjau dešimt minučių ir išjungiau. Dabar pasinaudodama tuo, kad kažkaip vėl patraukė kinas, įsijungiau ir nutariau peržiūrėti visą. Apokalipsė. Viskas paskendę sniege, visi mirę išskyrus tuos, kurie gyvena traukinyje, keliaujančiame aplink žemės ašį. Traukiny yra tam tikros socialinės grupės. Paskutiniame vagone gyvena vargingiausi ir mažiausiai privilegijų turintys žmonės, kurie minta baltymų plytelėmis (vėliau netgi galima bus pamatyti, iš ko jos daromos), gyvena nešvaroje ir yra nuolat prižiūrimi prižiūrėtojų, karts nuo karto užeinančių, baudžiančių tuos, kurie nusižengia kokiai taisyklei, darantys su šiame vagone gyvenančiais žmonėmis viską, ko tik užsigeidžia. Neapsikentę to šie išlikusieji,vadovaujami Kurčio, nusprendžia pasipriešinti ir keliauti į vagono priekį.

Pradžia dar kaip ir neblogai buvo, toliau irgi visai smagiai žudynės atrodė, bet galop vis sukdavosi galvoje mintis, kad nepatinka man rodomi nelogiškumai, jog ima atsibosti tai, kad tiesiog einama, kovojama, lyg ir vis kažkas naujo kiekviename vagone, bet prasmės jokios. Net ir finalas, kai išaiškėjo, kaip ir kas ten, nepaliko nė menkiausio įspūdžio. Kaip ir kokybiškai pastatytas, vizualiniams sprendimams priekaištų neturiu, pati pabaiga irgi būtent tokia, kokia tenkino, bet apskritai tikėjausi įdomesnės kino juostos. 4/10

768> Only Lovers Left Alive / Išgyvens tik mylintys (2013)

Rež.: Jim Jarmusch
Vaidina: Tilda Swinton, Tom Hiddleston, Mia Wasikowska, Anton Yelchin, John Hurt
2013 m., Vokietija, Didžioji Britanija, Graikija, 123 min
Žanras: siaubo romantinė drama
imdb nuoroda čia.

Vampyrai gali būti įdomūs. Šis filmas – tikra atsvara paskutiniu metu ekranus užplūdusiems saldiems vampyrams. Iš tikrųjų, jei jie negertų kraujo, tas faktas, kad jie ne žmonės, o vampyrai, būtų visiškai nematomas.

Galvojau, kaip visuomet, parašyti anotaciją, bet šįkart susilaikysiu, nes ji atrodys pernelyg nuobodžiai ir neaiškiai. Juk viso labo tai dviejų mylinčių vampyrų, kurie yra susituokę keletą šimtmečių, bet gyvena atskirai, susitikimas. Anotacijoje nepateiksi to, ką tik įsijungus filmą galima pamatyti: nuostabią, užburiančią atmosferą ir tvirtą, žodžiais nenusakomą ryšį, kuriuo susieti abu pagrindiniai veikėjai. Tai ir išlaiko dėmesį viso filmo metu. Gėrėjausi kino juostos stilingumu, jaukumu, paslaptingumu. Tokio harmoningo kino dar reiktų gerai paieškoti. Aktoriai parinkti idealiai: tiek antraeiliai (ta pati Mia Wasikowska labai tinka visokiems keistiems filmams, ką jau buvo galima suvokti žiūrint Stoker), tiek pagrindiniai: Tilda Swinton jau senokai prie tų įdomiųjų ir talentingųjų esu mintyse ,,pasižymėjusi“, o dabar suradau ir dar vieną domėjimosi objektą – Tom Hiddleston. Filme jie galėjo abu tiesiog gulėti ant sofutės visas dvi valandas, o aš vis tiek nebūčiau į juos atsižiūrėjusi. Muzikinis takelis – dar vienas pasigėrėjimo vertas dalykas šioje kino juostoje.

Keliose vietose dėmesio gal ir nepajėgė išlaikyti, nes pagaudavau save mąstančią apie visai ką kitą, bet apskritai neturiu prie ko prisikabinti. Gėris ir ne kitaip. Jei ir toliau taip seksis su filmais kaip pastaruoju metu, tikrai išlepsiu.

Tiesa, o tas siaubo žanras tai visai ne į temą. Nėra nieko gąsdinančio. Juk ir kraujas taip elegantiškai iš taurelių geriamas, jau nekalbant apie tuos nuostabiai atrodančius ledus (taip taip, sušaldytas kraujas).

8/10

725> The Grand Budapest Hotel / Viešbutis ,,Didysis Budapeštas“

Rež.: Wes Anderson
Vaidina: Ralph Fiennes, Adrien Brody, Willem Dafoe, Jude Law, Edward Norton, Harvey Keitel, Bill Murray, Saoirse Ronan, Léa Seydoux, Tilda Swinton, Tom Wilkinson, Owen Wilson
2014 m., JAV, Vokietija, 100 min
Žanras: komedija
imdb nuoroda čia.

O viskas prasideda tuomet, kai mirus Madam D, paveldėtoju tampa viešbučio ,,Didysis Budapeštas“ savininkas Gustavas H. Tačiau yra tuo nepatenkintųjų, todėl Gustavas su ištikimuoju pasiuntinuku pavagia paveikslą, kuris pasak testamento turėtų jam priklausyti.

Apie Wes Anderson filmus teko girdėti nemažai, bet pirmąja peržiūrėta jo kino juosta tapo viešbutis ,,Didysis Budapeštas“. Aktorių komandos (kurios kai kurie veidai yra pasirodę ne viename jo filme) galėtų pavydėti ne vienas režisierius: surinkti tokią įvairovę (pradedant labiau draminiuose filmuose pasirodančiais R. Fiennes, W. Dafoe ir kt., baigiant antrarūšių komedijų dažnu veidu O. Wilson.) ir sudaryti tokią dermę, kad nė vienas iš aktorių neatrodytų prastesnis ar ne savo vietoje. Jau nekalbant apie laužomus stereotipus, nes Adrien Brody blogiukų vaidmenimis pasigirti negalėjo, o tuo tarpu šiame W. Anderson filme parodė, kad ir jo vizitine kortele tapusios liūdnos akys netrukdė įsijausti ir puikiai atlikti nedorėlio vaidmenį. Kitų vaidmenys – taip pat pakankamai įsimintini. Jų charakteriai skirtingi, prie veikėjų atsiskleidimo prisideda ir kostiumai bei grimas (Tilda Swinton beveik neatpažįstama).

Kiekviena scena atidirbta iki smulkmenų. Ypač spalvingas, daug ryškių spalvų, kurios sugeba derėti tarpusavyje ir nerėžti akies. Kiekvienas veiksmas – nudailintas, be galo estetiškai pateiktas. Kad ir ta scena, kur su mažyčiais įrankiais Gustavas su dar keliais ,,likimo draugais“ darbavosi. Dialoguose netrūksta gero humoro, ironijos. Todėl nenuostabu, kad dauguma lieka patenkinti šia kino juosta.

Tačiau tuomet pasirodau aš ir per visas porą valandų stengiuosi, kad man patiktų. Žiūrint šį kinematografiškai nuostabų filmą, manęs visai ,,nekabino“ siužetas, tik paskutinės 20 min pagaliau buvo tos, kurias su didžiausiu įsitraukimu žiūrėjau, tačiau jos greit praėjo, o tai, kas buvo prieš jas, paliko tik gražių vaizdų ir nykoko siužeto įspūdį. O aš išties stengiausi pamėgti, gal net per daug, ir todėl likau nieko nepešusi. Bet nieko negaliu padaryti eilinį kartą: juk ir Life of Pi žiūrėdama mačiau jo grožį, bet visa kita nesužavėjo. Taip ir čia: gera vaidyba, stulbinanti kinematografija, bet pasakojime nieko įsimintino.

Ateity žadu žiūrėti ir kitus šio režisieriaus filmus ir tikiuosi, kad bus verti žiūrėjimo ne tik dėl vaizdų, bet ir dėl siužeto. 6/10

454> The Beach / Paplūdimys

Tarp Danny Boyle, ,,The Beach“ režisieriaus, kino juostų yra tokios kaip ,,Slumdog Millionaire“, ,,127 Hours“, ,,Trainspotting“ (beje, kitais metais numatomas šios juostos tęsinys praėjus 18 metų nuo pirmosios) bei šiais metais pasirodęs ,,Trance“. ,,Paplūdimys“ kad ir nėra taip gerai vertinamas kaip kai kurie mano išvardinti, tačiau turiu pripažinti, kad dėmesio vertas.

Ričardas- keliautojas, kurio didžiausia aistra- kompiuteriniai žaidimai. Būdamas Bankoko viešbutyje jis randa vieno kaimyno paliktą voką su į jį įdėtu žemėlapiu, kuriame parodyta, kur galima rasti paslaptingą paplūdimį, apibūdinamą kaip tikru rojumi. Tad Ričardas, pasiūlęs bendrakeleiviais tapti dviems taip pat viešbutyje apsistojusiems prancūzams, leidžiasi į kelionę.

Nors žinojau, kad tai- ne siaubo filmas, bet pradžia pasirodė tipinė tokio žanro filmui. Įtraukė tiesiog nuo pirmųjų minučių, dar vietomis galvodavau, kad įdomu, kokia bus pabaiga, kadangi pagr. veikėjas visą istoriją pasakoja kaip praeity įvykusį įvykį. Ir žinoma, spėliojau, kas slypės tame paplūdimyje po visu tuo išoriniu rojumi. Na, iš dalies, tai kiek per daug aš ten prisifantazavau, todėl antroji filmo pusė nebeatrodė visiškai tokia pat puiki kaip pirmoji, kai tiesiog nekantravau sužinoti kulminaciją. Tačiau tai nereiškia, kad toji antroji pusė bloga. Buvo įdomu, mat pati idėja visai šauni, o už ją reikia dėkoti knygos autoriui, pagal kurią ir buvo šis filmas pastatytas. Pritrūko to viso reikalo su kompiuteriniais žaidimais didesnio išpildymo (kiek domėjausi po peržiūros, knygoje tam buvo skirta kur kas daugiau dėmesio), gal tam tiesiog pritrūko laiko, bet tuomet buvo galima jo atimti apkarpant kai kurias neesmines scenas. Nes išplėtojimas būtų dar labiau pagerinęs įspūdį apie juostą. Vis dėlto, visumoje siužetas įdomus ir pakankamai nenuobodus, nes judesio yra, neapsistojama ties viena vieta.

Nenusivyliau ir aktorių komanda. Leonardo DiCaprio šiame filme puikus! Šis aktorius- vienas iš tų, kurių vengiu, nors ir žinau, kad jo filmografijoje ne vienas gerai vertinamas filmas. Bet būtent tokie ryškūs vaidmenys priverčia po truputį keisti nuomonę. Kažkur radau komentarą, kad ne kiekvienas aktorius vien akimis sugeba parodyti beprotybę- o jis tai sugebėjo. Nudžiugau išvydusi ir Guilaume Canet, su kuriuo ,,susipažinau“ filme Jeux d’Enfants. Mielas šis aktorius, lygiai toks ir jo personažas, kad ir neišskirtinis, bet žmogiškas. Ryškesnis- Tildos Swinton vaidmuo. Antipatiją jos personažams dažnai turiu, bet kad tokie jie paprastai (su išimtimis) ir būna.

Filme visai teisingų minčių pasakyta, kurias galima pritaikyti ir realiame gyvenime. Ypač kai buvo rodoma situacija, susijusi su dviem nukentėjusiais nuo ryklio.. Tas ,,kai nemato, tai neskauda“ toks teisingas buvo, bet kartu ir liūdnas..

Rekomenduoju. 7/10

Rež.: Danny Boyle, vaidina: Leonardo DiCaprio, Virginie Ledoyen, Guillaume Canet, Tilda Swinton, 2000 m., JAV, Didžioji Britanija, 119 min

432> Vanilla Sky / Vanilinis dangus

Vanilla Sky – tai 1997-ųjų ispanų filmo ,,Abre los ojos“ (,,Open Your Eyes“) perdirbinys. Iš tiesų, tai labai gaila, kad apie tai sužinojau pavėluotai, t.y. kai peržiūrėjau šią versiją. Kitu atveju būčiau pradėjusi nuo ispaniškojo. Perspjauti originalą pasiryžo Cameron Crowe, kuris žinomas kaip Almost Famous (šį labai rekomenduoju, jei kas dar nematėte!), Jerry Maguire bei We Bought a Zoo režisierius. Na, o įdomus faktas yra toks, kad tiek originale, tiek perdirbinyje Penelope Cruz atliko tą patį- Sofijos- vaidmenį. Man pačiai ,,Vanilla Sky“ įsiminęs dar nuo vaikystės: ne, iki šiol nebuvau jo mačiusi, bet atminty įstrigęs ,,TV antenos“ viršelis su trijule, vaidinančia šioje kino juostoje.

Filmas pasakoja apie Deividą- vyruką, kuris, rodos, turi viską: gerą darbą, daug pinigų, apie jį vis sukiojasi merginos, kurios pasiryžusios išpildyti kiekvieną jo norą. Vieną dieną jis susipažįsta su Sofija, su kuria praleidžia naktį šnekėdamas apie praeitį ir pomėgius. Tačiau kitą rytą įvyksta kraupi avarija ir Deivido gyvenimas apvirsta aukštyn kojom.

Šis kiek daugiau nei porą valandų trunkantis filmas, pripažinsiu, kiek pabodo. Ypač paskutinį pusvalandį stebėjau su viltimi, kad jau tuoj tuoj jis baigsis. Ir net nesvarbu tai, kad būtent tuo metu pradėjo kaip reikiant viskas aiškėti. O aiškinti čia tikrai yra apie ką. Jei pradžioje atrodė, kad tai tebus įprasta drama su meilės trikampiu, po truputį iš karts nuo karto parodomų epizodų iš ateities, galvoje imasi suktis mintis, kad tikrai bus ką narplioti. Deividui vis dažniau sapnai ima maišytis su realybe, tačiau to priežastį nusakyti sunku. Todėl raginama atidžiai viską stebėti, kad tik ko nors žiūrovas nepraleistų. Tai filmas apie sapnus, pasąmonės galią, plonytę ribą tarp realybės ir fantazijų pasaulio, kuris atsiskleidžia būtent per jau minėtuosius sapnus. Kam patinka mokslinės fantastikos filmai, kuriuos reikia gliaudyti, kur niekas neaišku būna labai ilgai- rekomenduoju, nors man, kaip ir galėjote jau susidaryti nuomonę, kino juosta pasirodė ištempta ir nesugebanti išlaikyti dėmesio. Negelbėjo net ir pakankamai gražus muzikinis takelis, žaviosios Cameron Diaz (o ji tinka ne tik komedijoms!) ir Penelopė Cruz bei originalus ir iki tol ne itin girdėtas siužetas. Net ir vizualinis vaizdas pasirodė vertas dėmesio, filmas ,,kvepia“ kokybe kalbant daugeliu aspektu, tačiau nesugebėjimas visiškai įtraukti, paliesti žiūrovo (šiuo atveju manęs), nesukėlimas jokių ryškesnių jausmų bendrą vaizdą sumenkina.

7/10

Filmas buvo nominuotas vienam Oskarui.

Rež.: Cameron Crowe, vaidina: Tom Cruise, Penélope Cruz, Cameron Diaz, Kurt Russell, Timothy Spall, Tilda Swinton, Alicia Witt, 2001 m., JAV, Ispanija, 136 min

425> Burn After Reading / Perskaityk ir sudegink

Pradėsiu nuo to, kad penktadienį parašiau paskutinį egzaminą, taigi, pradedu tikrąjį filmų maratoną: nors nesiskundžiu peržiūrėtų filmų skaičiumi ir per mokslo metus, tačiau vasara- tas laikas, kai pažiūriu išties nemažai. Na, o filmą, kurį tik neseniai baigiau, jau norėjau ilgą laiką pažiūrėti ir tikrai ne veltui.

Osbornas Koksas išmetamas iš darbo centrinėje žvalgybos agentūroje, tad sumąsto rašyti memuarus. Tuo tarpu jo žmona nori skyrybų ir prašo savo meilužio, šeimos draugo Hario, taip pat išsiskirti su antrąja puse. Bet viskas kaip reikiant įsisiūbuoja, kai du nepasižymintys dideliu protu sporto klubo darbuotojai atranda diską su Osborno memuarais ir pagalvoję, kad tai svarbi informacija, sumano iš to užsidirbti…

Pradžioje kilo tokios mintys: kas čia per velnias dedasi? Įsivažiavo siužetas lėtai, net ir nepasakyčiau, kad labai greitai pajutau, kad ten apskritai juokaujama (užtat antroje filmo pusėje momentų, kai norėjosi balsu juoktis, buvo ne vienas), o ir įdomumas prasidėjo ne nuo pirmos minutės. Tačiau kažkuriuo momentu viskas apsivertė ir nuo to momento nebegalėjau atsitraukti. Ir kuo daugiau laiko nuo peržiūros praeina, tuo labiau jaučiu, kaip man jis patiko. Formulė, bent jau man, panaši į Seven Psychopaths : t.y. situacija atrodo absoliučiai absurdiška, bet apie tai susimąstai (jei apskritai tai darai) tik kai baigiasi filmas, nes tas absurdas toks įdomus, žavus ir juokingas. Be abejo, didžiausių plojimų verti broliai Coenai (iki šiol nieko iš jų kūrybos nebuvau mačiusi), kurie ir režisavo, ir scenarijų šiam filmui rašė. Dar, kas sužavi nuo pat pradžių, tai aktorių vaidyba. Bent jau man pasirodė, kad jų vaidyba- puiki. O jau Brad Pitt vaidinamas fifukas sporto klubo treneris iš viso nerealus. Saviti charakteriai, nenuspėjamas siužetas, persipynę veikėjų gyvenimai, išlaikantis dėmesį iki pat paskutinės sekundės, o ką jau kalbėti gerą humoro dozę. Tiesa, buvo detalių, kurios nelabai atrodė reikalingos, bet visumoje net ir jos čia puikiai įsipaišė, kadangi čia jau niekas negali nustebinti.

8/10 . Pažiūrėkit, kai norėsis lengvo, smagaus, tačiau nebanalaus ir kokybiško kino.

Rež.: Joel Coen, Ethan Coen, vaidina: George Clooney, Frances McDormand, Brad Pitt, John Malkovich, Tilda Swinton, 2008 m., JAV, Prancūzija, Didžioji Britanija, 96 min

230> We Need To Talk About Kevin / Mums reikia pasikalbėti apie Keviną

Tai filmas, apie kurį girdėjau tiek gerų komentarų, kad net neatrodė, kad turėčiau nusivilti. Ir tikrai nenusivyliau.

Eva stengiasi mylėti savo sūnų Keviną, nepaisydama jo skaudžių šnekų ir elgesio, kuris taip ir nesikeičia jam augant ir bręstant. Tačiau nei Eva, nei tuo labiau jos vyras nė nenumano, kas vieną dieną nutiks..

Pasakojamas rodomas nenuosekliai. Rodomi vaizdai iš dabartinio Evos gyvenimo, tuomet grįžtama į praeitį, tuomet vėl į dabartį ir t.t. Dar karts nuo karto viskas paįvairinama keistais vaizdiniais. Toks rodymo būdas šiam filmui labai tinka. Muzikinis takelis irgi čia puikiai įsipaišė. Lėtas, su mažai dialogų ir mažai veiksmo filmas patiks gal ir ne kiekvienam. Skaičiau komentarų, kad kai kurie išjungia jau po penkiolikos minučių, nes jis jiems pasirodo pernelyg nuobodus.. O man net tokia mintis nebuvo atėjusi. Rodos, viskas yra taip, kaip ir turi būti. Nieko visiškai man netrūko šiame filme. Viskas atidirbta iki paskutinės detalės. Atmosfera sukurta idealiai. Na, ir žinoma, aktoriai- puikūs..

Siužetas.. Emociškai sunkus. Sudėtinga būtų įsivaizduoti save Evos vietoje. Nežinau, kaip elgčiausi jos vietoje. Mano nuomone, ji bandė viską, kas įmanoma. Ji bandė su juo šnekėtis, bandė jį prisijaukinti, priversti jį mylėti ją.. Ir ko tik dar ji nebandė. O jis jai nerodė nė menkiausio prielankumo, vien tik ironija, netgi šantažas.. Pastarasis dalykas mane šokiravo. Po perkūnais, juk jis buvo dar toks mažas.. Bet, na, gerai, sakykime, jis buvo dar mažas, taigi dar būtų galima jį pateisinti. Tačiau jis augo. bet elgesys nė kiek negerėjo..Siaubas turėti tokį vaiką. Ir juk tai vaikas, savas vaikas.. Ne koks daiktas, kad, jei nepatinka, išmestum. Tai gyvas žmogus, gimęs iš meilės.. Tai kodėl jis toks visiškai meilės nejaučiantis ir kenkti norintis padaras?.

Kaip ir kiekvienas žiūrovas, taip ir aš norėjau sužinoti priežastį: kodėl???? Galiu pasakyti, kad ji taip ir nebus ištarta. O taip norėjosi. Tačiau tas ore kybantis klausimas ir priverčia mus susimąstyti ir kelti savas versijas..

Dar ryškiai yra parodomas ne tik problematiškų vaikų auginimas, bet ir visuomenės požiūris į motinas, kurių vaikai nusikalsta. Kuo kalta ji, motina? Taip, nesakau, būna blogų motinų, būna blogų tėvų, bet argi jie visada kalti dėl to, kokie jų vaikai? Ar vaikai neturi pasirinkimo, kaip elgtis? Juk nėra taisyklės, kad iš asocialių šeimų išauga nusikaltėliai, o iš pavyzdinių- tik gerus darbus darantys ir gerovės visiems trokštantys žmonės.. Tik nuo pačio žmogaus priklauso, koks jis bus ir ką trokš pasiimti iš gyvenimo. Tad kodėl motina turi kentėti ir būti smerkiama lyg ji, o ne jos vaikas Tai padarė?.. Juk ji prarado viską, kas įmanoma..  Ją reiktų guosti, palaikyti..

Sukels daug minčių. Labai daug. Jei žiūrėsite kompanijoje, neabejoju, kad po to užvirs diskusija.. Nes pakalbėti tikrai yra apie ką.

9/10

Rež.: Lynne Ramsay, vaidina: Tilda Swinton, John C. Reilly, Ezra Miller, 2011 m., JAV, Didžioji Britanija, 112 min

226> The Curious Case of Benjamin Button / Keista Bendžamino Batono istorija

Sakoma, kad seni žmonės vaikėja. Bet koks gyvenimas laukia to, kuris iš tiesų vaikėja: ne tik protu, bet ir išvaizda. Bendžaminas gimė raukšlėtas ir kamuojamas artrito. Būdamas vaikas jis atrodė kaip 80-ies metų senukas. Tačiau niekas nė nepagalvojo, kad bėgant metams jis ims jaunėti. Tačiau tai ne taip jau ir gerai, nes kol kiti sensta, jis jaunėja.

Bradą Pitą pamėgau tikriausiai po Fight Club, lig tol filmų su juo netgi vengiau. O tikrai gerų, rimtų filmų su juo, manau, yra tikrai nemažai. ,,Manau“- nes dar daugelio filmų su juo nemačiau. Taigi, šiame filme jis atlieka stiprų ir sunkų vaidmenį. Suvaidinti asmenį jo skirtinguose gyvenimo laikotarpiuose- ganėtinai sunki užduotis. Bet manau, kad jis susitvarkė puikiai. Įdomu buvo žiūrėti į Bendžaminą. Įdomi ir pati situacija: jis užauga senelių namuose, taigi, būdamas tarp tokių pat kaip jis Batonas jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Juk visai kitaip būtų buvę, jei jis būtų augęs tarp savo bendraamžių- tuomet jaustųsi kitaip nei kad jautėsi: svetimas, nepritampantis. Tad dėl aplinkos, kurioje auga, jam labai pasisekė. Tolesnis Bendžamino gyvenimas priminė šiek tiek Forestą Gampą, bet, kiek teko skaityti, daug kas ieško panašumų tarp šių dviejų istorijų.

Cate Blanchett kol kas nebuvau mačiusi nė viename filme, nors girdėjau daug neblogų atsiliepimų apie ją. Ir tikrai, ji- labai žavi ir talentinga moteris. Šiame filme ji šoka baletą, taigi prieš tai turėjo praleisti repeticijų salėje nemažai laiko. Deizė- labai moteriška ir švelni.

Patiko, kad filmas gan ramus, nebuvo didelių konfliktų, lėkščių daužymo ar pan. Viskas vyko tyliai, ramiai, o tai dažnai atrodo liūdniau ir skaudžiau nei kad tais atvejais, kai pasipila šauksmai. Situacija tokia, kokioje galbūt niekuomet neatsidursime, bet vis tiek, o kas jeigu? Kaip tuomet elgtis, ką darytumėte būdami Bendžamino vietoje.. O ką Deizės?.

Nors, kaip minėjau, filmas ramus, tačiau sunku buvo atsitraukti. Rodos, be tos keistos ligos, nieko ypatingo filme nėra, nieko tokio, ko nepamatome kituose, bet vis dėlto.. Šis filmas turi kažką, kas įtraukia, kas net ir užbaigus žiūrėti pasilieka viduje..

Rekomenduoju. 8/10

Filmas laimėjo tris Oskarus ir dar dešimčiai nominuotas.

Rež.: David Fincher, vaidina: Brad Pitt, Cate Blanchett, Tilda Swinton, Julia Ormond, Faune A. Chambers, 2008 m., JAV, 166 min