373> The Perks of Being a Wallflower / Atskalūno laiškai

Iš tikrųjų mane kiek stebino (ir visgi tebestebina) toks aukštas imdb balas (8,2/10 from 63 286 users), be to, girdėjau tikrai gan neblogų atsiliepimų iš pažįstamų žmonių, internetinėje erdvėje taip pat tokį ne vieną skaičiau, tad visa tai mane ir paskatino labai neatidėlioti šio filmo peržiūros. Filmas paaugliškas, pastatytas pagal Stephen Chbosky (jis yra ir filmo režisierius) knygą ,,Atskalūno laiškai“, kuri Lietuvoje išleista ,,Beveik suaugę“ serijoje. Šią knygą skaičiau, bet tai buvo jau senokai ir, nors paliko gan gerą įspūdį, bet nieko neprisiminiau išskyrus tai, kad pagr. veikėjas rašė laiškus. Dabar pagalvojau, kad būtų įdomu perskaityti ją dar kartą, nors bijau, kad gali būti ir atvirkštinis variantas: visgi kas patiko prieš keletą metų (o prabėgo kokie penkeri metai tai tikrai), nebūtinai patiks dabar..

Filmas pasakoja apie intravertą Čarlį, kuris ateina į naują mokyklą. Čia jo draugais tampa du abiturientai: Patrikas ir Sem.

Na, o pradėti, manau, reiktų nuo pačios savokos intravertas, jei kartais dar kas nėra su ja susidūrę. Žmonės yra skirstomi į ekstravertus (komunikabilius, mėgstančius būti masėje, žmonių būryje, garsiai išreiškia savo jausmus, nuotaikas ir t.t.) ir intravertus (užsidariusius savyje, mėgstančius pabūti vienumoje, dažniausiai turi vos kelis draugus (ar nė vieno), nemėgstančius didelių susibūrimų, neišreiškiantys labai stipriai savo jausmų). Taigi, būtent antrojo tipo žmogus Čarlis ir yra. Vėliau išaiškės, kad prie sunkaus bendravimo su aplinkiniais yra prisidėję ir kai kurie praeities įvykiai. Tačiau apie tai užsimenama tik po truputį, fragmentais, kol galiausiai kulminacinis taškas pasiekiamas taip, kad man net akys sudrėko. Liūdni tokie dalykai.. Tačiau kiek žmonių, tiek ir problemų, pasirodo, kad ir po švytinčiais Sem ir Patriko veidais slepiasi gilūs skausmingi randai, kuriuos taip norima paslėpti, bet tai tiesiog neįmanoma.. Nenuobodus, stilingas, su puikia muzika, be lėkštų juokelių, tiesiog nuoširdus ir paprastas..

Kalbant apie aktorius, tai man nelabai patiko Emma Watson. Neklauskite kodėl, bet man kone viso filmo metu man ji atrodė kažkokia nenatūrali.. Nors pasirodymas šokių aikštelėje su partneriu Ezra Miller buvo pakankamai įspūdingas. Logan Lerman pasirodė pakankamai mielas ir tikrai tiko šiam vaidmeniui, bet visgi šio filmo ,,žvaigžde“ man tapo Ezra. Jau buvau mačiusi su juo puikųjį We Need To Talk About Kevin, o tai manau buvo tikrai gerai, nes tik dar labiau pasimatė jo talentas vaidinti įvairius personažus: tiek teigiamus, tiek neigiamus. Energija iš jo tiesiog trykšte tryško, neįmanoma atitraukti nuo jo vaidinamo personažo akių. Matyt paminėti turiu, kad čia vaidina ir Nina Dobrev, gerai žinoma iš serialo The Vampire Diaries. Kokia buvo reakcija, kai pamačiau, kad ir ji čia vaidina? ,,O ne, tik ne ji“. Žinau, kvaila taip mąstyti, nes juk erzina mane tai jos vaidinama Elena seriale, o ne ji pati, bet čia gal panašiai kaip su twilight: pamatau Kristen Stewart ar Robert Pattinson ir iš karto suveikia atmetimo reakcija…

Visumoj, filmas, kurį būtina pažiūrėti kiekvienam paaugliui (ypač kad suvoktų, kad būti intravertu- nėra blogai, tuo labiau, kad intravertas niekuomet netaps visišku ekstravertu), bet taip pat, manau, turėtų visai patikti ir suaugusiems, vien dėl puikaus garso takelio, kuris jiems primintų jaunystę.

Pati parašysiu 7/10 (septynetas labai stiprus).

Rež.: Stephen Chbosky, vaidina: Logan Lerman, Dylan McDermott, Ezra Miller, Emma Watson, Nina Dobrev, Melanie Lynskey, Tim Curry, Susan Sarandon, 2012 m., JAV, 103 min

318> The Rocky Horror Picture Show

Pirmą kartą apie šį miuziklą sužinojau iš serialo Glee. Visa serija buvo skirta būtent šiam miuziklui. Aišku, mane labai sudomino, bet taip jau išėjo, kad pažiūrėti prisiruošiau po ganėtinai ilgo laiko.

Neseniai susižadėjusiai porai kelyje nutinka nelaimė: sugedo automobilis. Jie pastebi netoliese esančią pilį ir užeina į ją. Netrukus išaiškėja, kad tai Dr. Frank-N-Furter priklausanti pilis. Rodos, kas čia tokio, bet yra viena detalė: jis- transvestitas. Nors užuovėja surasta, pora ne itin nori čia likti, nes tuoj pat pastebi, kokie keisti dalykai vyksta šioje pilyje.

Yra filmų, kuriuos pasilieku (jei atsisiuntusi esu), o būna tokių, kuriuos ištrinu iš karto po peržiūros. Šis pateko į antrąją kategoriją. Ar buvo blogai? Ne, tikrai tai nėra prastas filmas ir nesigailiu, kad jį pamačiau, tuo labiau, jog jis tikrai skiriasi nuo paskutiniu metu matytų  šio žanro filmų. Jis turi normalų siužetą, o ne kokią vieną iš milijono panašių istorijų apie išgarsėti norintį talentingą žmogų ar pan. Tačiau negaliu sakyti, kad tas siužetas man patiko- na, tiesiog ne mano skoniui. Filmas yra labai ,,sceniškas“, t.y. atrodo, lyg viskas vyksta scenoje, lyg sėdėtum teatre ir stebėtum miuziklą, o ne filmą. Kostiumai itin spalvingi ir ne ypač tikėti, na, o veikėjai ir pats siužetas toks, kad man labai įdomu, kaip jis buvo vertinamas tuomet, kai tik pasirodė- 1975-aisiais metais. Kažkaip nemanau, kad kiekvieną leido į kino teatrą jo žiūrėti. Muzikiniai kūriniai tikrai ne tie, kurių klausyčiau, na, nebent vieną ar porą kūrinių.

Filmas pradžioje pasirodė visai įdomus, bet kuo toliau, tuo buvo nuobodžiau žiūrėti, o paskutinį pusvalandį apskritai buvo sunku išsėdėti, taip ir norėjosi išjungti, bet, eh, negi jungsi, kai liko tiek nedaug.. Visgi įdomu, kaip viskas baigsis.

Jei patinka miuziklai, tikrai pažiūrėkit. Visgi tai jau, man rodos, šiokia klasika tapęs filmas/miuziklas.

5/10

Rež.: Jim Sharman, vaidina: Tim Curry, Susan Sarandon, 1975 m., JAV, Didžioji Britanija, 100 min