Archyvas

Archive for the ‘Tom Cruise’ Category

1021> Eyes Wide Shut / Plačiai užmerktos akys (1999)

14 rugsėjo, 2019 Komentarų: 1

Tikriausiai kol kas šių metų favoritas. Aišku, šiemet apskritai skurdus mano žiūrėtų filmų sąrašas, bet viliuosi, kad dar bus noro vieną kitą kino juostą, primenančią, kodėl kadaise begalę laiko prie filmų praleisdavau, peržiūrėti.

Paskutinis S. Kubrick filmas, išleistas jau po jo mirties. Vieni sako, kad režisierius užbaigė jį prieš mirtį, kiti teigia, kad nepavyko jam to padaryti, todėl filmas baigėsi ne taip, kaip S. Kubrick būtų norėjęs. Bet turim tai, ką turim. Viljamas – visų pažįstamas gydytojas, gyvenantis ramų gyvenimą su mylima žmona Alisa ir septynmete dukra. Po to kai vieną vakarą žmona išsako savo turėtas fantazijas apie kadaise matytą vyrą, Viljamas išeina į naktį, kuri jam taps nepamirštama.

Kiek mėgstu N. Kidman, tiek nemėgstu T. Cruise. Bet šįsyk neleidau jokioms neigiamoms mintims įsiterpti ir vos pagalvojusi, kad šiandien noriu pažiūrėti būtent šį filmą, neatidėliodama susiradau ir peržiūrėjau. Žinojau, kad jame bus atvirų sekso scenų, tiesą pasakius, net ir galvojau, kad tai bus kažkas panašaus į romantinį – erotinį filmą. Na, ir kadangi S. Kubrick režisuoja, tai ir dar kažkas mandresnio ir išskiriančio šią kino juostą iš kitų tam pačiam žanrui priklausančių. Greitai supratau, kad klydau, nes čia – ir drama, ir mistinis trileris. Viso filmo metu jaučiau įtampą: tarp veikėjų, dėl siužetinių posūkių. Senokai tokio ilgio filmą žiūrėjau (apie 2,5h) ir galvojau, ar neprailgs, bet nė trupučio, laikas prabėgo nepastebimai. Ir vis toji nepaleidžianti įtampa, kuri neleido atitraukti akių. Muzikinis takelis tobulai pritaikytas, scenų vizualinis gražumas neginčytinas, lygiai kaip ir N. Kidman bei T. Cruise duetas. Tiesa, karts nuo karto antipatija pastarajam išlįsdavo, ypač kai pabaigoje jis flirtavo su tąja mergina, atgrasus man jis pasirodė labiau. Dar nagrinėjama mano gan mėgstama tema apie mintis ir veiksmus, jų ,,svorį“.

Balų šiek tiek nuėmiau, nes visgi žiūrint šiek tiek kirbėjo klausimas, ar ne per daug sureikšmintas ,,didysis“ įvykis, be to kai kur išbaigtumo pritrūko. Bet šiaip patiko, netgi labai.

8/10

 

800> Edge of Tomorrow / Ties riba į rytojų (2014)


edge-of-tomorrow-emily-blunt-636-380Rež: Doug Liman
Vaidina: Tom Cruise, Emily Blunt, Bill Paxton, Brendan Gleeson
2014 m., JAV, Australija, 113 min
Žanras: veiksmo mokslinė fantastika.
imdb nuoroda čia.

Tai vienas geriausių sci-fi pastaruoju metu – tokį įspūdį susidariau iš atsiliepimų. Emily Blunt – viena mėgstamiausių mano aktorių, nors tikiu, kad ne vienas apie ją sužinojo tik po šios kino juostos. Taigi, priežasčių žiūrėti buvo.

Rodoma ateitis, kur ateiviai puola Žemę. Visai ne savo noru tarp savanorių pakliuvęs pagrindinis veikėjas išsiaiškina, kad jis perėmė galią grįžti į tą pačią dieną vis iš naujo, vos tik miršta. Tai gali pagelbėti pasiekti taip norimos pergalės.

Apie siužetą nieko nežinojau (išskyrus, kad bus kovos, tos keistos karių aprangos ir pan.), taigi, likau maloniai nustebinta, kad žiūrovas yra sudominamas ne tik specialiaisiais efektais, bet ir pakankamai geru siužetu, kuris kiek intriguoja, aišku, yra visai ir nuspėjamas. Patiko, kad su meilėm neužsižaista, veikėjai pernelyg nedūsauja, nors vienas kitas žvilgsnis pasitaikė. Dar patiko, kad centre – stiprios moters portretas. Juk taip esame pripratę matyti, koks vyras didvyris, o šalia jo tėra moteris, kuri labiau kaip papuošalas ar ta, kuri pasikviečia į savo glėbį po sunkių kovų, norint nuslėpti tapatybę ar pan. O čia Tom Cruise ir buvo ta ,,moterimi“ – mažiau išmanančiu, mažiau fiziškai stipriu ir mažiau drąsiu. Į pabaigą jų galios lyg ir išsilygina, tačiau didžiąją siužeto dalį viską valdo E. Blunt, su tuo ir sveikinu. Apskritai, jai reiktų daugiau pagrindinių vaidmenų.

Pats pastatymas – išties kokybiškas, pilnas įvairių specialiųjų efektų, įsivaizduoju, kad tai tikras rojus sci-fi gerbėjams. Aukštas lygis išlaikytas viso filmo metu. O bet tačiau. Kadangi kaip ir kitus, taip ir šį vertinu pagal tai, kiek man jis pasirodė įdomus, kiek emocijų suteikė ir pan., o ne pagal tai, kiek kokybiškai ir įspūdingai pastatytas, padariau išvadą, kad tai tiesiog ne mano skonio filmas. Pernelyg daug kovų, šaudymų, ateivių, kurie išbalansuodavo dėmesį, imdavau nuobodžiauti, po to vėl, ,,grįžus siužetui“ susidomėdavau, o į pabaigą visiškai praradau ryšį su filmu ir mąsčiau, kad galėtų jis ir baigtis.

Apibendrinus, kaip minėjau, džiugu, kad yra kreipiamas dėmesys, jog būtų stipri tiek techninė pusė, tiek siužetas, tiek vaidyba. Tai, kad šis filmas pasirodė ne visai mano skonio, nereiškia, kad jis blogas. Ir išties, jei mėgstate sci-fi ir kažkokiu būdu šį praleidote, įsirašykite į planus.

6/10

537> Interview with the Vampire / Interviu su vampyru


normal_interview-with-the-vampire-promo-0021Matyt mažai yra nemačiusių šio filmo, kuris pristatomas kaip siaubo romantinė kino juosta. Visai nesiderina šie žanrai, ar ne? Na, bet realiai nei čia gąsdinančio siaubo, nei rimtos romantikos nėra. Pati vaikystėje esu bent jau gabalą šio filmo mačiusi, tačiau ilgai svajojau, kad vieną dieną pažiūrėsiu nuo pat pradžių iki pabaigos.

Nežinantiems siužeto, trumpai pristatysiu, kad šiame filme vampyras Luji pasakoja savo gyvenimo istoriją. Jis pradeda nuo to momento, kai netrukus po žmonos ir vaiko mirties jį kraugeriu paverčia ir taip amžinam gyvenimui prakeikia vampyras Lestatas.

Iš tikrųjų, tai dabar graužiu save, kad neprisiruošiau anksčiau jo pažiūrėti. Vis tas Tom Cruise kišo koją! Nemėgstu jo nors tu ką, o vos pagalvojus apie ,,Interviu su vampyru“ visad išlįsdavo iš atminties populiarusis plakatas su jo vampyro vaidmenyje atvaizdu. Na, bet šiandien tam padariau galą ir nuteikiau save, kad bus ir kitų aktorių be jo. Na, žinoma, pagrindinį vaidmenį atliekantis Brad Pitt žavi savo sugebėjimu įsijausti į vaidmenį, o ką jau kalbėti apie jaunąją Kirsten Dunst.

Kaip tik filmo pradžioje atsiverčiau naujausio ,,Kinas“ žurnalo numerį, kuriame yra išsamus straipsnis apie K. Dunst aktorės kelią. Mažutė pastraipėlė skirta ir jos vaidmeniui Interview with a Vampire, kuriame ji nusifilmavo būdama vos vienuolikos metų. Iki dabar šis vaidmuo yra išlikęs vienas įsimintiniausių ir geriausių jos karjeroje. Ir išties jai teko nelengvas personažas: Klaudija pasmerkta likti mažametės kūne, nors psichiškai ji – suaugusi moteris. Keitimąsi iš mažos mergaitės į suaugusiąją stebėti buvo įdomu, K. Dunst pasirodė vietomis netgi labai įtikinama, nutaisiusi tokią suaugėlišką veido išraišką bei stovėseną, kad nori nenori, turi patikėti, kad akys meluoja ir po trapia porcelianinės lėlytės išvaizda slypi visai nebe vaikas.

Kino juosta įtraukė nuo pat pradžių, kas buvo gal kiek netikėta, nes buvau prisiklausiusi nuomonių, kad ,,nuobodu“ (tiesa, taip nemažai kas kalba gal labiau apie knygą), o čia mane pagavo įdomumas ir jau nuo pusės filmo buvau visai entuziastingai nusiteikusi ir visiškai nelaukiau pabaigos, nes išties, buvo liūdna, kad pasibaigė, su malonumu ir dar vieną valandą būčiau praleidusi su Luji, besiklausydama jo istorijos.

Nemažai yra sakančių, kad norėtų gyventi amžinai, išlikti visuomet jauni – tokia ,,laimė“ teko ir Luji. Jis to visai nenorėjo, bet Lestatas nelabai jo teklausė. Šiaip jau, nemažai minčių yra pritaikomų ir mūsų, žmonių, gyvenime, apie lygiai tas pačias gyvenimo tiesas svarsto tiek mirtingieji, tiek vampyrai, tik į pastaruosius gal žiūrėti mums įdomiau, pateikiama kiek kitokia forma. Ar įmanoma gyventi, neturint gyvenimo prasmės / tikslo? Kaip surasti tą tikslą? Kiek daug mums reiškia gyvenimas?

Filmas, kurio net neverta lyginti su visokiausiais šių dienų filmais apie vampyrus, kur meilės – seilės pirmoj vietoj (antroje, tiesą sakant, nelabai kas ir bebūna) tiek siužeto, tiek grimo, kostiumų, tiek vaidybos prasme. Dargi milžiniškas pliusas už nuostabų muzikinį takelį!

Matyt belieka pridurti, kad filmas pelnė dvi Oskaro nominacijas už dekoracijas ir muziką, o Kirsten Dunst buvo nominuota Auksiniam Gaubliui už geriausią antraplanį vaidmenį.

Tai jei yra dar kartais tokių, kurie nematė, rekomenduoju. O aš mielai jį sužiūrėčiau ir darsyk!

8/10

Rež. : Neil Jordan, vaidina: Brad Pitt, Tom Cruise, Antonio Banderas, Kirsten Dunst, 1994 m., JAV, 123 min

432> Vanilla Sky / Vanilinis dangus


vanilla_sky_2001_3Vanilla Sky – tai 1997-ųjų ispanų filmo ,,Abre los ojos“ (,,Open Your Eyes“) perdirbinys. Iš tiesų, tai labai gaila, kad apie tai sužinojau pavėluotai, t.y. kai peržiūrėjau šią versiją. Kitu atveju būčiau pradėjusi nuo ispaniškojo. Perspjauti originalą pasiryžo Cameron Crowe, kuris žinomas kaip Almost Famous (šį labai rekomenduoju, jei kas dar nematėte!), Jerry Maguire bei We Bought a Zoo režisierius. Na, o įdomus faktas yra toks, kad tiek originale, tiek perdirbinyje Penelope Cruz atliko tą patį- Sofijos- vaidmenį. Man pačiai ,,Vanilla Sky“ įsiminęs dar nuo vaikystės: ne, iki šiol nebuvau jo mačiusi, bet atminty įstrigęs ,,TV antenos“ viršelis su trijule, vaidinančia šioje kino juostoje.

Filmas pasakoja apie Deividą- vyruką, kuris, rodos, turi viską: gerą darbą, daug pinigų, apie jį vis sukiojasi merginos, kurios pasiryžusios išpildyti kiekvieną jo norą. Vieną dieną jis susipažįsta su Sofija, su kuria praleidžia naktį šnekėdamas apie praeitį ir pomėgius. Tačiau kitą rytą įvyksta kraupi avarija ir Deivido gyvenimas apvirsta aukštyn kojom.

Šis kiek daugiau nei porą valandų trunkantis filmas, pripažinsiu, kiek pabodo. Ypač paskutinį pusvalandį stebėjau su viltimi, kad jau tuoj tuoj jis baigsis. Ir net nesvarbu tai, kad būtent tuo metu pradėjo kaip reikiant viskas aiškėti. O aiškinti čia tikrai yra apie ką. Jei pradžioje atrodė, kad tai tebus įprasta drama su meilės trikampiu, po truputį iš karts nuo karto parodomų epizodų iš ateities, galvoje imasi suktis mintis, kad tikrai bus ką narplioti. Deividui vis dažniau sapnai ima maišytis su realybe, tačiau to priežastį nusakyti sunku. Todėl raginama atidžiai viską stebėti, kad tik ko nors žiūrovas nepraleistų. Tai filmas apie sapnus, pasąmonės galią, plonytę ribą tarp realybės ir fantazijų pasaulio, kuris atsiskleidžia būtent per jau minėtuosius sapnus. Kam patinka mokslinės fantastikos filmai, kuriuos reikia gliaudyti, kur niekas neaišku būna labai ilgai- rekomenduoju, nors man, kaip ir galėjote jau susidaryti nuomonę, kino juosta pasirodė ištempta ir nesugebanti išlaikyti dėmesio. Negelbėjo net ir pakankamai gražus muzikinis takelis, žaviosios Cameron Diaz (o ji tinka ne tik komedijoms!) ir Penelopė Cruz bei originalus ir iki tol ne itin girdėtas siužetas. Net ir vizualinis vaizdas pasirodė vertas dėmesio, filmas ,,kvepia“ kokybe kalbant daugeliu aspektu, tačiau nesugebėjimas visiškai įtraukti, paliesti žiūrovo (šiuo atveju manęs), nesukėlimas jokių ryškesnių jausmų bendrą vaizdą sumenkina.

7/10

Filmas buvo nominuotas vienam Oskarui.

Rež.: Cameron Crowe, vaidina: Tom Cruise, Penélope Cruz, Cameron Diaz, Kurt Russell, Timothy Spall, Tilda Swinton, Alicia Witt, 2001 m., JAV, Ispanija, 136 min

327> Rain Man / Lietaus žmogus


Jau kurį laiką šis filmas sukosi galvoje, kadangi ne viena dėstytoja jį minėjo, o tuo labiau, kad ir tematika man įdomi, tai labai įsinorėjau jį pamatyti, nors Tom Cruise kiek baidė mane nuo šio filmo..

Miršta jauno verslininko jauno verslininko Čarlio Babito tėvas. Kadangi jie abu nebendraudavo, ši žinia ne itin jį sukrėtė. Didžiausias šokas jį ištiko tuomet, kai sužinojo, kad jis turi brolį Reimondą, kuriam tėvas paliko visą palikimą. Negana to, paaiškėja, kad Reimondas- autistas.

Taigi, visų pirma, tai numanau, kad reiks keisti nuomonę apie T. Cruise, nes jau antras filmas, kai jis man žiūrisi tikrai pakankamai gerai. Taip pat, šis filmas yra kitoks tuo atveju, kad sugebėjau neapsiverkti, nors paprastai tokios tematikos filmuose žliumbiu kone visą laiką.. Tik į pabaigą susigraudinau…

Filmas geras, netgi labai. Ir kartu toks paprastas: apie žmogiškumą, santykius, sugebėjimą taikytis, norą pažinti artimą, apie kurį sužinojai tik visai neseniai.. Taip, gal kam pasirodys, kad čia nieko nėra: filmas pakankamai nuspėjamas, o  bet tačiau. Viskas ir slypi tame paprastume. Filmas kėlė daug visokių emocijų: buvo ir linksma, ir liūdna.. Ir tiek daug minčių kilo galvoje.. Kaip yra sunku, kai žmogus negali išreikšti savo emocijų, kai kitas negauna jokio atsako iš jo: autistas nei peikia, nei giria, nei keikia, nei dėkoja.. Žinoma, yra tam tikri parodymai, kai jam nepatinka: jis gali rėkti, mosuoti rankomis ar pan., bet tai viskas.. Gyvenimas pagal nusistovėjusias taisykles, kurias pažeidus Reimondas reiškia savo nepasitenkinimą, tuomet kompromisą surasti yra labai sunku, nes geriausias kompromisas, koks tik begali būti: sutikti su jo noru. Todėl būdavo sunku žiūrėti ne tik į Reimondą, bet ir į Čarlį, kuriam reikėjo tiek kantrybės, kad visiškai nepalūžtų ir nepaliktų Reimondo kur nors šalikelėje. Žinoma, tai kaip Čarlis pasinaudojo Reimondu, buvo visiškai nepateisinama, o baisiausia tai, kad pastarasis nesugebėjo pasakyti, kad jis nenori to daryti, kad jam atsibodo ar pan. Ir vienas didelis Reimondo gabumas: sugebėjimas įsiminti skaičius, kitą rašytinę informaciją, suskaičiuoti per akimirką didžiausius skaičius nublanksta prieš tai, kokį gyvenimą jam tenka gyventi. Jam tai sekasi, bet ar jaučia jis malonumą? Dustin Hoffman atliko didelį darbą ir suvaidino autizmų sergantį žmogų tikrai įtikinamai. Jo vaidyba buvo įvertinta Oskaro statulėle.

Rekomenduoju. Ir nesuprantu, kaip kažkam jis gali pasirodyti nuobodus. Puikus. 10/10

Filmas laimėjo 4 ir buvo nominuotas dar 4 Oskarams. Taip pat, šiuo metu jis imdb Top 250 užima 230 vietą.

Rež.: Barry Levinson, vaidina: Dustin Hoffman, Tom Cruise, Valeria Golino, 1988 m., JAV, 133 min

296> Rock of Ages / Roko amžius

28 rugsėjo, 2012 Komentarų: 3

Na ką, paskutiniu metu tikrai retai žiūriu filmus, todėl smagu, kai užtaikau ant tikrai gero filmo. Ir žinot, šio filmo dar tikrai nebūčiau pažiūrėjusi, jei ne vienas pažįstamas, kuriam jis patiko. Taigi, pagalvojau, kad ir man reik neatidėlioti. Ir tuo tikrai labai džiaugiuosi.

1987-aisiais Los Andžele susitinka du jaunuoliai: Driu ir Šeri, kurie tikisi, kad jų svajonės didžiuliame mieste pagaliau išsipildys. Tačiau netrukus paprasta draugystė ima vystytis į šį tą daugiau, bet jų laukia daug išbandymų.

Pradėsiu nuo to, kas nelabai patiko ar tiesiog nepadarė jokio įspūdžio. Be abejo, pats siužetas- jis absoliučiai neoriginalus ir niekuo neišsiskiriantis iš daugelio paskutiniu metu kuriamų muzikinių filmų ar miuziklų. Na, ir dar buvo momentų, kai atrodė perspausta su vaidyba ar idėjų įgyvendinimu. Pvz., kai pagr. veikėja apalpo (kas ir kaip, nutylėsiu), tai man pasirodė absoliučiai absurdiška ir netikroviška vaidyba. Beje, bent jau man buvo susidaręs įspūdis prieš šio filmo rodymą, kai buvo trailer’iai ir pan., kad labai svarbų vaidmenį jame atliks Catherine Zeta- Jones. Deja deja. Jos personažas, kad ir smagus, bet retai pasirodantis ir aktorė atliko berods tik vieną kūrinį. O juk galėjo tikrai žymiai daugiau…

O Bet Tačiau. Aš mėgstu miuziklus, todėl būna labai gera, kai manęs jie nenuvilia. Ir šis tikrai nenuvylė, ypač kalbant apie muzikinį takelį. Jis tiesiog puikus! Taip ir norėjosi dainuoti kartu su jais. Jau žinau, ko klausysiuosi rytoj (ir ne tik rytoj). Balsai- puikūs. Pagr. vaidmenis atliko Julianne Hough, kurią žinau iš naujojo Footloose. Pasirodo, ji moka ne tik šokti, bet ir dainuoti. Driu vaidmenį atlikęs Diego Boneta iki šiol nelabai matytas, bet jo balsas- fantastiškas! Bet labiausiai mane nustebino Tom Cruise. Niekada jo nemėgau (ir iki galo net ir po šio filmo nepamėgau), bet kai išgirdau, kaip jis dainuoja- wow! Tikrai nesitikėjau, kad jis turi tookį vokalą. Aišku, dainuojančių veikėjų yra šiame filme ir daugiau..

Tai va, vis dar negaliu atsigauti po nuostabios muzikos.. Ji ir pasirodymai nustelbė turinio skurdumą, taigi, galiu pasakyti, kad, kaip miuziklu, likau labai patenkinta.

Ar rekomenduoju? Taip!

8/10

Rež.: Adam Shankman, vaidina: Julianne Hough, Diego Boneta, Tom Cruise, Alec Baldwin, 2012 m., JAV, 123 min