When They See Us (mini serialas)

Vienas iš metų favoritų, kurį norėjosi visiems rekomenduoti. Aišku, dalis žmonių, kuriems apie jį kalbėjau kaip atradimą, jau seniai jį matė.

Tikrais faktais paremta istorija apie penkis paauglius iš Harlemo, kurie neteisingai apkaltinami padarę nusikaltimą Centriniame parke. Keturios serijos, kurias žiūrėjau beveik visą laiką apsiverkusi (pliusas tas, kad supratau, jog vis dar pasižymiu empatija). Žinojimas, kad žiūriu dar ne paskutinę seriją, suteikdavo kuriam laikui vilties, bet po trečios serijos nebesusilaikiau ir perskaičiau tikrąją istoriją, kurios prieš tai nebuvau girdėjusi. Tada ramiau tapo žiūrėti finalą, nors kiek tos ramybės ten buvo, tai net nebepasakysiu. Vis tiek buvo ir pikta, ir gaila.

Stipri istorija, tačiau ne ką stipresnis ir pastatymas. Muzikinis takelis įstrigo, aktoriai ir visa kita, kas paverčia serialą patraukliu, man paliko gerą įspūdį. Sakyčiau, net prisidėjo prie emocijų kėlimo, nes vargiai sujaudina net pati niūriausia istorija, jei pateikimas prastas.

imdb nuoroda

10/10

643> The Departed / Infiltruoti

Du skirtingas organizacijas atstovaujantys jaunuoliai sėkmingai įsilieja į didžiausių priešininkų gretas, kad įvykdytų jiems patikėtas užduotis. Drąsus pareigūnas paslapčia tampa gangsteriu, o nusikaltėlių informatorius pradeda kopti karjeros laiptais policijos skyriuje. Dviveidžiai apsimetėliai vaikšto ant pavojingos dviejų skirtingų gyvenimų ribos, kol pagaliau išsiaiškina skaudžią tiesą ir privalo atversti visas kortas, kad apsaugotų savo gyvybes ir išvengtų žiauraus keršto. – taip skamba lietuviškoji anotacija. Nors tikriausiai vargu, ar reikia pristatyti šį filmą, nes daugelis jau tikriausiai matėt. Ir gal net ne kartą.

Tai garsiojo režisieriaus Martin Scorsese filmas, trečiasis bendras darbas su Leonardo DiCaprio (kaip žinote, šiemet pasirodęs The Wolf of Wall Street yra berods penktasis jų bendradarbiavimo rezultatas). Filmas išgirtas ne tik žiūrovų (šiuo metu jis užima 45-ąją vietą imdb Top 250), bet ir kritikų: filmas laimėjo keturis Oskarus, dar vienam buvo nominuotas, jau nekalbant apie krūvą kitų apdovanojimų.

Filme surinktas didelis būrys garsių aktorių: Leonardo DiCaprio, Matt Damon, Jack Nicholson, Mark Wahlberg, Vera Farmiga, Alec Baldwin ir kt. Iš jų visų Mark Wahlberg buvo pastebėtas ir Oskarų apdovanojimuose, kadangi buvo nominuotas geriausio antraplanio aktoriaus kategorijoje. Ir iš tiesų, jo personažas – ryškiausias ir įdomiausias nuo pat pradžių, sukeliantis dvejopus jausmus: vietomis jis man atrodė atstumiantis, o vietomis kėlė susižavėjimą. Kalbant apie kitus, tai niekas tikriausiai nepaneigs, jei pasakyčiau, kad kiekvienas jų parodė esantys verti vadintis aktoriais, nes aktorių komanda visgi nulemia nemažą dalį kino juostos sėkmės. Galime turėti puikų siužetą, bet jei nepatikėsime veikėjais, jei aktoriai jausis kaip ne savo kailyje, ne kažin kas gausis. O čia ir buvo tai, ko žiūrovas tikisi iš gero filmo: išvystyti charakteriai, vieni geri, kiti blogi, bet kiekvienas jų atrodo reikalingas ir įdomus.

Kalbant apie siužetą, buvo baimės dėl ilgos trukmės (tai priežastis, kodėl tikriausiai visus dominančius M. Scorsese filmus atidėlioju), ji neišnyko ir pradžioje, kai dar viskas judėjo lėtai ir buvo tik supažindinama su charakteriais, viskas tik pradėta vystyti. Tačiau maždaug po pusvalandžio siužetas įgavo pagreitį, o pati pajutau, kad viskas čia bus gerai ir nesijausiu prašvaisčiusi laiko veltui. Filmas darėsi vis įdomesnis su kiekviena minute, ypač antroji filmo pusė buvo tiesiog puiki, kai kurie siužetiniai vingiai maloniai nustebindavo, įtampos jaučiau pakankamai, kad nesinorėtų atsitraukti nė minutei, kol nepradės rodyti pabaigos titrų. Suktas siužetas, puikūs aktorių pasirodymai, o ir pats pastatymas išties geras. Gilumo, mano nuomone, čia tikrai nereiktų ieškoti, tačiau nuobodžiauti irgi nepavyks, nes žiūrint atrodo, kad kiekvieną minutę vis kas nors nenumatyto gali įvykti (ir, tiesą sakant, įvyksta).

Jei dar yra nemačiusių, žiūrėkit. O aš sau palinkėsiu atrasti laiko ir ilgiems filmams, nesibodėti aktorių sąraše esančios L. DiCaprio pavardės (na, nieko negaliu padaryti sau: žinau, kad aktorius neprastas ir tuo ne kartą įsitikinau, bet automatiška atmetimo reakcija įvyksta pamačius jo pavardę ir tiek), nes tik tokiu būdu pamatysiu ne vieną vertą dėmesio filmą.

9/10

Rež.: Martin Scorsese, vaidina: Leonardo DiCaprio, Matt Damon, Jack Nicholson, Mark Wahlberg, Vera Farmiga, Alec Baldwin, Robert Wahlberg, 2006 m., JAV, Honkongas, 151 min

541> The Conjuring / Išvarymas

Kaip ten apie jį kalbama? Pats baisiausias, vienas geriausių siaubo filmų pastaruoju metu… James Wan iki šiol yra sukūręs keletą gerai vertinamų siaubukų (pirmoji Saw dalis, Dead Silence, Insidious), pati jo talento neskaitant Saw, kuris man rodos visiškai skiriasi nuo kitų, negalėjau įvertinti kol kas. O The Conjuring sudomino su ta krūva nuostabiausių baisiausių atsiliepimų, tad sakiau sau, kad būtinai jį žiūrėsiu dieną ir tik dieną. Kad tik po to nesusapnuočiau kokių blogų sapnų naktį. Bet ir vėlgi, kiek daug lūkesčių, o kas galop išėjo?

 Šeima atsikrausto į naują namą, kuriame jau netrukus pradeda dėtis keisti dalykai. Taigi, jiems į pagalbą ateina sutuoktiniai, turintys ypač gerų sugebėjimų tiriant paranormalius reiškinius. Iš tikrųjų, tai jau vien pamačius šuns reakciją reikėjo jiems nebekelti kojos į namą, naminiai gyvūnai tiesiog puikūs, viską pirmiau nei žmogus nujaučia, užuodžia, pamato. Bet aišku, ką tas šunelis čia besispyrios, nenori eit vidun, tai ir šalk lauke, o mums nesvarbu, kas per naktį tau nutiks. O jei rimčiau, tai siužetas standartinis ir visiškai nieko naujo jame nepamačiau, viskas nuspėjama. Gal tik tiek, kad bent pirmoje filmo pusėje dar sugebėjo išlaikyti susidomėjimą, buvo visai įdomu, juolab, kad rodoma ne tik šeima, atsikrausčiusi į namą, bet kreipiamas šioks toks dėmesys ir į Loreną su Edu – paranormalių reiškinių tyrėjus. Taigi, pirmieji ženklai jau pasimato nuo pat pradžių, tad ilgos nuobodžios įžangos apie nieką nėra, po truputį tų ženklų daugėja, kol supranta šeima, kad taip tęstis nebegali. Taigi, tyrėjai ima tirti, čia atsiranda dar daugiau klausimų, į kuriuos atsakymai randami visai greitai ir be jokios gumos tempimo. Maždaug nuo pusės filmo jau imu nuobodžiauti ir laukti, kada gi pagaliau pasibaigs… Kai pamačiau pabaigą pagalvojau: ne, jūs negalite taip visko palikti! Tiek daug užmojų, tokia gera įžanga, bet po to taip ir nurieda nuo kalno visa mintis ir siužetas, o pabaiga tampa galutiniu tašku, kurį siūlo didžioji dalis siaubo filmų, tad atrodo taip nuvalkiotai ir nebeįdomiai, kad net pyktis suėmė.

Kas dėl baisumų, tai aišku, žiūrėti gali tie, kurie nemėgsta ,,Pjūklo“, visokių prancūziškų siaubo filmų su balomis kraujų, nes to čia tikriausiai ir su žiburiu nelabai rasite. Vaizduoklių ir kitų mistinių būtybių gerbėjams šis filmas pats tas. Ar buvo baisu? Kol kino juosta išlaikė susidomėjimą, tai vietomis, kai nujausdavau, kad štai tuoj kažkas pasirodys, prisidengdavau kažkiek akis, kad tik vos vos matyčiau, tai gal ir baisoka buvo. Kaip supratote, baisumai irgi – visiškos klišės, kai galima visada nuspėti, kad tuoj kažkas pasirodys ekrane ar išvysime kokį padarą. Veidrodžiuose pamatomi ,,baisuokliai“ jau tapę taip įprasta, kad jų laukiu net komedijose ar dramose, taip pat, kaip visada nervai nelaiko, kai žmogus susimąsto pažiūrėti sau po lova, galiausiai – nueiti į koridorių ar kur kitur, kad pamatytų, kas ten dedasi, bet jokiu būdu nesumąsto, kad gal reiktų užsidegti šviesą, nes taip geriau matys. Na, bet jei taip neburbant, buvo išties pusė velnio. Maždaug valandą. Tai, kas vyko paskutinį pusvalandį, visuomet greičiau man juoką kelia nei išgąstį, bet tai yra gal kam ir baisiai visa tai atrodo.

O dar galiu pagirti aktorių komandą. Jaučiau simpatiją kone visiems veikėjams, kiekvienas įdomus ir nekeliantis susierzinimo kaip kartais būna (na gerai, išskyrus tai, kad nė vienas jų nemėgo užsidegti šviesos). Vera Farmiga apskritai, kur bepasirodo, palieka malonų įspūdį.

Aišku, žiūrėkit, jei dar nematėte. Savo aplinkoje teko girdėti ir tokių žmonių, kurie kone viso seanso metu (aišku, kino teatre žymiai geresnis efektas būtų tai jau tikrai) prabuvo užsidengę akis. 6/10

Rež.: James Wan, vaidina: Patrick Wilson, Vera Farmiga, Ron Livingston, Hayley McFarland, 2013 m., JAV, 112 min

142> Source code / Išeities kodas

Nors apie ką šis filmas nežinojau, bet vis tiek jau ilgai norėjau jį pamatyti (tikiuosi, ne man vienai taip nutinka, kad užtenka tik pavadinimo ir žinomo aktoriaus, kad filmas įsirašytų į norų sąrašėlį? 😀 ).

O filmas yra apie Kolterį Styvensą, kuris suvokia prabudęs traukinyje, o svarbiausia- ne savo kūne. Tačiau netrukus jis sužino, kad jis yra misijos dalyvis, nuo kurio priklauso daugybės žmonių likimas.

Filmas sudomina nuo pat pirmos minutės, nors pačiai buvo keista, kad toks filmas vyksta vos pusantros valandos (dažniausiai tiek trunka tik animaciniai filmai, komedijos ir siaubo filmai). Bet gal ir gerai, nes, gerai pagalvojus, koks tikslas viską tempti?

Nors viskas vyksta dviejose vietose, veiksmo ir klaustukų pakanka. Iš tikrųjų, tai ir liūdna labai greitai pasidaro: kuo daugiau sužinome apie pagr. veikėją, jo padėtį, tuo galvoje ima kilti daug visokių klausimų, kurie susiję net ne su siužetu, o su paprasčiausiu pamąstymu apie tai, kokios mintys turėtų virti jo paties galvoje.

Pabaiga?.. Na, įmanoma tikėtis tokios, labai neteisiu, bet visgi norėjosi jos kitokios.

Rekomenduoju ir rašau stiprų 8/10

Rež.: Duncan Jones, vaidina: Jake Gyllenhaal, Michelle Monaghan, Vera Farmiga, 2011 m., JAV, anglų k., 93 min.

14> The Boy in the Striped Pyjamas / Berniukas dryžuota pižama

Šį filmą turiu jau ne vienerius metus. Buvau visai jį užmiršusi, bet šiandien pažiūrėjau. Ir nesuprantu, kodėl taip ilgai laukiau..

Bruno pasaulis apsiverčia aukštyn kojom, kuomet jo tėvas yra paskiriamas vadovauti vienai iš daugybės mirties stovyklų. Čia jis susidraugauja su žydų berniuku Šmule… Bet Bruno- tik aštuoneri, tad daug ko jis tiesiog nesupranta, dar negali atskirti melo nuo tiesos, jam kyla daug klausimų…

Filmas įtraukia nuo pat pradžių. Vos ne viso filmo metu buvau su ašaromis akyse. Na, tiesiog labai sunki, liūdna tema. Laikiausi iš paskutiniųjų, kad tik nepravirkčiau. Nes iš tiesų labai sunku abejingai žiūrėti. Niekuomet nesuprasiu tų, kurie kariauja, tų, kurie pritaria tokiam karui, kai būriai nieko dėtų žmonių uždaromi į koncentracijos stovyklas. Sudėtinga buvo žiūrėti į aštuonmetį, niekuomet nemačiusį nepritekliaus, nežinantį kuo tikėti. Galgi už tvoros ne taip ir blogai? Juk filme, kurį žiūrėjo tėvas su kareiviais, rodė, kad tie žmonės turi kavinę, laisvu laiku žaidžia futbolą… Bet negi neakivaizdu, kai tas dryžuota pižama berniukas visuomet būna toks alkanas..

Rekomenduoju nepaisant to, kad yra niūrus, o jau pabaiga…

Filmas laimėjo du apdovanojimus ir kelissyk buvo nominuotas.

Rašau 9/10

Rež.: Mark Herman, vaidina: Asa Butterfield, Vera Farmiga, David Thewlis, Béla Fesztbaum, Rupert Friend, 2008 m., Didžioji Britanija, JAV, anglų k., 94 min.

Citata iš filmo:

Shmuel: I wish you’d remembered the chocolate.
Bruno: Yes, I’m sorry. I know! Perhaps you can come and have supper with us sometime.
Shmuel: I can’t, can I? Because of this.
[points the electric fence]
Bruno: But that’s to stop the animals getting out, isn’t it?
Shmuel: Animals? No, it’s to stop people getting out.
Bruno: Are you not allowed out? Why? What have you done?
Shmuel: I’m a Jew.