Archyvas
846> Magic in the Moonlight / Mėnesienos magija (2014)
Rež.: Woody Allen
Vaidina: Colin Firth, Emma Stone
2014 m., JAV, Didžioji Britanija, 97 min
Žanras: romantinė komedija
imdb nuoroda čia.
Pernai metų W. Allen filmas, pasakojantis apie magijos pasirodymais užsiimantį Stenlį, kuris atvyksta padėti draugu išaiškinti apgaulę: jauna mergina Sofija skelbiasi galinti kalbėtis su dvasiomis ir yra apsukusi galvą vienam turtuoliui.
Senokai ką nors iš W. Alleno žiūrėjau, tačiau pagrindiniai aktoriai kėlė norą pažiūrėti būtent šį. Visgi nepasakyčiau, kad buvo suvaidinta kažkaip išskirtinai. Tiksliau, net ir neatrodė, kad yra jiems vietos atsiskleidimui. Colin Firth tikriausiai žiūrėjosi geriausiai, atrodė toks gan tinkamas vaidmuo jam, bet kita vertus norisi iš jo daugiau spalvų, kitokių vaidmenų, nepaisant to, kad jis be galo žavus vyras. Ateity reiks pasidomėti jo filmografija atidžiau. E. Stone lyg ir neblogai pasirodė, bet kažkaip nykiai. Antraeilių aktorių išskirti irgi nesinori – nebuvo tokio, kuris itin sužavėtų.
Filmo pastatymas tiesiog dvelkia Alleniškumu. Šmaikštūs, įdomūs dialogai, graži ir tinkama rodomam laikotarpiui atmosfera, aplinka – tokia, kad taip ir norisi įžengti į ekraną ir pasidairyti į viską iš arčiau. Muzikinis takelis – tinkamas ir žavus. Šiai daliai priekaištų išties neturiu.
Siužetas – paprastas, kiek ironiškas. Pats magija užsiimantis vyras į viską žiūri racionaliai ir netiki niekuo, ko negalima paliesti ar pamatyti. Jis atskleidžia apgaulę pasitelkiančius asmenis. Tik štai šįkart įtarinėjama apgaule moteris – žavi ir kelianti klausimus, kurie daro visišką sumaištį galvoje. Racionalumas, protas supriešinamas su jausmais, tuo, kas jaučiama ir nematoma. Stenlio galvoje vyksta kova ir jam nelengva suvokti, kas iš tiesų dedasi jo viduje. Kur tas šaltas protas, kuriuo jis iki šiol pasižymėjo?
Vietomis smagus, bet iš esmės nuobodoka buvo žiūrėti. Jei būtų kas privertę išjungti filmą jam nesibaigus, nebūčiau nei liūdėjus, nei planavus, kada vėl reiks tęsti jo žiūrėjimą. Apskritai, jei ir būčiau prie jo grįžus, tai nebent todėl, kad mėgstu užbaigti pradėtas kino juostas. Nebuvo ugnelės, nieko, kas priverstų kažką daugiau jausti, tiesiog žiūrėjau tam, kad žiūrėčiau.
6/10
646> Blue Jasmine / Džesmina
Po 2012-aisiais pasirodžiusio nykaus filmo To Rome With Love 2013-aisiais Woody Allen grįžo su trenksmu – Blue Jasmine. Filmas, kuris nominuotas trims Oskarams ir greičiausiai bent jau vieną turėtų laimėti, kadangi apie Cate Blanchett, atlikusios šioje kino juostoje pagrindinį vaidmenį, puikų pasirodymą kalbama jau nuo pat filmo pasirodymo.
Minėtoji aktorė vaidina Džesminą – moterį, kuri turi susitaikyti su tuo, kad prarado ne tik šeimą, bet ir stabilų bei gerai aprūpintą gyvenimą. Ji apsistoja pas nedideles pajamas turinčią seserį, gyvenančią mažame namuke su dviem vaikais.
Džesmina sukelia dvejopus jausmus. Viena vertus, jos galima gailėti: vyras nusižudė, vaikas atsisakė jos kaip mamos, visas turtas ir pinigai buvo atimti. Kam nebūtų sunku pradėti viską nuo visiško nulio? Tačiau kita vertus, matant jos elgesį tuomet, kai ji dar priklausė aukštuomenei, ir netgi tą elgesį, kuriuo pasižymėjo jau po visko atsikrausčiusi pas seserį, personažas sukelia tik neigiamus jausmus. Ne vienas žiūrovas tikriausiai pagalvojo: ,,taip jai ir reikia“. Kalbos apie C. Blanchett sukurtą vaidmenį pasirodė ne iš piršto laužtos: jos vaidyba čia išties puiki, o turint omeny, kad vaidmuo – ne toks ir lengvas, norisi palinkėti, kad beveik užtikrintas Oskaras jai ir atitektų. Kaip suprantu, vienintelė didesnė konkurentė jai šiemet – Amy Adams, bet palyginus jų vaidinamų personažų charakterius ir galutinį rezultatą, kad ir kaip norėčiau, kad pagaliau A. Adams nusišypsotų sėkmė, šį kartą visgi lieku prie C. Blanchett.
Filmas priskiriamas tiek dramos, tiek komedijos žanrams, bet nusijuokti nė karto taip ir nepavyko. Tai rimta juosta ir, tiesą pasakius, viena iš nedaugelio rimtų, kurias mačiau iš W. Allen filmografijos. Tačiau W. Alleno braižą ir čia galima išvysti: įdomūs dialogai, pagr. veikėja – silpnų nervų, daug gražių vaizdų, o kai išgirdau muzikinį takelį, tai iš viso apėmė tas malonus jausmas, kurį jaučiu žiūrėdama šio režisieriaus filmus. Jei lyginčiau su Match Point (kažkaip sudėjus ,,rimtas filmas“ ir W. Allen būtent šį prisiminiau) , tai pastarasis siužetine prasme daug stipresnis, tačiau Blue Jasmine irgi vertas dėmesio.
7/10
Rež.: Woody Allen, vaidina: Cate Blanchett, Alec Baldwin, Peter Sarsgaard, Sally Hawkins, 2013 m., JAV, 98 min
488> Sweet and Lowdown / Švelnus ir šiurkštus
Woody Allen kurtas filmas pasakoja apie realybėje neegzistuojantį gitaristą Emetą Rėjų bei jo gyvenimą.
Emetą įkūnijo garsusis Sean Penn- šis vaidmuo jam atnešė antrąją Oskaro nominaciją už geriausią vaidybą pagrindinėje rolėje. Emetas- sudėtingas veikėjas, kadangi jis ne tik kone genijus ir sugebantis valdyti gitarą taip, kaip niekas kitas išskyrus jo ikoną Džango Reinhardtą, kurį pamatęs jis vis nualpsta, bet ir nepataisomas alkoholikas ir dėl šio savo pomėgio dažnai pavėluojantis ar net apskritai nepasirodantis scenoje.
Skelbiama, kad tai šmaikštus ir labai juokingas filmas, o manydama, kad toks jis ir man pasirodys, kadangi W. Allenas tai moka, galvojau, kad pagaliau jis pabudins mane iš apatiškos viskam nuotaikos. Deja, nė sykio taip ir nešyptelėjau. Filme mačiau tik snūduriuojančią melancholiją, kuri taip ir nepaliko iki paskutinės minutės. Siužetas- niekuo neypatingas, tačiau, kaip ir visada, bendrą vaizdą labai pagerina keistuoliai personažai: kalbu ne tik apie Emetą, bet ir nebylę merginą. Dešimt balų rašau už muzikinį takelį: gitaros galėčiau klausyti ir klausyti, o čia ji skambėjo ne kartą. Taip pat, kaip visuomet, patiko laikmetis, kostiumai ir dar tai, kad filme buvo intarpai, kuriuose keli asmenys (tarp jų- ir Woody Allen) šnekėjo apie Emetą taip, lyg kas juos kalbintų už kameros. Tad atrodė, lyg būtų koks dokumentinis filmas ir pripažinsiu, pabaigusi žiūrėti iš tiesų skubėjau patikrinti, ar tai nėra biografinė drama.
Neblogas, bet W. Allen yra sukūręs ir geresnių.
6/10
Rež.: Woody Allen, vaidina: Woody Allen, Sean Penn, Denis O’Hare, Samantha Morton, Uma Thurman, 1999 m., JAV, 95 min
426> Hollywood Ending / Holivudas mirė
Vis dar neprisiverčiu pažiūrėti ką nors itin prasmingo ir protingo, todėl šiandien porą valandų leidau su Woody Allen ir jo filmu Hollywood Ending, kuris nėra nei populiarus, nei gerai vertinamas.
Režisierius Valas po netrumpo periodo gauna šansą statyti filmą. Jį įdarbina buvusios žmonos vyras, o pastaroji tvarko visus reikalus, susijusius su filmu, todėl dažnai važinėja stebėti, kaip Valui sekasi. Tačiau dar neprasidėjus pirmajai filmavimo dienai Valą ištinka psichosomatinis aklumas (kai apankama dėl psichologinių, o ne fiziologinių priežasčių).
Prieš tai visiškai nebuvau skaičiusi anotacijos, tačiau iš pavadinimo spėjau, kad turėtų būti visai smagus filmas. Todėl buvau nustebusi, kai įvyko aprašyme paminėtas įvykis. Ir, nors linksmumai prasideda dar prieš tai, po jo stebėti situacijas, į kurias patenka pagr. veikėjas, tampa tik dar įdomiau. Šmaikštūs dialogai, spalvingi veikėjų charakteriai, santykiai tarp vyrų ir moterų, net ir tai, kad prie Vudžio Aleno vaidinamo veikėjo atsiranda jaunos moterys jau yra gan tipiška, bet tai visai nenusibosta (nors ir tų filmų gal dar nemačiau tiek daug, ypač, kai jie ,,kepami“ kasmet). Dar pridėkime kiek absurdišką, bet įdomiai ir nenuobodžiai pateiktą siužetą (be abejo, nenuobodumo faktorių sąlygoja ir prieš tai įvardinti aspektai, be kurių ir siužetas tikriausiai neatrodytų toks patrauklus), ir gausime lengvą, smagų filmą, priverčiantį nuoširdžiai pasijuokti. Senokai W. Alleno filmus bežiūrėjau, tad buvau pasiilgusi jo neurotiškų, kitoniškų nei eiliniuose tokio žanro filmuose personažų ir tiesiog jo braižo, kuris ryškiai matomas kiekviename (kalbu apie tuos, kuriuos teko matyti, gal tik Match Point ne visai Woody Allen’iškas) jo filme. Buvo juokinga stebėti, kaip Valas sėkmingai išsisuka iš pačių nepatogiausių padėčių (ar tiesiog aplinkybės taip susiklosto) ir kaip visi jo aklumą priskiria tiesiog jo, kaip menininko, keistumams. Ir dar, muzikinis takelis tiesiog žavus.
Rašau stiprų 7/10
Rež.: Woody Allen, vaidina: Woody Allen, Téa Leoni, Aaron Stanford, 2002 m., JAV, 112 min
378> To Rome With Love / Į Romą su meile
Užmačiusi, kad jau yra galimybė pažiūrėti šį filmą, ilgai negaišau ir įsijungiau. Apie Woody Alleną kalbėjau jau ne kartą, ne kartą jį gyriau, bet taip pat esu ir šiek tiek peikusi. Gaila, bet šis filmas irgi atrodo tikrai ne vienas geresnių minėto režisieriaus darbų.
Filmas jungia keleto Italijos sostinės lankytojų ir gyventojų meilės istorijas, tarpusavio santykius ir keistas ar net beprotiškas situacijas, į kurias jiems tenka pakliūti.
Šis filmas puikus kaip turistų traukėjas, tikiu, kad ne vienas po šio filmo įsinorės nuvykti į Romą ar tiesiog įsimylės šį miestą kaip kadaise galėjo įsimylėti Paryžių žiūrėdami Midnight in Paris. Viso filmo metu rodomi nuostabūs Romos vaizdai, įspūdinga architektūra, dialoguose kalbama apie miesto ilgaamžiškumą ir dar visaip kaip kitaip giriamas šis miestas. Kadangi pati apie tai, kad vieną dieną galbūt nukeliausiu į Italiją, svajoju jau senokai, tai tikrai buvo įdomu žiūrėti į filmo foną.
Tačiau turinys man pasirodė pernelyg menkas. Pritrūko žaismingų sąmojų, įdomesnių siužeto vingių, per daug susikoncentruota į pačios šalies vaizdų rodymą, o galėjo daugiau tobulinti scenarijų. Keistų žmonių ir nutikimų tikrai netrūko, tai man patiko, bet vėlgi, kai kurios poros man pasirodė ne itin atskleistos, jau geriau tuomet būtų apsiribojęs mažesniu skaičiumi siužetinių linijų, tuomet gal viskas kiek geriau būtų atrodę.. Nes dabar, kai parodo vieną, po to kitą, tada trečią ir t.t., kažkas taip ir lieka už borto su neatskleistais charakteriais, taip ir nepažinti. Pririnkta tikrai nemažai gerų ir gerai žinomų aktorių, tad vaidybine prasme suvaidinta tikrai neblogai. Pasitaikė ir viena kita linksma vieta, bet.. Tikėjausi daugiau. W. Alleno filmai man buvo tie, kurių dialogus galėčiau žymėtis ištisai viso filmo metu, kiek daug pastebėjimų, o šį kartą tiesiog žiūrėjau kaip eilinį nuobodų ir nieko neypatingą filmą, kurį praskaidrindavo tik Penelope Cruz su savo raudona suknele, nes visa kita- blanku.. Va, gal tik muzikinį takelį norėčiau pagirti, kuris tikrai neblogas.
6/10
Rež.: Woody Allen, vaidina: Woody Allen, Roberto Benigni, Alison Pill, Alec Baldwin, Riccardo Scamarcio, Jesse Eisenberg, Penélope Cruz, Ellen Page, 2012 m., JAV, Italija, Ispanija, anglų ir italų k., 112 min
265> Anything Else / Kai kas dar
Jaunas rašytojas beprotiškai myli savo merginą Amandą. Džeris net paliko savo merginą, kad tik galėtų būti su keistuole Amanda. Tačiau netikėtai gražuolė tamsiaplaukė pareiškia nebegalinti su Džeriu mylėtis. Vyresnis Džerio draugas rašytojas apipila jį įvairiausiais patarimais ir dėsto savo požiūrį ne tik į meilę, merginas, bet apskritai – į visą gyvenimą. Ar padės jo patarimai susigrąžinti merginą?
Tipinis Woody Alleno filmas. Kadangi vakar aprašiau kitą jo filmą, tai šįsyk daug nesiplėsiu apie tai, kas būdinga Alleno filmams. Natūralūs, neperspausti dialogai, subtilus humoras ir ironija, skirtingų kartų bendravimas, bandymas spręsti problemas, įdomūs veikėjų charakteriai, tinkamas muzikinis takelis ir aplinka. Bei paprastumas. Visa tai man patinka.
Tik kažkaip galvoju, kad arba jis man nelabai laiku papuolė į akiratį, arba tiesiog nepatiko. Net nežinau, rodos, pagrindiniai aktoriai- geri, visos ,,sudedamosios Woody Allen filmų detalės“ yra.. Bet ugnelės nebuvo nė kiek, net norėjosi nebeužbaigti ir išjungti, galiausiai nusprendžiau aš jį užbaigti. Bet nieko man jis galvoje taip ir nepaliko..
Tikiuosi, kitąsyk papulsiu ant geresnio filmo. 4/10
Rež.: Woody Allen, vaidina: Woody Allen, Jason Biggs, Christina Ricci, Danny DeVito, 2003 m., JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, 108 min
263> You Will Meet a Tall Dark Stranger / Kai sutiksi žavų tamsiaplaukį
Pasakojama apie dvi sutuoktinių poreles: Alfio ir Helenos bei jų dukros Sali ir vyro Rojaus. Čia rodomi jų lūkesčiai, svajonės, siekiai, kilusios problemos bei įvykiai, apvertę jų gyvenimus aukštyn kojom.
Woody Alleno filmai man patinka dėl dialogų, kurie skiriasi nuo tų, kurie yra kitų režisierių filmuose. Paprasti, natūralūs, neperspausti- tokie man jie yra. Dar patinka tai, kad nestokojama žavaus ir mielo humoro. Kad jau pradėjau girti, tai paminėsiu ir tą faktą, kad patinka, jog Allen’o filmams būdingas skirtingų kartų bendravimas, kai yra sugriaunamos ribos tarp metų skirtumo ir pašnekesio dalyviai tampa lygiaverčiais partneriais. Visa tai, ką išvardinau, galima rasti ir šioje kino juostoje.
Vaidina nemažai žinomų aktorių. Naomi Watts, Antonio Banderas, Anthony Hopkins- šie vardai žinomi kone kiekvienam. Smagu buvo pamatyti Freida Pinto (išgarsėjo ,,Slumdog Millionaire“), kuri čia atliko mielą vaidmenį. Na, bet kalbant apie personažus, tai visi spalvingi ir skiritingi, turintys savų keistenybių. Tuo man ir patinka W. Alleno filmai- čia nebūna nuobodžių veikėjų.
Dargi patinka man, kad būna pasakotojas, kuris karts nuo karto įsiterpia. Net ir kreipimasis į žiūrovus žiūrint tiesiai į kamerą, kurį pastebėjau jau nebe pirmame šio režisieriaus filme, man buvo laiku ir vietoje.
Vis dėlto iš siužeto norėjosi šiek tiek daugiau, kiti W. Allen’o filmai buvo įdomesni. O ir labai pritrūko aiškesnės pabaigos..
6/10
Rež.: Woody Allen, vaidina: Gemma Jones, Anthony Hopkins, Naomi Watts, Josh Brolin, Freida Pinto, Antonio Banderas, Lucy Punch, 2010 m., JAV, Ispanija, 98 min
196> Whatever Works / Kad ir kas benutiktų
Borisas Jelnikovas- pensininkas, didelis pesimistas ir bambeklis. Kai vieną dieną jauna mergina paprašo trumpam ją priglausti, jis sutinka ir nė nenumano, kas iš to išsirutulios. Taip trumpai skambėtų anotacija. Norėjau kokio linksmo filmo po kiek sudėtingesnio, tad pamaniau, kad Woody Allen šiam atvejui turėtų kuo geriausiai tikti.
Pirmą kartą mačiau Evan Rachel Wood vaidinančią kvailą merginą. Dažniausiai jos atliekami personažai turi ryškius, stiprius charakterius, tad šis vaidmuo- visiška prieštara. Tačiau jai visai tiko ir toks vaidmuo. Tuo tarpu Larry David čia pasirodė kaip talentingas aktorius, tikinamai suvaidinęs amžinai bambant senioką. Nors būčiau visai norėjusi, jei šį personažą būtų suvaidinęs pats W. Allen.
O filmas- paprastas, tačiau smagus ir mielas. Didelis kontrastas tarp abiejų pagr. veikėjų- tikras privalumas.Įdomu buvo stebėti juos, jų elgesį ir pokalbius. Kiti veikėjai- taip pat turintys savitų savybių, tad ko jau ko, bet spalvingų charakterių čia netrūksta. Humoras- tikrai mielas, na, toks grynai Woody Allen’iškas (kas yra matę ne vieną filmą, supras, apie ką kalbu). Nėra jokių piktų ar žeidžiančių juokelių, sužaista su dialogais tikrai tinkamai. O pabaiga- šviesi ir gerai nuteikianti.
Beje, pasakotojas yra pats pagr. veikėjas. Įdomu tai, kad jis pradeda ir baigia pasakojimą žiūrėdamas tiesiai į ekraną. Smagiausia, kad niekas netiki, jog jie yra stebimi. Dar buvo momentų, kai jis nutardavo atskleisti savo mintis tik žiūrovams, o tai pridavė šiokio tokio išskirtinumo. O pats vyriškis- tikrai šarmingas. Jo klausytis nenuobodu, o Melodi (E.R.Wood personažas), greitai įsimenanti nuotrupas iš vyro begalinių kalbų, jas pakartodama atrodo tikrai, nors ir nė kiek nesuprotingėjusi, bet smagiai.
Kai norėsis komedijos pažiūrėkit. 8/10
Rež.: Woody Allen, vaidina: Larry David, Evan Rachel Wood, Patricia Clarkson, 2009 m., JAV, Prancūzija, 92 min
Naujausi komentarai