719> Into the Wild / Atgal į gamtą

Rež.: Sean Penn
Vaidina: Emile Hirsch, Vince Vaughn, Jena Malone, Zach Galifianakis, Kristen Stewart
2008 m., JAV, 148 min
Žanras: nuotykių biografinė drama
imdb nuoroda čia.

Kristoferis po universiteto baigimo nusprendžia santaupas paaukoti labdarai, o pats tik su kuprine leistis į kelionę, kurios tikslas – Aliaska.

Jis turėjo viską: tėvus, kurie jam negailėjo pinigų, šviesią ateitį. Tačiau Kristoferiui visas materialus vartotojiškas pasaulis atrodė dirbtinas ir nė kiek neviliojo. Taigi, jis iškeliavo į gamtą – ten, kur viskas tikra ir natūralu. Per daugiau nei pora valandų galime stebėti kartu su personažu nuostabią gamtą, nepaliestą žmogaus. Tas grožis tiesiog stulbina ir neleidžia atitraukti akių, įsivaizduoju, kaip būtų buvę puiku visą tai stebėti kino teatre didžiuliame ekrane. Gražu žiūrėti ne tik į gamtą, bet ir į pakeliui sutinkamus žmones ir santykius, kurie kuriami tarp jų ir Kristoferio. Vieni – vaikino bendraminčiai, patys gyvenantys kelyje, kiti – nelabai suprantantys viso to tikslo. Bet dauguma jų – geri, palaikantys, padedantys. Man, kaip truputį pesimistei (nors vadinu save realiste), gal kiek per daug geri visi pasirodė (jei neklystu ,gal tik 1 sykį susitikimas su žmogumi buvo nemalonus), bet iš kitos pusės, kažkaip ties tuo nesinori kabinėtis. Tebūnie taip, kaip rodė.

Be gamtos vaizdų ir rodomų nuoširdžių santykių, dar žavi pati idėja. Pažiūrėjusi pagalvojau, kiek žmonių, kurie šį filmą iki dabar vadina vienu iš geriausių matytų, ko nors pasimokė, ar ką nors jis paskatino pažvelgti į gyvenimą kiek kitaip? Bet ne laikinai (t.y. kad pagalvoja: ,,ir man taip reiktų daryti“, o po kelių dienų jau užmiršta ir kuria nereikšmingus pasiteisinimus, kodėl taip nedaro). Nekalbu apie tai, kad visiems dabar reikia eiti į gamtą, ne. Juk ir be to buvo išsakyta puikių minčių ir pastebėjimų, kuriuos galima bandyti įgyvendinti kasdieniame gyvenime. Nors į gamtą išlėkti taip pat rekomenduotina bent trumpam laikui.

Tai, kad šį filmą režisavo Sean Penn, pamačiau tik po filmo nuėjusi į imdb, ir nustebau, nes kažkaip nebuvau užfiksavusi, kad jis ir režisierius, ne tik aktorius. Kalbant apie aktorių komandą, norėtųsi išskirti net ne pagrindinį aktorių (Emile Hirsch vaidyba man patiko), o antraeilį – Vince Vaughn – kurio stengiuosi privengti, nes jis man siejasi su nejuokingomis komedijomis, bet čia jis žiūrėjosi gerai. Na, ir siūlau neišsigąsti aktorių sąraše esančios Kristen Stewart. Ją išsižiojusią pamatyti galima ir šiame filme, bet jos vaidmuo pernelyg trumpas, kad sugadintų įspūdį. Ir jai ,,šešiolikines“ vis dar tinka vaidinti.

Kino juostos pabaiga patiko (šiaip jau kitokios norėjau, bet ką padarysi) ir būčiau nemenkai supykusi, jei paskutinę minutę koks nors pasikeitimas ,,iš oro“ būtų įvykęs.

Iš to, kas nepatiko, buvo vos keletas aspektų. Pirmiausia, buvo matyt pernelyg dideli lūkesčiai, nes nepaveikė manęs šis filmas tiek emocionaliai, kiek norėjosi (o man, kaip visiškai mėgėjai, emocijų sužadinimas filmo metu ir jam pasibaigus yra gan svarbus). Antra, visgi tos 2,5h man prailgo, kad ir kaip viskas ekrane gražiai beatrodytų ir beskambėtų. 7/10

429> The Hangover / Pagirios Las Vegase

Kol šiuo metu visas pasaulis aptarinėja trečiąją šio filmo dalį, pati pagaliau prisiruošiau pažiūrėti tik pirmąją, kurioje taip smagiai atšvenčiamas bernvakaris, kad kitą rytą vaikinukai nė neprisimena, kas naktį nutiko. Tačiau lyg to dar būtų negana, iš kažkur jų viešbučio kambary atsiradęs tigras ir kūdikis, o svarbiausia tai, kad neaišku kur pradingęs būsimasis jaunavedys..

Prisipažinsiu, kad pradžioje į šią kino juostą žiūrėjau ganėtinai įtariai ir buvau nusiteikusi, kad tikriausiai nepatiks. Todėl labai nustebau, kad sudomino nuo pat pradžių. Visi keturi veikėjai- skirtingi ir, rodos, visiškai netinkantys vieni kitiems į draugiją, tačiau nuo to tik dar linksmiau. Kuris iš ketveriukės patiko labiausiai? Sudėtinga tikrai išsirinkti, bet manau, kad keistuolis Alanas, stebinantis tuo, kad būdamas absoliučiai išprusęs asmuo, jis sugeba būti ir šitoks keistuolis. Nors ir kiti veikėjai man pasirodė puikūs ir verti dėmesio, tik  prie Filo prikibčiau: man pasirodė, kad jo personažas taip ir liko nepakankamai atskleistas. Bet kai visi jie kartu, tai bendras vaizdas gaunasi tikrai geras.

Kai dar nė vienas neįtarė, kuo viskas baigsis…

Ir dabar, kai po filmo praėjo ne viena valanda ir ne dvi, galiu teigti, kad galbūt kitąsyk šią komediją vertinčiau ne taip ir gerai, nes net ir vakar bežiūrėdama vietomis raukiausi, kad sugebėta įtraukti tų juokelių, kurie manęs nežavi. Tačiau jų neužkliuvo tiek daug, kad viską sugadintų, todėl visumoje tai, ką mačiau, paliko gerą įspūdį. Juokiausi tiek kartų, kad net nebegalėjau suskaičiuoti, situacijos- viena už kitą geresnės, tad truputį gailėjausi, kad būtent The Hangover pasirinkau žiūrėti prieš miegą, nes po jo visai nesisekė užmigti, kadangi teigiamos emocijos vis dar liejosi per kraštus.

Ar žiūrėsiu kitas dalis? Tikrai taip, tik kada- kitas klausimas į kurį atsakymo neturiu.

Ne šedevras, tačiau pramogai netgi labai gerai sueina.

7/10

Rež.: Todd Phillips, vaidina: Bradley Cooper, Ed Helms, Zach Galifianakis, Justin Bartha, Heather Graham, 2009 m., JAV, Vokietija, 100 min

189> It’s Kind of a Funny Story / Gana juokinga istorija

Tikslaus šio filmo siužeto nežinojau, tik tiek, kad susiję su ligonine ir kad jame vaidina Emma Roberts. O siužetas gan paprastas, bet įdomus: Kreigas ateina pas gydytoją ir jam pasiskundžia dėl depresijos, kuri jį kankina. Taip jis patenka į suaugusiųjų psichiatrinę ligoninę, kur ima kitaip žvelgti į gyvenimą. Ir pats filmas nėra sudėtingas ar labai niūrus, greičiau jau lėtas, ramus, šviesus. Ir mielas. Visi veikėjai kenčia nuo kokių nors ligų, bet juose tiek gėrio ir visi savaip žavi, net nesvarbu, kad kai kurie net nesiorientuoja aplinkoje ir viskas, ką jie mato, tai šizofreniškus vaizdus.

Tiesa, man truputį užkliuvo pagr. veikėjas Kreigas. Bet tikriausiai todėl, kad filmo kūrėjai taip jį ir norėjo parodyti. Man trūko jame esančių depresijos simptomų, jo elgesio, kuris būtų paskatintas šios ligos. Bet juk filme ne tiek ir svarbios yra ligos ar jų gydymas. Svarbiausia čia bendravimas ir tarpusavio santykiai.

Dar labai nervino vienas dalykas. Aišku, jis nesusijęs su filmu.. Tiesiog man visai nenorėjo šio filmo krauti maždaug nuo pusės, tad šis procesas vyko labai lėtai.. O galop, likus dešimčiai minučių nusprendė, kad apskritai neverta to daryti. Taigi, teko atidėti tas likusias minutes kitai dienai… Aišku, nebūčiau kažko ypatingo praleidusi, nes pabaiga nuspėjama, bet vis tiek, kai prasidėjo titrai, pasidarė daug geriau nei kad vakar, kai taip ir nebaigusi turėjau išjungti jį..

Gražus, šviesus filmas. Tik nemanau, kad įsimins ilgam. 7/10

Rež.: Anna Boden, Ryan Fleck, vaidina: Keir Gilchrist, Zach Galifianakis, Emma Roberts, Viola Davis, 2010 m., JAV, anglų k., 101 min.