996> Mad Max: Fury Road / Pašėlęs Maksas. Įtūžio kelias (2015)

Pamenu, visi tik ir kalbėjo apie šį filmą. Turiu pažįstamą, kuri peržiūrėjo Mad Max: Fury Road nesuskaičiuojamą kiekį kartų. Tuo tarpu stebėjau visą šį pamišimą gan ramiai, nes buvau nusiteikusi, kad tai nėra mano žanro filmas, kad man jis nepatiks ir kad tik gaišiu laiką jį žiūrėdama.

Ir kaip teko nustebti, kai šį rudenį atsitiktinai jį pamačiau rodant per tv rugsėjo mėnesį. Nors galutiniame įvertinime tik 7 įrašiau (nes vis tiek lieku prie nuomonės, kad tai nėra mano tipažo filmas), bet galiu pasakyti, kad paliko išties neprastą įspūdį. Iš pradžių dar teko susigaudyti, kas vyksta ir kodėl, o tuomet beliko susitelkti į veiksmą ir žiūrėti, stebėti, spėlioti, kas ir kaip toliau bus. Atrodo, gan monotoniškas veiksmas (vos ne visą laiką kelyje, kažkas bėga, kažkas gaudo, kažkur sprogsta, kažkas gimdyt planuoja), bet įtraukė ir išlaikė dėmesį iki pat pabaigos, nors pamenu, akys merkėsi iš nuovargio, bet vis tiek net nebuvo minčių, kad kitą rytą susirasiu kur nors ir pažiūrėsiu pabaigą.

Gražus, traukiantis akį vizualiai, įdomūs personažai, kad ir kaip mažai apie juos sužinoma, gera pramoga, iš serijos ,,niekada nesakyk niekada“ (dėl vertinimo).

7/10

Big Little Lies (2017) (mini serialas)

Rež.: David E. Kelley
Vaidina: Reese Witherspoon, Nicole Kidman, Shailene Woodley, Alexander Skarsgård
2017 m., JAV
Žanras: kriminalinė mistinė drama
imdb nuoroda čia.

Dar vasarą peržiūrėtas serialas, kuris buvo labai liaupsinamas ne tik interneto platybėse, bet ir mano aplinkoje. Jei dar kas jo nežiūrėjo, įtariu, po Emmy apdovanojimų užsinorėjo, nes šlavė vieną statulėlę po kitos ten.

Mano pačios santykis su šiuo serialu buvo netolygus. Pradžia absoliučiai nekabino, tik žinomi aktoriai skatino bandyti žiūrėti toliau ir galbūt pagaliau sugebėti įžvelgti, kodėl jis toks giriamas. Nors problemų žiūrint kaip ir nekilo, įsijungdavau ir antrą seriją iš eilės, jei tik turėdavau jėgų, bet kažko man jame nebuvo, kas leistų sakyti, wow, puikus serialas. Be abejo, daugiausiai neigiamų emocijų kėlė N. Kidman vaidinamo personažo šeima, nes į visą smurtą, priklausomybę nuo žmogaus ir kt. žiūrėti buvo gan nelengva. Sh. Woodley vaidinama veikėja, kurios praeities tamsumos bus atskleistos eigoje, buvo gan dirbtina, vienpusiška, tiesiog sunku man ją buvo priimti kaip įtikinamą veikėją. R. Witherspoon personažo siužetinė linija irgi slysčiojo, nors bendrai pagalvojus būtent čia daugiausiai įvairovės, skirtingų problemų buvo nagrinėjama ir todėl gal net kiek gaila, kad R. W. liko be nieko apdovanojimuose. Iš antraeilių veikėjų, be abejonės, įsimintiniausia buvo Renata (vaid. Laura Dern), kuri prisidėjo prie to, kad būtų galima drąsiai sakyti, jog šiame seriale absoliučiai valdo moterys. Iš vyrų vienintelis paminėjimo vertas A. Skarsgard. Pagaliau jis buvo įvertintas ir dėl to išties džiugu, nes žiūrėdama su juo ne vieną kino juostą galvodavau, kad štai ir vėl, deja, bet liko nepastebėtas.

Siužetas – lyg ir nieko įmantraus. Rodomi kelių šeimų gyvenimai, o pagrindas – tų šeimų moterų draugystė, intrigos, paslaptys. Dar nuo pat pradžių aišku, kad kažkas įvyko, neįvardinta mirtis, tad žiūrint visas dramas kažkiek galima pasukti galvą, kas ir kaip galėjo čia įvykti. Kulminacija gan nuspėjama, bet pabaigai priekaištų neturiu, sužaista gražiai.

Gražiai pastatytas, nors nebūtinai gražūs dalykai jame vyksta, žiūrėti galima, nors vietomis kiek nuobodoka, neįtikinama ar erzina. Puiki vaidyba aktorių, muzikinis takelis – be priekaištų (pabaigusi serialą nesyk klausiausi). 7/10

752> Divergent / Divergentė (2014)

Rež.: Neil Burger
Vaidina: Shailene Woodley, Theo James, Kate Winslet, Ashley Judd, Zoë Kravitz, Miles Teller, Ansel Elgort
2014 m., JAV, 139 min
Žanras: veiksmo, nuotykių mokslinė fantastika
imdb nuoroda čia

Vakar vakare užsinorėjau ko nors lengvo, tad pamaniau, kad ,,Divergentė“ bus pats tas. Knygos neskaičiau, tad tiksliai nežinojau kaip ten kas bus, bet daugmaž nuspėjau.

Sutrumpinus ,,Obuolio“ anotaciją, ją pateikiu čia: ateityje žmonės gyvena penkiose pagal asmenines savybes suformuotose bendruomenėse: Pasiaukojantieji, Taikingieji, Sąžiningieji, Ryžtingieji ir Išmintingieji. Į atitinkamą bendruomenę paaugliai paskiriami specialios ceremonijos metu. Jie gali pasirinkti savo tėvų bendruomenę arba išeiti į kitą. O didžiausias prakeiksmas tobuloje visuomenėje – apskritai likti be bendruomenės. Tapti atstumtuoju. Šešiolikmetė Beatrisė „Trisė“ Prior gyvena Pasiaukojančių tėvų šeimoje. Artėjant jos apsisprendimo metui, mergina sužino esanti divergentė: t.y. turinti savybių, tinkamų kelioms bendruomenėms. Tačiau ji yra perspėjama apie tai neprisipažinti net artimiausiems žmonėms, nes būti tokia – pavojinga. Apsispręsdama, kur eiti, ji turės nuspręsti ko iš tiesų nori, o po pasirinkimo – patirti daug išbandymų.

Kas stebite įrašus, žinote, kad ,,Bado žaidynių“ trilogija man ganėtinai patiko. Iš esmės, panašumų šios istorijos turi, tačiau ne tiek daug, kad badytų akis (nebent į pabaigą jau ėmiau jausti, kad ar tik ne panašų į Ketnės tikslą vėliau pagr. veikėja turės). Kaip suprantu, visą Divergentės istoriją turėtume pamatyti iki 2018-ųjų, nes kas metus yra numatyta antroji dalis ,,Insurgent“ bei dar dvi ,,Allegiant“ dalys, kurios, kaip jau pasidarė įprasta, bus pastatytos pagal vieną finalinę dalį. Taigi, ką aš norėjau pasakyti, tai kaip ir ,,Bado žaidynės“, taip ir ,,Divergentė“ turi potencialo surinkti nemažą kiekį žiūrovų, neskaitant knygų trilogijos gerbėjų. Atrodo, veiksmo yra, pakankamai įdomi idėja – taip pat, dar pridėkime išvaizdžius aktorius, meilės istoriją, pasiaukojimą, keletą blogiukų bei Kate Winslet – rodos, priežastį žiūrėti šį filmą rasti ne taip ir sunku.

Tik štai įsijungus nė nepajuntu, kaip imu galvoti: kokį velnią aš čia žiūriu? Na taip, šlamšto nemažai aš žiūriu  ir ne vieną įsijungusi esu net ir žinodama, ko tikėtis. Ir ,,Divergentė“ nėra nei pats prasčiausias nei vienas prasčiausių. Bet tikėjausi žymiai įdomesnės ir labiau įtraukiančios kino juostos.

Visų pirma, kas labiausiai kliuvo – trukmė. Iš esmės tokio žanro filmui tos pora valandų atrodo pakankamai normaliai, bet jos nebuvo išnaudotos tikslingai. Toks jausmas, kad, kaip treniruotėse veikėjai itin pavargdavo, taip pat priversti pasijausti norėta ir žiūrovus. Jau taip nuobodžiai ir ilgai ėjo kiekviena minutė pirmąją filmo valandą… Aišku, pati pradžia visai, atrodo, turėtų būti įdomi: stengiamasi paaiškinti pagrindus (kas tai per vieta, kodėl taip ir anaip yra ir pan.), dar į vieną kitą klausimą atsakoma vystantis siužetui, bet iš esmės viskas man gan blankokai atrodė, nepaisant to, kad idėja skamba įdomiai. Dialogai tiesiog vedė iš proto savo paviršutiniškumu. Rodos, juk daugelyje filmų šnekama primityviai, bet kai kelis kartus žodis į žodį atspėdavau, kas tuoj bus pasakyta, kažkaip jau ir skepticizmas atsirado.

Personažų charakteriai pasirodė neišplėtoti, net ir pagr. veikėją pažinti yra sudėtinga, jau nekalbant apie jos kolegas, kurie tiesiog ištirpo minioje su kitais. Tiesa, jos draugė išskirtinesnė atrodė, vietomis pagalvodavau, kad man ji labiau patinka nei pagrindinė. Anoje pastraipoje minėjau išvaizdžius aktorius – čia labiau rėmiausi skaitytais komentarais, o ne asmenine nuomone. Visgi gražus/negražus išnyksta, kai prakalbame apie talentą, tačiau kad ir vaidyba iki galo patenkinta nebuvau. Theo James atrodė gan medinis, Miles Teller vaidinami personažai, kiek teko pastebėti, turi labai jau daug panašumų, Ansel Elgort atsiskleisti kol kas nelabai galėjo (apie jį kiek daugiau pakalbėsiu kitame įraše, kuriame aptarsiu The Fault in Our Stars), Kate Winslet irgi neįsimintina, bet iš esmės, kaži, ar įmanoma įspūdingai suvaidinti, kai, kaip minėjau, personažų plėtojimui vietos nėra. Na, ir didžioji žvaigždutė Shailene Woodley, kurios fenomeno vis dar nesuprantu, bet gal su laiku kas ,,apšvies“.

Taigi, o kas man patiko? Idėja su baimėmis tiesiog puiki! Tas scenas žiūrėjau su nemažu susidomėjimu. Ir net pati susimąsčiau, kokios baimės manyje glūdi be tų, kurias žinau. Kad būtų išplėtota meilės linija, dviejų valandų nepakako, tad iš esmės džiaugiuosi, kad bent jau dūsavimų nereikėjo stebėti.

Galvoju, kad gal jei būčiau perskaičiusi knygą, kiek geriau vertinčiau. Juk knygoje turėtų būti daugiau paaiškinimų, daugiau vietos geresniam veikėjų pažinimui, jų mintims, tad filmas, tikiu, kad gali būti tiesiog kaip romano papildymas vaizdais. Tačiau šiuo atveju, išskyrus prie pliusų minėtas scenas, buvo nyku. Pusė filmo jei ne daugiau – treniravimasis, kuris iš pradžių priimamas kaip savaime suprantama dalis, tačiau galop išties pabosta, nes veiksmo kaip nėra, taip nėra.

5/10