981> Avengers: Infinity War / Keršytojai. Begalybės karas (2018)

Minčių kratinys apie šiandien matytą filmą. Sudėlioti į normalų tekstą poreikio šiuo metu nejaučiu.

Pustrečios valandos pralėkė labai greitai ir kur kas geriau nei buvo galima pagalvoti. Veiksmo buvo per akis, šokinėjimo per planetas, keliavimo kosmosu – tiek kad draugė net sakė, kad vienu metu jautėsi lyg Star wars žiūrėdama. Nors kovų daug, o bendravimo tarp superherojų, kuris man patikdavo kai kada net labiau nei pačios kovos, itin minimaliai, bet šįsyk visai nejaučiau nuobodulio, kuris nesvetimas man, kai ekrane visi tik mušasi ir daugiau nieko neveikia.

Taigi, superherojai, kurių surinkta daugybė ir net ne visi vieni kitus sutinka, kovoja prieš didįjį priešą – Thanos. Jam pasipriešinti – kur kas sunkiau nei prieš kitus, o kad kažkam negerai baigsis, sklandė kalbos jau ilgą laiką. Neslėpsiu, ėjau su baime, kad žus minimum vienas mano mėgstamas veikėjas. Pirmosios rimtesnės mirties sulaukiama gan greitai, todėl ji kiek nustebina (nes atrodo, kad standartiškai turėtų palaukti kokios nors finalinės kovos tokios mirtys. Bet finalinę kovą išvysti turėtume tik kitame filme.). O ir be abejo, gaila paties personažo, kuris buvo vienas iš labiausiai mėgstamų. Po to praradimų buvo keli, bet jie man nekėlė kažkokių didelių jausmų.

Didžiausia filmo žvaigždė, neskaitant priešo, buvo, be abejo, Toras. Jis užėmė bene daugiausiai eterio, bet skųstis tuo visai nesinori, nes jis per daug stiprus kaip personažas ne tik dėl savo asmenybės, bet ir dėl to, kad kaip kovotojas jis turi ką parodyti ir nuveikė filme ne tiek ir mažai.

Thanos, kaip jau teko skaityti ir kitų atsiliepimus, yra išties gerai išplėtotas blogiukas, kadangi jį matyti galima ne tik kaip žudymo mašiną, kuri tą daro visiškai nemąstydamas ir kai kada, rodos, net be kažkokios didelės priežasties. Anaiptol, jis parodomas ir kaip šiokią tokią širdį turintis (bet tai nereiškia, kad sulauks kas nors pasigailėjimo) personažas, todėl jis nespraslysta pro akis kaip dar vienas ,,iš tų“ ir tampa gan įsimintinas blogasis veikėjas.

Jei žiūrint Thor: Ragnarok humoro kai kada buvo ir ne visai vietoje, ir ne visai juokingo, šioje Avengers dalyje jis būdavo laiku, vietoje ir išties prajuokinantis kai kada net iki ašarų.

Kiek baisu buvo dėl gąsdinimų, kad baisiai daug personažų žada dalyvauti šiame Infinity war. Baisu, nes ne tiek daug ir mačiusi aš kino juostų apie superherojus, tik tuos, kurie labiausiai domino, dar dalį Guardians of Galaxy ir tiek. Bet atrodo, kad visų bazinių žinių, kurias turėjau, pakako ir įdomumas nuo to nenukentėjo.

Atskiras žodis apie Hulk – jis šįsyk, kaip ir Ragnarok žiūrint, gan smagiai vėl pasirodė. Pasirodo, veikėjas turi gan neblogą potencialą.

Captain America – dar labiau suvyriškėjęs, surimtėjęs, bet išlaikęs savo kovos dvasią.

Na, ir pabaiga. Kas per velniava įvyko. Tiek kovų, veiksmo, specialiųjų efektų, greičio ir, rodės, tikslaus ėjimo link kažko finalinio, o pabaigą padarė tokią gan nykią. Aišku, intrigos sukėlė, o ir tai – puiki įžanga kitai Avengers daliai, tačiau realiai tikėtasi buvo kažko įspūdingesnio.

Visgi man tai labiausiai patikusi dalis. 8/10.

650> Out of the Furnace

Tai filmas, pasakojantis apie Raselą, kuris dirba, kad užmokėtų savo brolio skolas ir laisvu laiku lankantį sergantį tėvą. Brolis, grįžęs iš karo, užsiima nešvariais darbeliais ir nepalengvina Raselo kasdienybės. Po nelaimingo atsitikimo pagr. veikėjas patenka į kalėjimą, tačiau grįžimas laisvėn tampa ne ką mažiau skaudus nei patekimas ten…

Ne paslaptis, kad jei ne Christian Bale, vargu, ar bent būčiau atkreipusi dėmesį į šį filmą. Tai dar vienas stiprus jo vaidmuo: šį sykį stiprumas ypač pasireiškia emocine prasme, nes veikėjui, kurį jis vaidina, tenka nemažai išgyventi. Pats filmas – neturintis daug veiksmo, netgi lėtokas, kiekvieną minutę jaučiamas jausmas, lyg viskas būtų paimta ,,iš kasdienybės“, be jokių persūdymų, hiperbolizavimų ar pagražinimų. Dėl to ir norisi neišjungti jo iki pat paskutinės minutės. Net jei ir nepajaučiau jokio ,,kabliuko“, kuris leistų neatsitraukti nuo ekrano. Nes viso filmo metu kirbėjo jausmas, kad turi įvykti kažkas ypatingo, neįtikėtinai stipraus ir paliečiančio. Ir tai įvyksta. Na ir kas, kad tenka laukti iki pabaigos. Stipri aktorių vaidyba – didžiausias pliusas, kuriuo ir stengiamasi pavergti žiūrovus, nes siužetas vietomis nykus, nuobodokas, nors buvo momentų, kurie ir palikdavo gerą įspūdį, jau nekalbant apie bendrą vaizdą, kuris išties neblogas. Tik gal lūkesčiai, kurie buvo netgi labai nemaži, tikriausiai kišo koją.

6/10

Rež.: Scott Cooper, vaidina: Christian Bale, Casey Affleck, Zoe Saldana, Woody Harrelson, Willem Dafoe, 2013 m., JAV, Didžioji Britanija, 116 min