1077> Spirits in the Forest (2019)


Metus pradėjau nuo dokumentinio filmo apie Depeche Mode fanus. Rodė jį ir Lietuvos kino teatruose, bet dabar visai džiaugiuosi, kad ir nenuėjau, nes filmo turinys labiau tinkamas susisukti į kebabą ir klausytis žmonių, kuriems įtaką darė Depeche Mode muzika, istorijų. Prisipažinsiu, šiek tiek ir nusivyliau, nes galvojau, kad bus šiek tiek daugiau pačios grupės pasirodymų, o čia jie labai minimaliai ar tik trumpomis iškarpomis parodyti. Ir vis dėlto. Kalbinti žmonės – itin skirtingi ir turintys kai kada ganėtinai įspūdingas istorijas. Kadangi pati šią grupę atradau palyginus vėlai, tai kažko manyje ji ir neapvertė (išskyrus muzikos sritį, nes vis dažniau ėmiau klaidžioti, ieškodama muzikos, gerokai nutolusios nuo to, ką iki tol klausiau), tačiau klausytis pasakojimų buvo įdomu. Muzika gali sujungti žmones, kurie šiaip tikriausiai niekada nesusitiktų ar neatsidurtų vienoje vietoje ne tik dėl gyvenamosios vietos, bet ir skirtingų pomėgių ar gyvenimo būdo. Faina.

imdb nuoroda

2020-ųjų metų aptarimas


2020-aisiais sekėsi kiek geriau. Mažais žingsniais, bet jau dažniau pavykdavo ką nors įsijungti. Rodos, pirmoji metų pusė buvo labiau skirta serialams, o antroji – filmams. Tiesa, kažko rimto buvo ne tiek ir daug, stengiausi atitaikyti pagal nuotaikas, kurios neretai būdavo tinkamos tik romantikai ar animacijai. Tiesa, pastebėjau, kad lengviau tapo išjungti nepatinkantį filmą, ypač komedijas, kurioms tolerancija ypatingai sumažėjusi.

Tad 2020-aisiais buvo peržiūrėta 51 filmas ir 9 mini ar padoraus ilgio serialai. Esu paminėjusi visus išskyrus keletą, kurie buvo žiūrėti ne pirmą kartą ir kažko naujo parašyti neturėjau (ar patingėjau). Paminėsiu labiausiai patikusius filmus pagal populiariausius žanrus (atsitiktine tvarka), o serialus aptarsiu bent keliais žodžiais visus, nes blogų kaip ir nebuvo.

Geriausi filmai

Dramos:
Jojo Rabbit / Zuikis Džodžo
Marriage Story / Santuokos istorija
Revolutionary Road / Nerimo dienos
I Tonya / Aš esu Tonia

Romantiniai:
Before We Go
Bridget Jones’s Diary (nuorodoje – apie visą trilogiją)

Animaciniai:
Inside Out / Išvirkščias pasaulis

Siaubo:
Ready or Not
28 Days Later / 28 dienos po
Scream / Klyksmas

Serialai

Mini serialai
Normal People / Normalūs žmonėspuiki knygos ekranizacija, netipiška romantinė istorija, toksiški santykiai, psichikos problemos – sutelpa viskas, norisi peržiūrėti dar kartą.
Unbelievable šis gal trumpiausiai galvoje užsiliko, bet vis vien vertas dėmesio. Realiais faktais paremtas apie tai, ką gali stereotipai ir išankstinis nusiteikimas padaryti.
When They See Us – labai daug verkiau, skaudi, paveiki, vėlgi tikrais faktais paremta istorija.

Serialai:
The Act pagal realius įvykius sukurta drama, kurios tikroviškumu lengviau patikėti, peržiūrėjus dokumentinį filmą, po kurio dar labiau atsiskleidė aktorių meistrystė. Kol kas vienas sezonas, bet tarsi dar nepadėtas taškas.
Sex Education tikras saldainis, smagus, ironiškas, apie paauglius, jų tėvus ir lytinio švietimo ypatumus. Trečiasis sezonas turėtų pasirodyti 2021-ais.
American Crime Story – jei pirmas sezonas buvo puikus, tai po antrojo visiškai įsimylėjau. Trečias sezonas turėjo pasirodyti rudenį, bet dėl suprantamų priežasčių nukeltas į 2021-uosius. Nežinantiems – kiekvienas sezonas rodo atskirą, praeityje įvykusią bylą, jos nagrinėjimą ir/ar nusikaltimo įvykių eigą.
Mindhunterdėl šio tai liūdesys, nes prieš kurį laiką buvo paskelbta, kad trečio sezono nebus, nes atseit nebėra ko rodyti. Kas žiūrėjo šį serialą, manau, nesutiktų, nes bent man norėjosi kai kurių siužetinių linijų pratęsimo. Buvo kas nežavėjo, bet iš bendrai – solidus serialas, vėlgi, apie iš tiesų egzistavusius nusikaltėlius ir žudikų maniakų bylas.
Zoey’s Extraordinary Playlist dar vienas saldainis – spalvingas, juokingas, bet tuo pačiu ir rimtas temas paliečiantis. Nieko nesitikėjau, o radau įtraukiantį serialą. Su muzikiniais intarpais (perspėju, nes žinau, kad ne visiems patinka). Antras sezonas prasidėjo sausio 5-ąją.
Friends daugelio žinomas ir peržiūrėtas kitų po n kartų, o aš užkamšiau spragą ir pabandžiau išsiaiškinti, kur slypi jo fenomeno paslaptis.

Ir žinot, ko šiame sąraše trūksta? Ogi Dark. Pirmą sezoną peržiūrėjau tuomet, kai niekas apie beveik nešnekėjo, antrąjį irgi tuomet, kai tik pasirodė, bet įrašo taip ir nesugebėjau parašyti. 2020-aisiais pasirodė trečiasis sezonas, o aš kažkaip prie jo ir neprisėdau. Norėčiau tikėti, kad jo neištiks toks likimas kaip dalies kitų, kurie taip ir stovi neužbaigti, bet kai žinau, kaip ten viskas suvelta bus, sunku prisiruošti, ypač kai prieš tai reiktų atlikti namų darbus (prisiminti, kas su ko susiję).

Jau susikaupė keletas 2021-aisiais peržiūrėtų filmų, tai bent metų pradžia atrodo neblogai nuteikianti filmų žiūrėjimo atžvilgiu.

Friends / Draugai (1994–2004) (10 sezonų)


Žiūrėjau ilgai ir su nemenkomis pertraukomis tarp kai kurių serijų ar sezonų. Per tiek laiko didieji šio serialo fanai būtų visus sezonus n sykių peržiūrėję. Na, bet nemačiau reikalo skubėti, o ir prisipažinsiu, kad vienu metu išties nuobodoka buvo. Keisčiausia, kad ne paskutiniuose sezonuose, o žiūrint penktą. Galvoju, kad visos darytos pertraukos pasiteisino, nes sugrįždavau išsiilgusi jau pažįstamų personažų. Žiūrėdama daug sykių galvojau, kaip norėčiau turėti tokią stiprią draugų kompaniją, o su personažais susigyvenau tiek, kad tikriausiai dar ilgai kokį memą ar video su serijos ištrauka radusi nenustosiu šypsotis. Išties pralinksmindavo, pakeldavo ūpą, o užbaigus paskutinę seriją pasidarė liūdna, kad jau viskas, nieko naujo nebebus (aha, mačiau, kad planavo berods vieną seriją sukurti).

Mylimiausias personažas – Chandler’is, nors labai daug artimo radau ir Ross’o charakteryje bei elgesyje, tikriausiai dėl tų panašumų į save, kuriuos juose įžvelgiau, į juos ir buvo įdomiausia žiūrėti. Mažiausiai iš šešeto mane žavėjo Phoebe, kuri po kurio laiko ir erzinti pradėjo. Kalbant apie siužetinius vingius, tai toks senas serialas, o negana to – dar ir nepraradęs populiarumo, turi savų minusų, t.y. spoileriai buvo matomi aplinkui (man atrodo IG (ar su juo susijęs FB) tiesiog išgirdo, kad žiūriu paskutinį sezoną, nes būtent tuo metu bendrame įrašų sraute netrūko ištraukų ir dialogų su nuotraukomis būtent iš to sezono), tad bėgant laikui tiesiog susitaikiau, kad žinau, kas su kuo liks, kas dar tik nutiks ir taip toliau. Bet dėl to įdomumas nesumažėjo, nes tai ne toks serialas, kur įspūdį gadina ateities žinojimas. Tuo labiau, kad žinodama, jog taip bus, bet nežinodama, kada, atėjus Tam momentui, lygiai taip pat smarkiai reaguodavau, kaip ir tie užkadriniai balsai.

Spoileris, bet ne spoileris – Ross ir Rachel siužetinė linija antroje sezono pusėje mane nervinti ėmė, nes labai daug keistenybių ten buvo, kurios vis labiau badė akis. Aha, per daug galvoju, ir gerbėjai dabar mane užmėtys akmenimis 🙂

Tai serialą myliu, bet rašyti daugiau nei 8/10 negaliu dėl aukščiau paminėtų minusų, dėl kurių niekaip nepavyko savęs įtikinti, kad čia toks serialas, dėl kurio klykaučiau ir protmūšiuose dalyvaučiau, spėliodama, kas ten kurioje serijoje ką sakė.

imdb nuoroda

Vietoj įprasto anonso – Honest trailer (tai nenorintys kažko apie siužetą sužinoti, nežiūrėkite).

1076> Die Hard / Kietas riešutėlis (1988)


Būsiu tikriausiai paskutinė, kuri tiek ilgai nebuvo jo mačiusi. Bet per šventes galutinai nusprendžiau peržiūrėti kad ir nelabai mėgstamo žanro, bet daugelio kalėdine tradicija tapusį filmą. Dėl kitų dalių dar pagalvosiu, bet šis paliko gerą įspūdį. Ir įdomu, ir įtraukia, ir juokinga, siužetas – paprastas ir nuspėjamas, bet buvo pats tas tam vakarui, kai žiūrėjau. Veiksmo filmų fane netapau, bet karts nuo karto pamaišyti žanrus verta.

imdb nuoroda, 8/10

Paskutinis filmas 2020-aisiais. Dar liko vieną serialą paminėti ir tuomet bus galima apibendrinti, ką įdomaus mačiau per metus.

1075> Dawn of the Dead / Numirėlių aušra (2004)


2020-ieji tapo metais, kai pamėgau filmus su zombiais. Nu ką padarysi. O jei rimčiau, tai niekaip negalėjau išsirinkti jokio padoresnio šventinio filmo, po kelių minučių visus išjungdavau. Ir supratau, kad tokiu atveju reik ką nors visiškai priešingo įsijungti, tai Dawn of the Dead ir pasimaišė akiratyje.

Čia nėra tos atmosferos, kuri tobulai buvo kuriama 28 Days Later, bet vis tiek buvo smagus ir neprailgęs išgyvenimo filmas su daugybe zombių, krūva pačių įvairiausių veikėjų, iš kurių didžioji dalis absoliučiai nerūpėjo, nes tiesiog mažokai apie juos sužinoma, ir todėl jie atrodo kaip tie, kuriuos bus galima pakišti zombiams vien todėl, kad žiūrovai neimtų zysti, kad kažkokia čia nesąmonė, nes niekas nemiršta. 2021-ais gal ir originalą pažiūrėsiu.

7/10

imdb nuoroda

1074> We Bought a Zoo / Mes nusipirkom zoologijos sodą (2011)


Susigundžiau po vieno komentaro, kad fainas, jaukus filmas. Na, tai išties toks ir buvo. Lyg ir nieko ypatingo, bet gal kad ne romantinė linija pirmoje vietoje, įdomiai ir susižiūrėjo. Galėjo būti trumpesnis, nes pasirodė kiek ištęstas, dar ta paauglė man per daug dirbtina buvo. Bet iš principo – jei norisi emocijų, kurias išspausdavo vaikystėj/paauglystėj savaitgaliais dieną žiūrėti filmai per tv, tai čia išties neblogas variantas.

imdb nuoroda

7/10

1073> The Big Wedding / Didžiosios vestuvės (2013)


Prieš keletą savaičių prisireikė fono, o šį kaip tik rodė per tv. Tai kadangi visą laiką prasikrapščiau prie vieno darbo, vis užmesdama akį į ekraną, tai kažkaip ir pabaigiau aš jį. Kitu atveju būčiau išjungusi, nes kažkaip nebeapsikenčiu tokių komedijų tiek, kad iki galo pažiūrėčiau. Lėkšta, humoras toks visiškai meh (apie antrą galą, kultūrinius stereotipus ir pan.), kupina stereotipinių veikėjų ir klišių, kurioms tąkart visai ne nuotaikoje buvau. O kad krūva žinomų aktorių – ne kokybės garantas, tai jau seniai aišku.

3/10

imdb noroda

1072>Holidate (2020)


Romantinė komedija apie du neseniai susipažinusius žmones, kurie sutaria tapti pora įvairių švenčių metu, kad būtų galima išvengti visokiausių nusibodusių klausimų, patarimų bei bandymų supiršti su pirmu pasitaikiusiu. Kaip viskas rutuliojasi, nuspėti lengva nuo pat pradžių, yra kvailokų scenų ir klišinių personažų, bet nebuvo labai blogai. Vietomis smagus, neprailgo, nors ne iš tų, kuriuos antrąsyk jungčiausi žiūrėti.

6/10

imdb nuoroda

1069-1071> Bridget Jones’s Diary (2001), Bridget Jones: The Edge of Reason (2004), Bridget Jones’s Baby (2016)


Apie pirmąją dalį Bridžitos Džouns dienoraštis bei antrąją – Ties proto riba, esu jau rašiusi, tad šiemet juos žiūrėjau jau antrąsyk. Trečiasis – Bridžitos Džouns kūdikis, buvo nematytas ir tapo priežastimi vėl peržiūrėti du pirmuosius.

Man pirmoji knyga – ta, kurią skaityčiau vėl ir vėl, nors šiaip mano skaitiniuose romantinių komedijų pasitaiko vos viena kita. Bet čia ir visa problema, nes Bridžita Džouns visiems pristatoma kaip smagi komedija, filme irgi koncentruojamasi į romantines arba kuriozines situacijas, bet ten yra kur kas visko daugiau ir rimčiau. Daug pažįstamo. Ir viskas pateikiama su saviironija, kuri kelia šypseną, o kai kada ir graudulį. Todėl nenuostabu, kad ši istorija nepasimetė tarp krūvos panašių knygų.

Pirmasis filmas irgi vienas tų, kuriuos įsijungusi darsyk peržiūrėčiau iki galo (arba nebūtinai iki galo, bet dar nesu išsirinkusi galutinės scenos, ties kuria išjungčiau). Smagus žiūrint net ir antrą kartą, personažai savi, favoritai aiškūs, juokinga ir nesinori užsidengti akių dėl svetimos gėdos jausmo, kaip paskutiniu metu man būna su komedijomis.. Tad rašau 8/10

The Edge of Reason (Ties proto riba) pasirodė prasčiausias iš visų trijų. Nors veikėjai vis dar žavi, bet kai kurios siužetinės linijos – itin keistos ir abejotinos. O gaila. 5/10

Labiausiai smalsu buvo dėl dar nematytos dalies. Buvo įdomu, kokiu būdu vietoj Hugh Grant viršelyje atsirado Patrick Dempsey, intrigavo, kaip čia viskas atrodys prabėgus šitiek metų nuo antrojo filmo. Ir ar iš viso dar yra ką parodyti, pasakyti, ar nebus nueita į šoną su lėkštais bajeriais? Na, ir likau patenkinta. Bridžita neprarado savo šarmo, nors bėgant metams įgijo kur kas daugiau pasitikėjimo savimi. Vyrai dėl jos vis dar kovoja ir sugeba savo geriausias puses parodyti, nesvarbu, kiek ten galima būtų ,,nurašyti“ ant to, kad neįtikinamos situacijos. Čia juk Bridžita. 7/10

imdb: pirmas, antras, trečias.

Anonsas – tik trečiojo.

1068> The Private Lives of Pippa Lee / Asmeniniai Pipos Li gyvenimai (2009)


Kažkada esu skaičiusi knygą, pagal kurią ir buvo pastatytas šis filmas. Atsimenu, kad man ji visai patiko, tad ir iš filmo tikėjausi, kad bus panašu – t.y. nei ten labai gerai, nei labai blogai. Deja, bet net ir tie vidiniai lūkesčiai nepasitvirtino. Nė nežinau, kodėl žiūrėjau iki galo, nes filmas nuobodus nepaisant to, kad Pipa, apie kurios gyvenimą pasakojama, tikrai turi ką papasakoti apie savo praeitį, jau nekalbant apie dabarties pasirinkimus, kurie irgi nebūtinai tradiciniai. Tik kad vien įvykių įvairovės nepakako, nes Pipa visai niekuo netraukė savo asmenybe. Siužetinė linija, susijusi su K. Reeves vaidinamu personažu, buvo tokia tragikomiška (ir ne gerąja prasme), kad visa draminė dalis taip ir liko kažkur nukišta į tolimiausius užkampius.

Tiesa, aktorių kolektyvas stebina nemenku skaičiumi man gerai žinomų pavardžių: Blake Lively, Keanu Reeves, Monica Bellucci, Julianne Moore, Zoe Kazan, Robin Wright, Winona Ryder.

imdb nuoroda

4/10