949> Au revoir les enfants (1987)


Rež.: Louis Malle
Vaidina:  Gaspard Manesse,
Raphael Fejtö
1987 m., Prancūzija, Vokietija, Italija, 104 min
Žanras: karinė drama
imdb nuoroda čia.

Šis tas rimtesnio. Drama, nukelianti į Antrojo pasaulinio karo metus, Prancūzijos internatinę mokyklą, kur gyvena ir mokosi berniukai, prižiūrimi kunigų. Atvykęs naujokas po truputį išsiaiškina didelę su bendramoksliu susijusią paslaptį, kuri saugoma visos mokyklos bendruomenės.

Nominuotas dviems Oskarams, turintis neprastą balą imdb ir visai netyčia kažkur pastebėtas bei susirastas, o galop peržiūrėtas, bet visgi lūkesčių nepateisinęs filmas. Istorija jautri, vieną tų gražių, bet liūdnų, susijusių su karo absurdu ir visomis bereikšmėmis mirtimis. Tik man kažkaip prailgo, emocijų irgi nebuvo kažkokių ryškesnių, nors atrodo, kad seniau ramiai tokios tematikos filmų tiesiog nepavykdavo peržiūrėti. Arba senstu, arba išties kažkaip silpnokai man viskas pasirodė.

6/10

Reklama

948> Me Before You / Aš prieš tave (2016)


Rež.: Thea Sharrock
Vaidina: Emilia Clarke, Sam Claflin,
2016 m., JAV, Didžioji Britanija, 106 min
Žanras: romantinė drama
imdb nuoroda čia.

Kai skaičiau knygą (prieš pusantrų metų maždaug), buvo tiesiog smalsu pamatyti, kodėl žmonės šį romaną taip skaito ir perka. Perskaičiau, nesužavėjo, tai numojau ranka ir į filmą, nors įtariau, kad jis bus gražiai pastatytas. Dabar gi čia kai kažkada užsinorėjau kažkokios meilės – seilės (taip, žinau, filmas ne tik apie tai), prisiminiau apie šitą ekranizaciją ir pamaniau, kad pats metas pamatyti.

Lu įsidarbina prižiūrėti paralyžiuoto Vilo, kuris gyvena su tėvais, apsuptas prabangos ir rūpesčio. Tačiau visa aplinka nublanksta prieš prisiminimus apie tai, koks jis buvo prieš avariją – aktyvų gyvenimo būdą propagavęs ir adrenaliną jausti mėgęs vyras. Lu išsikelia tikslą parodyti jam, kad gyvenimas gali būti prasmingas ir gražus.

Kaip ir minėjau, filmas pastatytas išties gražiai. Patiko, kaip buvo išpildyti visi Lu kostiumai, kadangi šiuo atžvilgiu turėjau nemažų lūkesčių. Scenos nufilmuotas jaukiai, nepagailėta gražių vaizdų. Dialogai dar irgi ne iš pačių blogiausių. Be abejo, simpatiški aktoriai. Iki pilnos laimės pritrūkti gali nebent detalesnės ekranizacijos, nes filme vis vien daug dėmesio skirta meilės perpildytiems žvilgsniams, prisilietimams ir kt., kai knygoje, kiek pamenu, labai vėlai visa tai atsirado. Pati istorija, be abejo, iki galo nesužavėjo, bet čia ir taip buvo aišku, kadangi ir knyga įspūdžio nepaliko. Na, kad ir visad besisukantis klausimas – o tai kaip viskas būtų buvę, jei jis nebūtų pertekęs pinigais? Visos tos kelionės, pramogos iš karto būtų nebeprieinamos. Pasirinktas lengviausias kelias pateikti tokią istoriją, pasitelkus būtent tokiose aplinkybėse gyvenantį personažą. Visgi pliusas už keliamus aktualius klausimus, filme gal nelabai ryškiai, bet artėjant į pabaigą nori nenori jie tampa svarbiausiais.

Žiūrėti galima, mielas akiai, kažkam gal ir ašarų pakalnės bus. 6/10

947> The Edge of Seventeen (2016)


Rež.: Kelly Fremon Craig
Vaidina: Hailee Steinfeld, Haley Lu Richardson, Blake Jenner, Woody Harrelson
2016 m., JAV, Kinija, 104 min
Žanras: komedija, drama.
imdb nuoroda čia.

Šitą siūlau pažiūrėti tiems, kam patiko Me and Earl and the Dying Girl, The Perks of Being a Wallflower ar kitas paaugliškas filmas, kur svarbiausia ne romantinė siužetinė linija, o būtent paauglystės sunkumai, bandymas išbūti su savimi, išsiaiškinti, ko iš tiesų norisi, noras artumo, turėti artimų žmonių, santykiai su tėvais bei kitais artimaisiais ir kt.

Lyg ir nieko ypatingo, nes viskas sukasi apie paauglę, kuriai, rodos, viskas krenta iš rankų, geriausia draugė susimeta su broliu (juk išdavystė!), jai atrodo, kad niekas jos nemėgsta, ji beviltiškai įsižiūrėjusi vaikiną, kuris jos nė nepastebi, o vienintelis žmogus, į kurį ji drįsta kreiptis (kad ir savotišku būdu) yra mokytojas. Bet vis tiek įtraukė, peržiūrėjau su malonumu, kad ir nieko naujo, kartais perdėta, bet taip nesmarkiai, neerzino. Dar niekaip negalėjau atsistebėti, kaip pagrindinė veikėja, vilkėdama tokius trumpus sijonus, sugebėjo šitaip gerai atrodyti (čia toks filmo vertinimui įtakos nedaręs momentas, bet vis tiek. Kai apie tai užsiminiau draugei, kuri šį filmą irgi mačiusi buvo, tai sakė, kad lygiai tokia pat mintis ir jai buvo kilusi).

Žodžiu, patinka man tokie. 7/10

946> Before I Fall / Kai aš žuvau (2017)


Rež.: Ry Russo-Young
Vaidina: Zoey Deutch, Halston Sage,
2017 m., JAV, 98 min
Žanras: mistinė drama
imdb nuoroda čia.

Kažkada skaičiau knygą ir ji tuomet pasirodė išties neprasta young adult knygų kontekste. Tad sužinojusi apie sukurtą filmą, atitaikiau momentą, kai man norėsis tokio žanro (o panašius filmus dažniausiai ir žiūrėjau paskutinius kelis mėnesius, jei apskritai įsijungdavau ką nors) ir įsijungiau.

Siužetas apie paauglę, kuri priversta kelissyk išgyventi savo paskutinę gyvenimo dieną. Aišku, užkabinami santykiai su tėvais, draugėmis, santykis su savimi (kai ji labiau mato, ką darė tam, kad tik prie kitų prisiderintų, o ką ji iš tikrųjų norėtų daryti, dar nepamirškime nepopuliaraus ir nematomo vaikino, kuris rodė visą laiką dėmesį jai, o ji, kvaiša (ironija, ironija), jo visai nepastebėjo, koks jis fainas, nes buvo pernelyg užsiėmusi savuoju, kuris, pasirodo, kažkoks lopas visa). Moralų irgi bus. Bet šiaip jau nieko ypatingo, žiūrėjau, išjungti nesinorėjo, bet kažkuriuo metu jau ir nuobodu pasidarė, pastatytas labai jau paprastai, aktoriai ir jų veikėjai nykūs, tad emociškai įsitraukti sunkiai sekėsi. Ir dar toji atsiskyrėlė – nu kam daryt iš tokio personažo absoliučią siaubo filmų veikėją?

Bet kam patinka visokie mokykliniai, paaugliški filmai, siūlau pabandyti. Vis ne dar viena meilės istorija.

4/10

945> The Wedding Date (2005)


Rež.: Clare Kilner
Vaidina:
Debra Messing, Dermot Mulroney, Amy Adams
2005 m., JAV, 90 min
Žanras: romantinė komedija
imdb nuoroda čia.

Seniai jau peržiūrėtas ir, neslėpsiu, menkai ką iš jo teatsimenu, tai ir labai trumpas įrašas. Esmė tokia, kad pagrindinė veikėja pasisamdo vyrą, kuris jai asistuotų jos sesers vestuvėse, kadangi ji šiuo metu vieniša, o tose vestuvėse bus jos buvęs. Na, ir viskas aišku, kaip viskas pasisuks. Pamenu, kad dar pasirodė toks pusė bėdos, visai žiūrimas ir kažkiek juokingas, nors, žinoma, ten klišė ant klišės panaudota, tai kažko išskirtinesnio vargiai galima pamatyti. Tuomet 5 buvau parašiusi, bet dabar kai nieko nebepamenu, tai gaila tiek rašyt. 4/10

Big Little Lies (2017) (mini serialas)


Rež.: David E. Kelley
Vaidina: Reese Witherspoon, Nicole Kidman, Shailene Woodley, Alexander Skarsgård
2017 m., JAV
Žanras: kriminalinė mistinė drama
imdb nuoroda čia.

Dar vasarą peržiūrėtas serialas, kuris buvo labai liaupsinamas ne tik interneto platybėse, bet ir mano aplinkoje. Jei dar kas jo nežiūrėjo, įtariu, po Emmy apdovanojimų užsinorėjo, nes šlavė vieną statulėlę po kitos ten.

Mano pačios santykis su šiuo serialu buvo netolygus. Pradžia absoliučiai nekabino, tik žinomi aktoriai skatino bandyti žiūrėti toliau ir galbūt pagaliau sugebėti įžvelgti, kodėl jis toks giriamas. Nors problemų žiūrint kaip ir nekilo, įsijungdavau ir antrą seriją iš eilės, jei tik turėdavau jėgų, bet kažko man jame nebuvo, kas leistų sakyti, wow, puikus serialas. Be abejo, daugiausiai neigiamų emocijų kėlė N. Kidman vaidinamo personažo šeima, nes į visą smurtą, priklausomybę nuo žmogaus ir kt. žiūrėti buvo gan nelengva. Sh. Woodley vaidinama veikėja, kurios praeities tamsumos bus atskleistos eigoje, buvo gan dirbtina, vienpusiška, tiesiog sunku man ją buvo priimti kaip įtikinamą veikėją. R. Witherspoon personažo siužetinė linija irgi slysčiojo, nors bendrai pagalvojus būtent čia daugiausiai įvairovės, skirtingų problemų buvo nagrinėjama ir todėl gal net kiek gaila, kad R. W. liko be nieko apdovanojimuose. Iš antraeilių veikėjų, be abejonės, įsimintiniausia buvo Renata (vaid. Laura Dern), kuri prisidėjo prie to, kad būtų galima drąsiai sakyti, jog šiame seriale absoliučiai valdo moterys. Iš vyrų vienintelis paminėjimo vertas A. Skarsgard. Pagaliau jis buvo įvertintas ir dėl to išties džiugu, nes žiūrėdama su juo ne vieną kino juostą galvodavau, kad štai ir vėl, deja, bet liko nepastebėtas.

Siužetas – lyg ir nieko įmantraus. Rodomi kelių šeimų gyvenimai, o pagrindas – tų šeimų moterų draugystė, intrigos, paslaptys. Dar nuo pat pradžių aišku, kad kažkas įvyko, neįvardinta mirtis, tad žiūrint visas dramas kažkiek galima pasukti galvą, kas ir kaip galėjo čia įvykti. Kulminacija gan nuspėjama, bet pabaigai priekaištų neturiu, sužaista gražiai.

Gražiai pastatytas, nors nebūtinai gražūs dalykai jame vyksta, žiūrėti galima, nors vietomis kiek nuobodoka, neįtikinama ar erzina. Puiki vaidyba aktorių, muzikinis takelis – be priekaištų (pabaigusi serialą nesyk klausiausi). 7/10

13 Reasons Why / Trylika priežasčių kodėl (2017- …) (1 sezonas)


Rež.: Brian Yorkey
Vaidina: Dylan Minnette, Katherine Langford, Christian Navarro
2017- … m., JAV, 1h

Žanras: mistinė drama
imdb nuoroda čia.

Vos pasirodžius šiam serialui, pastatytam pagal paaugliams skirtą knygą, kilo daugybė įvairiausių kalbų, kurios dar ir iki šiol nenutyla. Aišku, kad pasidarė smalsu, ką jau ten tokio rodo (tematiką abstrakčiai žinojau, tad ir buvo kiek keista – o kas ten tokio ypatingo? Ar viskas būtent dėl to ir yra, kad apie savižudybę vis dar menkai kalbama televizijoje?). Įsijungiau pirmą seriją, ištvėriau gal 20 min ir išjungiau. Taip ir nebegrįžau prie jo ilgą laiką, nes nei veikėjai, nei siužetas manęs nesudomino tiek, kad bent seriją ištempčiau. Tačiau paskatinta pamėginti darsyk įsijungiau vėl ir po to gan tvarkingai po seriją ar dvi kas vakarą peržiūrėdama galop peržiūrėjau.

Esmė tokia: prieš nusižudydama Hana palieka 13 įrašytų kasečių, kur po truputį išdėsto priežastis, kurios susidėjo į vieną didelę visumą, kuri ir paskatino ne tik pagalvoti apie savižudybę, bet ir ją įvykdyti. Tos kasetės eina iš rankų į rankas – pas tuos, kurie, anot jos, prisidėjo prie jos savijautos blogėjimo ir prasmės gyvenime nebematymo. Dabar jas gauna nekaltai atrodantis ir beviltiškai Haną mylėjęs Klei. Tuo tarpu merginos tėvai bando suprasti, kas jų dukrą paskatino tokiam žingsniui, mokyklos valdžia nori kuo ramiau viską išspręsti, o kasetėse paminėti paaugliai bijo, kad vieną dieną viskas, kas jose paminėta, gali iškilti į viešumą.

Be abejo, pati tema yra svarbi, juolab, kad tai serialas, skirtas paaugliams. Džiugu, kad nepabijota imtis šios temos, tik tiek, kad pateikimas – ne visada toks jau ir geras. Nors visgi įtakos (geros) padaryti jis irgi gali, štai draugė viena sakė, kad žiūrėdama šį serialą suprato, kaip žmogų galima paveikti ir viena nekaltai atrodančia fraze. Kiek po to ji praktikavo apgalvoti kiekvieną frazę bendraudama – neaišku, bet jei jau atkreipia dėmesį serialas bent kiek į štai tokius dalykus, gal visai ir nieko?

Problema nemaža yra su veikėjais. Jie tiesiog nesimpatiški (ne, ne išvaizdos prasme), kai kurie – ir neįtikinantys. Žinoma, Klei, kuris vaizduojamas kaip gerietis, turėjo būti tas, dėl kurio aš ten ir jaudinčiausi, ir užjausčiau, ir galvočiau, kaip būtų gerai, jei jam kas nors gero įvyktų, bet man buvo visai nusispjauti. Beveidis, niekuo nesudominantis veikėjas, kurio bandymai kažką atitaisyti ir buvo neįtikinami būtent dėl to, kad jis buvo vaizduojamas kaip per didelis teisinguolis. Ar aš viena tik netikiu, kad tokių grynuolių būna? Hana – irgi kažkoks keistas personažas. Jau pradžioje diskutavau su viena drauge, kad ji vietomis kaip ir populiariosios vaidmenį turi, o vietomis – kaip atsiskyrėlės. Apskritai, nekalbant apie galutinį jos poelgį (savižudybę), jos veiksmai neretai buvo nelogiški ir kėlė erzulį. Juk ji jau buvo ganėtinai suaugusi, kad gebėtų suvokti, jog po to, kai bent du ar tris kartus nusvyla, jau nebeverta bandyti ketvirtą. O ji vis lipo ant to paties grėblio, net nebesuvokiau, kaip ji apskritai galėjo norėti susibendrauti su žmonėmis, kurie, kaip jau tikrai buvo galima suprasti, nenorėjo bendrauti su ja, jai vis ko nors pridirbdavo, tyčiojosi ar kita, ką jau kalbėti apie tai, kaip ji su jais norėjo bendrauti, jau sužinojusi tam tikrus dalykus. Hana man pasirodė neadekvati ir nesuprantama, tokia visiškai beviltiška asmenybė, kad net įdomu būtų paskaityti knygą, kad suvokčiau, ar ir romane ji lygiai taip pat pavaizduota. Nes turint tokią pagrindinę veikėją dingsta tikroviškumas , sunku įsitraukti ir pamėgti veikėjus. Absurdiškiausio veikėjo titulą galiu duoti tam Klei draugeliui, kuris jį vis persekiojo, nes tokio netikroviško, dirbtino personažo dar reiktų gerai paieškoti.

O šiaip vyksta daug tipinių situacijų. Mokykloje yra populiarūs ir nelabai populiarūs mokiniai, kažkas įsimyli, kažkas išduoda, kažkas šiaip kažko pridirba. Tiesa, čia jau pereinama į kiek aukštesnį lygį, nes nutinka ir kur kas rimtesni įvykiai, artėjant prie pabaigos didėja įtampa, kyla klausimas, kas dar begali nutikti, tad nepasakyčiau, kad buvo labai sunku žiūrėti, nes įtariu, tikrai nebūčiau iki galo žiūrėjusi, jei nebūtų buvę visiškai įdomu.

6/10