1122> Sound of Metal (2019)


Šis sudomino pirmiausia dėl muzikos, o antra – tikėjausi kažko panašiai stipraus į Whiplash (2014). Tai muzikos nebuvo daug, nes, kaip galima suprasti iš anotacijos, pagrindinis veikėjas, grupės būgnininkas, praranda klausą. O iki Whiplash man irgi buvo tolokai. Gal kad Sound of Metal siužetas norėjo apimti daug visko, bet galiausiai gavosi tokia gan standartinė drama apie praradimus, kurie veda į kažkokius atradimus.

Minėdama, kad norėjo apimti daug visko, turiu galvoje, kad pradžioje galima įsivaizduoti, jog tai bus asmeninė drama, sukoncentruota ties pagrindiniu personažu ir grupe. Visgi grupės gan greit nelieka, o Rubenas atsiduria visai kitoje aplinkoje, kur keliami dar kitokie klausimai. Po kiek laiko pagrindinis tikslas vėl tarsi keičiasi, o galiausiai dar ten visokių ypatingų reikalų atsitinka ir įdomesnių veikėjų įtraukia, tad ima atrodyti, kad kažkaip truputį primakaluota. Tad nors pirmoje filmo dalyje buvo įdomu, vėliau truputį prislopo susidomėjimas. Nors pastatytas kokybiškai, tema sudėtinga ir skaudi, tikriausiai geriausiai suvokiama tik tuomet, kai pats patenki į tokią visiškai netikėtą ribinę situaciją, tačiau šįkart manęs nepaveikė tiek, kiek tikėjausi. Pažiūrėjau, įsidėmėjau ateičiai Riz Ahmed ir tiek.

imdb

7/10

1121>Cruella / Kruela (2021)


Tai filmas, skirtas Kruelai – blogiukei iš pasakojimų apie 101 ir 102 dalmantinus. Nesu tikra, kiek tuose filmuose buvo užsiminta apie jos praeitį (jei buvo, tai neatsimenu, nes žiūrėjau labai seniai), bet čia tikrai ne tas atvejis, kai filmas atrodo sukurtas be reikalo. Tiesa, jau yra paskelbta informacija, kad bus antroji dalis, o dėl jos reikalingumo jau taip tvirtai nepasisakyčiau.

Didžiausia blogybė, žiūrint tokį filmą, yra tai, kad žinai, kuo ji taps ir kad nebus taip, kad ji filmo gale taps pačia švelniausia ir mylinčia pasaulį būtybe. Tad žiūrint nesigauna susikurti kažkokių iliuzijų ar baigties variantų. Be to, jau prieš žiūrint 2h 14min man atrodė daugokai tokio žanro filmui, tad net ir nestebina, kad buvo vietų, kai nuobodžiavau dėl įsivyravusios monotonijos.

Bet šiaip jau filmas labai gražus. Kostiumai, aplinka – traukia akį, muzikinis takelis irgi parinktas tinkamai. Toks be galo stilingas filmas, jei kartais skaito kas nors, kam patinka mados, gražūs drabužiai ir pan., tai siūlau tikrai nepraleisti šio filmo. Na ir patys veikėjai – tokie gal kiek pakvaišę, bet tinkantys vienas kitam (nors pati Kruela ir labai stipriai erzino), todėl žiūrėti buvo įdomu ir visai smagu.

7/10

imdb

Black Mirror (2011-…) (5 sezonai) – bendra serialo apžvalga


Metus palikau neuždarytus, nes gal dar bus ir daugiau sezonų? Tiesą sakant, labai nesidomėjau, bet tikiuosi, kad bus. Vertingesnis tekstas būtų, jei kalbėčiau apie atskirą seriją, nes kaip žinia, šiame seriale kiekviena serija skirta vis kitai istorijai, kuri nesisieja su ankstesnėmis, dalyvauja visai kiti veikėjai, tad kiekvienąsyk smalsu, ką dar serialo kūrėjai sugalvojo, ir į kokias situacijas pateks personažai. Visgi aptarinėti kiekvienos neplanuoju, bet galiu pasakyti tik tiek, kad nepatiko gal tik kokios 3 serijos, visas kitas peržiūrėjau su įdomumu. Nors temos ilgainiui pradeda kartotis, bet užkabinamos tos, kurios neduoda daug kam ramybės, kurios neretai būna arčiau mūsų nei galvojame. Kai kurios serijos neblogai papurtydavo, o dauguma tiesiog įrodė, kad siužetui atskleisti visiškai pakanka valandos (tikslumo dėlei, serijų laikas buvo įvairus, tikriausiai nuo 40 minučių iki pusantros valandos), o turinys gaunasi ne ką blogesnis nei pilnametražio filmo, neretai trunkančio ir 2-2,5 h. Nors daugelį serialų žiūriu gan ilgai ir lėtai, bet šio atidėlioti visai nesinorėdavo. Puikus.

9/10

Anonso nedėsiu, visgi nelabai ką jis pasakys. Įsijunkite bent porą serijų ir suprasite, ar verta tęsti toliau.

imdb

1120>Promising Young Woman / Perspektyvi mergina (2020)


Keistas įspūdis. Tema – aštri ir su labai gerais pastebėjimais bei dialogais (na, žinote, iš serijos, kad moterys pačios prašosi prisigerdamos, užsidėdamos trumpą sijoną, tiesiog egzistuodamos, kad jas išprievartautų. Žvelgiant į žmonių komentarus po straipsniais atrodo, kad taip mąstančių – išties daug. Liūdniausia, kad tarp jų – nemažai moterų). Pagrindinė veikėja, keršydama už savo draugę, vilioja vyrus ir po to juos pamoko. Galvojau, kad pamokymas vyksta kiek kitaip, tad likau nustebusi, o šalia to kilo daug visokių klausimų, kurie prasideda, o kas, jei. Beje, žmogus, su kuriuo žiūrėjau, lygiai taip pat reagavo. Siužetas nors lėtai, bet po truputį įsivažiuoja, o pabaiga – viena geriausių, kokias teko matyti per ilgą laiką. Sugebėjo priblokšti, visas viltis, kad kažkaip kitaip gali užsibaigti, sutraiškyti. Toji pabaiga su visa atomazga tikrai pakėlė filmo vertę. Visgi, nors C. Mulligan buvo minima kaip laimėtoja ar nominantė daugelio apdovanojimų metu, jos vaidinamas personažas manęs iki galo neįtikino. Aišku, nebūtinai čia aktorės kaltė, bet tai buvo vienas tų kartų, kai žiūrėjau, kaip ir įdomu, bet ir kažko trūksta, o veikėja nekelia didelių emocijų (neskaitant pabaigos). Daugiau emocijų kėlė antraeiliai personažai, tarp kurių netrūko šlykštukų.

Ir visgi tai vienas tų filmų, kuriuos norisi rekomenduoti pažiūrėti daugeliui – tiek paaugliams, tiek ir suaugusiems.

7/10

Fleabag (2016-2019) (2 sezonai) – pilna serialo apžvalga

9 rugsėjo, 2021 Komentarų: 1

Vis šmėžavo ištraukos iš šio serialo socialiniuose tinkluose, o kadangi serijų nedaug, nutariau patikrinti, kas čia per reikalas. Serialas – apie moterį, kuri, rodos, niekur nepritampa. Jos santykiai su šeimos nariais komplikuoti, asmeninis gyvenimas irgi nesikloja taip, kaip turėtų, lyginant su panašaus amžiaus pažįstamais, na, ir dar šis bei tas atsiskleidžia vėlesnėse serijose. Tad rezultatas toks, kad žiūrint ir juoktis norisi, ir liūdesio yra, net ir tragikomedijos. Paperka veikėjai, scenarijus (po serialo dairiausi scenarijaus knygos formatu, nes pilna labai fainų frazių ir dialogų), aktoriai – irgi verti dėmesio. Dar įdomybė, kuri pradžioje atrodė keistoka, bet po to jau atrodė kaip savaime suprantama serialo dalis – pagrindinės veikėjos pašnekesiai su kamera, kai ji ką nors pakomentuoja, mirkteli ar padaro kokią nors mimiką, skirtą tik žiūrovams. Kaip jau minėjau, serijų nedaug, trukmė kiekvienos – apie pusvalandį, tad galima peržiūrėti greitai. Antrojo sezono pabaiga – puiki, nesugadinanti bendros atmosferos. Su malonumu šį serialą ir darsyk įsijungčiau.

9/10.

imdb

1119> Todo sobre mi madre / Viskas apie mano mamą (1999)


Na ir paskutinis kol kas peržiūrėtas filmas. Vienas garsesnių P. Almodovaro filmų, po kurio pagalvojau, kad gal tiesiog mano lūkesčiai šiam režisieriui per dideli. Nors kažkada visai patiko keletas, bet šiemet jau antras, matau panašumus, istorijos dažnai tokios gan keistos, spalvingi personažai, bet kažkas vis tiek neįtinka, neįtraukia ir neįtikina. Ar bandysiu dar kada nors ateity? Tikriausiai taip.

Šiame filme viskas prasideda nuo mamos ir sūnaus. Sūnus nori būti rašytoju ir rašo apie savo mamą. Prisipažinsiu, man jis šiek tiek nemalonus atrodė, toks nežinia ko (matyt mamos) apsėstas, nejauku buvo jį stebėti. Na, ir įvyksta avarija, sūnus miršta, o mama nusprendžia surasti savo sūnaus tėvą – dabar jau transeksualę. Ji grįžta ne tik į praeitį, bet ir susiduria su situacija, kuri, rodos, atkartoja jos pačios istoriją.

Kaip pradžioje minėjau, filmas, rodos, turi tai, kas įvardijama gero kino požymiais: spalvingas, dinamiškas siužetas ir veikėjai, stiprūs charakteriai. Tai pradžioje ir sudomino. Bet vėliau susidomėjimas nuslūgo, o melodramiškas prieskonis vis labiau vertė nuobodžiauti.

6/10

imdb

1118> Nomadland / Klajoklių žemė (2020)


Gal prieš metus skaičiau straipsnį, kuriame savo patirtimis dalijosi nameliuose ant ratų gyvenantys žmonės. Skaityti buvo įdomu. Tiesa, ten buvo rašoma apie žmones, kurie tiesiog nusprendė pakeisti gyvenimo būdą ar tokį gyvenimą propaguoja tiktai vieną sezoną (pavyzdžiui, vasarą) per metus, o kitais mėnesiais grįžta į savo patogų gyvenimą name/bute kitoje šalyje. Jiems nereikia ieškoti darbo ar gyventi vargingoje buityje, nes turi santaupų. Tuo tarpu Nomadland pasakoja kiek skaudesnę istorija – mažas miestelis, uždarius vienintelę tose apylinkėse pragyvenimui pinigų teikusią darbo vietą, žlunga ir visi gyventojai išsikrausto kitur. Pagrindinė veikėja Fren nenori kraustytis pas artimuosius, ji įsirengia savadarbį namelį savo automobilyje ir keliauja į vakarus, karts nuo karto apsistodama kur nors ilgėliau, jei tik pavyksta surasti darbą. Kelyje ji susitinka ir daugiau žmonių, dėl įvairiausių priežasčių pasirinkusių klajoklių gyvenimą.

Aprašydama Paterson minėjau, kad jau kurį laiką man patinka tokie lėti, lyg ir visai be veiksmo, persmelkti vienatve filmai. Tad Nomadland irgi pakliūtų prie tų patikusių. Ir nors tikėjausi panašaus siužeto, bet kažkuriuo metu sukirbėjo mintis, kad Tėvas, kitas pretendentas į Oskarus, man patiko kur kas labiau. Kita vertus, Nomadland ,,kvepia“ visiškai indie / nepriklausomu kinu savo nuotaika, pastatymu, tad gal visai ir pagirtina, kad apdovanojimuose žibėjo toks visai neholivudiniu siužetu filmas. Beje, labai patiko idėja veikėjams palikti aktorių vardus (ar vardų trumpinius), o po to perskaičiau, kad taip nutiko pagrinde dėl to, kad beveik visi vaidinę žmonės – tikri klajokliai, o ne profesionalūs aktoriai. Įdomu ir tai, kad panašios temos mane pastaruoju metu atakuoja iš visų pusių – apie gyvenimo prasmę, darbo kiekį gyvenime ir kaip gyvenimas praeina bedirbant ir besvajojant, kaip kada nors kas nors pasikeis.

Gražus, liūdnas ir tuo pačiu šviesus, bet antrąsyk vargu, ar žiūrėčiau. 7/10

imdb

1117> Upside Down / Tarp dviejų pasaulių (2012)


Po paaugliškos meilės buvo fantastinė romantinė drama. Filme egzistuoja du pasauliai. Viename iš jų visi gyvena pasiturinčiai, o tuo tarpu kitame, esančiame virš galvų pirmajam, visi vos ne vos suduria galą su galu. Na, ir esminė taisyklė – negalima eiti iš vieno pasaulio į kitą bei bendrauti su kitame pasaulyje esančiais (su kai kuriomis išimtimis). Tačiau Adamas pamatęs, kad dar vaikystėje sutikta kito pasaulio gyventoja Eden vis dar gyva, nutaria su ja susisiekti pačiais pavojingiausiais būdais.

Tikėjausi, kad bus įdomiau. Galvojau, bus kažkas panašaus į Laiku keliautojo žmona ar pan (nors nesu tikra, kaip minėtasis man pasirodytų dabar, nes mačiau jį prieš labai daug metų), o čia buvo taip kažkaip meh. Nepajutau traukos veikėjams, jų tarpusavio ryšiui, žiūrėti buvo nuobodu, visai negelbėjo idėja, kuri šiaip jau gan intriguojančiai skambėjo. Atsimenu, kad nusivyliau ir vos ne vos kažkaip iki galo ištempiau.

4/10

imdb

1116> Five Feet Apart / Trys žingsniai iki tavęs (2019)


Truputį liūdnos romantikos anuomet buvau panorusi, tad pasirinkau istoriją apie reta liga sergančius paauglius. Jiems ypač svarbu saugoti save ir nesiartinti prie kitų ligonių, o vienintelė jų viltis – gauti kepenų donorą. Stela visas taisykles, kurių turi laikytis, žino mintinai. Apie savo ligą ji pasakoja ir youtube kanale (kaip tik neseniai kalbėjausi su draugėm, kad vis dar sunku priprasti, kad moderniame kine tiek daug dėmesio skiriama technologijoms. Nes kaip ir logiška, kadangi ir kasdienybėje jų sočiai, bet kine kažkaip pavykdavo to išvengti). Tuo tarpu kitoje palatoje gulintis Vilas visai nesilaiko taisyklių ir trokšta išsivaduoti iš jų ir visas likusias jam dienas praleisti keliaujant ar kaip nors kitaip, svarbu, kuo toliau nuo ligoninių ir taisyklių. Na, ir ką – jie vienas kitą pamato ir netrukus jau viskas aišku, ko link viskas pradės eiti.

Čia kaip kažkada Twilight užkūrė daugelio susidomėjimą vampyrais, sergančių paauglių draugystės pasipylė ar tik ne po J. Green Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos? Beje, knyga Trys žingsniai iki tavęs yra ir lietuviškai, jei kam norėsis išsamesnės istorijos. Tad jei kas matėte mano minėtąjį (o gal ir dar kokį nors, nes yra jų ir daugiau. Atsimenu, kažkurį po penkių minučių išjungiau), tai šiame nieko originalaus nepamatysite, istorijos sudėtos panašiu principu – humoras persipynęs su skausmu ir mirties baime. Naivokas, bet tuo pačiu ir primenantis kiekvienam žiūrovui, kaip mes turime stengtis išnaudoti gyvenimą, kol dar galime, nes niekada nežinome, kas gali nutikti artimiausiu metu. Dar kažką suvirpins širdį ta meilė, kuri, kaip žinome, nei legali, nei ateitį turinti. Aš gal kietoka šioje vietoje, o gal ir per daug visos scenos ir situacijos visur matytos, tai nesuvirpino nieko, bet bendrai – toks pusė bėdos.

imdb

5/10

1115> Paterson / Patersonas (2016)


Paskutiniu metu peršokau ant serialų, tai gal po truputį pasivysiu su komentarais (kitaip savo šių trumpų įrašų nepavyksta vadinti) apie tai, ką žiūrėjau paskutiniu metu. Šį man ,,pakišo“ LRT mediateka, tarsi žinodama, kad jau kurį laiką apie jį svajoju. Dar reikia pasidžiaugti, kad tąsyk spėjau peržiūrėti, kol jis nedingo, nes esu praganiusi ne vieną filmą, vis atidėliodama kitam kartui.

Rodos, nieko ypatingo. Autobusų vairuotojo, kuris dar ir rašo eiles, kasdienybė – keleiviai, kelias, eilėraščiai, vakariniai apsilankymai bare, komiškumo įnešęs šuo ir keistuolė mergina. Netgi sakytum, kad jo gyvenimas toks nykus, jog net neaišku, kam tas filmas sukurtas. Ir visgi pajutau aš tą gyvenimišką poeziją, net jei jo mergina mane itin erzino ir labai norėjau, kad kas nors ją pastatytų į vietą. Grožis detalėse, dar ir vienatvės jausmo sočiai. Lėtas, kaip ir nieko nevyksta, bet patiko man. Dar pagalvojau, kad prieš dešimtmetį visai priešingai kalbėčiau. Bet dabar jis atitiko mano būseną, tai, kas jau kurį laiką žavi kine ir literatūroje. Ir ,,išsigydžiau“ antipatiją A. Driver.

8/10

imdb