972> A Quiet Place / Tylos zona (2018)


Aptarimo laukia ne taip ir mažai filmų (bei vienas puikus serialas), tačiau pradėsiu nuo paskutinio matyto – A Quiet Place (imdb), nes galbūt dar suspėsiu sudominti ką nors apsilankyti kine ir dideliame ekrane pamatyti šį daugybę gerų atsiliepimų iš kritikų gavusį filmą.

Apie siužetą prieš einant geriausia nežinoti nieko arba minimaliai – kad yra įvykusi apokalipsė ir dabar išlikę žmonės priversti gyventi tyloje, nes vos didesnis garsas pritraukia pražūtį. Idėja – puiki, nes kas daugiausiai siaubo ir įtampos sukelia, jei ne įsivyravusi tyla? Nėra jokios muzikos, jokio įspėjimo apie artėjantį pavojų (kaip ir apgaudinėjimo, kai garsais sukeliama įtampa, o galop finalas – niekinis), o tyla gali būti kur kas įtaigesnė nei muzika. Be abejonės, scenos, kai pagrindinė veikėja, kurią vaidino puikioji Emily Blunt, suprato tuoj gimdysianti (gimdymas, kūdikis, tyla – kiek tai suderinama? Manau, supratote) ir visi tolesni su tuo susiję įvykiai privertė sėdėti užgniaužus kvapą. Tad tiek tų pliusų (lyg ir nedaug, bet tyla – juk viso filmo pagrindas, o minėtos scenos užima nemažai laiko. Ir be abejo, vaidybą galima pridėti).

Tačiau buvo ir kas ne taip žavėjo. Pirmiausia, daug klausimų kėlė patys sutvėrimai. Pirmąsyk pamačius, kaip tai atrodo, iškart nusivyliau. Tikėjausi gal kiek daugiau mistikos, netgi būčiau buvusi nieko prieš, jei fiziškai tos grėsmės taip ir nebūčiau pamačiusi (na, kaip kokiam Rec). Dar šeima – baisiai faina, ideali, atsidavusi vienas kitam, tik viena maištautoja, o to rezultatas – durni sprendimai, skatinantys veiksmo atsiradimą, daug pasiaukojimo, ašarų (rimtai, net ir pati žiūrėdama vienu momentu vos ne ašarojau. Siaubo filme? Pasirodo, būna ir taip). O labiausiai pabaiga nuvylė.

Rekomendacija ir tiems, kurie bijo siaubo filmų, bet norėtų kada nors išdrįsti tokį pažiūrėti. Nieko ne per daug, įtampos yra, šlykštumų – minimaliai, dvasios nesirodo, krūpčioti neturėtų tekti (bet aišku, gali pasitaikyti, pagal jautrumo ir įsijautimo lygį).

Tik nusprendusi eiti į filmą pamačiau, kad režisavo John Krasinski (nustebino), o tik prieš aprašydama savo įspūdžius sužinojau, kad kurčią paauglę vaidinusi aktorė išties yra nuo mažumos negirdinti.

Smagus, nors vietomis gal kiek prailgstantis ir nenutolstantis nuo klišinių sprendimų, tačiau gan kokybiškas ir vietomis puikią įtampą laikantis filmas. 7/10

Reklama

971> Inside Llewyn Davis / Groja Liuinas Deivisas (2013)


Rež.: Ethan Coen, Joel Coen
Vaidina: Oscar Isaac, Carey Mulligan, John Goodman
2014 m., 
JAV, Prancūzija, Didžioji Britanija, 104 min
Žanras: muzikinė drama
imdb nuoroda čia.

Juokinga, bet pagaliau įsijungti šį filmą paskatino liūdni, bet kartu ir juokingi gif’ai su Oscar Isaac bei ryžu katinu. Broliai Coenai man jau žinomi, ne vieną jų filmą mačiusi, kad kažkas patiko labiau, kažkas mažiau, tad tiksliai net nežinojau, ko tikėtis.

Septintasis dešimtmetis. Pateikiama viena savaitė jauno atlikėjo, ieško būdų, kaip prasimušti su savo muzika, gyvenimo.

Didžiausi pliusai už kuriamą atmosferą – slogią, nykią, rodos, viskas lyg per kokią miglą vyksta, viskas lėta, bet lėtumas tinka šiam filmui. Oscar su katinu nuostabūs. Toks pat ir muzikinis takelis – klausiausi ir galvojau, kodėl aš šito filmo neįsijungiau tuomet, kai tik jis pasirodė ir tiek apie jį gero buvo kalbėta?

Visgi įvertinimą ne tokį ir didelį parašiau, pritrūko man kažko, kas iki galo išlaikytų dėmesį, vis kažkur mintys nuklysdavo, kol kažkaip priversdavau grįžti prie filmo.

6/10

970> The Woman / Moteris (2011)


Rež.: Lucky McKee
Vaidina:  Pollyanna McIntosh, Brandon Gerald Fuller,
2011 m., JAV,
Žanras: siaubo
imdb nuoroda čia.

Kaip man patinka, kad imdb rodo, kada kokį filmą įvertinau. Taip ir pamatau, kad nuo Gerald’s Game iki The Woman peržiūros praėjo kone mėnuo. Peržiūrėdama kažkokį disturbing filmų sąrašą pamačiau šį ir patikrinau, ar tikrai nesu jo mačiusi, nes kad bent jau šmėžuodavo jis daug kur, tai tikrai. Kadangi nebuvau pažymėjusi kaip peržiūrėto, nieko nelaukusi susiradau ir įsijungiau.

Vien anotacija skamba kaip absoliučiai mano skonio siaubo filmo. Šeima atvyksta atostogų į sodybą. Išoriškai pavyzdinga šeima iš tiesų yra visiškai sugriuvusi: despotas po padu laikantis visus šeimos narius, garsus teisininkas, tėvas , žodžio neturinti ir menkai ką apskritai pasakanti motina, į aplinką visą sukauptą agresiją nukreipiantis sūnus ir savyje užsisklendusi bei paslaptį turinti dukra. Išėjęs pamedžioti tėvas užtinka miške laukinę moterį. Netrukus jis įvilioja ją į spąstus, parsitempia namo ir įkalina. Jo tikslas – padedant šeimos nariams išmokyti ją vėl būti civilizuotu žmogumi.

Pritarimo iš šeimos nedaug, bet jie nedrįsta pasipriešinti, o jei ir išdrįsta, tai to rezultatas – ignoravimas arba smurtas. Stebėti šeimą, jos dramas, bendravimą, kaip atsiradusioji laukinė moteris įkaitina atmosferą prilygsta gerai dramai su siaubo prieskoniais, nes žiūrint taip ir tikimasi, kad visai ne kalinė, o jie patys vienas kitam gerkles perplėš dėl nepakeliamos įtampos.

Apie pačią įkalintąją sužinoti galima nedaug. Kad būtų galima geriau įsigilinti į tai, kas ji tokia, reiktų matyt pažiūrėti Offspring, kurio tęsiniu peržiūrėtas filmas laikomas, bet šiaip jau nepasakyčiau, kad priešistorės nežinojimas labai trukdė žiūrėti The Woman.

Nors netrūksta ir fizinio smurto, nemalonių scenų, net ir kanibalizmo šiek tiek yra, bet didžiąją įtampą, kurią jaučiau viso filmo metu, kelia būtent veikėjai, jų charakteriai, elgesys, sprendimai (kai kada ir nebūtinai nuspėjami). Nedažnai tenka surasti siaubo žanro filmą, kurį žiūrėdama netverčiau savame kailyje, nes ant tiek jis man patinka. Ir taip iki pat pabaigos.

Dėl tam tikrų niuansų primena The Girl Next Door.

8/10

969> Gerald’s Game / Džeraldo žaidimas (2017)


Rež.: Mike Flanagan
Vaidina: Carla Gugino, Bruce Greenwood,
2017 m., JAV, 103 min
Žanras: siaubo drama, trileris
imdb nuoroda čia.

Peržiūrėtas sausį ir nuo to laiko požiūris į šį šiaip jau neblogai vertinamą siaubo filmą vis labiau prastėja. Pastatytas pagal to paties pavadinimo S. King romaną, kurį norėjau perskaityti, bet dabar po filmo noro ir neliko (taip, taip, knyga ne tas pats kas ekranizacija, bet siužetas daugmaž juk panašus. O būtent jis manęs nelabai ir sužavėjo).

Anotacija intriguojanti. Pora atvyksta į nuošalią sodybą atgaivinti savo merdėjančios santuokos. Vienas iš būdų tą padaryti yra seksualiniai žaidimai. Džesė prirakinama antrankiais prie lovos, Džeraldas išgeria viagros, veiksmas prasideda ir… Vyras griūva negyvas. O moteris lieka prirakinta.

Kas po to? Iš tiesų tai viskas, kas tik įmanoma. Ir jeigu atrodo, kad bus tik haliucinacijos bei bandymas kaip nors išsigelbėti, tai klysite taip, kaip ir aš, nes į pabaigą ten visko dar primąstoma tiek, kad man kuo toliau, tuo į visišką balaganą ir neturėjimą tikslo panašėjo. Todėl įvertinimas vis ir krito. Kai kurių pabaigos įvykių nereikėjo visiškai. Filmo eigoje irgi gan nuobodu pasidarė, nekabino dialogai, nors pripažinsiu, kad pagrindinė aktorė – C. Gugino  – net ir nustebino savo aktoriniais gebėjimais.

O koks šuns vaidmuo bus, tai atspėjau iš karto. Neįdomu net pasidarė suvokus, kad aš buvau tuo klausimu teisi.

Pliusas už siužeto idėją (bet ne tai, kaip ji išsirutuliojo galiausiai), kad centre – ne jaunimas, kaip būna dažniausiai, vaidybą, vieną kitą sprendimą. Bet lūkesčiai buvo žymiai didesni.

4/10

Mindhunter (1 sezonas) (2017-…)


Kūrė: Joe Penhall
Vaidina: Jonathan Groff, Holt McCallany, Anna Torv
2007 -… m., JAV, 1 sezonas, 10 x 1h
Žanras: kriminalinė drama, trileris,
imdb nuoroda čia.

Vis akis pasiekdavo kokie nors komentarai, susiję su šiuo serialu, tad nutariau pabandyti. Ką jau kalbėti apie tai, kad prie serialo kūrimo prisidėjo ir pats David Fincher. Ir peržiūra vyko sėkmingai, nes trumpam grąžino kažkur dingusį susidomėjimą ekrane rodomomis istorijomis.

Aštuntas praėjusio amžiaus dešimtmetis, FBI agentai Holdenas ir Bilas nusprendžia atlikti tyrimą – pasigilinti į serijinių žudikų mąstymą, jų įvardijamas priežastis, dėl kurių atliko nusikaltimus ir kt., tokiu būdu pateikti nusikaltėlius iš kitos pusės, nebūtinai kaip blogus iš prigimties, kaip dauguma manė. O gilintis jie nusprendžia elementariausiu būdu – susitikdami su jais ir kalbėdamiesi. Ir šalia dar pagelbėdami tirti vieną ar kitą bylą.

Centre – pernelyg savimi pasitikintis jaunas FBI agentas, todėl, aišku, bus nusižengta taisyklėmis nesyk, bet vis kažkaip pavyks išsisukti. Tiesa, jei koks nors Patrikas iš Mentalisto buvo simpatiškas personažas (kalbu ne apie išvaizdą, o bendrai kaip veikėją), tai Holdenas nesyk balansavo ant ribos šiuo klausimu. Tačiau tai nesutrukdė su susidomėjimu stebėti siužeto. Be abejo, labiausiai patiko dialogai su nuteistaisiais, vienas malonumas buvo jų klausytis, stebėti kiekvieno elgesį, vertinimą, kai buvo kalbama, kaip galima nuspėti net nežiūrėjus, diskutuotinomis ir galbūt nepatogius jausmus sukeliančiomis temomis. Atmosfera – tamsoka, veiksmo nėra daug, netgi ir lėtoku norisi pavadinti, bet vis vien intrigos netrūksta, kokybiška vaidyba, gan ryškūs veikėjai ir kova tarp dar vieną seriją ir viskas bei rytoj į darbą, reikia eiti miegoti. Ir o taip, kalbama apie realiai egzistavusius žudikus maniakus.

Gaila tik kad prisiruošiau aprašyti po kone poros mėnesių, nes per šį laiką atslūgę viskas ir todėl gan trumpai pasisakiau. Bet 9/10 vis dar laikosi, belieka sulaukti kito sezono.

968> Captain Fantastic / Šaunusis kapitonas: gyvenimas be taisyklių (2016)


Rež.: Matt Ross
Vaidina: Viggo Mortensen, George MacKay, Samantha Isler
2016 m., JAV, 118 min
Žanras: komedija, drama
imdb nuoroda čia.

Jei netyčia pražiopsojote šį filmą, kai jis tik pasirodė, pats laikas įsijungti. Tarsi nieko labai įspūdingo, bet iš kitos pusės – labai neprastas ir įtraukiantis filmas, kam patinka tokie su mažai veiksmo, daug kasdienybės, gerų dialogų ir gėdos nedarančios vaidybos. Ką jau čia gėdos, V. Mortensen puikus jame.

Filmo esmė tokia, kad gyvena miške vyras su šešiais vaikais, toli nuo civilizacijos, daug dėmesio skiriant fiziniam pasirengimui bei protiniams gebėjimams ir išprusimui. Tačiau po to, kai jų mama numiršta, jie privalo pasirodyti civilizuotame pasaulyje – veikėjai susiduria su kitokiomis taisyklėmis, požiūriu ir auklėjimo įpročiais.

Tėvo ir vaikų santykiai, jų pokalbiai – tai, kas labiausiai patiko. Ypač norisi atkreipti dėmesį į tai, kaip tėvas atvirai ir suprantamai, be jokio muistymosi ir gėdos kalbėjo apie jautrius, kai kam vis dar tabu esančius klausimus.

Gražus, vietomis juokingas, vietomis liūdnas filmas, tikrai galima šio to ir pasiimti, visai nepaviršutiniškas.

8/10

967> Jigsaw / Pjūklas 8 (2017)


Rež.: Michael Spierig, Peter Spierig
Vaidina:
Matt Passmore, Tobin Bell
2017 m., JAV, Kanada, 91 min

Žanras: kriminalinis, mistinis siaubo trileris
imdb nuoroda čia.

Priklausiau tai mažumai, kuri visai pozityviai sutiko naujieną, kad visgi nuspręsta tęsti šią seriją ir sukurti dar vieną filmą. Nežinau, kokiu būdu Pjūklo filmai sugeba visai įtraukti ir sudominti. Kai kurios dalys man atrodė kaip išties neprasti trileriai, kuriems tų žiaurių scenų net nebūtinai reikėjo. Tad sužinojusi, kad jau atsirado ir naujausia dalis, ilgai nelaukusi ir peržiūrėjau.

Nors nuo John Kramer, dar žinomo Pjūklo vardu, mirties praėjo dešimt metų, po miestą pasipylę lavonai tyrėjus priverčia prisiminti minėtąjį žudiką, kadangi jų mirties aplinkybės panašios į Pjūklo aukų.

Tarsi smagus,  nepasakyčiau, kad blogiausias iš visų dalių, bet tai filmas absoliučiai tik ,,tam kartui“, be jokios ugnelės, peržiūrėjau ir pamiršau. Šlykštynių, be abejo, yra, bet kažkaip jos nedarė didelio įspūdžio, pabaigoje ten truputį, aišku, visko privelia, kaip nukalbėjau su drauge, laisvai tęsinį galima daryti būtų. Bet kad ir žinau, jog žiūrėčiau ir devintą dalį, visgi gal jos jau ir nereikia.

4/10