Archyvas
When They See Us (mini serialas)
Vienas iš metų favoritų, kurį norėjosi visiems rekomenduoti. Aišku, dalis žmonių, kuriems apie jį kalbėjau kaip atradimą, jau seniai jį matė.
Tikrais faktais paremta istorija apie penkis paauglius iš Harlemo, kurie neteisingai apkaltinami padarę nusikaltimą Centriniame parke. Keturios serijos, kurias žiūrėjau beveik visą laiką apsiverkusi (pliusas tas, kad supratau, jog vis dar pasižymiu empatija). Žinojimas, kad žiūriu dar ne paskutinę seriją, suteikdavo kuriam laikui vilties, bet po trečios serijos nebesusilaikiau ir perskaičiau tikrąją istoriją, kurios prieš tai nebuvau girdėjusi. Tada ramiau tapo žiūrėti finalą, nors kiek tos ramybės ten buvo, tai net nebepasakysiu. Vis tiek buvo ir pikta, ir gaila.
Stipri istorija, tačiau ne ką stipresnis ir pastatymas. Muzikinis takelis įstrigo, aktoriai ir visa kita, kas paverčia serialą patraukliu, man paliko gerą įspūdį. Sakyčiau, net prisidėjo prie emocijų kėlimo, nes vargiai sujaudina net pati niūriausia istorija, jei pateikimas prastas.
10/10
1046> Inside Out / Išvirkščias pasaulis (2015)
Iš nuogirdų įtariau, kad bus geras, bet kad taip patiks – nė neįsivaizdavau. Apie emocijas ir kiekvienos svarbą mūsų gyvenime. Vertas žiūrėti pačio įvairiausio amžiaus žiūrovams. Ir prajuokino, ir pravirkdė, ir kiek erzino (kalbu apie Joy – džiaugsmą. Bet normalu, kad erzina, tiek pozityvumo sunku priimti). Gražus, su labai gera mintimi, puikūs personažai, daug spalvų. 10/10
American Crime Story. The Assassination of Gianni Versace (2 sezonas) (2018)
Apie pirmąjį sezoną rašiau čia. Primenu, kad kiekviename sezone – vis kita istorija, tad nebūtina žiūrėti pirmojo, kad suprastumėte antrąjį. Kūrėjai, remdamiesi tikra istorija, pasakoja apie bylą, kuri sulaukė didelio dėmesio visame pasaulyje. Trečioji istorija turėtų pasirodyti šių metų rudenį. Kartelė iškelta labai aukštai, tad su nekantrumu laukiu naujojo sezono.
Kaip ir nurodoma pavadinime, antrojo sezono siužetas skiriamas garsaus dizainerio Gianni Versace nužudymui. Ir ne kiek jam, o kiek jį nužudžiusiam žudikui Andrew Cunanan, kuriam Gianni tapo finaline auka jo žudymų istorijoje. Kadangi iki tol šios istorijos nežinojau, nė nenumaniau, ko tikėtis. Todėl pasistengsiu neišsiplėsti apie siužetą, rašydama šį savo įrašą, nes galbūt kas nors užsinorės irgi patirti tokį atradimo malonumą kaip ir aš. Beje, jau peržiūrėjusi pusę serijų internete perskaičiau, kad kai kurie rekomenduoja šį sezoną pradėti žiūrėti nuo aštuntos serijos atbuline tvarka iki pirmosios, o tuomet įsijungti devintąją. Taip, man kiek užtruko susivokti, kad viskas vyksta nuo paskutiniojo įvykio iki anksčiausiojo gan tvarkingai, be jokių grįžinėjimų pirmyn atgal, tai logikos tame patarime yra. Kita vertus, sekti istoriją nuo galo turi savo privalumų – yra daugiau erdvės spėlionėms, kas vyko praeityje, kokios Andrew tokio elgesio priežastys, kaip kai kurie žmonės susiję ir t.t.
Iš pažiūros atrodo, kad pirmojo ir antrojo sezono bylos ypatingos tik tuo, kad jų centre atsiduria žymūs žmonės. Tik tiek, kad pirmoje istorijoje įtariamasis buvo visiems pažįstamas sportininkas, o čia žymus dizaineris atsidūrė aukos vietoje. Bet netrukus paaiškėja, kad šios bylos išryškina tam tikras visuomenės žaizdas, kurios bėgant metams, atsižvelgiant ir į pastarojo meto įvykius, niekur nedingsta. Nagrinėjant O. J. Simpson bylą, buvo daug dėmesio skiriama požiūriui į juodaodžius, rasizmui, stereotipų apie nusikaltimų ir odos spalvos koreliaciją. Tuo tarpu G. Versace byla atkreipia dėmesį į homoseksualius žmones, jų padėtį paskutiniame praeito amžiaus dešimtmetyje. Serialo metu nuskamba daug taiklių frazių apie Andrew paiešką – jo intensyviau buvo pradėta ieškoti tik tuomet, kai jo aukomis tapo ne kažkokie niekam nežinomi asmenys, bet daug pinigų ir svarbią padėtį visuomenėje užimantis žmogus.
Kurį laiką negalėjau žiūrėti daugiau nei poros serijų vienu metu. Ne todėl, kad būtų neįdomu, bet dėl to, koks nemalonus tipas buvo Andrew. Darren Criss vertas visų apdovanojimų ir liaupsių, kurias gavo suvaidinęs šiame seriale. Andrew – patologinis melagis, manipuliacijų meistras. Vaidmuo įtikinamas, įsimenantis ir ilgai nepasimiršiantis. Įtariu, kad ateity sutikusi jį kokiame nors filme ar seriale turėsiu sutelkti visas pastangas, kad išmesčiau iš atminties jo psichopato vaidmenį.
Vos devynios serijos, bet nesinorėjo nei daugiau, nei mažiau, nes visa istorija sutalpinta tiesiog puikiai. Pasakojimas prikausto dėmesį, sukelia pačius nemaloniausius jausmus, atskleidžiama kiekvienos aukos istorija, emocijos vietomis veržėsi per kraštus. Žiūrint paskutinę seriją buvo gaila net paties Andrew, tad šlykščių žmonių buvo tikrai daugiau nei vienas šiame seriale.
10/10
Stranger Things (1 sezonas) (2016-…)
Rež.: Matt Duffer, Ross Duffer,
Vaidina: Winona Ryder, David Harbour, Finn Wolfhard
2016 – … m., JAV, 1 sezonas, 8 x 55min
Žanras: fantastinė siaubo mistinė drama, mokslinės fantastikos trileris
imdb nuoroda čia.
Žiūriu, liko neaprašytas serialas, kurį žiūrėjau gruodį. Išties, nežinau net ar verta daug plėstis, nes tai buvo vienas populiariausių serialų, pasirodžiusių pernai metais (o google būtent šis serialas buvo dažniausiai ieškotas), tad, jei nors kiek domitės serialais, girdėti apie jį, manyčiau, turėjote.
Dingsta berniukas. Į paieškas leidžiasi jo mama ir vyresnysis brolis, policijos viršininkas bei trys draugai, kuriems padeda iš nežinia kur atsiradusi mergaitė. Greitai tampa aišku, kad tai – ne paprastas, o su paslaptingomis jėgomis, kurios sunkiai suvokiamos sveiku protu, susijęs dingimas.
Na, ar kažkas tokio. O šiaip tai puikus serialas, kurį galima peržiūrėti per parą ar dvi, po kiekvienos serijos norisi dar ir dar, visi miegai išgaravę buvo, tad jei ne tas faktas, kad reikia eiti į darbą, dienos maišytųsi su naktimis (tarsi dabar to nebūna… Bet tai jau kita tema), kol iki pat paskutinės serijos būčiau peržiūrėjusi šį serialą. Serijų nedaug, tad malonumą reikia taupyti, bet ,,reikia“ nereiškia, kad tai pavyksta. Tikiuosi, antras sezonas bus toks pat įdomus.
Estetiškai pastatytas, intriga išlaikyta, įdomūs personažai, puiki ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų vaidyba. Džiaugiuosi atradusi.
10/10
912> 10 Thing I Hate About You / Užsispyrėlės sutramdymas (3)
Rež.: Gil Junger,903> Kokuhaku / Confessions (2010)
Rež.: Tetsuya Nakashima
Vaidina: Takako Matsu, Yoshino Kimura, Masaki Okada,
2010 m., Japonija, 106 min
Žanras: drama, trileris
imdb nuoroda čia.
Man tai – numeris vienas šiais metais. Japonų filmas, kuris ne tik gavęs visokiausių apdovanojimų, bet ir turėjo galimybę gauti ,,Oskarą“ kaip geriausias užsienio filmas.
Viskas atrodo paprastai – moteris, dirbanti mokytoja, atkeršydama dviems moksleiviams, nužudžiusiems jos dukrą, į pieną įmaišo ŽIV užkrėsto kraujo. Atrodo, toliau ir rodys būtent tai, kaip abiems moksleiviams seksis gyventi laiką iki tol, kol pasidarę tyrimus išsiaiškins, ar jie apsikrėtė ar ne, kaip rutuliosis jų gyvenimas. Kažką tokio iš tiesų galima ir matyti – tai paveiks ne tik juos pačius, bet ir jų aplinkos žmones. Visgi svarbiausia, kad tai – tik pati pradžia, nes to, kas ekrane vyks toliau, atskleisti nė neverta – viską reikia pamatyti savo akimis.
Suktas, nenuspėjamas trileris / drama, kurią vietomis žiūrėjau sulaikiusi kvapą, vietomis negalėjau patikėti siužeto posūkiais, vietomis galvodama, kad vertėtų atidėt likusią filmo dalį kitai dienai, nes akys jau labai merkėsi, bet iškart persigalvodama, nes būtų pernelyg skaudu tokį filmą atidėti kitai dienai. Pusę malonumo prarasčiau.
Nelabai žiūriu Japonijos ar jos kaimynių kino juostas, nes vis kažkaip nepriprasdavau prie jų vaidybos, dar tie veidai neretai atrodo tokie panašūs ir besimaišantys vienų su kitais, bet šįkart likau patenkinta vaidyba (taip, jie vis dar panašūs. Bet tikriausiai ir mes jiems atrodome pakankamai vienodi?), jau nekalbant apie filmo stilistiką, puikiai sudėliotą siužetą, estetiškai pateiktas kruvinesnes scenas, kuriamą įtampą ir viską vainikuojantį idealų finalą, kuriam nieko netrūko.
Jei jau kurį laiką vis vengdavau filmų, kadangi likdavau nusivylusi (dabar prisiminiau, kad taip ir neaptariau poros paskutinių matytų filmų, užsimiršusių iš karto po peržiūros, bet ateity pasistengsiu tą padaryt), tačiau Confessions pralaužė ledus ir iškėlė kartelę.
Puikiai. 10/10
890> Curfew / Komendanto valanda (2012)
Rež.: Shawn Christensen
Vaidina: Shawn Christensen, Fatima Ptacek, Kim Allen
2012 m., JAV, 19 min
Žanras: trumpametražis, drama
imdb nuoroda čia.
Ne tik ,,Oskarą“, bet ir krūvą kitų apdovanojimų pelnęs trumpametražis filmas pasakoja apie Ričį, kuris guli vonioje, persipjovęs venas. Ir tuomet jam paskambina sesuo. Seniai girdėta ir matyta, bendravimas buvo visiškai nutrūkęs, o štai dabar ji trokšta, kad jis keletą valandų prižiūrėtų jos devynmetę dukrą. Ir jis pasako ,,ok“.
Aukščiausią įvertinimą šiam filmui rašyti itin lengva. 19 minučių išnaudotos tikslingai, per jas visa istorija perteikta taip, kad nė ir nesinori ilgesnės trukmės. Visai nebūtina filmui būti 1,5 ar 3 valandų trukmės, kad istorija būtų papasakota įtaigiai. Gražus, liūdnokas, bet tuo pat metu ir šviesus (o pabaigoje net ir nusijuokti privertęs. Bet ne iš linksmumo, o labiau dėl to paties gražumo), lengvas humoras. Galėtų būti kaip savižudybių prevencija, kadangi siunčiama tokia paprasta žinutė: dėmesys, rūpestis, jautimas, kad kažkam dar esi įdomus, kad kažkam rūpi, bendravimas, ryšys su kitu žmogumi – visa tai gali padėti į savo gyvenimą žvelgti kitaip, ieškoti kitų būdų, kaip spręsti savuosius sunkumus. Ir apie norą gyventi, kuris yra pas visus, tik ne visada patiems pastebimas.
Yra ir Before I Disappear, režisuotas to paties režisieriaus, remtasi būtent trumpametražio filmo idėja, su tais pačiais aktoriais, tik jau pilnametražis.
10/10
Čia galite pažiūrėti visą.
Orphan Black (1-3 sezonai) (*papildyta 3 sezonu)
Rež.: John Fawcett, Graeme Manson
Vaidina: Tatiana Maslany, Dylan Bruce, Jordan Gavaris, Kevin Hanchard, Michiel Huisman, Maria Doyle Kennedy
2013 – … m, JAV, Kanada, 44 min X 30 ep.
Žanras: veiksmo drama, mokslinė fantastika
imdb nuoroda čia.
Veiksmo centre atsiduria Sara Maning: priešais jos akis nusižudo moteris, atrodanti lygiai taip pat, kaip Sara. Norėdama pabėgti nuo savo praeities Sara nusprendžia pasisavinti savižudės Betės tapatybę. Netrukus ji išsiaiškina tai, kad tiek ji, tiek Betė yra klonai.
Aišku, geriausia, jei apskritai nežinotumėte, kad filmas apie klonus, bet kitaip man būtų sunku šnekėti apie šį serialą. Nors daugiau spoilerių pasistengsiu išvengti. Pirmąją seriją pažiūrėjau dar pernai, kai buvo rodomas pirmasis sezonas, bet, kad ir patiko, jį visiškai apleidau, tad dabar įsijungiau nuo pat pirmos serijos ir visą savaitę gyvenau kone vien šiuo serialu.
Didelis privalumas, kad žiūrėjau šį serialą ne ,,kartu su visais“, o tik dabar, yra tas, kad antrasis sezonas prasideda būtent toje vietoje, kur pirmasis užsibaigė, taigi, galėjau nieko nelaukdama vos užbaigusi pirmąjį (su puikia pabaigoje palikta intriga!) imtis antrojo. Aišku, antrasis užsibaigė ne ką prasčiau, paliko daug neatsakytų klausimų, taigi, laukimas iki kitų metų prailgs.
Orphan Black gali pasigirti turįs gerai ,,sukaltą“, įdomų siužetą. Tokį, kad pažiūrėjus vieną seriją iš karto norisi įsijungti kitą. Ypač pradžioje netrūksta netikėtumų, o kuo toliau, tuo labiau į kiekvieną personažą žiūrėti ėmiau su įtarumu. Nes jei ne vienoje, tai kitoje serijoje išaiškėdavo, kad veikėjas, kuriuo, rodos, Sara gali pasitikėti, iš tikrųjų yra dar viena viso plano dalis. Sarai lipa ant kulnų ne tik žmonės, susiję su klonais, bet ir policija, kuri nori sudėlioti keleto žmonių žūčių bylose visus taškus ant i. Tačiau visų taškų sudėlioti negalėtų net ir Sara, net ir po dviejų sezonų, nes nauji faktai atskleidžiami vos ne kiekvienoje serijoje. Bėgimo, paieškų, paslapčių ir jų aiškinimosi čia apstu, kraujo ir mirčių taip pat bus. Tai trikdo, tai juokina, tai stebina, bet vos ne visada priverčia jaudintis dėl veikėjų.
Didžiausia šio serialo žvaigždė – Tatiana Maslany. Įsikūnyti į tiek daug skirtingų personažų tikrai galėtų ne kiekvienas aktorius. Ne kartą likdavau nustebinta jos vaidyba. Ypač jos gebėjimas greitai ,,pereiti“ į kitą personažą pasimato, kai pagrindinė jos vaidinama veikėja Sara turėdavo prieš kitus veikėjus apsimesti esanti kitu asmeniu. Jos staigus kitokių, neįprastų Sarai manierų perteikimas vis iš naujo priversdavo prisiminti, kad kiekvienas personažas – itin savitas, turintis savo kalbos, elgesio manieras. Tobuliausia buvo šokių scena antrojo sezono pabaigoje, kuri darsyk įrodė, kokios skirtingos kiekviena iš svarbiausių kol kas seriale esančių klonų yra.
Veikėjus, kurie nieko gyvenime nėra nuskriaudę/nužudę, galima tikriausiai suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, o pati žaviausia ir įdomiausia ,,blogiukė“ šiuo metu yra Helena. Kiek nepatinka, kaip paskutiniu metu vystėsi siužetas su ja, tačiau kol kas tikėjimo ja nepraradau. Įdomu į ją žiūrėti, netikėtas, neretai beprotiškas ar brutualus elgesys jai nesvetimas, tačiau ji puikuotųsi mano nematomame mėgstamiausių personažų sąraše.
Vienintelė serija, kuri man nepatiko, buvo antrojo sezono septinta, kurioje pasirodė dar vienas klonas. Net nebesvarbu, kad neįprasta jo išvaizda, svarbiau tai, kad jis buvo visiškai nereikalingas ir netgi nepasakyčiau, kad naudingas. Jau nekalbant, kad kaip netikėtai pasirodė, taip pat netikėtai ir dingo. Nors nežinia, ar vėl nepasirodys.
——————————————-
Papildymas apie 3 sezoną.
Orphan Black man yra vienas tų serialų, kuriuos galiu žiūrėti non stop. T.y. net ir peržiūrėjusi 2 – 3 serijas nesijaučiu nuo jo pavargusi ir norisi žiūrėti tolesnes serijas. Tad sužiūrėjau šį sezoną labai greitai ir net gaila. Taip gaila, kad toks jausmas, jog su malonumu vėl įsijungčiau ir peržiūrėčiau visus tris sezonus iš naujo. Nes ketvirtasis (o jis, spėju, bus) dar toli, o aš jau dabar, praėjus vos parai, spėjau pasiilgti. Kaip ir praėjusiems, šiam sezonui netrūko veiksmo – jo tiek daug, kad pakartotinė peržiūra išliktų tokia pati įdomi ir leidžianti ,,sugaudyti“ visus niuansus. Dar daugiau klonų, dar labiau įsimintinesnė T. Maslany vaidyba (ir pagaliau – Emmy nominacija!), dar daugiau intrigos ir detektyvo elementų. Po šio sezono daugiausiai aplodismentų skiriu Helenai ir Alison – komplikuotos, bet įdomiausi personažai iš tų, kurias vaidina T. Maslany. Sara – pernelyg pilka, vis ieško teisybės, vaidina drąsią ir pasiaukojančią – na, plius minus standartinė pagrindinė veikėja, tik tiek, kad ji vis vien yra kieta ir nepasiduoda verkšlenimams. Kozimai atitenka mažiausiai gerų žodžių – turėjo potencialą tapti mėgstama nemažą, bet kiša koją visokios meilės linijos netgi labai. Iš tikrųjų nustebino šis sezonas tuo, kad bus praradimų, kurių dar bent kurį laiką nesitikėjau, bet galbūt taip ir geriau. Dar norisi pagirti Delfiną – ši veikėja, kad ir antraeilė, bet ekrane mane visada sužavėdavo jos elegancija. Kažkas puikaus!
Taigi, gal ateity dar pridursiu vieną kitą sakinį, o kol kas galiu teigti, kad tai originalų ir neįprastą siužetą turintis serialas, įtraukiantis nuo pat pradžių, sudominantis ne tik savo siužetiniais vingiais, bet ir puikia pagrindinės aktorės vaidyba.
10/10
Wonderfalls (1 sezonas) – bendra serialo apžvalga
Rež.: Bryan Fuller
Vaidina: Caroline Dhavernas, Lee Pace, Tyron Leitso, Carrie Preston ir kt.
2004 m., Kanada, JAV, 45 min, 14 epizodų.
Žanras: komedija, drama
imdb nuoroda čia.
Bryan Fuller – tas pats žmogus, kuriam galime dėkoti, kad šiemet jau antrą pavasarį su nekantrumu laukdavau vis naujos pasirodančios serialo ,,Hannibal“ serijos. Tačiau, panaršiusi po B. Fuller filmografiją, radau, jog jis yra prisidėjęs prie dar kelių gerai įvertintų (nors ir vos vieną ar du sezonus rodytų) serialų. Laikui bėgant tikrai atrasite atsiliepimus apie Dead Like Me ir Pushing Daisies, o dabar pristatau vakar užbaigtą Wonderfalls.
Džei – 24-erių metų, gyvena savo gimtame mieste (Niagara Folsas), kuriame yra ir garsusis Niagaros krioklys. Po mokslų baigimo ji pasidavė rutinai: gyvena priekaboje (dar kitaip – treileryje, vagonėlyje), dirba suvenyrų parduotuvėje Wonderfalls. Vieną dieną Džei gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom, kai visai nelauktai ima jai šnekėti suvenyrinės figūrėlės, žaislai ar kiti negyvi daiktai, turintys veidus. Dažniausiai jie pasako trumpą frazę, kuri skamba kaip liepimas kažką daryti.
Pirmiausia, krito į akis tai, kad Bryan Fuller atrodo lojalus. Caroline Dhavernas, atliekanti pagrindinį vaidmenį ,,Wonderfalls“, gerai žinoma ir iš ,,Hannibal“, kur vaidina dr. Alaną Bloom. Lee Pace, šiame seriale vaidinantis Džei brolį, ,,Pushing Daisies“ atlieka pagrindinį Nedo vaidmenį.
Kaip jums patiktų pardavėja visuomet su tokia veido išraiška?
Sulig kiekviena serija susigyvenau su kiekvienu personažu. Džei, jos brolis Aaronas, sesuo Šeron, tėvai Darinas ir Karen, draugė Mahandra ir naujas žavėjimosi objektas Erikas – kiekvienas tapo vienodai mylimas ir laukiamas pasirodant. Be to, kad kiekvienas personažas sugebėjo visiškai atsiskleisti per vieną sezoną, nė vienas neliko kurio nors kito užgožtas, dar norisi pagirti ne tik scenarijų, bet ir aktorių vaidybą. Kad Lee Pace gali puikiai vaidinti keistuolį, jau pastebėjau bežiūrėdama Pushing Daisies, tačiau vaidmuo Wonderfalls pasirodė kur kas humoristiškesnis, tai, kad jis ekrane, žadėdavo, jog tuoj būsiu prajuokinta. Keistumu jis visai nenusileido savo sesutei Džei ir netgi bandė padėti rasti visos tos situacijos, susijusios su kalbančiomis negyvomis galvomis, priežastis.
Džei vaidinanti Caroline Dhavernas maloniai nustebino, kadangi iki šiol ją tebuvau mačiusi ,,Hannibal“, kur jos vaidmuo gan šaltas ir rimtas, kai tuo tarpu čia ji – kiek pakvaišusi, neretai pasimetanti, grubi su klientais. C. Dhavernas sugebėjo perteikti savo vaidinamo personažo gyvenimą rutinoje, bandymą taikytis su tuo, kad turėdama filosofijos diplomą ji, kitaip nei brolis (rašantis desertaciją religijos srityje) ir sesuo (teisininkė), nesiekia karjeros, o tiesiog diena iš dienos kone automatiškai dirba parduotuvėje, vakarais sėdi bare ir rečiau nei turėtų apsilanko tėvų namuose, jos žmogišką baimę užmegzti naujus meilės santykius vien todėl, kad visi turėtieji užsibaigė nekaip. Atrodo, turėtų liūdnai atrodyti toks personažas, bet taip nėra: Džei ironiška, juokinga, sava ir nenuspėjama. Ir tas gyvenimas vagonėlių aikštelėje (kur visi gyvena vagonėliuose) pateiktas taip patraukliai, kaip nebūčiau tikėjusis (tai paskatino ir kiek panaršyti apie tokios gyvenamosios vietos populiarumą užsienyje).
Kiekviena serija praeidavo labai greitai. Situacijos smagios, kartais klaidinančios, nes nebūtinai tiek veikėja, tiek aš iš karto suvokdavau, ką turi omeny kalbančios figūrėlės (ar kt.). Netrūksta lakstymo, veiksmo, smagių šeimynos susidūrimų, pamišimo akimirkų, ašarų, na, ir aišku, padūsavimų iš meilės. Nieko čia netrūksta, išskyrus tai, kad galėjo sukurti dar daugiau serijų. Bet aišku, gerai, kad jis apskritai pasirodė.
Fantastikos šiame seriale itin mažai: ji apsiriboja kalbančiomis figūrėlėmis, žaislais ir pan. Ir tai be galo juokingai atrodo, o pati Džei vietomis net ir kaip tikra beprotė, ypač, kai kalbėdavosi su kuria nors figūrėle prie kitų žmonių.
Muzikiniam takeliui priekaištų neturiu, žadu jį susirasti, kad galėčiau klausytis ir prisiminti šį puikų serialą. Jei taip visai nuoširdžiai, paskutinę seriją buvo labai sunku žiūrėti, nes žinojau, kad daugiau jų nebepamatysiu, nebent ateity nuspręsčiau darsyk peržiūrėti serialą. Juokiausi (nes toji serija kaip ir visos kitos – juokinga), bet tuo pačiu ir liūdėjau.
Galėčiau girti ir girti jį. Be abejo, 10/10.
P.S. imdb rašo, kad yra iš viso 14 serijų, bet gali taip būti, kad kur nors (kaip ir aš) surasite tik 13. Pati pirmoji serija yra oficialiai nepasirodžiusi ekranuose (nors internete ji yra), joje vaidina pora aktorių, kuriuos vėliau pakeitė kiti.
Hannibal / Hanibalas (1 – 2 sezonai) (*papildyta 2 sezonu)
Pirmasis sezonas.
Pamenu, kaip džiūgavau, kai išgirdau apie būsimą serialą apie Hanibalą Lekterį- vieną įdomiausių personažų literatūroje ir kine. Charakteriai paimti iš romano ,,Raudonasis drakonas“, todėl čia sutinkame specialųjį agentą Vilą Graham’ą bei kitus jame minėtus personažus, yra panaudoti ir keli dialogai bei įvykiai, tačiau pats pagrindinis- ,,Raudonojo drakono“ tyrimas- nebus rodomas. Apskritai, kol kas serialo kūrėjo planuose- net šeši sezonai (pasak kūrėjo, pirmasis sezonas: Vilo ir Hanibalo draugystė, antrasis: draugystės pabaiga, trečiajame būtų trumpalaikės situacijos susijusios su tuo, kas buvo antrajame, ketvirtasis sezonas orientuotųsi į ,,Raudonojo drakono“ įvykius, penktasis- į ,,Avinėlių tylėjimą“, na, ir galop šeštas- į ,,Hanibalą“ (kas nežinote, Thomas Harris knygų serija apie Hanibalą Lekterį susideda iš jau minėtųjų trijų bei ,,Hanibalas. Pradžia“ romanų). Kaip ten bus, pamatysime, bet dar nė neparodžius pusės sezono buvo išaiškėję, kad bent jau antrasis sezonas tikrai bus.
Taigi, šiame sezone pasakojama apie psichiatro Hanibalo Lekterio ir jauno FTB spec. agento Vilo Graham’o, kuris užsiima nusikaltėlių profilio sudarymu, draugystės pradžią. O viskas prasideda, kai Vilas kreipiasi į specialistą dėl savo keisto sugebėjimo susitapatinti su serijiniais žudikais, kuris jį varo iš proto.
Serialas gali pasigirti stipria ir jau pripažintų aktorių komanda. Didžiausias uždavinys skirtas pastaruoju metu tiesiog kasdien vis labiau populiarėjančiam skandinavų aktoriui Mads Mikkelsen, kuris gerai žinomas iš vaidmenų tokiose kino juostose kaip The Hunt (už vaidmenį jame jis laimėjo Auksinę palmės šakelę), Adam’s Apples, A Royal Affair (visus tris rekomenduoju!). Anthony Hopkins iki šių dienų ne vienam asocijavosi būtent kaip Hanibalas Lekteris, todėl reikėjo tokio pat gero aktoriaus ir kūrėjai rado puikų sprendimą. M. Mikkelsen sugebėjo įtaigiai pavaizduoti šį inteligentišką, puikias manieras ir išlavintą skonį bei uoslę turintį žudiką maniaką. Vilo Graham’ą įkūnija Hugh Dancy, kuris daugeliui labiau žinomas iš lengvesnio žanro filmų (Ella Enchanted, Adam, Confessions of a Shopaholic, Hysteria ir pan.), tad serialas jam pagaliau suteikė galimybę išbandyti kažką naujo, suvaidinti sudėtingą, abejonių krečiamą veikėją, kurio pagalba galbūt jo karjera kils aukštyn? Tiesa, pats personažas mane vietomis ganėtinai nervino.. Na, ir galop trečiasis svarbus veikėjas- FTB agentas Džekas Crawford’as-kurį vaidina Oskaro nominaciją turintis Laurence Fishburne. Iš tiesų, įdomu, kaip viskas jiems klosis tolimesniuose nuotykiuose.
Meluočiau sakydama, kad serialas mane įtraukė nuo pat pradžių. Kitu atveju, jį būčiau pažiūrėjusi labai greitai, o žiūrėjau pakankamai ilgai ir tik antrajai sezono pusei peržiūrėti prireikė kelių pastarųjų dienų. Ir visgi susumuodama visas serijas galiu teigti, kad tai be abejonės vertas dėmesio serialas. Galbūt jis nepatiks tiems, kurie nemėgsta matyti išlindusių žarnų, organų, o ir tai, kas karts nuo karto su jais daroma, sukels nepageidaujamų jausmų, tad įspėju iš anksto, kad žudikai kiekvienoje serijoje žavi sugebėjimu taip išmaningai žudyti. Fantazija beribė ir belieka tikėti, kad bent jau kai kurie žudymo variantai nebuvo tikrovėje išmėginti ir ateity nebus. Dar, kas domina bene labiausiai, tai, kad daug dėmesio skiriama psichologinei veikėjų būklei: ne vienas FTB agentas lankosi pas garsųjį psichiatrą Hanibalą Lekterį, o po kiek laiko pamatysime, kad ir pastarasis turi savąjį psichiatrą.
Ir kaip norisi daugelį iš jų papurtyti, kai psichiatrui atskleidžiamos visos svarbios nusikaltimų detalės, o ką jau kalbėti apie tai, kad būdamas ,,visų psichiatru“ jis gali manipuliuoti kiekvieno jausmus ir įteigti tai, ko iš tiesų nėra, tačiau, be abejonės, taip, kad nė patys pacientai nesusivoktų, kad tai Hanibalas pakišo mintį, ką jau kalbėti apie tai, kad visi galvojo, kad kas jau kas, o Hanibalas- tai šventuolis, nė vienam ilgiausiai neatėjo mintis, kad jis galėtų ką nors slėpti, ir tik pačiame gale atsiras toks vienas, bet aplinkybės bus pernelyg nepalankios. Rodoma daug terapijos seansų, daug pokalbių, kuriuose išaiškėja ne tik veikėjo asmeninė būklė, bet ir požiūris į kolegas, o visu tuo mėgaujasi pats psichiatras, kuris įdomesnis ne mažiau nei kiti. Ir netgi daugiau. Subtilus, vietomis žiaurus, bet tokius vaizdus nustelbia išsamūs, nebanalūs dialogai, stipriai sukaltas serialas, su kiekviena serija sukeliantis vis daugiau prieštaringų jausmų, o galop viršų paima pyktis: taip sunku žiūrėti, kai mačiau, kas vyksta ir kur link viskas krypsta.
Antrasis sezonas
Antrasis sezonas pranoko visus turėtus lūkesčius. Ypač, kai prisimenu, kaip pradžioj ganėtinai sunkiai ,,draugavau“ su šiuo serialu, tuo tarpu šio serialo kiekviena pasirodanti serija buvo pati didžiausia šventė ir nekantravimas pamatyti, kaip įvykiai toliau rutuliosis. Mads Mikkelsen ir Hugh Dancy (ypač pastarasis) pranoksta save, tad tikiuosi, vaidyba bus įvertinta ir kokiais nors apdovanojimais. Įtaigumas, beprotiškumas, intelektualumas, subtilumas – viso to netrūksta nei personažams, nei siužetui. Pastatymas apskritai estetiškumo viršūnė, tikriausiai iki šiol nebuvau mačiusi nė vienam tokio žanro filme nė didžiosios dalies tos estetikos ir grožio bjaurume, kiek viso to yra seriale. ,,Hanibalas“ ir toliau veda klystkeliais ir kelia klausimus bei abejones ne tik apie Vilą, bet ir apie pačią baigtį: tai ar bus išsiaiškinti Hanibalo nusikaltimai, ar bus rasta pakankamai įrodymų, ar bus sučiuptas, na, ir apskritai, tai kokie gi tie Vilo ir Hanibalo santykiai? Nes jie keisis serialo metu ir tik akylai žiūrint įmanoma suvokti, kiek suktumo, gudrumo visame tame yra. Bet tuo pačiu reikia nepamiršti, kad Hanibalas dažniausiai esti gudriausias iš visų, tad lengva nebus. Šiame sezone atsiranda naujų veikėjų, kuriuos, kaip supratau, galbūt išvysime ir kitame sezone (tiesiog baisu buvo skaityti tai, kad ,,Hanibalui“ grėsė nutraukimas, mat itin maži reitingai. Kaip galima nežiūrėti šio nuostabaus serialo?). Taip pat, bus itin nepamirštamų kadrų ir situacijų, kurios susijusios su T. Harris knyga ,,Hanibalas“. Džiaugiuosi, kad tą siužetinę liniją kūrėjai panaudojo, nes ji išties verta dėmesio ir tikiu, kad ne vieną priblokš.
Taigi, ir tikriausiai pagyras galėčiau tęsti ir tęsti, bet galop pasakysiu tik tiek, kad antrojo sezono pabaiga palieka visą galybę klaustukų (po paskutinės serijos dešimt minučių sėdėjau dar ir negalėjau atsitokėti dėl to, kas ten nutiko). Nors įtampos netrūko vos ne kiekvienoje serijoje.
Galutinai įsimylėjau šį serialą. 10/10
Rež.: Bryan Fuller, vaidina: Hugh Dancy, Mads Mikkelsen, Caroline Dhavernas, Laurence Fishburne, Gillian Anderson, Cynthia Nixon, Michael Pitt, 2013-… m., JAV, 43 min
Filmų vakaras 
Naujausi komentarai