Archyvas
1073> The Big Wedding / Didžiosios vestuvės (2013)
Prieš keletą savaičių prisireikė fono, o šį kaip tik rodė per tv. Tai kadangi visą laiką prasikrapščiau prie vieno darbo, vis užmesdama akį į ekraną, tai kažkaip ir pabaigiau aš jį. Kitu atveju būčiau išjungusi, nes kažkaip nebeapsikenčiu tokių komedijų tiek, kad iki galo pažiūrėčiau. Lėkšta, humoras toks visiškai meh (apie antrą galą, kultūrinius stereotipus ir pan.), kupina stereotipinių veikėjų ir klišių, kurioms tąkart visai ne nuotaikoje buvau. O kad krūva žinomų aktorių – ne kokybės garantas, tai jau seniai aišku.
3/10
956> Justice League / Teisingumo lyga (2017)
Rež.: Zack Snyder
Vaidina: Ben Affleck, Gal Gadot, Jason Momoa, Henry Cavill, Amy Adams, Ezra Miller
2017 m., JAV, Didžioji Britanija, Kanada,
Žanras: veiksmo, nuotykių, fantastinis, mokslinė fantastika, 120 min
imdb nuoroda čia.
Žiūrėtas kino teatre berods pačią pirmą dieną, kai tik pasirodė. Pasirodžiusios pirmosios apžvalgos internete nežadėjo nieko gero, bet čia buvo tas atvejis, kai nebuvo minties keisti sprendimą ir vietoj šio apsilankyti kuriame kitame. Išėjome po peržiūros nusivylusios, bet bent nebuvo taip blogai, kaip žiūrint prieš filmą rodomus anonsus, kuriuose – lietuvių kurtos komedijos. Jei anonsai visiškai nejuokingi, tai kokio prastumo patys filmai? Nes Justice League vietomis bent jau ,,pramušdavo“.
Briusas Veinas, a.k.a. Betmenas, pasiryžta surinkti grupę ypatingų galių turinčių bendražygių, kurie pagelbėtų jam stoti prieš didelį priešą ir jį nugalėti. Jam gelbsti žavioji Wonder woman Diana. Taip susipažįstame su the Flash, Aquaman ir Cyborg (nesinori man kažkaip rašyti vertimų).
Pradžioje, kai skamba gražus coveris (Sigrid – Everybody Knows), sėdėjau ir kone kaifavau, kažkaip toji vieta man kone tobula pasirodė. Bet po to pusę filmo sėdėjome ir galvojome, koks velnias čia vyksta, nes atrodė visiškas chaosas, kai kūrėjai užsimojo parodyti visko tiek daug, kad galiausiai liko krūva pavienių ir tarpusavyje nesusijusių scenų, kur kažkas su kažkuo kovoja, kažkieno ,,pradžios“ istorija, kažkur kažkas vyksta, bet nors menkiausio vientisumo nė su žiburiu negalima rasti. Visko per daug.
Kadangi nebuvau mačiusi ankstesnio filmo, kuriame jau pasirodė B. Affleck Betmeno vaidmeny, čia galėjau tik stebėtis, kokiu lopu tapo Betmenas šioje versijoje (Nolano fanė forever aš, ką jau bepadarysi), bet tokia nuomonė buvo ne mano vienos. Jis buvo neretai nenaudingas, nežinia ką veikiantis personažas, ką jau bekalbėti apie išvaizdą, kuri visai nepanaši į kovotojo, labiau jau – į daug privalgiusio pasenusio, į pensiją išėjusio buvusio kovotojo. Apie Cyborg pasakyti nelabai ką turiu – nors ir svarbus veikėjas, turėjo nemenkai įtakos kovojant, bet paprasčiausiai neįsimintinas. Wonder woman tik darsyk galiu pasidžiaugti (kadangi jau esu aprašinėjusi tik jai skirtą filmą), tikrai nuostabi moteris – ir protinga, ir karinga, ir daug nuveikianti. Aquaman įsiminė labiausiai dėl ,,atsipūtimo“ – atrodė, kad jis visą laiką mėgaujasi tuo, ką daro, na, o the Flash tapo priežastimi, palengvinusia šio chaotiško ir visai neįtraukiančio savo siužetu filmo žiūrėjimą. Ezra Miller eilinį sykį parodė savo talentą natūraliai įkūnyti bet kokį vaidmenį, o ir pats charakteris sukurtas neprastai, humoras, susijęs būtent su šiuo veikėju, būdavo vietoje ir laiku, toks smagiai išsiskiriantis iš visos rimtosios komandos. Tiesa, kalbant apie humorą – vietomis jis būdavo neįtikėtinai perspaustas, net kildavo klausimas, ar parodiją jie čia kažkokią daro, ar rimtai nesupranta, kiek smarkiai į šoną nueina su savo humoru. Liūdna ir dėl blogiuko – aš dabar net nebepamenu, kaip jis atrodė, filmo metu susidomėjimo irgi nekėlė jokio. Tiesa, Supermenas. Kažkaip net ir džiaugiuosi, kad su juo mano keliai iki šiol prasilenkdavo – kaip personažas labai jau erzinantis pasirodė, kad ir mažai jo tebuvo šiame filme.
Kažkaip labai jau nieko gero, daugiau nei 3/10 net nekilo ranka rašyti.
955> The Girl on the Train / Mergina traukiny (2016)
Rež.: Tate Taylor
Vaidina: Emily Blunt, Haley Bennett, Rebecca Ferguson, Luke Evans
2016 m., JAV, 114 min
Žanras: kriminalinė drama, mistinis trileris
imdb nuoroda čia.
Jei ne imdb, apie kai kuriuos peržiūrėtus filmus užmirščiau labai greitai, ypač kai jau kurį laiką nesėdu jų nors keliais žodžiais apibūdinti čia kaip kadaise. Pagal greitai išgarsėjusį detektyvinį romaną pastatytas filmas su E. Blunt priešaky buvo mano planuose jau senokai, bet galiausiai vis atidėliodavau, kol vieną vakarą pamaniau – kodėl ne dabar?
Pagrindinė veikėja – moteris, kenčianti dėl prarasto vyro, liūdinti dėl to, kad jis yra sukūręs gražią šeimą, o ji pati – visiškoje duobėje, o vienintelė kasdienė paguoda – alkoholis. Tačiau nutinka taip, kad nužudoma jos buvusio vyro vaiko auklė, o Reičel beveik neprisimena, kur buvo ir ką veikė tą vakarą. Moteris ryžtasi padėti nužudytosios mylimajam išsiaiškinti, kas atliko nusikaltimą, bet tuo pačiu ir kyla dvejonės, ar tik ji pati nebus įsipainiojusi į šį įvykį.
Net nežinau, ar siužetas durnas, ar pagrindinė veikėja, bet žiūrėjau ir nervinausi dėl visko, kas jame vyko. E. Blunt vaidyba gal ir nebloga, bet nelabai kur ir buvo reikštis, kai veikėjos priimami sprendimai nelogiški, beprasmiški, nepaliekantys jokios galimybės nors kiek simpatizuoti jai ar kam kitam. Kulminacija, kuri turėjo būti nustebinanti ir po kurios filmą būtų galima lyginti su Gone Girl, tik privertė vartyti akis, nieko daugiau. Neįdomu, nuobodu, nesuprantu, kaip jį apskritai baigiau. 3/10
936-941> The F Word / What If (2013), Love & Other Drugs (2010), Endless Love (2014), Friends with Benefits (2011), Love & Friendship (2016), Ghost World (2001)
Antras iš eilės įrašas, kuriame sudedu keletą filmų. Pirmąsyk dėdama teisinausi tuo, kad jie jau buvo po kartą aptarti čia. O dabar teisinuosi tuo, kad dėl apsileidimo prisikaupė nemažai peržiūrėtų filmų ir keletas serialų. Visa bėda, kad dalis filmų – tokie, apie kuriuos tiesiog nelabai turiu ką pasakyti. Žanras vienodas – romantiniai, vieni labiau draminiai, kiti – labiau komedijos, bet visi tokie, kad žiūrėdavau ir galvodavau, kad ne veltui užsinorėjusi šio žanro filmų karts nuo karto įsijungiu jau seniau matytus, nes ką naujo bandau, vis kažkas ne to. Taigi, čia toji krūva filmų ir bus. Po to laikui bėgant atsiras jau ir vertesnių dėmesio kino juostų bei keleto ,,ant bangos“ esančių serialų šiokios tokios apžvalgos atskiruose įrašuose.
936. The F Word / What If (2013)
Romantinė komedija, Kanada, Airija. Sudomino dėl Zoe Kazan, ne vieną filmą su ja mačiau ir visur į ją tiesiog įdomu būna žiūrėti. Daniel Radcliffe man asmeniškai nekelia kažkokio susižavėjimo, bet žinau, kad jo gerbėjų yra tikrai daug. Filmo esmė – nusivylę santykiais žmonės susipažįsta, tampa geriausiais draugais, o kaip baigiasi, patys įtariat. Filmas paremtas pokalbiais, kas vėlgi paprastai man pliusas (Before… trilogijos pirmos dalies visgi nepavyko ,,damušti“, kad ir kaip giriama), bet šįsyk buvo absoliučiai neįdomu. Detalių net nepasakosiu, juolab, kad mažai kas galvoje išlikę, bet žiūrėjau ir galvojau, kada gi čia kas nors normaliau pasirodys. 4/10 išspaudžiau visgi.
937. Love & Other Drugs / Meilė ir kiti narkotikai (2010)
Romantinė komedija, drama, JAV. Čia irgi buvo panašiai – gan pusėtinai įvertintas, Jake Gyllenhaal, Anne Hathaway – neprastas duetas, tad turėjo būti pats tas tam romantikos pritrūkusiam vakarui. Deja. Ši istorija, pasakojanti apie Parkinsonu sergančią merginą ir, šių dienų žodžiais, vaistų pardavimo vadybininko draugystę. Vėlgi, noras būti draugais, nors greitai aišku, kad nė velnio taip nebus. Dar toji liga šalia ir iš to kylančios dramos. Bet jau taip nuobodu buvo ir erzino, kad iš viso nesuprantu, kaip visą pabaigiau. 2/10
938. Endless love / Begalinė meilė (2014)
Romantinė drama, JAV. Dar viena Romeo ir Džiuljetos tipo istorija, kai įsiplieskia didelė meilė, bet tėvai prieštarauja (tiesa, tik vienos pusės). Daug kančių, pereinančių į nemenkas dramas. Girdėjau, kad knyga kur kas sunkesnė emociškai, ten dar daugiau vienam veikėjui stogas važiuoja dėl šios situacijos. Aktoriai – tiesiog simpatiški (Gabriella Wilde, Alex Pettyfer), kokių ir norisi tokiems filmams. Tik pati istorija ir jos pateikimas vėlgi nesudomino. 3/10. Tiesa, Shana Feste, šio filmo režisierė, taip pat režisavo ir kadaise gan patikusius filmus Country Strong bei The Greatest.
939. Friends with Benefits / Draugiškas seksas (2011)
Romantinė komedija, JAV. Šitas vėlgi su gan padoriu kaip tokiam žanrui imdb balu, dar atsiliepimų irgi neblogų teko girdėti, bet vėlgi nusvilau. Siužetas vėlgi apie draugus, kurie nesusišneka, ar jie nori tik draugais būti, ar kažko artimesnio. Pradžioje gal kiek linksma, po to jau visai nebejuokinga, nuobodu, net laiko užmušimui netinka. 3/10
940. Love & Friendship (2016)
Jei iš prieš tai buvusių tikėjausi tiesiog kažko linksmesnio ar paprasčiausiai gražios istorijos, bet nebūtinai įsimenančios, prieš įsijungdama šį buvau kone įsitikinusi, kad man jis patiks. Ir todėl tikriausiai labai nuvyliau. Kostiuminė romantinė drama, komedija (Airija, Olandija, Prancūzija) pagal J. Austen, motina bando supiršti dukrą su vyru, kuris bus patogus dėl kraičio, dukra nenori, na, ir ten dar visokiausios dramos. Dialogai neprasti, tokie Austen’iški, bet pats siužetas, atomazga, pabaiga – viskas absoliučiai nepatiko. 2/10
941. Ghost World / Vaiduoklių paasaulis (2001)
Komedija, drama, JAV, Vokietija, Didžioji Britanija. Šis – kiek kitoks, romantinės pusės mažai, daugiau – savęs paieškų, paprastos draugystės, daugybė ironiškų dialogų ir netipiškų draugysčių. Geriau žiūrėjosi nei bet kuris, esantis aukščiau, bet vis tiek nieko ypatingo. Tiesa, aktoriai stiprūs – Steve Buscemi, Thora Birch, Scarlett Johansson. 5/10
860> What a Girl Wants / Ko nori mergina (2003)
Rež.: Dennie Gordon
Vaidina: Amanda Bynes, Colin Firth, Kelly Preston, Jonathan Pryce, Christina Cole
2003 m., JAV, 105 min
Žanras: romantinė komedija, drama
imdb nuoroda čia.
Šiandien per tv rodė filmą, kurį rodė daugybę kartų, bet taip ir neprisiminiau, ar esu žiūrėjusi šį ar tik kokį kitokį, nes tokiu siužetu paaugliams skirtų filmų prikurta krūvos, tad natūralu, kad nepavyksta prisiminti.
Amanda Bynes vaidina paauglę, kuri nori susipažinti su tėčiu, kurio niekad nematė. Jis – garsus politikas. Vieną dieną ji nusprendžia pati nuvykti pas savo tėtį. Ten jos laukia nemažai išbandymų.
Tėtis – Colin Firth. Vertėjai nepavyko užgožti jo balso, tad turėjau kuo mėgautis. Vaidyba – vidutiniška, tačiau būtent jo žavesys buvo tas filmo varas, kuris neleido visiškai nutraukti žiūrėjimo. Amanda Bynes vaidybos įvertinti nelabai galima, nes ji tiesiog turėjo dorotis su tuo, ką gavo. Jos kratymąsi, šokimą pačiose įvairiausiose situacijose galima išvysti ne viename filme, kuriame ji vaidina, tad atrodė, kad jau kaip ir kartojasi. Dar vidury filmo pradėjau juoktis, kad šią kino juostą žiūrint reikia skaičiuoti kiek kartų A. Bynes vaidinamas personažas nugrius. Vieną kartą – dar visai nieko, bet ji kritinėjo ir kritinėjo, tad ėmė erzinti. Ypač, kai tie kritimai dar ir nuspėjami. Ir nebejuokingi. O veikėja – eilinė, niekuo neišsiskirianti iš kitų pagrindinių, kurios veikia panašaus tipo filmuose. Siužetas – nuspėjamas, humoras neretai perspaustas. Paaugliška meilė įkišta be reikalo, nes nėra laiko jai vystytis, skubota. Pabaiga – nieko naujo, nors kažko kito tikėtis ir neverta.
3/10
832> The Final Destination / Galutinis tikslas 4 (2009)
Rež.: David R. Ellis
Vaidina: Nick Zano, Krista Allen,
2009 m., JAV, 82 min
Žanras: siaubo trileris
imdb nuoroda čia.
Prieš miegą užsinorėjau ko nors lengvo, tad įsijungiau ketvirtąją Final Destination dalį, kuri originaliame pavadinime neturi ketverto, tačiau turi ,,The“, kas tarsi rodytų, kad tai tikrai paskutinė dalis, bet kaip žinome, dar yra penktoji. Ši dalis neturi sąsajų su ankstesniais filmais, tačiau idėja ir jos pateikimas išlikę daugiau mažiau identiškas. Vėl vizija, vėl gelbėjami draugai, vėl jie ima mirti absurdiškiausiomis mirtimis, vėl bandoma pakreipti likimą į kitą pusę.
Gal ir būčiau vėl smagiai ,,tą patį tik su kitais aktoriais“ pažiūrėjusi, tačiau visiškai atsipalaiduoti trukdė pastatymas. Tragiška kinematografija, kompiuterio pagalba tokia ryški, kad net nemalonu žiūrėti. Vietomis man panešėjo ne į rimtą siaubo trilerį, o į parodiją: juokiausi ne kartą, tačiau tas juokas gal net labiau graudus buvo. Personažai – pilki, jokių išskirtinių bruožų, neaišku nei kas jie, nei kuo užsiima gyvenime išskyrus apsaugininką, kuris atrodo netgi labiau kaip šalutinis, o ne pagrindinis veikėjas. Vaidyba – mažiau nei vidutinė.
Daugiau neturiu ką pridurti. 3/10
792> If I Stay / Jei pasilikčiau (2014)
Rež.: R.J. Cutler
Vaidina: Chloë Grace Moretz, Mireille Enos, Jamie Blackley
2014 m., JAV, 107 min
Žanras: romantinė muzikinė drama
imdb nuoroda čia.
Ir vėl burbėsiu. Jau kelintas filmas (vieno dar nebaigiau, tai gal nuomonė pasikeis) iš eilės, kuris man nepatiko, bet iš visų tų ,,kelintų“ šis labiausiai. O gero buvau visai nemažai apie jį prisiklausiusi.
Taigi, mergina, kuri ruošiasi kitamet studijuoti, turi vaikiną, gražią šeimą (taip, viskas idealu) pakliūva į avariją. Ji atsiduria komoje, tačiau jos siela (?) vaikšto po ligoninę ir stebi, kaip kiti reaguoja į šią nelaimę, kas nutiko tėvams, broliui ir t.t. Tačiau visa tai – tik fonas, nes labiausiai dėmesys kreipiamas į merginos gyvenimo istoriją, o tiksliau – į jos meilės istoriją.
Skysta man ši istorija, kuri, jei ne ta avarija, būtų eilinė nė kiek nepatraukianti dėmesio meilės istorija, kur viskas einasi kaip sviestu patepta, po to – nesutarimai, galop vėl viskas kitaip pasisuka, tada vėl ir t.t. O pagrindinė veikėja visiškai erzinanti asmenybė, kuri visur arba nuskriaustą vaidino, arba teisuolę, nors būdavo ne kartą jos vaikinas žymiai teisesnis. Rodomas idealus gyvenimas (ok, aš pesimistė ir netikiu, kad taip būna), švaistomasi kvailais ir nejuokingais, muzikinis takelis – nieko įdomaus, orientuota į paauglius, tai kažko panašaus ir tikėjausi (ir tikiu, kad bus tokių, kuriems patiks). Pabaiga – nuspėjama, meilės istorija tokia eilinė (filmuose), vaidyba nežiba, personažai nykoki, visai nesinori ,,sirgti“ už jų meilę. Tai vienas filmų, per kuriuos vartau akis. Gal taip nesugadinsiu jų.
Rimtai, nežinau, už ką pagirti.
3/10
710> Ceremony / Vedybų ceremonija
Rež.: Max Winkler
Vaidina: Michael Angarano, Uma Thurman, Jake Johnson, Lee Pace
2010 m., JAV, 89 min
Žanras: romantinė komedija
imdb nuoroda čia.
Jei ne Lee Pace ir Jake Johnson aktorių sąraše, tikriausiai niekad ir nebūčiau žiūrėjusi ar bent pastebėjusi šio filmo. Ir būčiau absoliučiai nieko nepraradusi.
Filmas daugiau mažiau aiškus: du pusbroliai patenka į vieno iš jų mylimosios būsimų vestuvių ir bando padaryti viską, kad tik jaunoji apsigalvotų. Nuspėjamumas – tai be abejo nedaro įspūdžio, nes nemažai panašių filmų mačiusi ir žinau prieš įsijungdama, kad nelabai ko mandresnio galiu tikėtis. Bet to ir nereik?
Tačiau čia buvo per daug niuansų, kurie kišo koją, kad galėčiau šį filmą pavadinti bent jau žiūrimu. Visų pirma, nykus siužetas, kuriame veikėjai linksminasi liūdnais veidais, pilna visai nesimpatingų keistuolių, dažnas jų linksminasi alkoholiu užsigerdami narkotikus. Jaunieji lyg ir nutolę nuo to viso šurmulio, į kurį visa galva pasinėrę net ir pagrindiniai veikėjai. Aišku, būsimo jaunikio pamėgti nelabai galima dėl jo pernelyg didelės garbėtroškos, tačiau visai nesinori, kad Umos Thurman veikėja pasiliktų ir su atklydėliu jos mylimuoju, kuris negali pasigirti nei ūgiu, nei protu, nei normaliu elgesiu. Todėl iš tikrųjų, galėjo ji juos abu mest, bet to tikėtis būtų pernelyg naivu. Filmo metu nieko nevyksta: tiesiog pirmiausia supažindinama su kvailais veikėjais, po to persikeliama į busimų vestuvių šventimą, kur tiesiog liūdnai švenčiama, dar ten a la supurtantį įvykį įdeda, kurio pajusti nė neįmanoma, nes jis per greitai įvyksta ir užsimiršta, na, ir galop pabaiga, už kurią tikriausiai tuos balus ir parašiau: nes jau galvojau, kad užsibaigs vestuvėmis, tik su kitu jaunikiu. Aišku, nieko nenuspėjamo toje pabaigoje, bet bent jau paliekama galimybė pafantazuoti, kad kuris nors nusisuks sprandą ir meilė baigsis. Tiesa, užsimerkite prieš skaitydami žanrą, nes komedijos nesitikėkite. Nejuokinga visai.
3/10
698> The purge / Purgenas
Rež.: James DeMonaco
Vaidina: Ethan Hawke, Lena Headey
2013 m., JAV, Prancūzija, 85 min
Žanras: siaubo trileris, mokslinė fantastika
imdb nuoroda čia.
Svajojau keletą dienų apie siaubo filmą, tad šiandien pagaliau radusi laiko kam nors pažiūrėti, gan greitai iš kelių pirmų pasitaikiusių watchlist’e siaubo žanro filmų, išsirinkau ,,The Purge“. Tiesą sakant nesitikėjau iš jo labai daug, nes visi skaityti ir girdėti atsiliepimai – gan prasti, bet home invasion tematika man patinka, tad galvojau, kad o galgi man patiks, tuo labiau, kad ir idėja iš pažiūros skamba įdomiai.
Filmas nukelia mus į ateitį, kur Amerikoje vyrauja taika, klesti ekonomika, beveik nėra nedarbingumo (vos 1% nedirbančių) – ir visa tai tik dėl to, kad per metus viena naktis (tiksliau – dvylika valandų) skirta nusikaltimams, kuriuos gali atlikti kas tik nori ir už tai nebus baudžiami. Taigi, viena iš tokių naktų ir yra rodoma.
Taigi, bet idėja viskas ir užsibaigia. Todėl nesusilaikiau neįdėjusi nuotraukos iš filmo su ironišku užrašu. Buvo blogai kone viskas.
Vertėtų pradėti nuo veikėjų. Tiesiog neįmanoma jų pamėgti. Rodoma turtuolių šeimynėlė, kuri pralobo būtent iš šios dienos, kadangi vyras pardavinėja namų apsaugos sistemas. Žmona – ne itin apibūdinama, ji tiesiog užjaučianti/jautri ir visokia kitokia mama, na, ir du vaikai: amžinai verkšlenanti dukra, kenčianti nuo paauglystės ir užmezgusi abejotinus santykius su vyresniu vaikinu, bei sūnus, kuris visoje šioje situacijoje yra kalčiausias.
Kalbant apie pačią idėją, tai kuo toliau, tuo labiau man ji nepatiko. Jei pradžioje dar taip atgrasiai neatrodė, tai einant į pabaigą suvokiau, kad visa ši idėja primena kažkokią keistą religiją. Ši naktis skirta tam, kad visą įniršį ir bjaurastį išsilietum ant kitų, o po to visus metus būtum ramus. Tačiau tam, kad žmonės nesijaustų padarę nusikaltimo ir negraužtų po to sąžinė, bandoma visiems įteigti, kad nužudytieji – tai aukos, pasiaukoję dėl tokios Amerikos, kokia ji yra šiandien. Tad turime visi būti jiems dėkingi už pasiaukojimą. Tik ar nužudytieji džiaugiasi save ,,paaukoję“?
Norėjosi, kad būtų daugiau parodoma, kaip viskas atrodo gatvėse, kaip žudoma kitų namuose, tačiau tai buvo parodyta šiek tiek pradžioje, na, ir dar užsiminta pabaigoje. Kai yra vardijami tokie faktai kaip kad 200 žmonių žudynės aikštėje, nori nenori, susimąstai, kad žymiai įdomiau būtų buvę stebėti jas, o ne visiškai neišradingai pateiktą įsilaužimą į vos vienos šeimos namus. Todėl manau, kad kada nors duosiu šansą jau gan greitai pasirodysiančioje antroje dalyje The Purge: Anarchy, kur vyks būtent tai, ko ir norisi išgirdus šią idėją!
Visi žudikai atrodė absoliučiai netikroviškai, tarsi kokios lėlės. Jie – visiškai atsipūtę ir vaikštantys laisvai, nepaisant to, kad jų aukos yra pasiruošusios gintis. Pagrindinis veikėjas primena kurį nors iš Funny Games nuostabiųjų įsilaužėlių, tik tas panašumas toks akivaizdus, kad net atrodo perspaustas, o ir tokio žavesio kaip anie jis nesukelia, greičiau jau tik erzulį. Įsiveržimas į namus – ganėtinai greitas ir neįdomus. Iš aukų pusės šiek tiek pasirodo svaičiojimų apie žmoniškumą ir jo praradimą, bet turint omeny kaip greitai pasiduoda pirmoms mintims (arba mes, arba jis), kad jie atrodo labiau juokingi.
Vyksta keletas pasišaudymų, daug slėpimosi tamsoje ir apskritai ta tamsa išties nervino, nes argi būtina vieniems kitus medžioti tamsoje? Juk realiai nemato ir užpuolikai, tai kam apsisunkinti sau užduotį? Viskas pateikta kažkaip buitiškai, nykiai, neįdomiai, žudymai – kaip ir minėjau, neišradingi. Nors tie visiškai nenormaliai besielgiantys užpuolikai tai buvo tikriausiai lemiamas dalykas, dėl kurio požiūris į šį filmą gan greit nukrito ir vis labiau mažėjo. Daug geriau būtų žiūrėjęsi vietiniai marozėliai su beisbolo lazdomis nei šie pernelyg savimi pasitikintys dabitos su mečetėmis ir įvairiais šaunamaisiais ginklais.
3/10
Naujausi komentarai