Archive

Posts Tagged ‘5/10’

919> Before We Go (2014)


before

Rež.: Chris Evans
Vaidina: Chris Evans, Alice Eve, Emma Fitzpatrick
2014 m., JAV, 95 min
Žanras: romantinė komedija, drama
imdb nuoroda čia.

Ir galiausiai po visos krūvos siaubo filmų buvau įsijungusi net ir paprasčiausią romantinį filmą. Skaičiau komentarų, kuriuose žmonės kaltino šio filmo kūrėjus plagiatu, nes labai panašu į Before Sunset/Sunrise/Midnight trilogiją. Man tai kas, esu šios trilogijos tik antrą dalį mačiusi. O pamačiusi, kas vaidina (Chris Evans, kuris, beje, ir režisavo šį filmą), tai tik permečiau akimis anotaciją ir tiek, nes maždaug koks skirtumas apie ką, romantinis, neatrodo iš tų persmelktų nejuokingo humoro, su simpatiškais aktoriais. O būtent to ir norėjosi.

Nikas – kenčiantis dėl nelaimingos meilės ir planuojantis dalyvauti muzikinėje perklausoje. Bruk – patyrusi vyro neištikimybę, bet skubanti pas jį tam, kad išgelbėtų santuoką. Nikas ir Bruk susitinka vėlai vakare ir įvairių sutapimų dėka praleidžia kartu naktį – kalbėdami, vaikštinėdami, patirdami vieną kitą nuotykį.

Tad tikriausiai supratote, kad tai filmas, kuriame veiksmo galima sakyti nėra, daug pokalbių, laikas ribotas – viena naktis, tad yra nemaža tikimybė, kad viskas po tos nakties ir užsibaigs, du nepažįstamieji išsiskirs ir leisis į savo gyvenimus atskirai, todėl žiūrėjau ir svarsčiau, negi šiems taip gerai limpantiems žmonėms (vadinamoji chemija tarp abiejų aktorių išties buvo gera) bus skirta išsiskirti? Apskritai, pats žanras fainas, o ir aktoriai tempė šį filmą į viršų išties gerai. Man gal tik norėjosi vietomis labiau įtraukiančių pokalbių bei panaikinti kai kuriuos nutikimus, kurie sukeldavo nenatūralumo jausmą. O juk natūralumas tokiuose filmuose – svarbiausia. Pabaiga? Manau, viskas su ja gerai. Ypač paskutinė scena, suteikianti idėjų, kas gali įvykti toliau.

5/10

905> Un bonheur n’arrive jamais seul / Happiness Never Comes Alone / Laimė viena nevaikšto (2012)


laimeRež.: James Huth
Vaidina: Gad Elmaleh, Sophie Marceau,
2012 m., Prancūzija, 110 min
Žanras: romantinė komedija
imdb nuoroda čia.

Vyras, vengiantis įsipareigojimų, kasnakt parsivedantis naują merginą, o ryte su ja atsisveikinantis, kuriantis muziką, nemėgstantis vaikų. Ir štai nutinka taip, kad jam į akis krinta visai ne į tą amžiaus kategoriją kaip jo vienadienės moterys patenkanti trijų vaikų motina, praeity jau turėjusi dvi santuokas. Prancūziškas humoras, aktorius, jau matytas anksčiau panašaus žanro filme (o gal ir keliuose), jei dar siužetas būtų buvęs kiek įvairesnis ir įsimintinesnis, būtų iš viso neblogai. Kai norisi lengvo arba foninio filmo ir mėgstamas toks žanras, įsijungti visai rekomenduoju. Nenudailinti aktoriai, situacijos vietomis perdėtos, bet kažkaip smagiai žiūrėjosi ir pernelyg neerzino.

5/10

904> Safe Haven / Saugus prieglobstis (2013)

rugsėjo 16, 2016 Komentarų: 2

safeRež.: Lasse Hallström
Vaidina: Julianne Hough, Josh Duhamel
2013 m., JAV, 115 min

Žanras: romantinė drama, trileris
imdb nuoroda čia.

Aprašinėdama ,,Confessions” minėjau, kad prieš tai dar žiūrėjau pora filmų, kurie spėjo jau ir pasimiršti. Neaprašyti visai jų nenorėjau, nes vis dar tikiuosi išlaikyti šią vietą kaip visų savo peržiūrėtų filmų kaupyklą. Todėl pasiruoškite kelioms trumpoms apžvalgoms.

Pirmasis filmas – Safe Haven, pastatytas pagal vieną iš Nicholas Sparks knygų, kurio dėka atsirado tokie filmai kaip The Notebook, The Last Song, Dear John ir dar keletas kitų, kuriuos vienija daug panašumų. Jei ne pagrindinė filmo pora, kažin, ar būčiau jį įsijungusi. Julianne Hough ir Josh Duhamel man šį filmą, kuriame, be abejo, netrūksta klišinių scenų, banalių dialogų ir siužetinių vingių, darė visai pakenčiamą ir, pamenu, noro išjungti vidury filmo nebuvo. Kaip ir kituose pagal šio rašytojo knygas kurtuose filmuose, netrūksta gražių vaizdų, ,,tobulų” akimirkų. Bežiūrėdama nuotraukas, prisiminiau, kad viena siužetinė linija, kuri turėjo būti tikriausiai toji, kuri kulminaciją padaro labiau įspūdingesnę, man kaip tik sugadino pabaigą.

Tuomet parašiau 5/10, tai tebūnie.

895> How to be Single / Gidas vienišiams (2016)


howRež.: Christian Ditter
Vaidina:
Dakota Johnson, Rebel Wilson, Leslie Mann, Damon Wayans Jr., Anders Holm, Alison Brie
2016 m., JAV, 110 min
Žanras: romantinė komedija
imdb nuoroda čia.

Jau prieš kurį laiką peržiūrėtas filmas, tad atsiminimai – blankoki, tačiau svarbiausius aspektus paminėsiu. Iš esmės, pati filmo idėja faina, ypač tiems, kurie yra įpratę būti su kažkuo ir todėl tiesiog griebiasi kažkokio žmogaus, kad tik neliktų vieni. Nors be tokio žmogaus prototipo galima rasti ir dar keletą – vieną, beieškančią idealaus vyro, kitą – tūsinti ir vienos nakties nuotykius mėgstančią, trečią – darboholikę ir jau matančią savo blėstančią jaunystę bei vis mažėjančias galimybes sukurti šeimą moterį, ketvirtą – įsipareigoti ir prisirišti nenorintį/bijantį vyrą. Ir tai – dar tikriausiai ne viskas. Kolegė, su kuria žiūrėjau šį filmą, labai greitai atrado savo prototipą, kas tikriausiai padėjo lengviau įsijausti į filmą ir pakelė paties filmo vertinimą.

Vieni kažkaip susiję su kitais, daug vakarėlių, atsitiktinių santykių, keistų pažinčių, šiek tiek juokingo ir nemažai – ne tokio juokingo humoro. Daugelio taip mėgstama Rebel Wilson atliko dar vieną tokį patį vaidmenį ir, nors ji buvo itin atsipalaidavusi ir vien dėl to neretai kėlė šypseną, man tai buvo absoliučiai nereikalingas personažas, be kurio filmas būtų atrodęs kitaip – visai neblogą draminę pusę buvo galima išspausti. Pliusas už pabaigą – geras moralas ir kiek netikėtumo.

Kompanijoje žiūrėti šį filmą visai neblogai, buvo geriau nei tikėjausi, tačiau apskritai tai nėra tas filmas, kurį darsyk žiūrėčiau. Beje, Dakota Johnson man turi kažkokio mielumo, dėl kurio neatsisakyčiau pažiūrėti dar kokį filmą su ja.

5/10

889> Cabin Fever / Atostogų virusas / Karštligė (2002)


cabin feverRež.: Eli Roth
Vaidina: Jordan Ladd, Rider Strong, James DeBello
2002 m., JAV, 93 min
Žanras: siaubo komedija
imdb nuoroda čia.

Šiandien truputį švaisčiau laiką youtubėj ir peržiūrinėjau atsitiktinių filmų anonsus ir taip suradau, kad šiais metais pasirodė / pasirodys šio filmo perdirbinys, tad kažkaip suintrigavo mane pažiūrėti originalą. Nes juk įdomu, kas jame tokio, kad vos po keturiolikos metų daroma nauja versija. Ir ypač atsižvelgiant į tai, kad šįkart netinka pasakymas ,,ir vėl amerikiečiai nusižiūri nuo kitų”, nes ir originalas priskiriamas tai pačiai JAV. Tik, kaip supratau, šįkart bus atsisakoma komedijos žanro.

O komedijos žanras įnešė šiam filmui gaivos. Aš ir taip mėgstu pasijuokti žiūrėdama siaubo filmus, tad iš karto, kai dar nežinojau, jog priskiriamas jis ir minėtam – komedijos – žanrui, galvojau, kad galbūt čia vienas tų kartų, kai tiesiog netyčia gavosi taip, kad kino juosta mane juokina, o ne baugina. O juokinga buvo nesyk, kad ir toji scena, kurios epizodą matote nuotraukoje, arba tas vaikas, kuris tiesiog absurdu pakvipo (ne iš gerosios pusės), buvo ir daugiau juokingesnių momentų, jau nekalbant apie policininką, kuris panašesnis buvo į psichopatą (rimtai, žiūrėjau į jį ir galvojau, ar tik čia nebus įpintas ne tik virusas, bet ir žudikas) nei į savo profesijos atstovą.

Eli Roth prie vairo (tiesa, žiūrėjau su profesionaliu įgarsinimu, tai vertėjas jį pristatė kaip moterį.), tai buvo jo pirmasis pilnametražis filmas. Jau galima įžvelgti jo pomėgį kraujo kupinoms scenoms (kur visu grožiu po to kraujais ir šlykštumais buvo taškomasi ir Hostel bei jo tęsinyje, kituose filmuose), kurių čia nemažai. Atvirumo, rodant žaizdas ar suniokotus kūnus netrūksta, nors kai kur subtilumo įmanoma įžvelgti, t.y. ne visada iš arti pritraukiama prie viso to. Tačiau, jei nesate kraujo mėgėjai, gal visgi likite prie vaiduoklinių siaubo filmų.

Kas buvo ne taip džiugu. Žinoma, ne kažin koks siužetas. Grupelė jaunimo, atoki sodyba, kažkoks keistuolis, kuris užkrečia neaiškiu virusu, nuo jo ima užsikrėsti kiti, bandoma ieškoti pagalbos. Na, viskas žinoma kaip du kart du. Dar, kas erzino – veikėjai. Neįdomūs, nykūs, stereotipiški, o jau pagrindinis personažas, kuriam buvo lemta matyti kitus mirštant, tai toks visiškas mėmė, kai nė neaišku, kodėl jis tiek toli nuėjo. Gal tik įdomiau, kad nebuvo pasirinkta ta gan dažna klišė, pasitaikanti išlikimo filmams (nesinori atskleist detalės, nes kažkam gal smagu spėliot, kas liks paskutiniai, bet tai susiję su būtent itin paplitusiu išlikusiojo tipažu). Ir, jei jau tai yra siaubo komedija, komedijos norėjosi kiek daugiau, kad nebūtų abejonės, jog tai tikrai siaubo komedija.

Kad nė kiek nebaisus, tikriausiai sakyti nereikia. Nuobodus – irgi.

Bet vis vien vienas smagesnių. Komedijos elementai prisideda prie didesnės pramogos.

5/10

862> Infancia clandestina / Clandestine Childhood (2011)

rugpjūčio 17, 2015 Komentarų: 2

infancia

Intarpas prieš atsiliepimą apie paskutinį matytą filmą. Pasirodo prieš keletą dienų šiam tinklaraščiui suėjo ketveri. Ketveri metai, kiek daugiau nei tūkstantis įrašų – negaliu sakyti, kad tinklaraštis apleistas. Ir visgi per artimiausius kelerius metus neplanuoju naujo tūkstančio prirašyti. Sulėtėjo filmų žiūrėjimo tempai. Bet smagu, kad kažkas užsuka ir be manęs perskaito įrašus. Nors seniausius norisi slėpti po devyniais užraktais. Bet juk senstame ir mokomės.

Rež.: Benjamín Ávila
Vaidina: Natalia Oreiro, Ernesto Alterio, César Troncoso
2011 m., Argentina, Ispanija, Brazilija, 112 min
Žanras: drama
imdb nuoroda čia.

2013-ais Argentina šį filmą siuntė kaip pretendentą į Oskaro statulėlę užsienio filmo kategorijoje. Filmas į trumpąjį sąrašą nepakliuvo, tačiau savo šalyje jis, anot Wikipedijos, labai populiarus. Tai istorinė drama, nukelianti į 1979-uosius. Sukilėliai, revoliucionieriai nusiteikę prieš Argentinos diktatūrą yra gaudomi, o vėliau – kankinami arba žudomi. Pagrindinis veikėjas, iš kurio pozicijos viskas ir rodoma – berniukas, kuris su tėvais turi slėptis po netikromis tapatybėmis ir saugotis aplinkinių. Filme parodomas šeimos gyvenimas, berniuko blaškymasis tarp tiesų, kurios sakomos jo šeimoje ir to, kas teigiama ar ko reikalaujama mokykloje, dar įsimaišo vaikiška meilė.

Iš esmės filmas neblogas. Paliko gerą įspūdį kai kurie techniniai sprendimai, kinematografija pasirodė gan stipri. Siužetas visgi vangokas ir nuspėjamas. Nieko naujo neparodyta, sudėliotas kaip eilinis istorinis filmas panašia tematika, vietomis nuobodokas, vietomis įtraukiantis.

Jei kas skaitote ir pagrindinę informaciją, kurią pateikiu pradžioje, greičiausiai nustebsite išvydę Natalijos Oreiro pavardę. Aišku, jei dabar esate paaugliai ar vaikai, ši pavardė jums nieko nesakys, bet mano kartai (man dvidešimt su trupučiu) ji kelia nostalgiją. Ką čia nostalgiją – mano namuose yra krūva jos plakatų ir netgi kompaktinis diskas. Iki šiol ji man viena gražiausių moterų, o šiame filme paaiškėja, kad tas grožis vis dar išlikęs. Tad kodėl turėtumėte nustebti? Nes paprastai ji matoma muilo operose. Nors praeity esu mačiusi keletą vaidybinių filmų (kodėl, tikriausiai jau supratote, plius, jie buvo netgi per televizorių rodomi. Kas yra kiek keista, nes neholivudą rodo retokai), bet dabar suaugėliškom akim galėjau įvertinti jos vaidybą. Ir man ji patiko, nepastebėjau, kad kas kliūtų. Berniuką vaidinęs aktorius ne visada įtikindavo, o labiausiai patiko jo dėdę vaidinusio aktoriaus vaidyba (nors ne tik vaidyba, bet ir personažas).

Daugiau nelabai ką turiu pasakyti apie šį filmą. Toks išsitrinantis iš atminties jau po dienos ar dviejų.

5/10

848> What Dreams May Come / Kur nuneša sapnai (1998)


williams-what-dreams-may-comeRež.: Vincent Ward
Vaidina: Robin Williams, Cuba Gooding Jr., Annabella Sciorra
1998 m., JAV, Naujoji Zelandija, 113 min
Žanras: fantastinė romantinė drama
imdb nuoroda čia.

Krisas žūva autoavarijoje ir patenka į rojų. Tačiau jis negali džiaugtis juo, matydamas kenčiančią žmoną. O netrukus jis turi leistis į svarbią kelionę.

O prasideda filmas gražiai, daug šypsenų, laimės, tokio jaukumo. Nežinau kodėl, bet Robin Williams šypsena ir juokas man visuomet kažkokie mieli. Ir liūdesys jo veide gražiai žiūrėjosi filmo metu. Liūdėti teks, nes tragedijų bus ne viena. Dar galėčiau pagirti tai, kas daugelio neliko nepastebėta – vizualinė filmo dalis išties neprasta: labiausiai įsiminė vaikščiojimas pieštame pasaulyje (kaip nuotraukoje), nors ir visa kita – pasakiška, spalvinga, tapybiška. Gražu. Tačiau tai – viskas, kas man paliko nors kokį įspūdį.

Tikriausiai esminis dalykas, kuris nepatiko – pati filmo idėja. Rojus (jei taip jį galima vadinti), tai, kas jame vyko – manęs taip ir nesudomino iki pabaigos, buvo nuobodu, paskutines dvidešimt minučių apskritai galvojau tiesiog prasukti (gal kokią minutę ir prasukau, nes rimtai buvo sunku sulaukti pabaigos). Prieš įsijungdama nė nemaniau, kad taip sunku bus žiūrėti filmą, kuris ganėtinai giriamas. Jei tai būtų vienas tų scenarijų, kai rodoma, kaip vyras stebi žmoną iš dangaus, kaip ji dorojasi su netektimi, gal visai kitaip ir įvertinusi būčiau. Tos kelios scenos, kai buvo rodoma žmona, kenčianti ir kaltinanti save, buvo įdomios – bet jų buvo tiek mažai, kad nesunku užmiršti, jog jos tokios apskritai buvo. Saldus man tas visas reikalas ,,suvesti šeimą kartu”, ,,meilė, kokios nesate regėję”, ,,tobula šeima” ir t.t. Norėjosi realistiškumo.

Nors, kai filmas statomas kaip pasaka (būtent toks apibūdinimas ir kyla žiūrint šį filmą, nes viskas ir susideda iš norų, svajonių, kai rodoma vieta, kur gali bet ką daryti – tik labai norėk), realistiškumas gal nelabai ir reikalingas. Ir aš tikėjausi to, ko net nenorėjo filmo kūrėjai parodyti.

5/10