Archyvas

Posts Tagged ‘5/10’

1023> The Handmaid’s Tale / Tarnaitės pasakojimas (1990)


Pasiilgau laikų, kai ištraukdavau kokį nors visai nepopuliarų filmą ir taip visai netikėtai atrasdavau gerą istoriją. Šiemet skaičiuoju berods apie dvidešimt peržiūrėtų filmų, tad galiu tik pasvajoti apie visokių retenybių ieškojimą, kai net ir nuo populiariųjų nutolusi esu.

Aišku, The Handmaid’s Tale istorija žinoma išties gerai, nes kadaise ir knyga skaityta, ir du serialo sezonai peržiūrėti (iki trečiojo gal kada prieisiu). Visai netikėtai užtikusi, kad buvo 1990-aisiais ir filmas pastatytas (imdb), sumaniau įsijungti. Bet nė nemaniau, kaip serialas gali pakišti koją. Nesakau, kad filmas visai nepatiko. Įdomiai ir savotiškai kraupiai atrodė viena iš tarnaičių aprangos detalė – raudonas šydas. Buvo keista matyti Lidiją visai nepanašią į seriale esančią, bet ir toji filme esanti – ne ką mažiau emocijų kelianti. Labai patiko filmo Nikas, nes visiškai nesimpatizuoju seriale pateiktam. Na, ir visai neprailgo ir nesinorėjo išjungti. Tačiau pripratusi prie gan lėto serialo tempo negalėjau atsistebėti, kaip filme tiek daug įvykių sukišta į mažiau nei porą valandų, kaip pro viską prabėgom praeita vien tam, kad būtų paliesta ir atskleisti pagrindiniai siužetiniai vingiai. Taip ir norėjosi stabdyti visus ir sakyti, kad nagi, išbūkite ilgiau viename ar kitame momente, įdomu, kaip neskaitęs knygos žiūrovas susidėliojo visą idėją galvoje peržiūrėjęs šį filmą, ar nekilo jam daugybė klausimų. Taigi, o juk serialas man irgi neįtinka, tempiama guma pernelyg ilgai atrodė bent jau tuose sezonuose, kuriuos mačiau. Žodžiu, ir taip, ir taip negerai.

5/10

1022> Can You Keep a Secret? / Ar gali išsaugoti paslaptį (2019)


Dar rugsėjį peržiūrėtas. Paskatino kadaise skaityta ir gerą humoro dozę davusi S. Kinsellos knyga ,,Ar moki išlaikyti paslaptį?“, pagal kurią ir buvo pastatytas filmas. Lyginti su romanu jau vėloka, nes skaitytas seniai ir tikrai nepasakysiu, kas ten ką darė kitaip. Iš tikrųjų ir apie patį filmą menkai teprisimenu, nors tik kiek daugiau nei mėnuo praėjo. Eilinė romantinė komedija, sentimentai dėl patikusios knygos, simpatiški aktoriai, gal viena kita linksmesnė situacija ir tiek. Pažymėjau penkis balus, vadinasi, nebuvo labai blogai.

imdb čia

5/10

1009> Coneheads / Kiaušingalviai (1993)


Coneheads (1993)

Dar vienas filmas, pamatytas atsitiktinai įsijungus vieną iš lietuviškų televizijų. Pora ateivių apsigyvena Žemėje, iš pradžių planavę užkariauti šią planetą, po truputį jie ima įsilieti tarp vietinių. Tačiau ne visi nori įsibrovėlius priimti, tad čia ir prasideda dramos. Imdb nuoroda čia.

Vėlgi, komedija, bet net tuo atveju, jei būčiau įsijungusi įdėmiai peržiūrai, nebūčiau gailėjusis įsijungusi. Nieko ypatingo, bet vietomis ir dėmesį prikaustyti sugebėdavo, ir prajuokindavo. Toks gan mielas, paprastas. Logikos ieškoti neverta (nes žmonės gan nesunkiai priėmė šiuos tikrai išsiskiriančius savo išvaizda ateivius), bet čia kažkaip ir netrukdo tai. Žiūrėti galima. Tiesa, įtariu, jį jau tikrai nesyk yra rodę per tv, bet niekaip neprisiminiau, ar esu kada vaikystėj/paauglystėj mačiusi jį.

5/10

1001> Breathe In / Įkvėpk (2013)


Šis tikriausiai kiek mažiau žinomas (nes I Origins siužeto net ir nekilo mintis rašyti, kadangi toks jausmas, kad visi jį jau matė), tad vertėtų pradėti nuo siužeto. Breathe In istorija prasideda, kai į šeimą atsikrausto mainuose dalyvaujanti užsienietė moksleivė Sofi. Iš pažiūros merginą priėmusi šeima atrodo idiliška, tačiau laikui bėgant atsiveria vis daugiau nesutarimų, ilgalaikių žaizdų, kurios neleidžia nariams ramiai gyventi, o šeimos vyras, kuris yra ir mokyklos, į kurią eina jo dukra bei naujoji namų gyventoja, vis daugiau ima leisti laiko su Sofi.

Iš pažiūros atrodo kaip eilinis romantinis filmas, visgi nelaikyčiau jo visiškai tokiu. Neblogai nagrinėjamos tokios temos kaip saviraiška, artimųjų supratimas, noras turėti bendraminčių, žmonių, kurie tikėtų tavimi, tavo idėjomis, vienatvė, priešinimasis tarp pareigos ir savo norų. Pastatymas paliko gerą įspūdį: lėtas, jaukus, aktorių komanda tinkanti (skaičiau, kad Felicity Jones tuo metu, kai vaidino filme paauglę, buvo 27-28 metai, bet ji iš tiesų viena tų žmonių, kurie ilgai atrodo jauni), vizualiai scenos gražios irgi. Bet vėlgi, kaip ir prieš tai aptartame filme, man trūko įtaigumo, gal dar kiek erzino ir suaugusio vyro tokie vaikiški sprendimai, kokių netrūko visos istorijos metu, norėjosi daugiau brandos.

Rašiau 5/10, gal dar kokiu balu ir kilstelti būtų įmanoma, kai pagalvoju, bet to naivumo, gyvenimo svajonėse buvo per daug.

1000> I Origins / Kilmė / Mano ištakos (2014)


Metai į pabaigą, norisi pasižymėti čia visus likusius neaptartus filmus, tad nelabai ir išsiplėsiu. Po pasirodymo I Origins gyrė visi, net ir kambariokė peržiūrėjusi rekomendavo šią istoriją, bet kažkaip vis atidėliojau ir tik šių metų spalį peržiūrėjau. Gražiai pastatytas, aktoriai irgi gražūs surinkti, na, toks tikrai akiai mielas filmas. Pati idėja, kad įdomi, bet manęs neįtikino, norėjosi daugiau logikos. Plačiau nebepapasakosiu, nes nedaug kas išlikę atminty, tik tai, ką paminėjau. Ir parašiau tik 5/10.

993> To All the Boys I’ve Loved Before / Visiems vaikinams, kuriuos mylėjau (2018)


Apie tai, kad vis dar mėgstu karts nuo karto pažiūrėti kokį paaugliams skirtą filmą, esu minėjusi nesyk. Išgirdusi, kad pagal gan populiarią knygų serijos pirmąją dalį sukurtas filmas, kažkurį vakarą ir įsijungiau.

Lara gyvena nuobodų gyvenimą. Kur kas įdomesnis jai atrodo tas, kurį randa skaitomose knygose. Ji turi dėžę meilės laiškų, kuriuos yra parašiusi savo visiems kada nors mylėtiems vaikinams (bet nė vienas apie tai nežino). Tačiau vieną dieną sesuo sugalvoja paįvairinti Laros gyvenimą ir slapta išsiunčia laiškus visiems adresatams.

Nuspėjamas, daug klišių turintis filmas, tačiau tuo pačiu ir visai mielas. Tai nėra durna komedija, o tiesiog gražus paaugliškas filmas – toks, kokio ir buvo tikėtasi, gal netgi blogesnio varianto tikėjausi sulaukti (šiandien bandžiau Every Day žiūrėti, po 20 minučių nusprendžiau neeikvoti savo laiko). Nors vyksta dramos, bet jos gan silpnos, visi faini, besimokantys iš savo klaidų, aišku, yra ir kokia nors mean girl, berniukas saldainiukas, pradžioj buvęs kietuolis, o po to atsiskleidžiantis kitu kampu, toji pati pagrindinė veikėja ir stereopiška – iš drovios nepastebimai tampanti drąsia.

Balą žemesnį rašau vien todėl, kad daug geresnių esu mačiusi, bet šiaip ir šito nenurašau. Gal labai tinkamą vakarą pasitaikė, nes nei kabinėtis norėjosi per daug, nei ką.

5/10

992> Ghostland / Incident in a Ghostland / Vaiduoklių žemė (2018)

rugpjūčio 26, 2018 Parašykite komentarą

Priežastis, kodėl žinojau vieną dieną būtinai šį filmą pažiūrėsianti – Pascal Laugier, režisavęs ne tik šį, bet ir senokai matytą, bet itin įsiminusį prancūzų jau kone kultinį siaubo filmą Martyrs. Mačiusieji Ghostland mano aplinkos žmonės sakė, kad filmas turėtų būti mano skonio, tad neliko priežasčių atidėlioti peržiūros.

Pradžia – kaip eilinio siaubo filmo. Tamsus, visokiais keistais daiktais apkrautas apleistas namas, vieniša motina su dviem paauglėmis dukromis atsikraustanti į jį. Jau pirmą naktį joms tenka susidurti su siautėjančiais nusikaltėliais, o motinai – kautis dėl savo ir vaikų gyvybių. Tuomet nusikeliama į ateitį – praėjus šešiolikai metų Betė vis dar prisimena išgyventą košmarą. Dabar ji – sėkminga siaubo romanų autorė, o paskutinė jos knyga – būtent apie tą siaubingą naktį. Tačiau vieną vakarą sulauktas skambutis iš sesers, likusios gyventi motina tame pačiame name, paskatina ją aplankyti artimiausius žmones. Vos ne nuo viešnagės pradžios ima dėtis keisti dalykai.

Daugeliu atžvilgiu šis filmas yra išties neprastas savo žanro (siaubo) atstovas. Nepaisant tam tikrų klišių, be kurių neapsieina nė vienas toks filmas, jau kiek pabodusių (ir vis vien negaliu jų pakęsti) lėlių, stovinčių kiekviename kampe, Ghostland turi ne vieną įdomų sprendimą, netipišką siužeto posūkį. Negana to, jį gali žiūrėti įvairius siaubo filmus mėgstantys žmonės: vietomis vaiduokliškas ir dirbtinai gąsdinantis žiūrovą, vietomis čia ne tai, ką tu manai, na, ir neapsieinama be kiek atviresnių smurto scenų. Ir atrodo, kad man šis bandymas įtikti visiems ir pakišo koją, nes visko buvo per daug, norėjosi mažiau balagano ir didesnio susikoncentravimo ir išsigryninimo, kokiu siaubo filmu jis nori būti. Nors trukmė standartiška tokiam žanrui (pusantros valandos), praėjus pusei laiko ėmiau nuobodžiauti, o pabaiga irgi nepakėlė ūpo.

Kaip minėjau, nėra jis prastas ir netgi vienas originalesnių pastarojo meto siaubo filmų, bet lūkesčiai tikriausiai buvo per daug dideli.

5/10