Archyvas

Posts Tagged ‘5/10’

936-941> The F Word / What If (2013), Love & Other Drugs (2010), Endless Love (2014), Friends with Benefits (2011), Love & Friendship (2016), Ghost World (2001)

rugpjūčio 16, 2017 Parašykite komentarą

Antras iš eilės įrašas, kuriame sudedu keletą filmų. Pirmąsyk dėdama teisinausi tuo, kad jie jau buvo po kartą aptarti čia. O dabar teisinuosi tuo, kad dėl apsileidimo prisikaupė nemažai peržiūrėtų filmų ir keletas serialų. Visa bėda, kad dalis filmų – tokie, apie kuriuos tiesiog nelabai turiu ką pasakyti. Žanras vienodas – romantiniai, vieni labiau draminiai, kiti – labiau komedijos, bet visi tokie, kad žiūrėdavau ir galvodavau, kad ne veltui užsinorėjusi šio žanro filmų karts nuo karto įsijungiu jau seniau matytus, nes ką naujo bandau, vis kažkas ne to. Taigi, čia toji krūva filmų ir bus. Po to laikui bėgant atsiras jau ir vertesnių dėmesio kino juostų bei keleto ,,ant bangos“ esančių serialų šiokios tokios apžvalgos atskiruose įrašuose.

936. The F Word / What If (2013)

Romantinė komedija, Kanada, Airija. Sudomino dėl Zoe Kazan, ne vieną filmą su ja mačiau ir visur į ją tiesiog įdomu būna žiūrėti. Daniel Radcliffe man asmeniškai nekelia kažkokio susižavėjimo, bet žinau, kad jo gerbėjų yra tikrai daug. Filmo esmė – nusivylę santykiais žmonės susipažįsta, tampa geriausiais draugais, o kaip baigiasi, patys įtariat. Filmas paremtas pokalbiais, kas vėlgi paprastai man pliusas (Before… trilogijos pirmos dalies visgi nepavyko ,,damušti“, kad ir kaip giriama), bet šįsyk buvo absoliučiai neįdomu. Detalių net nepasakosiu, juolab, kad mažai kas galvoje išlikę, bet žiūrėjau ir galvojau, kada gi čia kas nors normaliau pasirodys. 4/10 išspaudžiau visgi.

937. Love & Other Drugs / Meilė ir kiti narkotikai (2010)

Romantinė komedija, drama, JAV. Čia irgi buvo panašiai – gan pusėtinai įvertintas, Jake Gyllenhaal, Anne Hathaway – neprastas duetas, tad turėjo būti pats tas tam romantikos pritrūkusiam vakarui. Deja. Ši istorija, pasakojanti apie Parkinsonu sergančią merginą ir, šių dienų žodžiais, vaistų pardavimo vadybininko draugystę. Vėlgi, noras būti draugais, nors greitai aišku, kad nė velnio taip nebus. Dar toji liga šalia ir iš to kylančios dramos. Bet jau taip nuobodu buvo ir erzino, kad iš viso nesuprantu, kaip visą pabaigiau. 2/10

938. Endless love / Begalinė meilė (2014)

Romantinė drama, JAV. Dar viena Romeo ir Džiuljetos tipo istorija, kai įsiplieskia didelė meilė, bet tėvai prieštarauja (tiesa, tik vienos pusės). Daug kančių, pereinančių į nemenkas dramas. Girdėjau, kad knyga kur kas sunkesnė emociškai, ten dar daugiau vienam veikėjui stogas važiuoja dėl šios situacijos. Aktoriai – tiesiog simpatiški (Gabriella Wilde, Alex Pettyfer), kokių ir norisi tokiems filmams. Tik pati istorija ir jos pateikimas vėlgi nesudomino. 3/10. Tiesa, Shana Feste, šio filmo režisierė, taip pat režisavo ir kadaise gan patikusius filmus Country Strong bei The Greatest.

939. Friends with Benefits / Draugiškas seksas (2011)

Romantinė komedija, JAV. Šitas vėlgi su gan padoriu kaip tokiam žanrui imdb balu, dar atsiliepimų irgi neblogų teko girdėti, bet vėlgi nusvilau. Siužetas  vėlgi apie draugus, kurie nesusišneka, ar jie nori tik draugais būti, ar kažko artimesnio. Pradžioje gal kiek linksma, po to jau visai nebejuokinga, nuobodu, net laiko užmušimui netinka. 3/10

940. Love & Friendship (2016)

Jei iš prieš tai buvusių tikėjausi tiesiog kažko linksmesnio ar paprasčiausiai gražios istorijos, bet nebūtinai įsimenančios, prieš įsijungdama šį buvau kone įsitikinusi, kad man jis patiks. Ir todėl tikriausiai labai nuvyliau. Kostiuminė romantinė drama, komedija (Airija, Olandija, Prancūzija) pagal J. Austen, motina bando supiršti dukrą su vyru, kuris bus patogus dėl kraičio, dukra nenori, na, ir ten dar visokiausios dramos. Dialogai neprasti, tokie Austen’iški, bet pats siužetas, atomazga, pabaiga – viskas absoliučiai nepatiko. 2/10

941. Ghost World / Vaiduoklių paasaulis (2001)

Komedija, drama, JAV, Vokietija, Didžioji Britanija. Šis – kiek kitoks, romantinės pusės mažai, daugiau – savęs paieškų, paprastos draugystės, daugybė ironiškų dialogų ir netipiškų draugysčių. Geriau žiūrėjosi nei bet kuris, esantis aukščiau, bet vis tiek nieko ypatingo. Tiesa, aktoriai stiprūs – Steve Buscemi, Thora Birch, Scarlett Johansson. 5/10

Reklama

919> Before We Go (2014)


before

Rež.: Chris Evans
Vaidina: Chris Evans, Alice Eve, Emma Fitzpatrick
2014 m., JAV, 95 min
Žanras: romantinė komedija, drama
imdb nuoroda čia.

Ir galiausiai po visos krūvos siaubo filmų buvau įsijungusi net ir paprasčiausią romantinį filmą. Skaičiau komentarų, kuriuose žmonės kaltino šio filmo kūrėjus plagiatu, nes labai panašu į Before Sunset/Sunrise/Midnight trilogiją. Man tai kas, esu šios trilogijos tik antrą dalį mačiusi. O pamačiusi, kas vaidina (Chris Evans, kuris, beje, ir režisavo šį filmą), tai tik permečiau akimis anotaciją ir tiek, nes maždaug koks skirtumas apie ką, romantinis, neatrodo iš tų persmelktų nejuokingo humoro, su simpatiškais aktoriais. O būtent to ir norėjosi.

Nikas – kenčiantis dėl nelaimingos meilės ir planuojantis dalyvauti muzikinėje perklausoje. Bruk – patyrusi vyro neištikimybę, bet skubanti pas jį tam, kad išgelbėtų santuoką. Nikas ir Bruk susitinka vėlai vakare ir įvairių sutapimų dėka praleidžia kartu naktį – kalbėdami, vaikštinėdami, patirdami vieną kitą nuotykį.

Tad tikriausiai supratote, kad tai filmas, kuriame veiksmo galima sakyti nėra, daug pokalbių, laikas ribotas – viena naktis, tad yra nemaža tikimybė, kad viskas po tos nakties ir užsibaigs, du nepažįstamieji išsiskirs ir leisis į savo gyvenimus atskirai, todėl žiūrėjau ir svarsčiau, negi šiems taip gerai limpantiems žmonėms (vadinamoji chemija tarp abiejų aktorių išties buvo gera) bus skirta išsiskirti? Apskritai, pats žanras fainas, o ir aktoriai tempė šį filmą į viršų išties gerai. Man gal tik norėjosi vietomis labiau įtraukiančių pokalbių bei panaikinti kai kuriuos nutikimus, kurie sukeldavo nenatūralumo jausmą. O juk natūralumas tokiuose filmuose – svarbiausia. Pabaiga? Manau, viskas su ja gerai. Ypač paskutinė scena, suteikianti idėjų, kas gali įvykti toliau.

5/10

905> Un bonheur n’arrive jamais seul / Happiness Never Comes Alone / Laimė viena nevaikšto (2012)


laimeRež.: James Huth
Vaidina: Gad Elmaleh, Sophie Marceau,
2012 m., Prancūzija, 110 min
Žanras: romantinė komedija
imdb nuoroda čia.

Vyras, vengiantis įsipareigojimų, kasnakt parsivedantis naują merginą, o ryte su ja atsisveikinantis, kuriantis muziką, nemėgstantis vaikų. Ir štai nutinka taip, kad jam į akis krinta visai ne į tą amžiaus kategoriją kaip jo vienadienės moterys patenkanti trijų vaikų motina, praeity jau turėjusi dvi santuokas. Prancūziškas humoras, aktorius, jau matytas anksčiau panašaus žanro filme (o gal ir keliuose), jei dar siužetas būtų buvęs kiek įvairesnis ir įsimintinesnis, būtų iš viso neblogai. Kai norisi lengvo arba foninio filmo ir mėgstamas toks žanras, įsijungti visai rekomenduoju. Nenudailinti aktoriai, situacijos vietomis perdėtos, bet kažkaip smagiai žiūrėjosi ir pernelyg neerzino.

5/10

904> Safe Haven / Saugus prieglobstis (2013)

rugsėjo 16, 2016 Komentarų: 2

safeRež.: Lasse Hallström
Vaidina: Julianne Hough, Josh Duhamel
2013 m., JAV, 115 min

Žanras: romantinė drama, trileris
imdb nuoroda čia.

Aprašinėdama ,,Confessions“ minėjau, kad prieš tai dar žiūrėjau pora filmų, kurie spėjo jau ir pasimiršti. Neaprašyti visai jų nenorėjau, nes vis dar tikiuosi išlaikyti šią vietą kaip visų savo peržiūrėtų filmų kaupyklą. Todėl pasiruoškite kelioms trumpoms apžvalgoms.

Pirmasis filmas – Safe Haven, pastatytas pagal vieną iš Nicholas Sparks knygų, kurio dėka atsirado tokie filmai kaip The Notebook, The Last Song, Dear John ir dar keletas kitų, kuriuos vienija daug panašumų. Jei ne pagrindinė filmo pora, kažin, ar būčiau jį įsijungusi. Julianne Hough ir Josh Duhamel man šį filmą, kuriame, be abejo, netrūksta klišinių scenų, banalių dialogų ir siužetinių vingių, darė visai pakenčiamą ir, pamenu, noro išjungti vidury filmo nebuvo. Kaip ir kituose pagal šio rašytojo knygas kurtuose filmuose, netrūksta gražių vaizdų, ,,tobulų“ akimirkų. Bežiūrėdama nuotraukas, prisiminiau, kad viena siužetinė linija, kuri turėjo būti tikriausiai toji, kuri kulminaciją padaro labiau įspūdingesnę, man kaip tik sugadino pabaigą.

Tuomet parašiau 5/10, tai tebūnie.

895> How to be Single / Gidas vienišiams (2016)


howRež.: Christian Ditter
Vaidina:
Dakota Johnson, Rebel Wilson, Leslie Mann, Damon Wayans Jr., Anders Holm, Alison Brie
2016 m., JAV, 110 min
Žanras: romantinė komedija
imdb nuoroda čia.

Jau prieš kurį laiką peržiūrėtas filmas, tad atsiminimai – blankoki, tačiau svarbiausius aspektus paminėsiu. Iš esmės, pati filmo idėja faina, ypač tiems, kurie yra įpratę būti su kažkuo ir todėl tiesiog griebiasi kažkokio žmogaus, kad tik neliktų vieni. Nors be tokio žmogaus prototipo galima rasti ir dar keletą – vieną, beieškančią idealaus vyro, kitą – tūsinti ir vienos nakties nuotykius mėgstančią, trečią – darboholikę ir jau matančią savo blėstančią jaunystę bei vis mažėjančias galimybes sukurti šeimą moterį, ketvirtą – įsipareigoti ir prisirišti nenorintį/bijantį vyrą. Ir tai – dar tikriausiai ne viskas. Kolegė, su kuria žiūrėjau šį filmą, labai greitai atrado savo prototipą, kas tikriausiai padėjo lengviau įsijausti į filmą ir pakelė paties filmo vertinimą.

Vieni kažkaip susiję su kitais, daug vakarėlių, atsitiktinių santykių, keistų pažinčių, šiek tiek juokingo ir nemažai – ne tokio juokingo humoro. Daugelio taip mėgstama Rebel Wilson atliko dar vieną tokį patį vaidmenį ir, nors ji buvo itin atsipalaidavusi ir vien dėl to neretai kėlė šypseną, man tai buvo absoliučiai nereikalingas personažas, be kurio filmas būtų atrodęs kitaip – visai neblogą draminę pusę buvo galima išspausti. Pliusas už pabaigą – geras moralas ir kiek netikėtumo.

Kompanijoje žiūrėti šį filmą visai neblogai, buvo geriau nei tikėjausi, tačiau apskritai tai nėra tas filmas, kurį darsyk žiūrėčiau. Beje, Dakota Johnson man turi kažkokio mielumo, dėl kurio neatsisakyčiau pažiūrėti dar kokį filmą su ja.

5/10

889> Cabin Fever / Atostogų virusas / Karštligė (2002)


cabin feverRež.: Eli Roth
Vaidina: Jordan Ladd, Rider Strong, James DeBello
2002 m., JAV, 93 min
Žanras: siaubo komedija
imdb nuoroda čia.

Šiandien truputį švaisčiau laiką youtubėj ir peržiūrinėjau atsitiktinių filmų anonsus ir taip suradau, kad šiais metais pasirodė / pasirodys šio filmo perdirbinys, tad kažkaip suintrigavo mane pažiūrėti originalą. Nes juk įdomu, kas jame tokio, kad vos po keturiolikos metų daroma nauja versija. Ir ypač atsižvelgiant į tai, kad šįkart netinka pasakymas ,,ir vėl amerikiečiai nusižiūri nuo kitų“, nes ir originalas priskiriamas tai pačiai JAV. Tik, kaip supratau, šįkart bus atsisakoma komedijos žanro.

O komedijos žanras įnešė šiam filmui gaivos. Aš ir taip mėgstu pasijuokti žiūrėdama siaubo filmus, tad iš karto, kai dar nežinojau, jog priskiriamas jis ir minėtam – komedijos – žanrui, galvojau, kad galbūt čia vienas tų kartų, kai tiesiog netyčia gavosi taip, kad kino juosta mane juokina, o ne baugina. O juokinga buvo nesyk, kad ir toji scena, kurios epizodą matote nuotraukoje, arba tas vaikas, kuris tiesiog absurdu pakvipo (ne iš gerosios pusės), buvo ir daugiau juokingesnių momentų, jau nekalbant apie policininką, kuris panašesnis buvo į psichopatą (rimtai, žiūrėjau į jį ir galvojau, ar tik čia nebus įpintas ne tik virusas, bet ir žudikas) nei į savo profesijos atstovą.

Eli Roth prie vairo (tiesa, žiūrėjau su profesionaliu įgarsinimu, tai vertėjas jį pristatė kaip moterį.), tai buvo jo pirmasis pilnametražis filmas. Jau galima įžvelgti jo pomėgį kraujo kupinoms scenoms (kur visu grožiu po to kraujais ir šlykštumais buvo taškomasi ir Hostel bei jo tęsinyje, kituose filmuose), kurių čia nemažai. Atvirumo, rodant žaizdas ar suniokotus kūnus netrūksta, nors kai kur subtilumo įmanoma įžvelgti, t.y. ne visada iš arti pritraukiama prie viso to. Tačiau, jei nesate kraujo mėgėjai, gal visgi likite prie vaiduoklinių siaubo filmų.

Kas buvo ne taip džiugu. Žinoma, ne kažin koks siužetas. Grupelė jaunimo, atoki sodyba, kažkoks keistuolis, kuris užkrečia neaiškiu virusu, nuo jo ima užsikrėsti kiti, bandoma ieškoti pagalbos. Na, viskas žinoma kaip du kart du. Dar, kas erzino – veikėjai. Neįdomūs, nykūs, stereotipiški, o jau pagrindinis personažas, kuriam buvo lemta matyti kitus mirštant, tai toks visiškas mėmė, kai nė neaišku, kodėl jis tiek toli nuėjo. Gal tik įdomiau, kad nebuvo pasirinkta ta gan dažna klišė, pasitaikanti išlikimo filmams (nesinori atskleist detalės, nes kažkam gal smagu spėliot, kas liks paskutiniai, bet tai susiję su būtent itin paplitusiu išlikusiojo tipažu). Ir, jei jau tai yra siaubo komedija, komedijos norėjosi kiek daugiau, kad nebūtų abejonės, jog tai tikrai siaubo komedija.

Kad nė kiek nebaisus, tikriausiai sakyti nereikia. Nuobodus – irgi.

Bet vis vien vienas smagesnių. Komedijos elementai prisideda prie didesnės pramogos.

5/10

862> Infancia clandestina / Clandestine Childhood (2011)

rugpjūčio 17, 2015 Komentarų: 2

infancia

Intarpas prieš atsiliepimą apie paskutinį matytą filmą. Pasirodo prieš keletą dienų šiam tinklaraščiui suėjo ketveri. Ketveri metai, kiek daugiau nei tūkstantis įrašų – negaliu sakyti, kad tinklaraštis apleistas. Ir visgi per artimiausius kelerius metus neplanuoju naujo tūkstančio prirašyti. Sulėtėjo filmų žiūrėjimo tempai. Bet smagu, kad kažkas užsuka ir be manęs perskaito įrašus. Nors seniausius norisi slėpti po devyniais užraktais. Bet juk senstame ir mokomės.

Rež.: Benjamín Ávila
Vaidina: Natalia Oreiro, Ernesto Alterio, César Troncoso
2011 m., Argentina, Ispanija, Brazilija, 112 min
Žanras: drama
imdb nuoroda čia.

2013-ais Argentina šį filmą siuntė kaip pretendentą į Oskaro statulėlę užsienio filmo kategorijoje. Filmas į trumpąjį sąrašą nepakliuvo, tačiau savo šalyje jis, anot Wikipedijos, labai populiarus. Tai istorinė drama, nukelianti į 1979-uosius. Sukilėliai, revoliucionieriai nusiteikę prieš Argentinos diktatūrą yra gaudomi, o vėliau – kankinami arba žudomi. Pagrindinis veikėjas, iš kurio pozicijos viskas ir rodoma – berniukas, kuris su tėvais turi slėptis po netikromis tapatybėmis ir saugotis aplinkinių. Filme parodomas šeimos gyvenimas, berniuko blaškymasis tarp tiesų, kurios sakomos jo šeimoje ir to, kas teigiama ar ko reikalaujama mokykloje, dar įsimaišo vaikiška meilė.

Iš esmės filmas neblogas. Paliko gerą įspūdį kai kurie techniniai sprendimai, kinematografija pasirodė gan stipri. Siužetas visgi vangokas ir nuspėjamas. Nieko naujo neparodyta, sudėliotas kaip eilinis istorinis filmas panašia tematika, vietomis nuobodokas, vietomis įtraukiantis.

Jei kas skaitote ir pagrindinę informaciją, kurią pateikiu pradžioje, greičiausiai nustebsite išvydę Natalijos Oreiro pavardę. Aišku, jei dabar esate paaugliai ar vaikai, ši pavardė jums nieko nesakys, bet mano kartai (man dvidešimt su trupučiu) ji kelia nostalgiją. Ką čia nostalgiją – mano namuose yra krūva jos plakatų ir netgi kompaktinis diskas. Iki šiol ji man viena gražiausių moterų, o šiame filme paaiškėja, kad tas grožis vis dar išlikęs. Tad kodėl turėtumėte nustebti? Nes paprastai ji matoma muilo operose. Nors praeity esu mačiusi keletą vaidybinių filmų (kodėl, tikriausiai jau supratote, plius, jie buvo netgi per televizorių rodomi. Kas yra kiek keista, nes neholivudą rodo retokai), bet dabar suaugėliškom akim galėjau įvertinti jos vaidybą. Ir man ji patiko, nepastebėjau, kad kas kliūtų. Berniuką vaidinęs aktorius ne visada įtikindavo, o labiausiai patiko jo dėdę vaidinusio aktoriaus vaidyba (nors ne tik vaidyba, bet ir personažas).

Daugiau nelabai ką turiu pasakyti apie šį filmą. Toks išsitrinantis iš atminties jau po dienos ar dviejų.

5/10