1143> The Hating Game / Nekenčiu tavęs (2021)

Kažkada skaičiau knygą, kuri nesužavėjo, na bet filmą vis tiek norėjau pamatyti. Man atrodo, pagrindinis minusas ir ten, ir ten – kad per greitai jų neapykanta perėjo į kitus reikalus. Todėl nelieka net menkiausios intrigos, o siužete nelieka to, kas įtrauktų. Hiperbolizavimo tiek vaidyboje, tiek veikėjų elgesyje taip pat netrūksta. Visgi kam patinka romantiniai filmai, tai visai galimas variantas peržiūrai, nes gražus akiai, pastatytas pagal standartus, bet dar toli gražu iki blogiausių variantų.

5/10

1126> Severance (2006)

Siaubo komedija apie darbuotojų komandą, išvykusių sutvirtinti komandą ne darbo aplinkoje (aka teambuildingo daryti). Žanras patinka, idėja irgi, nes “sugalvokime, kokio teambuildingo norėtume“ pažįstama. O tada gaunasi, kad grupė skirtingus pomėgius ir charakterius (kurie ne itin trukdo darbe), stengiasi vieni prie kitų prisitaikyti ar kaip nors išgyventi tą “sutvirtėjimui“ skirtą laiką. Matau, kad žiūrėjau šį filmą rugsėjo 15 d., tai vos ne lygiai mėnuo praėjo, o atsimenu labai mažai. Pamenu grybus, nevykėlį komandos vadovą ir tai, kad nei ten labai juokinga buvo, nei įdomu, gal tik pabaiga smagesnė. Tai galop 5/10 ir pažymėjau.

imdb

1123> The Half of It (2020)

Paaugliška romantinė komedija/drama, kurios centre – Elė, drovi, neturtinga, puikius pažymius gaunanti paauglė, uždarbiaujanti iš kitiems rašomų rašinių ar kitokių rašto darbų. Tačiau vieną dieną ji sulaukia bendramokslio Polo prašymo parašyti meilės laišką Ester – populiariausiai ir gražiausiai mokyklos merginai. Tik problema ta, kad ne tik Polas, bet ir pati Elė dūsauja, žvelgdama į Ester. Tad gaunasi kiek kitokia romantinė istorija, nes pabaiga tampa visiškai neaiški. Tačiau, ką kūrėjai ir bandė tikriausiai padaryti, tai nėra vien tik filmas apie romantinius santykius. Labiau apie draugystę, žmonių skirtumus (ne vien apie seksualinę orientaciją kalbu, nes Polas, Ester ir Elė – iš skirtingų klasės “grupelių“) ir tuo pačiu panašumus, savęs suvokimą, tų pačių emocijų įsivardinimą ir atpažinimą, netgi mokymąsi bendrauti. Ir vis dėlto pats filmas buvo blankus ir nuobodokas, net nepasakyčiau, kad juokingas (nors kai kam gal ir bus taip, bet, pavyzdžiui, Polas manęs neprajuokindavo, nes nepaisant jo visų ypatumų, į jį žvelgiau ganėtinai rimtai), filmas prailgo. Bet pabaiga man įtiko.

5/10

imdb

1116> Five Feet Apart / Trys žingsniai iki tavęs (2019)

Truputį liūdnos romantikos anuomet buvau panorusi, tad pasirinkau istoriją apie reta liga sergančius paauglius. Jiems ypač svarbu saugoti save ir nesiartinti prie kitų ligonių, o vienintelė jų viltis – gauti kepenų donorą. Stela visas taisykles, kurių turi laikytis, žino mintinai. Apie savo ligą ji pasakoja ir youtube kanale (kaip tik neseniai kalbėjausi su draugėm, kad vis dar sunku priprasti, kad moderniame kine tiek daug dėmesio skiriama technologijoms. Nes kaip ir logiška, kadangi ir kasdienybėje jų sočiai, bet kine kažkaip pavykdavo to išvengti). Tuo tarpu kitoje palatoje gulintis Vilas visai nesilaiko taisyklių ir trokšta išsivaduoti iš jų ir visas likusias jam dienas praleisti keliaujant ar kaip nors kitaip, svarbu, kuo toliau nuo ligoninių ir taisyklių. Na, ir ką – jie vienas kitą pamato ir netrukus jau viskas aišku, ko link viskas pradės eiti.

Čia kaip kažkada Twilight užkūrė daugelio susidomėjimą vampyrais, sergančių paauglių draugystės pasipylė ar tik ne po J. Green Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos? Beje, knyga Trys žingsniai iki tavęs yra ir lietuviškai, jei kam norėsis išsamesnės istorijos. Tad jei kas matėte mano minėtąjį (o gal ir dar kokį nors, nes yra jų ir daugiau. Atsimenu, kažkurį po penkių minučių išjungiau), tai šiame nieko originalaus nepamatysite, istorijos sudėtos panašiu principu – humoras persipynęs su skausmu ir mirties baime. Naivokas, bet tuo pačiu ir primenantis kiekvienam žiūrovui, kaip mes turime stengtis išnaudoti gyvenimą, kol dar galime, nes niekada nežinome, kas gali nutikti artimiausiu metu. Dar kažką suvirpins širdį ta meilė, kuri, kaip žinome, nei legali, nei ateitį turinti. Aš gal kietoka šioje vietoje, o gal ir per daug visos scenos ir situacijos visur matytos, tai nesuvirpino nieko, bet bendrai – toks pusė bėdos.

imdb

5/10

1100> The Incredible Hulk / Nerealusis Halkas (2008)

Pagal susidarytą sąrašą šis Marvel filmas ėjo po Iron Man, tad susikaupiau ir įsijungiau. Nors Avengers serijoje Halką vaidino Mark Ruffalo, bet jam taip ir neteko Halko suvaidinti asmeniniame filme. Tą paskutinįkart, 2008-aisiais, padarė ne kas kitas, o Edward Norton.

Briusas Baneris – mokslininkas, įgijęs galių tapti visa griaunančiu žaliu dideliu padaru kiekvienąsyk, kai tik supyksta. Visgi jis privalo bėgti nuo JAV valdžios, kuri nori jį pagauti ir panaudoti savo ne patiems geriausiems tikslams. Briusas trokšta surasti priešnuodį, kuris leistų jam vėl būti paprastu žmogumi.

Eh. Nesitikėjau šedevro. Plius Halkas yra tai, ko absoliučiai nepasigesčiau filmuose apie Keršytojus, nes erzindavo tiek jis kaip superherojus, tiek kaip asmuo žmogaus kūne. Nelimpa man jo galios ir asmenybė, nors tu ką, o šitas nuobodus filmas tik tai ir patvirtino. Nes tas visas lakstymas, slapstymasis mane išvargino labiau nei patį veikėją, o kai personažas neįdomus ir net nepadaro nieko, kas jį pagelbėtų pamatyti kitomis akimis, tai ir gaunasi labai labai sunki peržiūra.

5/10, nors nesu tikra, už ką tuos penkis anuomet parašiau. imdb

1079> Wonder Woman 1984 / Nuostabioji moteris 1984 (2020)

Pirmąją dalį žiūrėjau kino teatre, o tokie filmai būtent dideliame ekrane geriausiai ir atsiskleidžia. Tad galbūt ir šį būčiau įvertinusi geriau, bet, na, tiesą sakant, visą filmą peržiūrėjau gal per 2 ar 3 kartus. Pustrečios valandos – daugoka tokiam siužetui. Siužetinė linija gan vidutiniška, motyvai kai kada erzino… Na, tai ir gavosi galop 5/10

imdb

1069-1071> Bridget Jones’s Diary (2001), Bridget Jones: The Edge of Reason (2004), Bridget Jones’s Baby (2016)

Apie pirmąją dalį Bridžitos Džouns dienoraštis bei antrąją – Ties proto riba, esu jau rašiusi, tad šiemet juos žiūrėjau jau antrąsyk. Trečiasis – Bridžitos Džouns kūdikis, buvo nematytas ir tapo priežastimi vėl peržiūrėti du pirmuosius.

Man pirmoji knyga – ta, kurią skaityčiau vėl ir vėl, nors šiaip mano skaitiniuose romantinių komedijų pasitaiko vos viena kita. Bet čia ir visa problema, nes Bridžita Džouns visiems pristatoma kaip smagi komedija, filme irgi koncentruojamasi į romantines arba kuriozines situacijas, bet ten yra kur kas visko daugiau ir rimčiau. Daug pažįstamo. Ir viskas pateikiama su saviironija, kuri kelia šypseną, o kai kada ir graudulį. Todėl nenuostabu, kad ši istorija nepasimetė tarp krūvos panašių knygų.

Pirmasis filmas irgi vienas tų, kuriuos įsijungusi darsyk peržiūrėčiau iki galo (arba nebūtinai iki galo, bet dar nesu išsirinkusi galutinės scenos, ties kuria išjungčiau). Smagus žiūrint net ir antrą kartą, personažai savi, favoritai aiškūs, juokinga ir nesinori užsidengti akių dėl svetimos gėdos jausmo, kaip paskutiniu metu man būna su komedijomis.. Tad rašau 8/10

The Edge of Reason (Ties proto riba) pasirodė prasčiausias iš visų trijų. Nors veikėjai vis dar žavi, bet kai kurios siužetinės linijos – itin keistos ir abejotinos. O gaila. 5/10

Labiausiai smalsu buvo dėl dar nematytos dalies. Buvo įdomu, kokiu būdu vietoj Hugh Grant viršelyje atsirado Patrick Dempsey, intrigavo, kaip čia viskas atrodys prabėgus šitiek metų nuo antrojo filmo. Ir ar iš viso dar yra ką parodyti, pasakyti, ar nebus nueita į šoną su lėkštais bajeriais? Na, ir likau patenkinta. Bridžita neprarado savo šarmo, nors bėgant metams įgijo kur kas daugiau pasitikėjimo savimi. Vyrai dėl jos vis dar kovoja ir sugeba savo geriausias puses parodyti, nesvarbu, kiek ten galima būtų ,,nurašyti“ ant to, kad neįtikinamos situacijos. Čia juk Bridžita. 7/10

imdb: pirmas, antras, trečias.

Anonsas – tik trečiojo.

1057> My Best Friend’s Wedding / Mano geriausio draugo vestuvės (1997)

Moteris sužino apie savo geriausio draugo vestuves – ši žinia padeda jai suvokti apie meilę jam. Tad ji nusprendžia, kad tai – pats laikas jam papasakoti apie savo jausmus.

Hm, reik labai susikaupti, norint prisiminti, kaip ir kas ten buvo. Išliko naivi C. Diaz vaidinama veikėja, kuri, kaip bebūtų, buvo kur kas ryškesnė už J. Roberts veikėją, kuri apart to, kad gerai pažįsta savo draugą, nelabai kuo buvo ypatinga. Nei labai juokinga, nei ten romantikos daug, bet labai džiaugiausi pabaiga. Jei būtų nuspręsta kitaip viską pasukti, atrodytų pernelyg banalu. O čia kaip ir viskas vietoje.

5/10

imdb

1048> Cinderella / Pelenė (2015)

Turėjau vilčių, kad patiks, nes aktoriai visai faini, bet visgi nelipo filmas man. Pasaka puikiai žinoma, bet žiūrint filmą niekaip negalėjau atsikratyti dirbtinumo jausmo, neįtikino manęs visa ta istorija (kad ir kaip keistai galėtų skambėti žodis ,,neįtikino“, kai kalbame apie tokį žanrą.). Vizualiai gražus, bet nieko daugiau.

5/10

imdb

1044> Sid and Nancy (1986)

Faina, kai filmai paskatina daugiau pasidomėti dalykais. Šįkart apie Sex Pistols bosistą Sid Vicious ir jo meilę Nancy. Iki filmo absoliučiai nieko nežinojau apie visą šią istoriją, tad po filmo dar googlinau, nes buvo įdomu, kaip ten viskas užsibaigė.

Būna meilė romantiška, saldi, o būna tokia kaip Sid ir Nancy. Daug punk muzikos, narkotikų, meilės su kontrastingiausiomis jos spalvomis. Kulminacinis įvykis intriguoja, bet pats filmas dėmesį sunkiai išlaikė. Dar kartą įsitikinau, kad nei skaityti, nei žiūrėti į žmones, kurie pagrinde tik vartoja kvaišalus, man nepatinka. Nors personažai šarmo turi, buvo neblogų scenų.

imdb

5/10