Archyvas

Posts Tagged ‘5/10’

993> To All the Boys I’ve Loved Before / Visiems vaikinams, kuriuos mylėjau (2018)


Apie tai, kad vis dar mėgstu karts nuo karto pažiūrėti kokį paaugliams skirtą filmą, esu minėjusi nesyk. Išgirdusi, kad pagal gan populiarią knygų serijos pirmąją dalį sukurtas filmas, kažkurį vakarą ir įsijungiau.

Lara gyvena nuobodų gyvenimą. Kur kas įdomesnis jai atrodo tas, kurį randa skaitomose knygose. Ji turi dėžę meilės laiškų, kuriuos yra parašiusi savo visiems kada nors mylėtiems vaikinams (bet nė vienas apie tai nežino). Tačiau vieną dieną sesuo sugalvoja paįvairinti Laros gyvenimą ir slapta išsiunčia laiškus visiems adresatams.

Nuspėjamas, daug klišių turintis filmas, tačiau tuo pačiu ir visai mielas. Tai nėra durna komedija, o tiesiog gražus paaugliškas filmas – toks, kokio ir buvo tikėtasi, gal netgi blogesnio varianto tikėjausi sulaukti (šiandien bandžiau Every Day žiūrėti, po 20 minučių nusprendžiau neeikvoti savo laiko). Nors vyksta dramos, bet jos gan silpnos, visi faini, besimokantys iš savo klaidų, aišku, yra ir kokia nors mean girl, berniukas saldainiukas, pradžioj buvęs kietuolis, o po to atsiskleidžiantis kitu kampu, toji pati pagrindinė veikėja ir stereopiška – iš drovios nepastebimai tampanti drąsia.

Balą žemesnį rašau vien todėl, kad daug geresnių esu mačiusi, bet šiaip ir šito nenurašau. Gal labai tinkamą vakarą pasitaikė, nes nei kabinėtis norėjosi per daug, nei ką.

5/10

Reklama

992> Ghostland / Incident in a Ghostland / Vaiduoklių žemė (2018)

rugpjūčio 26, 2018 Parašykite komentarą

Priežastis, kodėl žinojau vieną dieną būtinai šį filmą pažiūrėsianti – Pascal Laugier, režisavęs ne tik šį, bet ir senokai matytą, bet itin įsiminusį prancūzų jau kone kultinį siaubo filmą Martyrs. Mačiusieji Ghostland mano aplinkos žmonės sakė, kad filmas turėtų būti mano skonio, tad neliko priežasčių atidėlioti peržiūros.

Pradžia – kaip eilinio siaubo filmo. Tamsus, visokiais keistais daiktais apkrautas apleistas namas, vieniša motina su dviem paauglėmis dukromis atsikraustanti į jį. Jau pirmą naktį joms tenka susidurti su siautėjančiais nusikaltėliais, o motinai – kautis dėl savo ir vaikų gyvybių. Tuomet nusikeliama į ateitį – praėjus šešiolikai metų Betė vis dar prisimena išgyventą košmarą. Dabar ji – sėkminga siaubo romanų autorė, o paskutinė jos knyga – būtent apie tą siaubingą naktį. Tačiau vieną vakarą sulauktas skambutis iš sesers, likusios gyventi motina tame pačiame name, paskatina ją aplankyti artimiausius žmones. Vos ne nuo viešnagės pradžios ima dėtis keisti dalykai.

Daugeliu atžvilgiu šis filmas yra išties neprastas savo žanro (siaubo) atstovas. Nepaisant tam tikrų klišių, be kurių neapsieina nė vienas toks filmas, jau kiek pabodusių (ir vis vien negaliu jų pakęsti) lėlių, stovinčių kiekviename kampe, Ghostland turi ne vieną įdomų sprendimą, netipišką siužeto posūkį. Negana to, jį gali žiūrėti įvairius siaubo filmus mėgstantys žmonės: vietomis vaiduokliškas ir dirbtinai gąsdinantis žiūrovą, vietomis čia ne tai, ką tu manai, na, ir neapsieinama be kiek atviresnių smurto scenų. Ir atrodo, kad man šis bandymas įtikti visiems ir pakišo koją, nes visko buvo per daug, norėjosi mažiau balagano ir didesnio susikoncentravimo ir išsigryninimo, kokiu siaubo filmu jis nori būti. Nors trukmė standartiška tokiam žanrui (pusantros valandos), praėjus pusei laiko ėmiau nuobodžiauti, o pabaiga irgi nepakėlė ūpo.

Kaip minėjau, nėra jis prastas ir netgi vienas originalesnių pastarojo meto siaubo filmų, bet lūkesčiai tikriausiai buvo per daug dideli.

5/10

986> The Perfect Score (2004)


Šeši abiturientai susivienija tam, kad pavogtų baigiamojo testo atsakymus ir tokiu būdu pasiektų aukščiausius rezultatus bei tokiu būdu pasiektų savo norimus tikslus. Taip, siužetas – kaip vieno tų filmų, kuriuos rodydavo (o gal ir dabar rodo) paauglystėje savaitgaliais dienos metu per televizorių. Ir tikrai nebūtų jis pakliuvęs į mano akiratį, jei ne jame vaidinantys Chris Evans ir Scarlett Johansson (prisiminkime Tha Nanny Diaries, Avengers – visai nemažai jie turi bendrų filmų).

Kaip ir galima nuspėti, siužetas paprastas ir nuspėjamas, šiokie tokie moralai pabaigoje, toks teisingas, nudailintas, pamokantis, su šiek tiek humoro, toks, kurį pamačius per televizorių neišjungsi, bet ir tikriausiai įbedęs į ekraną akis nesėdėsi, o šalia ką nors spėsi nuveikti – ar apsitvarkyti, ar pavalgyti.

Žiūriu, 5 jam parašiau, matyt, todėl, kad mielas buvo ir neerzinantis, tad tiek ir palieku. 5/10. Imdb nuoroda čia.

985> Badlands (1973)


Pažiūrėjusi Knight of Cups, užsinorėjau dar kokio nors T. Malick filmo, tik šįsyk rinkausi iš senesniųjų. Tokiu būdu peržiūrėjau daugelio gerai įvertintą Badlands, imdb vidurkis netgi 7,9, kas yra išties nemažai (taip, žinau, kad toli gražu ne visada verta pasikliauti įvertinimais).

Lyg ir romantinis, lyg ir kriminalinis, lyg ir brendimo, savęs ieškojimo drama. Tiek visko telpa į šią istoriją apie paauglę, kuri susidraugauja su vietiniu blogiuku ir galop, neapsikęsdami draudimų būti kartu, jie nusprendžia pabėgti.

Pamėgau šį žodį, bet kad ir šitas filmas – keistokas. Nors yra romantikos, bet viduje kažkaip tuščia, ir atrodo, kad tuščia todėl, kad ir veikėjų viduje – tuštuma, kurią jie bando kaip nors užpildyti. Todėl ir jų nusikaltimai tokie gan keisti, kai atrodo, jog jiems žudymo veiksmas nesukelia jokios emocijos, tai žiūrint nepavyksta nei jų gailėti, nei jų kaltinti – keistas pojūtis nebūti kurioje nors pusėje, bet iš tiesų tesinorėjo stebėti, kaip vyksta ir kokios išvados bus galiausiai padarytos. Veikėjų santykių meile nepavadinčiau, labiau susižavėjimas, noras turėti žmogų ir tikėtis, kad pagaliau su juo pasijaus suprasta (-as) ir padės užpildyti bent dalį tos tuštumos.

Visa bėda, kad jis baisiai nuobodus ir per ilgas (o gal per ilgas, nes nuobodus?). Bet T. Malick braižas jau matosi.

5/10

978-980> Thor / Thor: The Dark World / Thor: Ragnarok (2011-2017)


Kaip kažkada užsiminiau, dar planavau šį bei tą pažiūrėti iki naujausios Avengers filmo dalies peržiūros. Suspėjau tik visus tris filmus apie Torą pažiūrėti, bet tiesą pasakius be jo gal tik Doctor Strange nebent dar būčiau norėjusi suspėti pamatyti. Aptarsiu visas dalis be didelių spoilerių.

Pirmoji dalis – Thor / Toras (2011) – yra gan standartinė pirmoms dalims būdinga istorija, kurios metu sužinomi pagrindiniai faktai apie herojų. Jei nebūtų patikusi ši dalis, tikrai nebūčiau žiūrėjusi kitų, tad jau vien tai rodo, kad man pasirodė visai verta žiūrėjimo kino juosta. Iki šiol pernelyg nekreipdavau dėmesio į Torą, bet šiandien žiūrint trečiąją Avengers dalį teko Captain America dalintis dėmesiu su juo, kadangi personažas pasirodė ir mielas, ir gan smagus (arogancija kai kada būna ir neatstumianti, pasirodo), o ir, neslėpsiu, Chris Hemsworth balsas yra toks, kurio galėčiau klausytis visą laiką. Žinoma, yra ir meilės istorijos kažkiek, čia ir Natalie Portman sutinkama, bet jos istorijoje nieko ypatingo nemačiau, o pats personažas, kad ir bandantis kažką savito parodyt, bet galiausiai liekantis skystokas ir neišplėtotas. Ir o taip, Loki – blogiukas, kuriuo negalima nesižavėti. 7/10

Iš karto po pirmosios dalies įsijungiau antrąją – Thor: The Dark World / Toras 2: Tamsos pasaulis (2013). Ir teko nemenkai nusivilti, nes ši dalis pasirodė nuobodi. Vietomis net suprasdavau, kad kažkur ne ten žiūriu ir ne tą galvoju, nes nebesuprasdavau, kas vyksta. Bet Loki ir Toras vis vien sugebėdavo atkreipti į save dėmesį ir toliau kurti simpatiškus ir smagius personažus. 5/10

Na, ir trečioji dalis – Thor: Ragnarok / Toras. Pasaulių pabaiga (2017), kuri kėlė nemenkai lūkesčių, nes daug kas ją labai gyrė. Čia nebelieka vietos meilei (šios trilogijos atveju – ir puiku), tačiau netrūksta veiksmo ir humoro. Atrodo, kad nuomonės dėl pastarojo dalyko – humoro – išsiskiria. Vieniems kaip tik atrodė jis – didelis filmo pliusas, kitiems – kad jo buvo per daug ir dėl to kino juosta atrodė labiau kaip komedija. Man pačiai kai kada irgi atrodė pernelyg perspausta, net ir nejuokinga, nors kaip ir turėtų būti juokinga, bet kita vertus, vietomis humoras buvo kaip tik smarkiai prajuokinantis. Nemažai dėmesio skiriama ir vienam nuobodžiausių (man) superherojų Hulk’ui, kuris šįsyk visai praskaidrino bendrą atmosferą. C. Blanchett vaidinta blogiukė priminė A. Jolie vaidintą personažą vienoje pasakoje, bet šiaip jau gan neblogai pasirodžiusi. Žymiai geresnė dalis už antrąją, čia net klausimų nekyla. Bet kad būtų absoliučiai sužavėję, irgi nepasakyčiau. Smagi pramoga ir tiek, ko daugiau iš tokių filmų tikėtis. 7/10

936-941> The F Word / What If (2013), Love & Other Drugs (2010), Endless Love (2014), Friends with Benefits (2011), Love & Friendship (2016), Ghost World (2001)

rugpjūčio 16, 2017 Parašykite komentarą

Antras iš eilės įrašas, kuriame sudedu keletą filmų. Pirmąsyk dėdama teisinausi tuo, kad jie jau buvo po kartą aptarti čia. O dabar teisinuosi tuo, kad dėl apsileidimo prisikaupė nemažai peržiūrėtų filmų ir keletas serialų. Visa bėda, kad dalis filmų – tokie, apie kuriuos tiesiog nelabai turiu ką pasakyti. Žanras vienodas – romantiniai, vieni labiau draminiai, kiti – labiau komedijos, bet visi tokie, kad žiūrėdavau ir galvodavau, kad ne veltui užsinorėjusi šio žanro filmų karts nuo karto įsijungiu jau seniau matytus, nes ką naujo bandau, vis kažkas ne to. Taigi, čia toji krūva filmų ir bus. Po to laikui bėgant atsiras jau ir vertesnių dėmesio kino juostų bei keleto ,,ant bangos“ esančių serialų šiokios tokios apžvalgos atskiruose įrašuose.

936. The F Word / What If (2013)

Romantinė komedija, Kanada, Airija. Sudomino dėl Zoe Kazan, ne vieną filmą su ja mačiau ir visur į ją tiesiog įdomu būna žiūrėti. Daniel Radcliffe man asmeniškai nekelia kažkokio susižavėjimo, bet žinau, kad jo gerbėjų yra tikrai daug. Filmo esmė – nusivylę santykiais žmonės susipažįsta, tampa geriausiais draugais, o kaip baigiasi, patys įtariat. Filmas paremtas pokalbiais, kas vėlgi paprastai man pliusas (Before… trilogijos pirmos dalies visgi nepavyko ,,damušti“, kad ir kaip giriama), bet šįsyk buvo absoliučiai neįdomu. Detalių net nepasakosiu, juolab, kad mažai kas galvoje išlikę, bet žiūrėjau ir galvojau, kada gi čia kas nors normaliau pasirodys. 4/10 išspaudžiau visgi.

937. Love & Other Drugs / Meilė ir kiti narkotikai (2010)

Romantinė komedija, drama, JAV. Čia irgi buvo panašiai – gan pusėtinai įvertintas, Jake Gyllenhaal, Anne Hathaway – neprastas duetas, tad turėjo būti pats tas tam romantikos pritrūkusiam vakarui. Deja. Ši istorija, pasakojanti apie Parkinsonu sergančią merginą ir, šių dienų žodžiais, vaistų pardavimo vadybininko draugystę. Vėlgi, noras būti draugais, nors greitai aišku, kad nė velnio taip nebus. Dar toji liga šalia ir iš to kylančios dramos. Bet jau taip nuobodu buvo ir erzino, kad iš viso nesuprantu, kaip visą pabaigiau. 2/10

938. Endless love / Begalinė meilė (2014)

Romantinė drama, JAV. Dar viena Romeo ir Džiuljetos tipo istorija, kai įsiplieskia didelė meilė, bet tėvai prieštarauja (tiesa, tik vienos pusės). Daug kančių, pereinančių į nemenkas dramas. Girdėjau, kad knyga kur kas sunkesnė emociškai, ten dar daugiau vienam veikėjui stogas važiuoja dėl šios situacijos. Aktoriai – tiesiog simpatiški (Gabriella Wilde, Alex Pettyfer), kokių ir norisi tokiems filmams. Tik pati istorija ir jos pateikimas vėlgi nesudomino. 3/10. Tiesa, Shana Feste, šio filmo režisierė, taip pat režisavo ir kadaise gan patikusius filmus Country Strong bei The Greatest.

939. Friends with Benefits / Draugiškas seksas (2011)

Romantinė komedija, JAV. Šitas vėlgi su gan padoriu kaip tokiam žanrui imdb balu, dar atsiliepimų irgi neblogų teko girdėti, bet vėlgi nusvilau. Siužetas  vėlgi apie draugus, kurie nesusišneka, ar jie nori tik draugais būti, ar kažko artimesnio. Pradžioje gal kiek linksma, po to jau visai nebejuokinga, nuobodu, net laiko užmušimui netinka. 3/10

940. Love & Friendship (2016)

Jei iš prieš tai buvusių tikėjausi tiesiog kažko linksmesnio ar paprasčiausiai gražios istorijos, bet nebūtinai įsimenančios, prieš įsijungdama šį buvau kone įsitikinusi, kad man jis patiks. Ir todėl tikriausiai labai nuvyliau. Kostiuminė romantinė drama, komedija (Airija, Olandija, Prancūzija) pagal J. Austen, motina bando supiršti dukrą su vyru, kuris bus patogus dėl kraičio, dukra nenori, na, ir ten dar visokiausios dramos. Dialogai neprasti, tokie Austen’iški, bet pats siužetas, atomazga, pabaiga – viskas absoliučiai nepatiko. 2/10

941. Ghost World / Vaiduoklių paasaulis (2001)

Komedija, drama, JAV, Vokietija, Didžioji Britanija. Šis – kiek kitoks, romantinės pusės mažai, daugiau – savęs paieškų, paprastos draugystės, daugybė ironiškų dialogų ir netipiškų draugysčių. Geriau žiūrėjosi nei bet kuris, esantis aukščiau, bet vis tiek nieko ypatingo. Tiesa, aktoriai stiprūs – Steve Buscemi, Thora Birch, Scarlett Johansson. 5/10

919> Before We Go (2014)


before

Rež.: Chris Evans
Vaidina: Chris Evans, Alice Eve, Emma Fitzpatrick
2014 m., JAV, 95 min
Žanras: romantinė komedija, drama
imdb nuoroda čia.

Ir galiausiai po visos krūvos siaubo filmų buvau įsijungusi net ir paprasčiausią romantinį filmą. Skaičiau komentarų, kuriuose žmonės kaltino šio filmo kūrėjus plagiatu, nes labai panašu į Before Sunset/Sunrise/Midnight trilogiją. Man tai kas, esu šios trilogijos tik antrą dalį mačiusi. O pamačiusi, kas vaidina (Chris Evans, kuris, beje, ir režisavo šį filmą), tai tik permečiau akimis anotaciją ir tiek, nes maždaug koks skirtumas apie ką, romantinis, neatrodo iš tų persmelktų nejuokingo humoro, su simpatiškais aktoriais. O būtent to ir norėjosi.

Nikas – kenčiantis dėl nelaimingos meilės ir planuojantis dalyvauti muzikinėje perklausoje. Bruk – patyrusi vyro neištikimybę, bet skubanti pas jį tam, kad išgelbėtų santuoką. Nikas ir Bruk susitinka vėlai vakare ir įvairių sutapimų dėka praleidžia kartu naktį – kalbėdami, vaikštinėdami, patirdami vieną kitą nuotykį.

Tad tikriausiai supratote, kad tai filmas, kuriame veiksmo galima sakyti nėra, daug pokalbių, laikas ribotas – viena naktis, tad yra nemaža tikimybė, kad viskas po tos nakties ir užsibaigs, du nepažįstamieji išsiskirs ir leisis į savo gyvenimus atskirai, todėl žiūrėjau ir svarsčiau, negi šiems taip gerai limpantiems žmonėms (vadinamoji chemija tarp abiejų aktorių išties buvo gera) bus skirta išsiskirti? Apskritai, pats žanras fainas, o ir aktoriai tempė šį filmą į viršų išties gerai. Man gal tik norėjosi vietomis labiau įtraukiančių pokalbių bei panaikinti kai kuriuos nutikimus, kurie sukeldavo nenatūralumo jausmą. O juk natūralumas tokiuose filmuose – svarbiausia. Pabaiga? Manau, viskas su ja gerai. Ypač paskutinė scena, suteikianti idėjų, kas gali įvykti toliau.

5/10