Archyvas

Posts Tagged ‘6/10’

954> A Monster Calls / Septynios minutės po vidurnakčio (2016)


Rež.: J.A. Bayona
Vaidina: Lewis MacDougall, Sigourney Weaver, Felicity Jones
2016 m., JAV, Didžioji Britanija, Ispanija, 108 min
Žanras: fantastinė drama
imdb nuoroda čia

Puiki knyga, kurią rekomenduoju perskaityti. Išgirdusi, kad bus ir filmas, apsidžiaugiau, bet kai jis pasirodė, noras pažiūrėti ir dingo. Įsijungiau netikėtai, kai reikėjo surasti kažką, ko ne tik aš, bet ir draugė nebūtų mačiusi. Rezultatas gavosi toks, kad draugė praverkė dalį filmo, o aš taip ir likau nė kiek nepaveikta. Bet čia vėlgi besitęsianti mano keista būsena matyt, kai filmai nebeišjudina nieko viduje.

Berniuko mama sunkiai serga, jis privalo apsigyventi pas močiutę. Ir štai jį ima lankyti monstras, kuris jam pasakoja istorijas. Tačiau iš tiesų į visą šią istoriją galima pažvelgti visai kitaip, t.y. susieti monstrą, jo veiksmus su berniuku, jo pasąmone ir kt. Viskas priklauso nuo to, kaip į viską pažiūrėsite.

Vietomis gal kiek baugokas, vietomis atrodo kaip pasaka, liūdnas filmas, bet gražiai pastatytas.

6/10

Reklama

953> Saul fia / Son of Saul / Sauliaus sūnus (2015)


Rež.: László Nemes
Vaidina: Géza Röhrig, Levente Molnár,
2015 m. , Vengrija, 107 min
Žanras: karinė drama
imdb nuoroda čia.

Ir pati nežinau, kada bus koks prašviesėjimas, bet pasidariau nejautri kine rodomoms istorijoms, kad ir kokios jos bebūtų. Štai kad ir šis. Filmas apie žydą, kuris koncentracijos stovykloje nori slapta palaidoti vaiko kūną pagal papročius su besimeldžiančiu rabinu šalia. Tobula istorija besiliejančioms ašaroms, taip prieš kurį laiką, bent man atrodo, būtų ir man nutikę. Bet visą filmą peržiūrėjau ramiu veidu. Gal kiek lėtokas, gal kiek blankokas, nors žvilgsniai nemenkai kartais kalbėdavo ir atrodydavo, kad jau dar geriau suvaidinti to momento nebūtų įmanoma.

Vertinimas, kurį artimiausiu metu (kadangi ir vėl prisikaupė nepaminėtų filmų) dar nesyk išvysite – 6/10

O šiaip filmas laimėjo Oskarą geriausio metų užsienio filmo kategorijoje.

952> Starry Eyes (2014)


Rež.: Kevin Kolsch, Dennis Widmyer
Vaidina: Alex Essoe, Amanda Fuller,
2014 m., JAV, Belgija, 98 min
Žanras: fantastinė siaubo drama
imdb nuoroda čia.

Ir pagaliau keletą mėnesių besitęsianti nesibaigianti peržiūrėtų, bet neaptartų filmų eilė bus užbaigta. Starry Eyes – kol kas paskutinis matytas filmas, į kurį siūlau atkreipti dėmesį tiems, kas mėgsta siaubo filmus. Net nebepasakysiu, kas būtent sudomino tiek, kad susiradau jį ir tą pačią dieną peržiūrėjau, bet tuo džiaugiuosi (nepaisant įvertinimo, kurį, rodos, jau ilgą laiką nesiseka nė vienam filmui perlipti).

Sara – jauna aktorė, kuri nesėkmingai bando įsitvirtinti Holivude. Laukdama, kol pagaliau jai pasiseks atrankose ir gaus bent kokį vaidmenį, ji dirba padavėja kavinėje, o laisvalaikį leidžia su kambarioke bei jos draugais, kurie atrodo gan tolimi Saros pažiūroms. Vieną dieną jai pasiseka – ją išsirenka vaidmeniui filme, o Sara sutinka padaryti viską, ko tik paprašys.

Iš pradžių atrodęs keistas, toks gan nemalonus (pagr. veikėja turi polinkį rautis plaukus, kai tik kas nepasiseka), taip ir norėdavosi nusukti akis, kad ir nieko tokio ypatingo nevyko ekrane. Net ir gal kiek lėtokas vietomis pasirodė, ypač pirmoje filmo pusėje. Bet kuo toliau, tuo įtampa kilo, keistumų vis daugėjo, atmosfera išlaikyta nuo pradžių iki pat galo panaši, bet į pabaigą jau visai, atrodo, nebevaldė kūrėjai fantazijos, nes ko tik ten nevyko. Kai draugė, atrašydama į mano žinutę su krūva jaustukų paklausė, kas ten vyksta, atsakiau, kad bele kas. Nes iš tiesų – visko daug, greitai, žiauriai, kruvinai. Pati pabaiga – lyg galutinis taškas, padėtas švariai, be jokių priekaištų vizualiniu išpildymu.

Filme dėmesys koncentruojamas į šlovės troškimą, karjeros siekimą, pavydą, pastangas, stresą, pereinantį kone iki beprotybės, net ir ironijos, nukreiptos į Holivudą, galima išvysti. Kam patinka vizualiai gerai pastatyti filmai su tamsia atmosfera, kurie nesibaido šiek tiek kraujo bei nori kiek įdomesnio siužeto siaubo žanro kino juostos, drąsiai siūlau bandyti įsijungti.

6/10

951> The To Do List / Sekso abėcėlė (2013)


Rež.: Maggie Carey
Vaidina: Aubrey Plaza, Johnny Simmons, Rachel Bilson, Connie Britton
2013 m., JAV, 104 min
Žanras: romantinė komedija
imdb nuoroda čia.

Lietuviškas pavadinimas niekad nebūtų nors kiek sudominęs, kad įsijungčiau filmą. Net ir anotacija neatrodė įdomi ar verta dėmesio, nes galima buvo tikėtis tiesiog kvailos, pošlos komedijos, kurių nemėgstu. Bet visai atsitiktinai pamačiau, kad Aubrey Plaza vaidina, taip ir užkibau. Pamatysiu, kad neįmanoma net žiūrėti, tai ir išjungsiu (man vis dar sunku tą daryti, bet pastaruoju metu visai jaučiasi progresas).

Brendė jaučia spaudimą iš aplinkinių dėl to, kad į koledžą pateks be jokios seksualinės patirties, todėl sudaro sąrašą, ką turi nuveikti per vasarą, bei imasi plano įgyvendinimo.

Kieta toji Brendė, nes pradžioje atrodo, kad ji turėtų būti visiškai drovi ir nedrąsi mergina, bet jau kai užsibrėžė tikslo – ir drąsa atsirado, ir įžūlumas. Neretai toks greitas pokytis kliūtų, bet tik ne šiame filme. Iš tiesų tai pirmas tokios tematikos filmas, kuris prajuokino tiek sykių. Kad ir durnas, kad ir vietomis nelogiškas, kad ir humoras maždaug ties viena tema tik apsistojęs, kad ir veikėjai stereotipiniai, bet viską sudėjus gavosi durnai smagi kino juosta. Ne, nemanau, kad jungsiuos visokius amerikietiškus pyragus ir kitas panašias komedijas, bet šitą pažiūrėjusi likau gan patenkinta, kiek tik įmanoma būti patenkintai žiūrint tokios tematikos filmą.

6/10

950> S-21, la machine de mort Khmère rouge / S21: Raudonųjų khmerų mirties mašina(2003)


Rež.: Rithy Panh
2013 m., Kombodža, Prancūzija, 101 min
Žanras:
karinis, istorinis, dokumentinis
imdb nuoroda čia.

Šiais metais pasisekė bent į vieną Nepatogaus kino seansą nueiti. Kaip teigiama anotacijoje: S21 – kalėjimas, veikęs Pnompenyje valdant Pol Potui. Per ketverius metus, siekdami išgauti netikrus prisipažinimus, kalėjimo prižiūrėtojai (daugelis jų – nepilnamečiai) nukankino ir nužudė daugiau nei 10 tūkst. žmonių. Visgi keliems kaliniams pavyko išsigelbėti. Du iš jų – Van Nath ir Chum Mey – filme grįžta į buvusią kalinimo vietą (dabar – genocido muziejų) ir stoja akistaton su kankintojais, kurie šiandien save laiko aplinkybių aukomis.

Apskritai, filmas įdomus ir žiaurus, kadangi pasakojama apie kankinimus, matome žmones, kurie tuo užsiėmė, galop matome patalpoje tuos, kurie kankino ir žudė kartu su tais, kuriems pavyko išgyventi. Galiu tik įsivaizduoti, kaip jiems sunku buvo stoti prieš kameras ir pasakoti tai, kas įvyko kad ir jau senokai, bet yra pernelyg įsirėžę į atmintį ir palikę žaizdas, kurios niekad neužgis. Filme žiaurumus išgyvenę asmenys pasakoja apie tai, ką teko patirti, o tie, kurie dirbo prižiūrėtojais, kalbėjo tiek apie priežastis, kodėl jie tuo užsiėmė, tiek pasakojo bei rodė, kaip vykdavo kasdien jų darbas.

Ir viskas būtų kaip ir neprastai, bet norėjosi dar daugiau abiejų pusių išgyvenimų, kalbėjimo apie tai, kokia situacija buvo apskritai, susijusi nebūtinai su tais keliais žmonėmis, kurie buvo kalbinami, bendresnės informacijos apie tai, kaip buvo renkami prižiūrėtojai, gilesnio pažiūrėjimo į viską, kas dėjosi, nes dabar laikas buvo gaištamas su bereikšmiu puolimu ir bandymu prisikasti iki kito sąžinės, todėl vietomis ir nuobodoka jau darėsi, ir pagaudavau save nebežiūrinčią į titrus, o kažkur visur kitur mintis nukreipusią.

6/10

949> Au revoir les enfants (1987)


Rež.: Louis Malle
Vaidina:  Gaspard Manesse,
Raphael Fejtö
1987 m., Prancūzija, Vokietija, Italija, 104 min
Žanras: karinė drama
imdb nuoroda čia.

Šis tas rimtesnio. Drama, nukelianti į Antrojo pasaulinio karo metus, Prancūzijos internatinę mokyklą, kur gyvena ir mokosi berniukai, prižiūrimi kunigų. Atvykęs naujokas po truputį išsiaiškina didelę su bendramoksliu susijusią paslaptį, kuri saugoma visos mokyklos bendruomenės.

Nominuotas dviems Oskarams, turintis neprastą balą imdb ir visai netyčia kažkur pastebėtas bei susirastas, o galop peržiūrėtas, bet visgi lūkesčių nepateisinęs filmas. Istorija jautri, vieną tų gražių, bet liūdnų, susijusių su karo absurdu ir visomis bereikšmėmis mirtimis. Tik man kažkaip prailgo, emocijų irgi nebuvo kažkokių ryškesnių, nors atrodo, kad seniau ramiai tokios tematikos filmų tiesiog nepavykdavo peržiūrėti. Arba senstu, arba išties kažkaip silpnokai man viskas pasirodė.

6/10

948> Me Before You / Aš prieš tave (2016)


Rež.: Thea Sharrock
Vaidina: Emilia Clarke, Sam Claflin,
2016 m., JAV, Didžioji Britanija, 106 min
Žanras: romantinė drama
imdb nuoroda čia.

Kai skaičiau knygą (prieš pusantrų metų maždaug), buvo tiesiog smalsu pamatyti, kodėl žmonės šį romaną taip skaito ir perka. Perskaičiau, nesužavėjo, tai numojau ranka ir į filmą, nors įtariau, kad jis bus gražiai pastatytas. Dabar gi čia kai kažkada užsinorėjau kažkokios meilės – seilės (taip, žinau, filmas ne tik apie tai), prisiminiau apie šitą ekranizaciją ir pamaniau, kad pats metas pamatyti.

Lu įsidarbina prižiūrėti paralyžiuoto Vilo, kuris gyvena su tėvais, apsuptas prabangos ir rūpesčio. Tačiau visa aplinka nublanksta prieš prisiminimus apie tai, koks jis buvo prieš avariją – aktyvų gyvenimo būdą propagavęs ir adrenaliną jausti mėgęs vyras. Lu išsikelia tikslą parodyti jam, kad gyvenimas gali būti prasmingas ir gražus.

Kaip ir minėjau, filmas pastatytas išties gražiai. Patiko, kaip buvo išpildyti visi Lu kostiumai, kadangi šiuo atžvilgiu turėjau nemažų lūkesčių. Scenos nufilmuotas jaukiai, nepagailėta gražių vaizdų. Dialogai dar irgi ne iš pačių blogiausių. Be abejo, simpatiški aktoriai. Iki pilnos laimės pritrūkti gali nebent detalesnės ekranizacijos, nes filme vis vien daug dėmesio skirta meilės perpildytiems žvilgsniams, prisilietimams ir kt., kai knygoje, kiek pamenu, labai vėlai visa tai atsirado. Pati istorija, be abejo, iki galo nesužavėjo, bet čia ir taip buvo aišku, kadangi ir knyga įspūdžio nepaliko. Na, kad ir visad besisukantis klausimas – o tai kaip viskas būtų buvę, jei jis nebūtų pertekęs pinigais? Visos tos kelionės, pramogos iš karto būtų nebeprieinamos. Pasirinktas lengviausias kelias pateikti tokią istoriją, pasitelkus būtent tokiose aplinkybėse gyvenantį personažą. Visgi pliusas už keliamus aktualius klausimus, filme gal nelabai ryškiai, bet artėjant į pabaigą nori nenori jie tampa svarbiausiais.

Žiūrėti galima, mielas akiai, kažkam gal ir ašarų pakalnės bus. 6/10