Archyvas

Posts Tagged ‘6/10’

1050> Westwood: Punk, Icon, Activist / Westwood: pankė, ikona, aktyvistė (2018)


Dokumentinis filmas apie dizainerę V. Westwood (imdb) tapo pirmuoju filmu, kurį po karantino žiūrėjau kine. Man tai pasirodė pasakojimas ne kiek apie Westwood, jos pasaulėžiūrą, gyvenimo būdą, o apskritai apie mados industriją, apie tai, kas vyksta užkulisiuose, kiek visko įvyksta, kol galiausiai sukuriamas galutinis produktas, kuris parodomas ant scenos, apie tai, su kuo susiduriama prekybos vietose, kiek įmanoma viską sužiūrėti, nepaliekant to, kas svarbiausia – savų įsitikinimų, kokybės, masinės gamybos vengimo, – užnugaryje. Vietomis įdomu, o vietomis didesnio išsamumo norėjosi. O pati Westwood – spalvinga asmenybė, tik vietomis atrodydavo, kad arba ne tokiais klausimais, kokių ji norėjo, ją kalbindavo, arba apskritai nelabai nusiteikusi bendradarbiauti buvo, nes intarpuose, kai būdavo ji kalbinama, neretai pasijausdavo jos nenoras kažką pasakoti. Labai nesigilinau, bet rodos, kad ji filmą žiūrėti atsisakė, tai gal visgi ir buvo kažkokių nesutarimų.

6/10

1039> Sleepless in Seattle / Nemiegantys Sietle (1993)


Sleepless in Seattle turi nestandartinį siužetą ir tai yra nemenkas privalumas. Tom Hanks vaidina vienišą tėvą, kuris vis neatsigauna po žmonos mirties. Jo sūnus paskambina į naktinę radijo laidą ir pasako, kad norėtų, jog tėtis susirastų naują žmoną. Visai priešingoje JAV pusėje gyvenanti Anė atsitiktinai išgirsta šią laidą ir kartu su tūkstančiais kitų moterų lieka neabejinga jautriam berniuko tėčio pokalbiui. Kurioje vietoje tas nestandartiškumas, gal nesiplėsiu, bet maloniai nustebino. Yra neblogo humoro, daug kalbama apie An Affair to Remember (šiaip išduodama ir daug turinio, bet vis tiek susidomėjau). Kai kurie keisti pasirinkimai (na, kad ir ta scena su abiem veikėjais, stovinčiais priešingose gatvės pusėse ir spoksančiais vienas į kitą) sumažino įspūdį. Tiesa, sėkmingai išvengiama visų dažnam romantiniam filmui būdingų konfliktų tipiškose vietose, visi ramiai priima viską, kas tik nutinka. O pabaigoje, kad ir nuspėjau, kaip viskas baigsis, vis tiek tą akimirką, kai Anė bėgo, įtampos šiek tiek pajaučiau.

imdb

6/10

1032> Crazy Rich Asians / Pasakiškai turtingi (2018)


Atsimenu, kad šį filmą labai gyrė tiek kritikai, tiek žiūrovai. Man buvo kiek keista matyti tokio žanro filmą giriamą, bet visko pasitaiko, galvojau, gal pagaliau sukūrė normalią romantinę komediją? Pažiūrėjau tik šiemet, bet to viso triukšmo ir nesupratau. Na gerai, šiek tiek supratau, nes visgi aktoriai – azijiečiai, o ne kokie jau daug kartų matyti Holivudo aktoriai. Dar ir pats siužetas kiek kitoks, nes čia visa problema – pinigai ir jų kiekis. Tad iš to kyla baisiai daug visokių intrigų, dramų, kurias kai kada smagu žiūrėti, bet visgi nieko ypatingo. Tiesa, pastatytas kokybiškai, gražūs vaizdai, neprailgsta ir gan smagiai susižiūri.

imdb

6/10

1029> The Dreamers / Svajotojai (2003)


Antrasis (ir paskutinis) sausio filmas buvo The Dreamers. 1968-ųjų gegužę Paryžiuje vykę studentų streikai suveda paryžiečius brolį ir seserį su amerikiečiu studentu. Taip užsimezga draugystė, lydima prieštaringų nuomonių apie vykstančius neramumus, bei skirtingo požiūrio į tarpusavio bendravimą.

Filmas keistas. Keistumas nėra visada blogai, šiuo atveju – irgi. Traukė dėmesį brolio ir sesers atsipalaidavimas, visiškas laisvumas vienas prieš kitą (elementariausias pavyzdys – miegojimas kartu visiškai nuogiems, kitką pamatysite nusprendę filmą pažiūrėti), netgi ne tik prieš kitą, bet ir į jų kasdienybę įtrauktą amerikietį. Veikėjai paskendę savame pasaulyje, kur galioja visai kitos taisyklės (arba negalioja beveik jokios), todėl net ir jų dalyvavimas streikuose ar piktinimasis esama padėtimi – primena labiau žaidimą, o ne norą gyventi geriau kaip daugeliui kitų. Nuogo kūno yra nemažai, bet vos tik susipažįstama su personažais ir visa jų kasdienybe, visai nebetrikdo ir netgi kitaip šio filmo nebeįsivaizduočiau. Atrodo, kad žiūrovui neretai lemta pereiti tas visas stadijas, kurias perėjo vienas iš veikėjų – amerikietis, pradžioje labai įtariai žiūrėjęs ir drovėjęsis, o po to persilaužęs ir prisidėjęs prie jų.

Labai nustebino (vėlgi, gerąja prasme), kiek daug dėmesio skirta kinui. Veikėjai kalba apie jį, vaidina ir spėlioja scenas, netgi kai kurie veiksmai lydimi vaizdų iš kokios nors kino juostos. Patiko ši idėja.

Laikas neprailgo, buvo įdomu stebėti šį keistą, bet įtraukiantį siužetą, aktoriai idealiai tiko, bet galiausiai pabaigoje taip ir likau nusivylusi. Man taip ir norėjosi klausti: tai kas iš to? Nes atrodė, kad grįžtama į pradžią, lyg koks sapnas čia būtų buvęs. O norėjosi kitokio išrišimo. Nebuvau sugalvojusi,kokios būtent pabaigos norisi, bet žiūrint filmą tikrai lūkesčiai kilo, nes buvo visai neaišku, kaip viską užbaigs. Na, ir tuomet gavosi, kad galop kažkaip man ir pritrūko prasmės (nors žinau, kad ne visada jos reikia ieškoti).

Neabejotinai įsimintinas, bet dėl pabaigos balas krito.

6/10

1026> Star Wars: Episode IX – The Rise of Skywalker / Žvaigždžių karai. Skaivokerio iškilimas (2019)


Naujausia Žvaigždžių karų dalis. Su kolege nukalbėjau, kad nepriklausomai nuo atsiliepimų tie, kurie jau žiūri šią seriją, pažiūrės ir naujausią filmą. Ir kasmet darysis visų dalių maratoną namie, nepriklausomai nuo to, kad kai kurie silpnesni ir to n-tojo karto nelabai verti. Tad ir naujausią dalį žiūrėdama galvojau, kad ir visai juokingas, ir gražiai pastatytas, ir veiksmo nepritrūko man, kai kurie personažai laukiami ir išsiilgti. Asmeniškai man nepatiko Lėjos įtraukimas, galėjo kažką kitą sugalvoti ten, kur ji kažką lemtingesnio atliko. Patį siužetą dvejopai vertinu, kažkur ir akys merktis pradėjo, ir pabaiga tokia skystoka, ir praėjo tik savaitė, o filmas beveik išgaravęs iš galvos. Bet bendrai žiūrėti galima. Ir jei kokiam Star Wars žiūrėjimo maratone dalyvaučiau, pažiūrėčiau darsyk.

6/10

1020> Men in Black II / Vyrai juodais drabužiais 2 (2002)


Seniau purtydavausi, kad televizoriaus tai tikrai nereikia, bet kartais jis man visgi patinka. Senukas stovi ir netrukdo kambary, o kartais ir praverčia. Pavyzdžiui kai tvarkantis pamatau, kad kažkokį filmą, kuris visai domina, rodo. Tokiu būdu pamačiau ir antrąją dalį apie vyrus, juodais drabužiais. Pirmąją mačiau prieš kurį laiką ir patiko ji man, bet antrosios taip ir neprisiruošiau žiūrėti, gal dėl komentarų, kad ji vos ne prasčiausia iš trijų (jei neskaičiuotume naujausios dalies, kurios taip ir nemačiau, nors buvo planų gal net į kino teatrą eiti).

Visi pavojuje dėl blogiuko ateivio ir Agentui J prisireikia buvusiojo kolegos Agento K, kuriam buvo išvalyta atmintis, pagalbos. Ar prastesnė už pirmąją dalį? Tikrai taip. Bet jei vis norėdavau nutraukti darbus ir atsisėsti pažiūrėti (reklamos puikiai tinka grįžimui prie tvarkymosi), tai reiškia, kad visgi sugebėjo įtraukti ir gan smagiai susižiūrėjo.

Žiūrėtas rugpjūčio pabaigoje. Ir beliko tik šiandien matytą filmą, dėl kurio ir prisiruošiau visus kitus seniau matytus aprašyti, apkalbėti. Serialams gal kitąsyk laiko atseikėsiu.

6/10

1018> Premières vacances / Our Happy Holiday / Mūsų pirmosios atostogos (2018)


Žinot tą jausmą, kai žiūrint kino teatre filmas atrodo daug įdomesnis nei būtų, jei žiūrėtume tiesiog per televizorių ar kompiuterio ekrane? Tai su šia kino juosta man sunku vien todėl, kad per/po filmo galvojau, kad taip, ši komedija išties smagi, viena geresnių romantinių iš tų, kurias teko matyti. Bet savaitės bėgo, o mano nuomonė apie filmą vis prastėjo. Tai sustojau ties 6/10.

Mūsų pirmosios atostogos – ne tas filmas, kurio eičiau žiūrėti į kino teatrą, bet ko tik dėl kompanijos ir noro pabūti su tam tikrais žmonėmis nepadarome. Tiesa, kadangi žinojau, kad tai – prancūziška komedija, vyliausi, kad bent bus smagu, nes prancūzai kažkaip labiau šiame žanre pasižymėję. Na, ir buvo smagu. Pagrindiniai veikėjai susipažįsta per tinder ir po pirmojo susitikimo nusprendžia kartu paatostogauti. Ne bet kur, o į Bulgariją. Jau greitai ima ryškėti abiejų personažų skirtumai, tad atostogos nusimato smagios. Jei ne patiems veikėjams, tai bent žiūrovams.

Net ir dabar negaliu sakyti, kad filmas buvo prastas. Na, ne, tikrai buvo juokingų momentų, gero humoro, ne visada ir stereotipai ir klišės, kurių pilnas siužetas, erzino. Bet kita vertus, neretai tie juokeliai – itin primityvūs, dėl klišių ir stereotipų naudojimo (mamyčiukas, mėgstantis viešbučius ir patogumus, bei savarankiška moteris, mėgstanti susipažinti su lankomos šalies tradicijomis, maistu bei atsipalaiduoti ir paprasčiau į viską žiūrėti) viskas itin nuspėjama.

Bet šiaip jau mėgstantiems standartines romantines komedijas, gal net turintiems panašios patirties (ar besiruošiantiems pirmąsyk išvykti atostogų) rekomenduočiau.

1010> Captain Marvel / Kapitonė Marvel (2019)


Pažiūrėjau, kad mačiau šį filmą maždaug prieš mėnesį (man rodos, tai buvo viena iš pirmųjų dienų, kai jį pradėjo rodyti kino teatruose). Ne už kalnų ir didysis metų įvykis – Avengers finalinė dalis, kurią žiūrėsiu premjeros vakarą, o tai tikrai pridės savotiško šventiškumo. Tikiu, kad ten bus gerai.

O kalbant apie Captain Marvel, buvau kiek nusiteikusi prieš filmą. Nors Brie Larson man pažįstama kaip talentinga aktorė, mačiau ją ne vienoje kino juostoje, bet niekaip negalėjau jos įsivaizduoti šiame vaidmenyje. Tad nemaniau, kad ir į kiną eisiu, bet gavosi, kad nuėjau ir buvo ganėtinai smagu.

Smagiausia dalis buvo ta, kad pradžioje žiūrėdama galvojau, kad bus vienaip, o eigoje viskas pasisuko kiek kitaip ir tas taisyklių pakeitimas kiek pakeitė visą reikalą, t.y. pagerino bendrą įspūdį. Apie pačią Captain Marvel nuomonė išliko panaši į išankstinę, kurią susidariau ir iš anonsų, nes ji tokia per daug medinė (statiška), kažkaip neįsipaišo į bendrą Marvel personažų šutvę, bet žiūrėdama likau kiek atlaidesnė jai ir dėmesį sutelkiau kitur. Šiaip pasidžiaugti galės tie, kurie laukia stiprių moterų vaidmenų, nes šiame filme veikėjos išties toli gražu nėra tik gražios puošmenos. Humoras vietomis neblogas, dar labai smagi istorija su katinu yra (jis man truputį viso filmo gelbėtojas pasirodė), Jude Law buvo seniai matytas, mačiau, daug kas serialą, kur jis berods popiežių vaidina, giria, gal kada užmesiu akį.

Buvo veiksmo, buvo istorija su paaiškinimais, iš kur toji Captain Marvel atsirado (su visokiais atsiradimais Žemėje ir bandymais suprasti, kaip viskas veikia, kažkas panašaus į Thor’o pirmą filmą), kaip susitiko su Nick Fury ir kas nutiko pastarojo akiai. Visai įdomu, bet kažkaip po mėnesio jau ir išblukę beveik viskas. Tai 6/10 ir palieku.

991> X-Men: Apocalypse / Iksmenai: Apokalipsė (2016)

26 rugpjūčio, 2018 Parašykite komentarą

Tikriausiai galėčiau suskaičiuoti ant rankų pirštų visus kartus, kai buvau įsijungusi televizorių per pastaruosius metus. Bet po to, kai visai džiaugsmingai atsitiktinai per televizorių buvo darsyk peržiūrėta Captain America pirmoji dalis (atskiro įrašo nedarysiu, nes vertinimas nepakito, kaip ir nuomonė, kad tai mielas ir šiaip fainas pramoginis filmas), kurį laiką vis žvilgteldavau į programą, ką rodo savaitgaliais televizijos kanalai. Tokiu būdu kažkurią liepos dieną užtikau X-Men: Apocalypse. Kaip tik šios dalies ir nebuvau mačiusi, tad įsijungiau. Prisipažinsiu, kad buvo keista neturėti galimybės sustabdyti filmo tada, kada aš noriu, ir tekdavo laukti reklamos, kad galėčiau nueiti kažkur.

Siužetas – nieko naujo, vėl kyla pavojus mutantams bei visam pasauliui, matome jau gerai pažįstamus veikėjus, atsiranda ir naujų. Ne per daug įsimintinas savo pastatymu ar kokiomis nors scenomis, tačiau pustrečios valandos (su reklamomis gavosi dar daugiau) neprailgo, man vis sukasi ant liežuvio galo žodis tvarkingas – nes būtent tokia ši dalis ir yra. Ko tikėjausi, to ir gavau, nei daugiau, nei mažiau (tiesa, prisiminiau, kad šią dalį ne taip palankiai sutiko kritikai kaip ankstesnes, tad ir lūkesčiai nebuvo užkelti), veiksmo užtektinai, tad pramoga gera, o tokį filmą įsijungus nieko daugiau ir nereikia.

Tuomet įvertinau 6/10, tiek ir paliksiu.

983> Knight of Cups (2015)


T. Malick – viskas, ką reikia žinoti, prieš įsijungiant šį filmą. Daug tylos, tobulas vaizdas, kiekviena scena atidirbta iki smulkmenų, net ir aktorių vaidyba atrodo kažkokia specifinė būtent šio režisieriaus filmuose. Apie vienatvę, emocijas, santykius su savimi ir kitais, laiko tėkmę – gal skamba abstrakčiai, bet būtent taip norisi apibūdinti ne vieną jo filmą dėl lėto veiksmo (tiksliau – jo beveik nėra). O dar kokia nuostabi aktorių komanda surinkta – mano mylimas Christian Bale, dar ir Natalie Portman, Cate Blanchett, Antonio Banderas, Freida Pinto ir taip toliau.

Visgi ne taip įsirėžęs į atmintį, mažiau patikęs, lyginant su To the Wonder ar Life of Tree.

6/10