Archyvas

Posts Tagged ‘7/10’

978-980> Thor / Thor: The Dark World / Thor: Ragnarok (2011-2017)


Kaip kažkada užsiminiau, dar planavau šį bei tą pažiūrėti iki naujausios Avengers filmo dalies peržiūros. Suspėjau tik visus tris filmus apie Torą pažiūrėti, bet tiesą pasakius be jo gal tik Doctor Strange nebent dar būčiau norėjusi suspėti pamatyti. Aptarsiu visas dalis be didelių spoilerių.

Pirmoji dalis – Thor / Toras (2011) – yra gan standartinė pirmoms dalims būdinga istorija, kurios metu sužinomi pagrindiniai faktai apie herojų. Jei nebūtų patikusi ši dalis, tikrai nebūčiau žiūrėjusi kitų, tad jau vien tai rodo, kad man pasirodė visai verta žiūrėjimo kino juosta. Iki šiol pernelyg nekreipdavau dėmesio į Torą, bet šiandien žiūrint trečiąją Avengers dalį teko Captain America dalintis dėmesiu su juo, kadangi personažas pasirodė ir mielas, ir gan smagus (arogancija kai kada būna ir neatstumianti, pasirodo), o ir, neslėpsiu, Chris Hemsworth balsas yra toks, kurio galėčiau klausytis visą laiką. Žinoma, yra ir meilės istorijos kažkiek, čia ir Natalie Portman sutinkama, bet jos istorijoje nieko ypatingo nemačiau, o pats personažas, kad ir bandantis kažką savito parodyt, bet galiausiai liekantis skystokas ir neišplėtotas. Ir o taip, Loki – blogiukas, kuriuo negalima nesižavėti. 7/10

Iš karto po pirmosios dalies įsijungiau antrąją – Thor: The Dark World / Toras 2: Tamsos pasaulis (2013). Ir teko nemenkai nusivilti, nes ši dalis pasirodė nuobodi. Vietomis net suprasdavau, kad kažkur ne ten žiūriu ir ne tą galvoju, nes nebesuprasdavau, kas vyksta. Bet Loki ir Toras vis vien sugebėdavo atkreipti į save dėmesį ir toliau kurti simpatiškus ir smagius personažus. 5/10

Na, ir trečioji dalis – Thor: Ragnarok / Toras. Pasaulių pabaiga (2017), kuri kėlė nemenkai lūkesčių, nes daug kas ją labai gyrė. Čia nebelieka vietos meilei (šios trilogijos atveju – ir puiku), tačiau netrūksta veiksmo ir humoro. Atrodo, kad nuomonės dėl pastarojo dalyko – humoro – išsiskiria. Vieniems kaip tik atrodė jis – didelis filmo pliusas, kitiems – kad jo buvo per daug ir dėl to kino juosta atrodė labiau kaip komedija. Man pačiai kai kada irgi atrodė pernelyg perspausta, net ir nejuokinga, nors kaip ir turėtų būti juokinga, bet kita vertus, vietomis humoras buvo kaip tik smarkiai prajuokinantis. Nemažai dėmesio skiriama ir vienam nuobodžiausių (man) superherojų Hulk’ui, kuris šįsyk visai praskaidrino bendrą atmosferą. C. Blanchett vaidinta blogiukė priminė A. Jolie vaidintą personažą vienoje pasakoje, bet šiaip jau gan neblogai pasirodžiusi. Žymiai geresnė dalis už antrąją, čia net klausimų nekyla. Bet kad būtų absoliučiai sužavėję, irgi nepasakyčiau. Smagi pramoga ir tiek, ko daugiau iš tokių filmų tikėtis. 7/10

Reklama

977> Raw / Grave / Šviežiena (2016)


Ką aš galiu pasakyti. Sėkmingi metai, kai kalbu apie peržiūrėtus siaubo filmus. Dar vienas to pavyzdys – Raw (imdb). Net nepasakysiu, kas būtent pagaliau privertė susirasti jį ir peržiūrėti, bet džiaugiuosi, kad pagaliau tai padariau.

Filmas apie tėvų augintą kaip vegetarę merginą, išvykusią studijuoti ir ten per krikštynas priverstą suvalgyti gabalėlį mėsos. Ir tuomet prasideda visa velniava, nes ji supranta negalinti gyventi be šviežios mėsos. Ir ne bet kokios, o žmonių.

Kaip daug kur teko skaityti, tai ne tik siaubo filmas, bet ir paauglės brendimo drama. Justine išvyksta studijuoti, apsigyvena studentų bendrabutyje. O čia žmonės gyvena linksmai (įsivaizduokite stereotipinį barako vaizdą, tik gal dar kelissyk padidintą. Nors kas žino, gal kitur, kur man neteko gyventi, ir taip pasitaikydavo/pasitaiko), dalijasi gyvenamąja erdve su biutioku gėjumi, baliai festivaliai, noras pritapti prie kitų, priklausyti masei, kad tik ramiau gyventi būtų ir kt. Tad nenuostabu, kad žiūrint ne tik pasišlykštėjimas kyla, bet ir kiti jausmai, susiję su veikėjų neteisingais pasirinkimais, net ir liūdna vietomis.

Apie tai, kad bijantiems visokių mėsiškų vaizdų žiūrėti neverta, tikriausiai nereikia sakyti, nes iš aprašymo aišku, apie ką filmas. Nors. Tai ne ta kino juosta, kuriai svarbu parodyti visko kuo daugiau, kuo atviriau ir kuo baisiau. Daug reikšmės čia turi pati istorija, jos vystymas, kuriama keistoka, šiokią įtampą laikanti nuotaika. Tiesa, kai kada ir nuobodoka pasidarydavo, bet gal tiesiog ne mano skoniui n laiko filmo metu stebėti vakarėlyje šokančius žmones, na, ir jei nebūtų visos tos esminės situacijos, tikriausiai nebūtų labai į ką ir žiūrėti, nes erzino sesers požiūris, pamokslai į viską.

Kulminacijos laukti baisiai nesmagu, nes kai nujauti, kas galop įvyks, bet visai to nenori, tai ir norisi kuo toliau nustumti, kad tik kuo mažiau emocijų būtų, bet kur jau – įvyksta tai, kas turėjo įvykti, emocijos irgi ima veržtis, bet kas belieka – tik stebėti atomazgą, gal dar kiek paburbėti, imti galvoti apie kiek nelogiškus momentus, bet galop pasakyti, kad o taip, man patiko. Pavadinimas šviežiena – lyg ir apie mėsą, bet man ir pats filmas – šviežiena, kažkas kiek kitokio, bet užtat ir patraukiančio dėmesį.

7/10

972> A Quiet Place / Tylos zona (2018)


Aptarimo laukia ne taip ir mažai filmų (bei vienas puikus serialas), tačiau pradėsiu nuo paskutinio matyto – A Quiet Place (imdb), nes galbūt dar suspėsiu sudominti ką nors apsilankyti kine ir dideliame ekrane pamatyti šį daugybę gerų atsiliepimų iš kritikų gavusį filmą.

Apie siužetą prieš einant geriausia nežinoti nieko arba minimaliai – kad yra įvykusi apokalipsė ir dabar išlikę žmonės priversti gyventi tyloje, nes vos didesnis garsas pritraukia pražūtį. Idėja – puiki, nes kas daugiausiai siaubo ir įtampos sukelia, jei ne įsivyravusi tyla? Nėra jokios muzikos, jokio įspėjimo apie artėjantį pavojų (kaip ir apgaudinėjimo, kai garsais sukeliama įtampa, o galop finalas – niekinis), o tyla gali būti kur kas įtaigesnė nei muzika. Be abejonės, scenos, kai pagrindinė veikėja, kurią vaidino puikioji Emily Blunt, suprato tuoj gimdysianti (gimdymas, kūdikis, tyla – kiek tai suderinama? Manau, supratote) ir visi tolesni su tuo susiję įvykiai privertė sėdėti užgniaužus kvapą. Tad tiek tų pliusų (lyg ir nedaug, bet tyla – juk viso filmo pagrindas, o minėtos scenos užima nemažai laiko. Ir be abejo, vaidybą galima pridėti).

Tačiau buvo ir kas ne taip žavėjo. Pirmiausia, daug klausimų kėlė patys sutvėrimai. Pirmąsyk pamačius, kaip tai atrodo, iškart nusivyliau. Tikėjausi gal kiek daugiau mistikos, netgi būčiau buvusi nieko prieš, jei fiziškai tos grėsmės taip ir nebūčiau pamačiusi (na, kaip kokiam Rec). Dar šeima – baisiai faina, ideali, atsidavusi vienas kitam, tik viena maištautoja, o to rezultatas – durni sprendimai, skatinantys veiksmo atsiradimą, daug pasiaukojimo, ašarų (rimtai, net ir pati žiūrėdama vienu momentu vos ne ašarojau. Siaubo filme? Pasirodo, būna ir taip). O labiausiai pabaiga nuvylė.

Rekomendacija ir tiems, kurie bijo siaubo filmų, bet norėtų kada nors išdrįsti tokį pažiūrėti. Nieko ne per daug, įtampos yra, šlykštumų – minimaliai, dvasios nesirodo, krūpčioti neturėtų tekti (bet aišku, gali pasitaikyti, pagal jautrumo ir įsijautimo lygį).

Tik nusprendusi eiti į filmą pamačiau, kad režisavo John Krasinski (nustebino), o tik prieš aprašydama savo įspūdžius sužinojau, kad kurčią paauglę vaidinusi aktorė išties yra nuo mažumos negirdinti.

Smagus, nors vietomis gal kiek prailgstantis ir nenutolstantis nuo klišinių sprendimų, tačiau gan kokybiškas ir vietomis puikią įtampą laikantis filmas. 7/10

962-965> Star Wars: Episode V – The Empire Strikes Back (1980), Episode VI – Return of the Jedi (1983), Episode VII – The Force Awakens (2015), Episode VIII – The Last Jedi (2017)


Ir vėl įrašas su ilgu pavadinimu, bet kai čia – toji pati serija, atskirus įrašus būčiau dariusi nebent tuomet, jei būčiau gruodį prisėdusi kaskart, kai tik kažkurį peržiūrėdavau. Pirmąją dalį kadaise mačiau, kitos ilgą laiką laukė savo eilės, bet vis neprisiruošdavau, tačiau gavau siūlymą eiti į naujausią dalį kine. Dar zirziau, kad su savo tempais niekaip nespėsiu visų peržiūrėti, bet pasiaiškinome, kad 1999-2005 metais pasirodžiusių nebūtina žiūrėti (kaip ir Rogue One), kad suprasčiau, ką rodys kine. O jei ten kokią smulkmeną ir reiks paaiškinti, tai bus šalia žmogus, kuris viską išdėstys.

Aišku, rizikinga pasižadėti eiti į kiną, kai net nežinau, ar man apskritai patiks ši serija. Kas, jei po antro filmo būčiau nusprendusi, kad nė neverta toliau žiūrėti, nes tiesiog neįdomu? Bet daug abejonių nebuvo, nes greitai supratau, kad įtraukė mane visa istorija ir su malonumu peržiūrėsiu visas esamas dalis ir būsimas, kurios dar tik pasirodys (jei tik nepradės blogėti, ką jau pajaučiau žiūrėdama The Last Jedi).

Kuo patinka ši serija apskritai? Kad suderina veiksmą, humorą, įdomius dialogus, dinamiką, spalvingus personažus. Labiausiai iš visų keturių patiko trečiasis filmas – Return of the Jedi (pažymėjau 8/10), kurį peržiūrėjau su visišku malonumu. The Empire Strikes Back ir The Force Awakens atsilieka nedaug, pirmąjį minėtą žiūrėdama vietomis išsiblaškydavau ir mintys kitur nuklysdavo, tuo tarpu The Force Awakens, kad ir daug geresnis už 2017-ųjų filmą, vis vien kiek kliuvo dėl pagausėjusių meilės intarpų, kurių senuose buvo labai menkai, kas man itin patiko, bei to, kad senieji veikėjai buvo blankūs ir neišnaudoti tiek, kiek buvo galima. Atrodo, lyg jie ten tik tam, kad pritrauktų senuosius gerbėjus. Ir šis jausmas neišnyko žiūrint The Last Jedi. Pastarasis paliko mažiausią įspūdį (6/10), kadangi nepaisant visų įdomesnių momentų, netrūko ir perspaustų emociškai scenų, o jau naujasis ,,blogiukas“, kuris, rodos, amžinai verkšlenančiomis akimis buvo, versdavo tik vartyti akis ir tiek. Užtat patiko General Hux – va šis tai blogiukas iki kaulų smegenų, o ir jį vaidinęs aktorius visai naujomis spalvomis atsiskleidė. Naujausias filmas vis dar neprasta pramoga, bet jei tokiais tempais risis žemyn, tai beliks palinkėti, kad kūrėjai žinotų, kada laiku sustoti.

> Episode V: The Empire Strikes Back (1980) – rež.: Irvin Kershner, vaidina:  Mark Hamill, Harrison Ford, Carrie Fisher, JAV, 124 min, nuotykių, veiksmo, mokslinė fantastika, imdb nuoroda čia. 7/10

> Episode VI: Return of the Jedi (1983) – rež.: Richard Marquand, vaidina: Mark Hamill, Harrison Ford, Carrie Fisher, JAV, 131 min, nuotykių, veiksmo, mokslinė fantastika, imdb nuoroda čia. 8/10

> Episode VII: The Force Awakens (2015) – rež.: J.J. Abrams , vaidina: Daisy Ridley, John Boyega, Oscar Isaac , Adam Driver, Domhnall Gleeson, Mark Hamill, Harrison Ford, Carrie Fisher,nuotykių, veiksmo, mokslinė fantastika, JAV, 136 min, imdb nuoroda čia. 7/10

> Episode VIII: The Last Jedi (2017) – rež.: Rian Johnson, vaidina: Daisy Ridley, John Boyega, Oscar Isaac , Adam Driver, Domhnall Gleeson, Mark Hamill, Harrison Ford, Carrie Fisher, nuotykių, veiksmo, mokslinė fantastika, JAV, 152 min, imdb nuoroda čia. 6/10

961> Gifted (2017)


Rež.: Marc Webb
Vaidina: Chris Evans, Mckenna Grace, Lindsay Duncan
2017 m., JAV, 101 min
Žanras: drama
imdb nuoroda čia.

Dar iš 2017-ųjų. Po Captain America sumaniau peržiūrėti dar keletą filmų su Chris Evans. Pirmiausia įsijungiau jau matytą ir kažkada aptartą The Nanny Diaries, kuriam atskiro įrašo nebekursiu, nes kažko daug ir nepasakyčiau: mielas, smagus, kad ir banalus bei nuspėjamas, bet vietomis labai taiklus filmas. Ir tobula pora – Scarlett su Chris.

O tuomet įsijungiau pernai metais kurtą dramą apie Franką, kuris augina savo mirusios sesers dukrą. Sužinojusi, kad anūkė yra itin gabi, atvyksta Franko motina, kuri nori pasiimti mergaitę su savimi.

Šlykštu, kai savi žmonės tampo po teismus, kai nepasidalijama, neįsiklausoma, nesusišnekama. Kai subjektyvus situacijos vertinimas pereina į tam tikrą lygį, kai nematoma niekas kita, tik savi interesai, norai ir įsivaizdavimai, nebūtinai turintys nors kiek tiesos. Skaudus, bet turintis ir lengvumo pojūtį filmas, kurį žiūrėti įdomu. Vaidyba maloni akiai, istorija kiek nuspėjama, bet vis tiek kažkokia atgaiva visas filmas buvo. Juolab, kad paskutiniu metu draminį žanrą visai apleidusi esu, tai gal ir dėl to viskas  tiko ir kabinėtis visai nesinorėjo. Nors imdb žmonės irgi gausiai įvertinę neprastai (aišku, ne visada jais galima ir pasitikėti, bet vis vien).

7/10 ir prisiminimuose išliks kaip šiltas, jaukus, tačiau ir liūdnas filmas, kur kažkokio visiško happy end’o negali būti vien todėl, kad nepriklausomai nuo to, ar jie susitaikys, ar ne, viduje visad išliks skaudulys dėl to, kas vyko.

947> The Edge of Seventeen (2016)


Rež.: Kelly Fremon Craig
Vaidina: Hailee Steinfeld, Haley Lu Richardson, Blake Jenner, Woody Harrelson
2016 m., JAV, Kinija, 104 min
Žanras: komedija, drama.
imdb nuoroda čia.

Šitą siūlau pažiūrėti tiems, kam patiko Me and Earl and the Dying Girl, The Perks of Being a Wallflower ar kitas paaugliškas filmas, kur svarbiausia ne romantinė siužetinė linija, o būtent paauglystės sunkumai, bandymas išbūti su savimi, išsiaiškinti, ko iš tiesų norisi, noras artumo, turėti artimų žmonių, santykiai su tėvais bei kitais artimaisiais ir kt.

Lyg ir nieko ypatingo, nes viskas sukasi apie paauglę, kuriai, rodos, viskas krenta iš rankų, geriausia draugė susimeta su broliu (juk išdavystė!), jai atrodo, kad niekas jos nemėgsta, ji beviltiškai įsižiūrėjusi vaikiną, kuris jos nė nepastebi, o vienintelis žmogus, į kurį ji drįsta kreiptis (kad ir savotišku būdu) yra mokytojas. Bet vis tiek įtraukė, peržiūrėjau su malonumu, kad ir nieko naujo, kartais perdėta, bet taip nesmarkiai, neerzino. Dar niekaip negalėjau atsistebėti, kaip pagrindinė veikėja, vilkėdama tokius trumpus sijonus, sugebėjo šitaip gerai atrodyti (čia toks filmo vertinimui įtakos nedaręs momentas, bet vis tiek. Kai apie tai užsiminiau draugei, kuri šį filmą irgi mačiusi buvo, tai sakė, kad lygiai tokia pat mintis ir jai buvo kilusi).

Žodžiu, patinka man tokie. 7/10

Big Little Lies (2017) (mini serialas)


Rež.: David E. Kelley
Vaidina: Reese Witherspoon, Nicole Kidman, Shailene Woodley, Alexander Skarsgård
2017 m., JAV
Žanras: kriminalinė mistinė drama
imdb nuoroda čia.

Dar vasarą peržiūrėtas serialas, kuris buvo labai liaupsinamas ne tik interneto platybėse, bet ir mano aplinkoje. Jei dar kas jo nežiūrėjo, įtariu, po Emmy apdovanojimų užsinorėjo, nes šlavė vieną statulėlę po kitos ten.

Mano pačios santykis su šiuo serialu buvo netolygus. Pradžia absoliučiai nekabino, tik žinomi aktoriai skatino bandyti žiūrėti toliau ir galbūt pagaliau sugebėti įžvelgti, kodėl jis toks giriamas. Nors problemų žiūrint kaip ir nekilo, įsijungdavau ir antrą seriją iš eilės, jei tik turėdavau jėgų, bet kažko man jame nebuvo, kas leistų sakyti, wow, puikus serialas. Be abejo, daugiausiai neigiamų emocijų kėlė N. Kidman vaidinamo personažo šeima, nes į visą smurtą, priklausomybę nuo žmogaus ir kt. žiūrėti buvo gan nelengva. Sh. Woodley vaidinama veikėja, kurios praeities tamsumos bus atskleistos eigoje, buvo gan dirbtina, vienpusiška, tiesiog sunku man ją buvo priimti kaip įtikinamą veikėją. R. Witherspoon personažo siužetinė linija irgi slysčiojo, nors bendrai pagalvojus būtent čia daugiausiai įvairovės, skirtingų problemų buvo nagrinėjama ir todėl gal net kiek gaila, kad R. W. liko be nieko apdovanojimuose. Iš antraeilių veikėjų, be abejonės, įsimintiniausia buvo Renata (vaid. Laura Dern), kuri prisidėjo prie to, kad būtų galima drąsiai sakyti, jog šiame seriale absoliučiai valdo moterys. Iš vyrų vienintelis paminėjimo vertas A. Skarsgard. Pagaliau jis buvo įvertintas ir dėl to išties džiugu, nes žiūrėdama su juo ne vieną kino juostą galvodavau, kad štai ir vėl, deja, bet liko nepastebėtas.

Siužetas – lyg ir nieko įmantraus. Rodomi kelių šeimų gyvenimai, o pagrindas – tų šeimų moterų draugystė, intrigos, paslaptys. Dar nuo pat pradžių aišku, kad kažkas įvyko, neįvardinta mirtis, tad žiūrint visas dramas kažkiek galima pasukti galvą, kas ir kaip galėjo čia įvykti. Kulminacija gan nuspėjama, bet pabaigai priekaištų neturiu, sužaista gražiai.

Gražiai pastatytas, nors nebūtinai gražūs dalykai jame vyksta, žiūrėti galima, nors vietomis kiek nuobodoka, neįtikinama ar erzina. Puiki vaidyba aktorių, muzikinis takelis – be priekaištų (pabaigusi serialą nesyk klausiausi). 7/10