Archyvas

Posts Tagged ‘7/10’

1113> Now You See Me / Apgaulės meistrai (2013)


Atsimenu, pasirodžius šiam filmui viena kino mėgėjų facebook grupė mirgėjo nuo pagyrų šiam filmui, vadino geriausiu matytu, kiekviena proga sugebėdavo įterpti rekomendaciją ar prašyti kažko panašaus į šį. Kai kažkas taip smarkiai kišama, neretai nutinka priešingas efektas – noras žiūrėti dingo. Privalėjau išlaukti momento, kai jau niekas apie jį nebekalbės (ok, iš tikrųjų tai jau ganėtinai seniai iš tos grupės pasitraukiau, kai supratau, kad rekomendacijos kinta priklausomai nuo filmai.in naujienų pokyčių, tad viskas pernelyg nuspėjama), bet galop pamiršau aš jį… Ir va, sumaniusi užsiimti seniausiai pasižymėtų filmų naikinimu, priėjo ir Apgaulės meistrų eilė.

FTB agentas kartu su Prancūzijoje vykusį apiplėšimą tiriančia Interpolo agente bando išsiaiškinti, kaip keturi iliuzionistai savo pasirodymų metu sugeba apvogti bankus (o pinigus išdalina miniai žmonių). Aišku, dažnas žiūrovas žiūrėjo ir galvojo, wtf ir kiek tai apskritai būtų įmanoma (šitas video apibendrina viską). Pabaiga nenustebino, visgi gan dažnas variantas žiūrint panašaus tipažo filmus. Siužetas, kad ir painus, bet po kurio laiko sugebėjo atsibosti. Nors turėjo būti intriga, kuri išlaikytų dėmesį, bet kažkaip nepavyko su manim taip padaryti. Įdomu, bet ne wow. O kas yra wow? Žiūrint į pastaruosius žiūrėtus filmus, sunku pasakyti. Pramogai fainas, bet didelių emocijų žiūrint nebuvo.

7/10

imdb

1112> Marie Antoinette / Marija Antuanetė (2006)


Vėl persivalgiau superherojų, tad ėmiau ieškoti visai kitokio žanro filmų. Kostiumines dramas kadaise labai mėgau, bet įsijungus Marie Antoinette buvo labai keista, atpratau nuo visų suknelių, įspūdingų šukuosenų ir visokiausių netipiškų šiems laikams manierų. O šiame filme nemažai ir ironijos, skirtos būtent visoms absurdiškoms manieroms ir tradicijoms, tad yra ne tik dramos, bet ir išties prajuokinančios komedijos elementų.

Problema ta, kad įsijungdama tokį filmą jau žinau, kuo viskas baigsis. Tad norėk nenorėjęs, bet nieks nepasikeis, nes istorijos faktai, vargu, ar bus pakeisti (aišku, pasitaiko išimčių). Kažkodėl galvoje buvau susikūrusi kiek kitokį vaizdą, tad net pati nustebau, kaip greitai pajutau simpatiją pagrindinei veikėjai, net ir ašara byrėjo kelissyk. Vizualiai filmas atrodė irgi gražiai, tik kiek pamenu (nes žiūrėjau maždaug prieš mėnesį), man kažkuo muzika nelipo.

Jei būtų proga, su malonumu ir antrąsyk pažiūrėčiau.

7/10

imdb

1110-1111> Ant-Man / Skruzdėliukas (2015) ir Ant-Man and the Wasp / Skruzdėliukas ir Vapsva (2018)


Po Spider-Man užsimotyvavau įsijungti dar ką nors. Iš pradžių peržiūrėti abu Ant-Man per vieną vakarą pasirodė gera idėja, bet galop antrojo pabaigą peržiūrėjau tik kitą dieną.

Nežinau kodėl, bet buvau nusiteikusi, kad nepatiks, tad žiūrint pirmąjį filmą apie Ant-Man (2015), likau maloniai nustebinta. Kadangi nežinojau jo istorijos, tad buvo smalsu, kaip kas įvyko. Visi pirmieji filmai, rodantys superherojų pradžią, atsiradimą, būna gan paprasto ir nuspėjamos sudėties siužeto, bet paprastumas kai kada puikiai suveikia. Ant-Man – vienas iš pastarųjų atvejų. Dramos, veiksmo, komedijos derinys buvo išties neblogas, žiūrėdama nenuobodžiavau, tad nenuostabu, kad įsijungiau ir antrąją dalį.

Visgi antrąją dalį žiūrėdama susikaupiau jau sunkiau, siužetas nekėlė didelio susidomėjimo, kažkuriuo metu pristabdžiau ir nepajutusi užsnūdau, tad grįžau tik kitą dieną. Iš principo siužetas visai fainas, tęsiantis idėjas, kurios buvo išsakytos pirmojoje dalyje, pabaiga susisieja su Avengers ir buvo labai gera. Bet šiaip jau pažiūrėjau ir pamiršau iškart. Dabar galvoju, kad man tiesiog patys veikėjai nepasiūlo nieko naujo, neturi ryškių charakterių, dėl kurių būtų įdomu juos stebėti (ne tą žanrą žiūriu, ane). Tai galop nutariau, kad metas vėl daryti pertrauką ir pažiūrėti ką nors visiškai kitokio.

Ant-Man (2015) pažymėjau 7/10, Ant-Man ir the Wasp (2018) – 6/10

1109> Spider-Man: Far from Home / Žmogus-Voras: toli nuo namų (2019)


Homecoming manęs nesužavėjo, o ir tuomet jau buvau supratusi, kad reikia daryti pertrauką nuo Marvel filmų, tad Far from Home įsijungiau tik šią savaitę, kai supratau, kad nieko mandriau su nuo karščio išsilydžiusiomis smegenimis nepažiūrėsiu. Nežinau, gal ta pertrauka paveikė, bet buvo kur kas įdomiau nei žiūrint Homecoming. Iš principo nebuvo ir čia wow, personažai tokie meh, bet žiūrėti buvo visai smagu. Toks mokyklinis – superherojų pripildytas – truputį nuspėjamas, su faina pabaiga filmas. Veiksmo pakako, asmeninių dramų šiokių tokių irgi buvo, tokio humoro, kuris skatintų daug kikenti, nebuvo, o gal buvo, tik manęs nepasiekė.

Visgi 7/10 ir vėl atsiradusi motyvacija (trumpam) tęsti su likusiais Marvel filmais.

imdb

1107> Julieta / Chuljeta (2016)


Pažiūrėjau, kad nuo paskutinio filmo praėjo lygiai mėnuo (Prisoners peržiūrėtas gegužės 16, o šiandien – Julieta). Sustojo mano žiūrėjimai, nors vienu metu jaučiausi visiškai atsigavusi ir grįžusi į kino pasaulį. Bent tiek, kad visai nepamirštu. Prieš kurį laiką prisiminiau P. Almodovar ir pasvajojau, kad reiktų ką nors peržiūrėti iš jo kūrybos. Ir štai užtikau, kad LRT mediatekoje yra įkeltas jo 2016-ųjų filmas Julieta. Tad ir įsijungiau.

Net jei nežinočiau, kieno šis filmas, nė nesuabejočiau, kad priklauso P. Almodovar. Raudona, įsiterpianti pačiose įvairiausiose vietose, iš kitų filmų pažįstami aktoriai, net ir siužetas – toks gan tipiškas. Šiek tiek melodramos, šiek tiek mistikos ir įdomių veikėjų pasirinkimų. Siužetas – tekantis pasroviui, netgi kiek užliūliuojantis. Atrodo, nuo pat pradžių keliami klausimai ne tik apie tai, kas nutiko veikėjos praeityje, bet ir kur moters dukra, tačiau pastatytas taip, kad intrigos nejaučiau. Norėjosi tiesiog žiūrėti, stebėti ir ramiai priimti kiekvieną siužetinį vingį. Kad ir buvo įdomu, visgi negalėjau iš galvos išmesti minties, kad kažkaip čia viskas tiesiog nuplaukia tolyn, nieko po savęs nepalikdamas. Rimtos temos, vaidyba man irgi patiko, bet neatrodo, kad ilgėliau užsiliks atminty.

7/10

imdb

1106> Prisoners / Kaliniai (2013)


Šis filmas jau daugelį metų buvo anksčiausiai mano imdb watchlist’e pažymėtas filmas. Tad džiaugiuosi, kad vaizdas minimaliai pasikeitė, reiks gal ir dar ką nors iš senbuvių įsijungti.

Prisoners – kriminalinė drama apie dvi mergaites, kurios dingsta, o policija nusikaltimą tiria per lėtai, randa per mažai įrodymų, tad neapsikęsdamas tokios neteisybės vienas iš dingusiosios tėvų nusprendžia ir pats imtis veiksmų. Tokia košmariška drama, kurią žiūrint kilo klausimai, kaip jie viską išsuks, kaip išteisins, jei iš viso tai padarys, nes galbūt viskas užsibaigs tragiškai?

Tiesos dėlei, pabaiga nuspėjama. Kaip ir trukmė man pasirodė kiek per ilga, iki poros valandų sutraukti buvo įmanoma, nes tyrimas lėtokas. Atmosfera priminė skandinaviškus filmus, kur ir šalta, ir nejauku, ir lėta, ir brutalumo netrūksta – šiuo atžvilgiu filmas puikus. Aktoriai puikūs, Paul Dano – mano favoritas.

7/10

imdb

1105> Boze Cialo / Corpus Christi / Kristaus kūnas (2019)


Šį pernai metų Kino pavasario filmą gyrė kone visi. Šiemet prisiruošiau ir aš pažiūrėti. Tik kad užtrukau ilgai, kol prisiruošiau jį čia paminėti, o įspūdžiai jau kiek išblukę. Nepaliko tokio įspūdžio kaip tikėjausi, gal kad lūkesčiai buvo aukštai iškelti. Geriausiai atsimenu tai, kad man patiko pabaiga – nenusaldinta, išties išgelbėjusi iki tol sėkmingų atsitiktinumų pilną filmą.

Tiesa, pagalvojau, kad lenkai moka kurti kiną, kuris ir įtraukia, ir sudomina, ir kuris gali būti įdomus įvairių šalių žiūrovams. Corpus Christi – vienas iš gerųjų pavyzdžių. Labai nuliūdau, kai prisiruošusi LRT mediatekoje pažiūrėti Šaltąjį karą, jo neberadau, nes tikiu, kad būtų buvęs dar vienas vertas dėmesio lenkų filmas.

7/10

imdb

1097-1099> Iron Man 1, 2, 3 / Geležinis žmogus 1, 2, 3 (2008, 2010, 2013)


Dar trys įrašai apie Marvel, ir po to bus keletas visai kitokių filmų. Pradėsiu nuo vieno iš pagrindinių Avengers – Iron Man. Peržiūrėjau visus tris filmus.

Šiaip Tonis Starkas – vienas iš mažiau patinkančių Marvel superherojų, tad taip ir neprisiruošdavau peržiūrėti filmų, skirtų būtent jam. Tačiau galiu pripažinti, kad filmai apie jį buvo įdomūs, o tai šiek tiek pakėlė nuomonę ir apie patį veikėją. Užpildžiau dar vieną spragą, nes nežinojau, kaip Tonis tapo Iron Man ir iš kur visi tie gabumai konstruoti ir turtai. Atsimenu, įsijungiau pirmąją dalį po The Father tam, kad neičiau miegoti užsiverkusi, tad šiam tikslui filmas išties tiko. Sunku kalbėti, kai nuo žiūrėjimo praėjo jau gan nemažai laiko, tad visos trys dalys susipynė į vieną. Visai linksmi, įtraukiantys, nepabostantys žiūrėjimo metu (nebent būčiau žiūrėjusi vieną po kito, tada tikriausiai nebūčiau ištvėrusi, nes tokius filmus galiu ,,vartoti“ su saiku), prisideda prie pilnesnio vaizdo galvoje apie veikėjus iš Marvel pasaulio.

pirmas – 8/10
antras – 6/10
trečias – 7/10

1092> Whole (2019)


Trumpametražis. Kažkurių metų Kreivių festivalyje rodytas Bulgarijos filmas, trunkantis apie 20 minučių, nukelia į tradicines vestuves. Panašu į tradicines lietuviškas, kur susėdę giminaičiai apkalbinėja visus, jaunesnių klausinėja apie jų romantinius santykius, aiškina, kaip jau laikas tiksi vedyboms, vaikams, tada būtinai atsiras koks prigėręs diedas, kuris norės pakalbinti be poros atėjusią keliomis dešimtimis jaunesnę merginą ir taip toliau. Kadangi žinojau, kad buvo rodytas Kreivėse, posūkis nenustebino, bet man vis tiek norėjosi kitokios pabaigos.

7/10

Radau youtube. Gal ir tebėra. imdb

1091> The Lighthouse / Švyturys (2019)


Po The VVitch buvo tik laiko klausimas, kada pažiūrėsiu to paties režisieriaus kurtą The Lighthouse. Mažiau mistikos, bet toks pat nemalonus ir įtemptas, nors nuo pat pradžių aišku, kad netikėtumų nebus (t.y. netikėtai neišlįs į kadrą ar pan.). Dar pridėčiau, kad tiek pat daug neįprastos anglų kalbos, dėl kurios kai kada tenka klausantis pavargti, bet ko tik nepadarysi dėl gero filmo.

Siužetas nukelia į XIX a. pabaigą, mažą salą prie Naujosios Anglijos krantų, kur du vyrai prižiūri švyturį. Kilus audrai, planuotas grįžimas į civilizaciją nukeliamas neribotam laikui, o veikėjų pastangos pakęsti vienas kito draugiją vis menksta. Dar pridėkime alkoholį ir nuo izoliacijos važiuojantį stogą ir gaunasi nieko šviesaus nežadanti istorija. Tad kaip ir užsiminiau, filmas man šiek tiek (kiek tai įmanoma) priminė prieš tai žiūrėtą High Life. Beje, ne tik siužeto niuansais, bet ir akį traukiančiu vizualumu.

Taip, filmas iš principo geras ir pastatytas taip, kad gali pavydėti ir daugiau patirties turintys kino kūrėjai. Juodai baltas vaizdas, du aktoriai, kurie sugeba išlaikyti dėmesį nuo pat pirmos iki paskutinės minutės, absoliuti estetika nepriklausomai nuo to, ar rodomas malonus akiai vaizdas, ar negyvėlio galva (aišku, negyvėlis kažkam irgi malonus vaizdas, bet jei kas skaitysit, suprasit, apie ką aš). Grįžtant prie aktorių, tai R. Pattinson ir W. Dafoe parodė visišką klasę. Žiūrėdama į juos pagalvojau, kad kas nors galėtų pastatyti spektaklį pagal šį siužetą, nes klausant dialogus kilo teatrališkumo įspūdis. Visgi man kažko pritrūko, gal įspūdingesnės ar prasmingesnės pabaigos? Ir vėl aš su ta prasme, bet taip ir norėjosi pabaigoje klausti: tai kas iš to? Ragana patiko labiau. Todėl įvertinimą irgi parašiau atitinkamą.

7/10

imdb nuoroda