Archyvas

Posts Tagged ‘7/10’

1055> Tenet (2020)


Žiūrėtas rugsėjo pabaigoje kino teatre, buvo labai lauktas, todėl džiaugėmės, kad nors šito nenukėlė į kitus metus. Esu mačiusi absoliučiai visus Ch. Nolan filmus, todėl tikriausiai galėčiau save priskirti jo fane.

Pritariu sakantiems, kad geriausia jį žiūrėti (kino teatras tokiam filmui – privalumas) ir patiems susidaryti nuomonę. Nevaidinsiu, kaip man ten viskas pasirodė aišku ir logiška, dar pagalvojau, kad kaip gerai, kai šiais laikais yra visokių būdų rasti papildomos informacijos, video, kuriuose aiškinama teorija, tai visiems tiems sutrikusiems veidams po peržiūros nelemta tokiais ir likti. Prisipažinsiu, kad taip ir neprisiruošiau labiau pasigilinti, viskas taip ir atliko, užmiršta kasdienybės buityje.

Bet kad būtų smagu žiūrėti, nebūtinai reikia absoliučiai viską suprasti, nes nemenkai ,,išveža“ kiekviena esamoji scena. Tik į pabaigą jau norisi plaukus rautis, nu nes makalynė visiška. Taip, tai tipiškas Ch. Nolan, bet problema galbūt ta, kad prieš tai buvusiuose filmuose po peržiūros būdavau susidėliojusi savo teoriją, nesvarbu, kad ji prieštaraudavo dalies žiūrovų versija. Bet tai buvo kažkoks vientisas, daugiau mažiau atsakantis į klausimus vaizdas. Čia viskas ir liko košė, tai to žiūrėjimo malonumo nebuvo tiek, kiek tikėtasi. Bet aktoriai buvo puikūs (R. Pattinson Batman’o vaidmeny nebeatrodo taip baisiai, kaip iki tol), prie ekrano prikaustė iki pat pabaigos, nes atrodė, kad jei tik minutei užsigalvosiu, nebesusigaudysiu visai.

Ai, o kam reikėjo įdėti visą tą dalinai romantinę liniją, tai nežinau, lėkšta pasirodė.

imdb

7/10

1053> Harry Potter and the Sorcerer’s Stone / Haris Poteris ir išminties akmuo (2001)


Šito pristatyti nereikia. Net ir kalbėti neprikalbėsiu, nes apie jį žino net tie, kurie nematė. Pirmąsyk mačiau labai seniai, tad pagalvojau, kad reiktų atmintį atnaujinti. Pažiūrėjau ir pagalvojau, kad visgi atmintis neapgavo – nebuvau didelė fanė vaikystėje, dabar irgi nepasidarysiu. Šiaip žiūrėti buvo smagu, toks komfortiškas filmas, daug ką ir prisiminiau iš to pirmojo karto. Buvau užsidegusi peržiūrėti visas dalis, nes neaišku, ar tikrai visas esu mačiusi, bet kažkaip ir sustojau. Gal kada tinkamas laikas ateis.

7/10

1051> The Guernsey Literary and Potato Peel Pie Society / Gernsio literatūros ir bulvių lupenų pyrago draugija (2018)


Man net įdomu, kiek žiūrovų atsimena pilną pavadinimą, na, bet gal tik man atrodo čia problema. O jei visai rimtai, tai yra tokiu pavadinimu knyga, kurią ir lietuviškai galite rasti. Miela istorija, kurią skaičiau jau senokai, tad sužinojusi, kad bus ir filmas, žinojau, kad žiūrėsiu. Prabėgo netgi pora metų, na, bet žiūrint į paskutinius keletą metų peržiūrėtų filmų skaičių nesunku suprasti, kodėl tik dabar įsijungiau.

Istorija nukelia į Antrojo pasaulinio karo pabaigą, kai jauna rašytoja sugalvoja atvykti į Gernsio salą, kad galėtų aprašyti jos gyventojų potyrius karo metu.

Įvertinau 7/10, nes čia vienas tų filmų, kurie savo paprastumu sugeba sužavėti, bet ilgam galvoje neužsilieka. Gražiai pastatytas, neerzinantys personažai, siužetas daugmaž nuspėjamas, yra ir dramos, karo išgyvenimų, ir, be abejo, romantinė linija. Tik mano skoniui kiek ilgokas, jei jau dvi valandas sėdžiu prie ekrano, tai visgi turi būti kažkas įdomiau.

imdb nuoroda

1047> Flipped / Įsimylėjęs iki ausų (2010)


Flipped – vienas tų savaitgalinių, kuriuos visa šeima gali stebėti. Lyg ir nieko ypatingo, bet šviesi istorija įtraukė, įdomus sprendimas rodyti tuos pačius įvykius iš abiejų veikėjų pusės, taip suvokiant, kiek visokių nesusipratimų nutinka, nes kiekvienas interpretuojame aplinką savaip. O filmas apie du kaimynus ir pirmąją meilę. Man ne visai personažai patiko, ypač mergina kartais suerzindavo.

7/10. imdb

 

 

1043> Toy Story / Žaislų istorija (1995)

22 rugpjūčio, 2020 Parašykite komentarą

Tikėtina, kad ateinantys įrašai bus trumpesni, nes šiuo laikotarpiu ilgesnį išspausti kažkaip sudėtinga tapo.

Tad toliau užsiėmiau animacijos spragų užpildymu. Šįkart Toy Story pirmoji dalis. Kitas irgi, manau, žiūrėsiu kada nors. Tiesa, šiam lūkesčiai buvo labai dideli, todėl tikriausiai ir nusvilau. Graži istorija (tiek siužetu, tiek vaizdais), neprailgo, bet kažko esminio man čia ir pritrūko. Galvojau, gal čia kažkas su mano jautrumu nebegerai, bet vėliau aptarsiu keletą tokių, kurie dar ir kaip sužavėjo. Pažymėjau 7/10

1042> Eurovision Song Contest: The Story of Fire Saga (2020)

14 rugpjūčio, 2020 Parašykite komentarą

Man rodos, ne aš viena įtariai žiūrėjau į šio filmo idėją. Dar labai nemėgstu W. Ferrell. Bet pasipylę geri komentarai paskatino įsijungti, tuo labiau, kad šiemet nebuvo Eurovizijos, kurią visai kaip statistinė lietuvė žiūriu, burbuliuoju, kaip nieko gero, bet po metų vėl įsijungiu pasidairyti ir kokią vieną dainą, kurią klausysiu dar kurį laiką po konkurso, išsirinkti.

Na, ir patiko man. Aišku, yra kvailų momentų, per daug išplėtota romantinė linija, bet iš principo viskas, kas susiję su pačiu renginiu, pateikta puikiai. Stereotipai, dainos, kurios tikrai galėtų skambėti konkurse, kultūriniai skirtumai, intrigos, balsavimo už kaimynus ypatumai (kai balsavimo metu stebisi, kaip čia ne už kaimynus kažkuri šalis balsavo), neblogas humoras. Vienu metu buvo labai populiarios parodijos, kurios pasižymėjo itin prastu humoru (visi scary movie ir kiti į jį panašūs), būtent dėl to sunku kažko geresnio tikėtis, o čia – visai kito lygio parodija. Tik dvi valandos – kiek daugokai tokio žanro filmui.

imdb

7/10

1040> No Country for Old Men / Šioje šalyje nėra vietos senukams (2007)


tai va, žiūriu ne tik romantinius. Plius atradau gerą būdą, kaip sugaišti kuo mažiau laiko paieškoms (nes būtent dėl to dažniausiai ir likdavau nieko nepažiūrėjusi pastaruosius keletą metų): tiesiog atsidariusi peržiūrėti pasižymėtus filmus imu pirmą, kuris daugmaž turėtų atitikti norimą žanrą. Kol kas toks būdas pasiteisino.

No country for old men – vienas seniausių filmų, kuriuos esu pasižymėjusi watchlist’e imdb. Labiausiai norėjau pažiūrėti dėl savo meilės C. McCarthy, pagal kurio romaną ir buvo pastatytas šis filmas (knygos skaičiusi nesu). Ir bene svarbiausias dalykas, ką iš tiesų režisieriams broliams Coen’ams pavyko pasiekti – tai sukurti tobulą atmosferą, tinkančią rašytojo kūriniams. Lėtas veiksmas, dialogų minimumas, aplinka – puikiai. Neabejotinai pagyrų vertas ir aktorių darbas, J. Bardem – neabejotinai šio filmo žvaigždė.

Pagal siužetą – kriminalinis trileris su dramos elementais, bet prieš žiūrėdami nusiteikite, kad greitai besikeičiančio veiksmo nebus. Čia daug laukimo, bėgimo kartu su veikėjais, net ir kulminacija – ne visai tokia, kokios galima būtų tikėtis. Ramiai prasidėjęs filmas lygiai taip pat ramiai ir užsibaigia. Ir nors bendrai atmosfera patiko, bet ryškesnės kulminacijos, kažko labiau įsimenančio pabaigoje norėjosi ir todėl įspūdis nebuvo toks, kokio tikėjausi. Na, ir dar lūkesčiai kišo koją.

7/10

 

1036> Išgyventi vasarą / Summer Survivors (2018)


Jau seniai norėjau pažiūrėti šį lietuvišką filmą (imdb), nors šiaip mūsų šalies kino vengiu. Geri atsiliepimai iš žmonių, kurių nuomonė man įdomi, skatino pasitaikius progai įsijungti. Na, ir galiu sakyti, kad nors nebuvo jis kažkoks įspūdingas, bet turėtus lūkesčius tikrai viršijo.

Indrė, neseniai įsidarbinusi psichiatro padėjėja, gauna užduotį nuvažiuoti su dviem pacientais – Pauliumi ir Juste – į Palangoje esančią psichiatrijos ligoninę. Pauliui nustatyta maniakinė depresija, šiuo metu jam kaip tik atėjęs manijos periodas. Tuo tarpu Justė serga depresija, jos žaizdos ant riešų – vis dar gyja, bet mergina niekaip nenori pripažinti savo ligos. Iki kelionės jie buvo beveik nepažįstami, o važiuodami Palangos link po truputį ima pažinti vienas kitą.

Buvo ,,lietuviškos“ tylos ir tuščių scenų, bet šįkart pernelyg netrukdė. Ko norėjosi – daugiau aiškumo, nes kai kur tik užuominos ir dėl to tas veikėjas taip ir neparūpsta. Pavyzdžiui, Indrė. Jai kelissyk skambina kažkoks vyras, kiti veikėjai daro prielaidas, kas jis toks, bet ji taip nieko ir nepasako. Arba labai norėjosi pamatyti psichiatro raštelį Pauliui. Aišku, konteksto reikia ne visur, pavyzdžiui, Juste pajausti nebuvo sunku ir nežinant, kokios priežastys paskatino ją žudytis, šiuo atveju užteko pačios jos būsenos. Ryškiausias veikėjas, be abejo, Paulius, jis įnešė dinamikos į filmą, kuris kitu atveju būdu visiškai monotoniškas ir niūrus. Nors iš principo liūdna nuotaika visad buvo šalia, nepriklausomai, kiek jis stengėsi. Tokia jau tema, tad kažkokių pernelyg didelių pozityvumų ir nereik.

Tiesa, kai rašiau, kad norėjosi kažkokios veikėjų praeities, turėjau galvoje tik minimalų atskleidimą, tiek, kad viskas neliktų tik spėjimu (Indrės atveju), išsamesnio plėtojimo čia nereikėjo, nes ,,Išgyventi vasarą“ – labiau kelio filmas, kur viskas vyksta čia ir dabar, o į praeitį nelabai gręžiamasi. Iš veikėjų Indrei nelabai simpatizavau, kai kurie jos pasakymai ir reakcijos kiek nemaloniai stebino. O šiaip labai ryški atmosfera, nostalgiją net pajutau tokiems pokalbiams, kur gali su žmonėmis šnekėti nuo oro iki rimtų temų, kur gali juokauti apie dalykus, kurie iš šono nelabai juokingi ir jausti bendrumą, ryškų buvimą toje akimirkoje ir nutolimą nuo kasdienybės. Pagyrų turiu ir pabaigai – įsimintina.

Muzikinis takelis fainas, suderinta šiuolaikinė (Junior A) ir jau ne vieną dešimtmetį žinoma (Hiperbolė) muzika.

7/10, bet šiaip ir apie aštuonetą galvojau.

1034> Mommy Dead and Dearest (2017)

12 balandžio, 2020 Komentarų: 1

Toks ganėtinai šiam tinklaraščiui netipiškas pasirinkimas, bet įtariu, kad tokių gali tiktai daugėti. Kažkaip paskutiniu metu pradėjo traukti visokiausi nusikaltimai ir nusikaltėlių istorijos.

Tad šįkart žiūrėjau dokumentiką, kurią netikėtai suradau youtube (jei dar neištrynė, filmas yra čia). Tai HBO dokumentinis filmas (imdb) sukurtas apie Gypsy Rose, kuri kartu su draugu buvo apkaltinta savo mamos nužudymu. Ši byla ypatinga tuo, kad žmogžudystės priežasčių aiškinimasis atskleidžia, kaip daugiau nei dvidešimt metų Gypsy buvo gydoma nuo ligų, kuriomis nesirgo, ir sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje, nors puikiai valdė kojas. Už viso to slypi ne kas kitas, o pati merginos mirusi mama.

Miunhauzeno sindromas atsiskleidžiamas visu savo baisumu. Faktai, kurie pateikiami filme, stebina tuo, kaip visi aplinkiniai, įskaitant nemažą kiekį gydytojų, nepastebėjo, kaip buvo kankinama Gypsy. Kalbinami artimieji (merginos tėvai išsiskyrė, kai ji buvo visai maža), gydytojai, gilinamasi į medicininius išrašus, pateikiamos tyrėjų versijos, kaip galėjo viskas taip toli nueiti. Ir dabartis – visiškai pasimetusi mergina, kuri neseniai sužinojo, kad yra daug vyresnė nei jai visą laiką teigė mama, išsilaisvino iš mamos perteklinio rūpesčio, bet pateko tiesiai į kalėjimą. Keliami klausimai apie tai, kiek adekvačiai ji gali vertinti realybę, savo ir aplinkinių elgesį, daromus sprendimus, nes visgi toks motinos elgesys tikrai paliko atitinkamų pasekmių ne tik fizinei sveikatai, bet ir psichikai. Visai įdomus ir jos draugo atvejis, rodos, jis pasitaikė merginos gyvenime kone pačiu laiku. Ko man norėjosi kitaip – dar daugiau pasakojimų apie Gypsy gyvenimą iki mamos mirties, o kiek mažiau pasakojimo apie patį nusikaltimą. Tačiau kaip bebūtų, laikas visai neprailgo bei patvirtino teiginį, kad realus gyvenimas neretai gali būti kur kas baisesnis už visus siaubo filmus.

Mane paskatino atkreipti dėmesį į šią istoriją serialas The Act. Jo paties dar nemačiau, bet po peržiūrėtos dokumentikos abejonių, ar verta jungtis, neliko.

7/10

1033> Beetlejuice / Vabalų sultys (1988)


Kažkada buvau užsikabinusi už T. Burton filmų, svaigau, koks jis fainas režisierius ir panašiai, bet Beetlejuice taip ir nebuvau peržiūrėjusi. Tad ištaisiau šią klaidą šiomis dienomis. Fantastinė komedija, yra numirėlių ir ne ką mažiau išprotėjusių gyvųjų, tad žiūrėti visai smagu. Iš tikrųjų žiūrint net ir sunku nuspėti, kaip pasisuks siužetas, ką dar sugalvojo kūrėjai, nes šiokia tokia makalynė vyksta. Užsibaigus jam pajutau, kad visgi lūkesčiai buvo pernelyg aukštai užsikelti, tad šiek tiek ir nusivyliau, kad neišpildė man jų. Bet vis tiek prisiminiau, dėl ko aš mėgau šį režisierių ir kodėl ateity dar ką nors iš jo filmų sąrašo iškrapštyti bandysiu, nes nematytų tikrai liko. Tikriausiai vertėtų su jo Batman’o versija susipažinti.

Ir va, radau, kad planuojama antra Beetlejuice dalis. Ją, manau, kad tikrai žiūrėsiu, o pirmai daliai – 7/10