Archyvas

Posts Tagged ‘8/10’

1142> The Talented Mr. Ripley / Talentingasis misteris Riplis (1999)


Klasika, kurios pristatyti tikriausiai nereikia. Ir klasikos vardo šis filmas, mano nuomone, iš tiesų vertas. Matt Damon čia vaidina tokį šlykštuką, o dar ir taip įtikinamai, kad supratau, jog negalėsiu dar kurį laiką žiūrėti į jo veidą kine. Jau kurį laiką esu ypatingai perimanti emocijas (dėl to nebesigauna žiūrėti kai kurių komedijų / romantinių filmų ar šiaip kažko su abejotinu siužetu, nes apima stipri svetima gėda dėl personažų elgesio ir suprantu, kad reikia jungti lauk), tad šis filmas irgi buvo gan nemaloni patirtis dėl to, kaip reagavau į viską, kas ten vyko. Bet šiuo atveju tai yra absoliutus komplimentas, nes įtaigumu, faina vaidyba, įdomiais siužetiniais posūkiais galintis pasigirti filmas išties vertas dėmesio, net keista, kad tiek laiko vis marinavau jį ir nežiūrėjau.

8/10

Ojing-eo geim / Squid Game (2021-…) (1 sezonas)


Kai imdb.com žymėjau vertinimą, dar buvo vadinamas tik mini serialu, o dabar jau ir data nukreipia į ateitį. Ne veltui, kadangi netyla kalbos apie antrąjį sezoną. Tik ar jo tikrai reikia?

Aišku, daugelis norėjusių jau peržiūrėjo, tad ir mano šita rašliava jau pavėluota, bet kad jau vis dar miniu viską, ką žiūriu, tai keletą žodžių skirsiu ir šiam serialui, kuriam pasirodžius kalbėjo visi. Pati pažiūrėjau gal po savaitės nuo pasirodymo ir lygiai taip pat savo aplinkos žmonėms rekomendavau. Nes užkabina, nepaleidžia ir trukdo eiti miegoti laiku. Labai retai serialus peržiūriu taip greitai, nesu iš tų, kurie visą dieną gali kaboti prie ekrano prilipę. Kaboti gal ir galėčiau, bet dėmesio išlaikyti nebepajėgčiau, jau nekalbant apie akis. Šiek tiek varčiau akis, kai visi kalbėjo apie serialo žiaurumus, na, nes taip gali sakyti tik tie, kurie apskritai nežiūri jokių filmų ir serialų, kuriuose yra smurto. Pati ilgus metus buvau kraujo siaubo filmuose gerbėja, tad esu mačiusi daug ko, tikriausiai todėl Squid Game pasirodė eilinis ir niekuo nešokiruojantis. Taip, tema gera ir tokia, kuri pavyktų ir realiame gyvenime, nes ko tik gyvenime nebūna ir kam tik kai kurie žmonės nėra pasiryžę dėl pinigų. Tad galima baisėtis tikroviškumu, bet neturėjau tam laiko. Labiau domino visos serialo peripetijos, personažai, intrigavo būsimos užduotys. Kodėl pradžioje suabejojau dėl antrojo sezono? Nes kelios paskutinės serijos buvo nuviliančios, kai kada – gan stipriai. Kas už viso to slypi – atspėjau nesunkiai kur kas anksčiau nei buvo atskleista, nepatiko finalistų pasirinkimas, nes vėlgi nuspėjama, na, ir pati pabaiga nesužavėjo. Todėl 8/10.

Zoey’s Extraordinary Playlist (2 sezonai) (2020-2021) – bendra serialo apžvalga


Pirmąsyk apie šį serialą rašiau 2020-ųjų gruodį, kai peržiūrėjau pirmą sezoną:

Anuomet užteko pamatyti, kad Jane Levy vaidina, jog įsijungčiau naują serialą, nors turiu milijoną taip ir neužbaigtų (ok, ne milijoną, bet vis tiek).

Zoey pradeda girdėti žmonių emocijas, kurios perteikiamos dainomis. Įdomu tai, kad ji ne tik girdi dainą, kuri galėtų atspindėti to žmogaus jausmus, bet ir prieš akis mato visą pasirodymą. Kadangi niekas be jos to nemato, situacijos, kuriose ji atsiduria, būna ne visuomet tokios, iš kurių paprasta išsisukti neapsikvailinus. O ir girdėti kitų mintis, kad ir abstrakčiai perteikiamas muzikos kūriniu, pasirodo, ne visada taip stipriai norisi.

Tai ir komedija, ir drama, ir miuziklas. Žanrų kratinys, bet rezultatas – visai fainas, po darbo įsijungti keletą serijų būdavo pats tas. Yra hiperbolizavimo, yra klišių, kurios kiek pabodę, bet kažkaip viskas susideda į bendrą vientisą vaizdą, tai stipriai tie minusai ir netrukdo. Šiek tiek romantikos, meilės trikampių, ofiso darbo ir komandinio darbo pašiepimo, liūdesio – spalvingas, mielas serialas

Įdomu buvo stebėti, kokios dainos parenkamos, kai kurie pasirinkimai buvo labai taiklūs, o įvairovė gan nemaža – nuo pripažinimą ir klasikos statusą užsitarnavusių kūrinių iki šių dienų populiariosios muzikos. Na, lyg koks Glee, tik suaugusiųjų aplinkoje (beje, vieną iš veikėjų vaidinantis Alex Newell Glee irgi buvo, tik va liūdna, kad ir ten, ir čia jo vaidmuo kone identiškas). Tik tiek, kad minėtame Glee pasirodymai buvo lyg veiksmo dalis, kurią matydavo ir priimdavo kaip įprastą elgesį visi, o čia yra labai nenormali Zoey gyvenimo dalis. Stipriais balsais ne visi gali pasigirti, bet dabar galvoju, kad čia yra pliusas – juk dauguma visai nesvajoja apie dainininkų karjeras, o tik Zoey galvoje atlieka dainas.

Antrąjį sezoną peržiūrėjau 2021-ųjų spalį. Man patinka Jane Levy, tad vien dėl jos tikriausiai ir dar penkis sezonus būčiau peržiūrėjusi. Tačiau turiu pripažinti, kad antrasis sezonas buvo silpnesnis. Atliekami muzikiniai pasirodymai išlaikė panašią kokybę, bet pats siužetas… Tiesą pasakius, reikia labai stengtis, kad prisiminčiau, kas ten buvo ir kaip apskritai baigėsi. Bet sužiūrėjau greitai, nuovargio, kad dar sezonas nesibaigia, nebuvo, tad nebuvo taip blogai, kaip gali pasirodyti.

Po antrojo sezono serialas buvo atšauktas. Gal ir gerai? Nes dar vieną sezoną rodyti apie plius minus tą patį tikriausiai nelabai verta.

imdb

Po pirmo sezono rašiau 8/10, po antrojo – 7/10

1128> Little Miss Sunshine / Mažoji Mis (2006)


Neturėjau didelių lūkesčių, o buvo išties labai daug gražių emocijų dovanojęs filmas. Apie mergaitę, kuri su šeima iškeliauja dalyvauti grožio konkurse. Mergaitė – visai nepanaši į tokių konkursų dalyvę, o jos šeimoje – daug nesutarimų, nutylėjimų, nesusikalbėjimų. Tad kelionė – dinamiška, kai kada net ir per daug nenuspėjama (nesu tikra, kiek buvo reikalingas vienas iš svarbiausių įvykių kelionės eigoje), o istorija – įtraukia ir sukelia daug emocijų. Itin gerietiškas, mielas filmas. Žiūrėčiau dar ne sykį, užsinorėjus ko nors panašaus. Net pačiai keista, kad iki šiol taip ir nebuvau prisiruošusi jo peržiūrėti.

8/10

imdb

1127> Ut og stjæle hester / Out Stealing Horses / Vogti arklius (2019)


Vogti arklius pastatytas pagal tobulo grožio to paties pavadinimo Per Petterson knygą. Jei neretai būna taip, kad ekranizacija itin nutolsta nuo knygos sumanymo (ir su tuo kai kada viskas gerai), tai šiuo atveju žiūrint nedingsta jausmas, kad yra cituojami knygos dialogai, jau nekalbant apie pačias scenas, atmosferą ir kt. Filmas patiks skandinaviškus filmus mėgstantiems – tylus, su daug sniego, niūrus, lėtas. Įtariu, jei nebūčiau skaičiusi knygos (arba tą dariusi labai seniai), tai būtų patikęs kiek mažiau, o dabar atrodė, kad tiesiog papildo jau man žinomą istoriją vaizdais.

8/10

imdb

Crashing (2016) (1 sezonas) – bendra serialo apžvalga


Kiek mačiau, yra mažiausiai du serialai tokiu pat pavadinimu, tad jei sugalvosite žiūrėti šį, nepamirškite patikrinti, ar tikrai tą įsijungiate. Po Fleabag pasidomėjau, kur dar galėčiau sutikti Phoebe Waller-Bridge. Taip radau Crashing – vos šešių serijų serialą, kurį ji ir kūrė, o taip pat atliko ir vieną iš vaidmenų. Crashing originaliai buvo pjesė, tad lygiai kaip ir Fleabag, būtent dialogai labiausiai patraukia dėmesį, tai, kaip žodžiais žongliruojama ir kaip būtent tai, kas sakoma, veikia vieną ar kitą personažą.

Siužetas sukasi apie būrelį trečio ar ketvirto dešimtmečio sulaukusių, apleistoje ligoninėje gyvenančių žmonių. Gyvenimo sąlygos šiaip jau, pasibaisėtinos, tačiau baisėtis nėra kada, o tik pasijuokti, kai kažkas sulūžta, sugenda, ir kokios iš to kyla situacijos. O ir ko tik nepadarysi, kad susitaupytum pakankamai pinigų, jog vieną dieną galėtum persikelti į normalų būstą Londone. Pats siužetas panašus į Friends tipo serialus – santykiai tarp veikėjų, išties prajuokinantis britiškas humoras (tiesa, aštresnis ir kitoks, lyginant su minėto Friends), skirtingi ir saviti personažų charakteriai, kaip jau minėjau, puikūs dialogai. Per greitai pasibaigė, gaila, kad tik tiek serijų tebuvo sukurta.

imdb

8/10

1115> Paterson / Patersonas (2016)


Paskutiniu metu peršokau ant serialų, tai gal po truputį pasivysiu su komentarais (kitaip savo šių trumpų įrašų nepavyksta vadinti) apie tai, ką žiūrėjau paskutiniu metu. Šį man ,,pakišo“ LRT mediateka, tarsi žinodama, kad jau kurį laiką apie jį svajoju. Dar reikia pasidžiaugti, kad tąsyk spėjau peržiūrėti, kol jis nedingo, nes esu praganiusi ne vieną filmą, vis atidėliodama kitam kartui.

Rodos, nieko ypatingo. Autobusų vairuotojo, kuris dar ir rašo eiles, kasdienybė – keleiviai, kelias, eilėraščiai, vakariniai apsilankymai bare, komiškumo įnešęs šuo ir keistuolė mergina. Netgi sakytum, kad jo gyvenimas toks nykus, jog net neaišku, kam tas filmas sukurtas. Ir visgi pajutau aš tą gyvenimišką poeziją, net jei jo mergina mane itin erzino ir labai norėjau, kad kas nors ją pastatytų į vietą. Grožis detalėse, dar ir vienatvės jausmo sočiai. Lėtas, kaip ir nieko nevyksta, bet patiko man. Dar pagalvojau, kad prieš dešimtmetį visai priešingai kalbėčiau. Bet dabar jis atitiko mano būseną, tai, kas jau kurį laiką žavi kine ir literatūroje. Ir ,,išsigydžiau“ antipatiją A. Driver.

8/10

imdb

1104> Gisaengchung / Parasite / Parazitas (2019)


Žiūriu filmus, kuriuos jau visi matė. Bet gal kažkas yra dar nežiūrėjęs? Pati Parazitą bandžiau žiūrėti kokius tris kartus. Ištempdavau gal dešimt minučių ir išjungdavau. Jau galvojau, kad gal reikia nė nebesivarginti, bet tada aplinkoje kaip tik apie jį pašnekėjo vieną kartą, po to kitą, na, tai padariau kitaip: įsijungiau nuo tos vietos, ties kuria anuos kartus išjungdavau. Ir šįkart peržiūrėjau iki galo ir galiu prisidėti tik prie liaupsių, kurios skirtos šiam filmui.

Kim’ų šeima gyvena skurdžiai įrengtame pusrusyje, vargingame rajone. Kai jų sūnus įsidarbina turtingoje šeimoje korepetitoriumi, gan greitai yra sugalvojamas planas, kaip šeimai išbristi iš skurdo. Planas įspūdingas ir iki detalių apgalvotas, tad stebėti, kaip žingsnis po žingsnio jis vykdomas, buvo įdomu. Siužetas – neįprastas ir vietomis primenantis kokį nors siaubo trilerį kaip Funny Games, tačiau Parasite išlaiko savo draminę pusę iki pat galo ir nesiekia žiūrovo įbauginti. Yra netikėtų siužetinių vingių, tiesa, panašaus finalo buvo galima tikėtis. Tačiau filmas išlaiko dėmesį iki pat paskutinės akimirkos, nepaisant to, kiek ką galima numanyti.

Pagrindiniai veikėjai kelia dviprasmiškus jausmus. Viena vertus, įsijungia galvoje vertinimas, kad jie – kaip dalis pašalpos gavėjų, kurie svaigsta apie tai, kaip nori uždirbti kalnus pinigų (ar tiesiog laimėti loterijoje, nepirkdami bilietų), bet nenori nė piršto pajudinti, kad bent nors kiek gautų, kauptų patirtį ir galbūt laikui bėgant kokią šiltesnę vietą susirastų. Jie – tie, kurie gyvena svajonėmis, bet neigia realybę. Tie šūdai, besiveržiantys pro klozeto kraštus, atrodė grynai kaip jų gyvenimas – kai jie bando neigti realybę ir ją slėpti (spausti klozeto dangtį), o vis tiek viskas eina pro kraštus. Kita vertus, gi puikiai suprantu, kad visa ta krūva žmonių, gyvenanti vien jų rajone, darbo gali nerasti vien todėl, kad žmonių daugiau nei darbo pasiūlos. Arba dėl gyvenimo sąlygų jie atrodo nepakankamai švarūs, nepakankamai patikimi darbuotojai, o tie, kurie kažkokį darbą susiranda, nebūtinai po kiek laiko pakils pareigose – jie visą gyvenimą už centus dirbs juodžiausius darbus, tą patį darys ir jų vaikai vien dėl sąlygų kažkur prasibrauti nebuvimo. Iš to ir kyla tokie absurdiški ir pavojingi planai kažkokiu būdu užsitikrinti pastogę, maisto, o dar geriau – pinigų ir aukštesnio socialinio sluoksnio aplinką. Labai jautri dalis buvo susijusi su kvapais – įdomu, kad ji buvo ir kertinė kulminacijos dalis. Daugiau nebesiplėsiu, bet filmas išties pasiūlo labai įdomių požiūrio kampų į visą rodomą situaciją, į veikėjus, jų tarpusavio santykius šeimose bei tarp skirtingų socialinių sluoksnių. Kulminacija – ypač efektinga net ne dėl to, kas ten įvyksta, o būtent dėl reakcijų.

8/10 vien dėl tos nelemtos pradžios.

imdb

ką tik pažiūrėjau anonsą, tai labai patiko, neatskleidžia esminių siužeto posūkių, tik šį bei tą galima įtarti.

1097-1099> Iron Man 1, 2, 3 / Geležinis žmogus 1, 2, 3 (2008, 2010, 2013)


Dar trys įrašai apie Marvel, ir po to bus keletas visai kitokių filmų. Pradėsiu nuo vieno iš pagrindinių Avengers – Iron Man. Peržiūrėjau visus tris filmus.

Šiaip Tonis Starkas – vienas iš mažiau patinkančių Marvel superherojų, tad taip ir neprisiruošdavau peržiūrėti filmų, skirtų būtent jam. Tačiau galiu pripažinti, kad filmai apie jį buvo įdomūs, o tai šiek tiek pakėlė nuomonę ir apie patį veikėją. Užpildžiau dar vieną spragą, nes nežinojau, kaip Tonis tapo Iron Man ir iš kur visi tie gabumai konstruoti ir turtai. Atsimenu, įsijungiau pirmąją dalį po The Father tam, kad neičiau miegoti užsiverkusi, tad šiam tikslui filmas išties tiko. Sunku kalbėti, kai nuo žiūrėjimo praėjo jau gan nemažai laiko, tad visos trys dalys susipynė į vieną. Visai linksmi, įtraukiantys, nepabostantys žiūrėjimo metu (nebent būčiau žiūrėjusi vieną po kito, tada tikriausiai nebūčiau ištvėrusi, nes tokius filmus galiu ,,vartoti“ su saiku), prisideda prie pilnesnio vaizdo galvoje apie veikėjus iš Marvel pasaulio.

pirmas – 8/10
antras – 6/10
trečias – 7/10

WandaVision (mini serialas) (2021)


Jaučiu šiokį tokį prielankumą Vision, be to, paliko gerą įspūdį anonsas, tad kažkurį vakarą įsijungiau ir supratau, kad neturėsiu gyvenimo, kol nepabaigsiu. Per naktį nežiūrėjau, tie laikai, kai galėdavau ištempti parą prie ekrano (įskaitant darbo dieną ir šiaip kokį pascrollinimą), jau senokai praeity, jei apskritai toks laikas buvo. Na, bet visi vakarai buvo išnaudoti tiek, kiek leido akys. Ir buvo labai gaila, kad baigėsi. O tas gailestis pavirto tuo, kad susidariau sąrašą su Marvel filmais, kurių dar nesu mačiusi, dalį jų jau spėjau peržiūrėti po serialo.

Labai patiko idėja kurti Vandos ir Vision gyvenimą sitcom’ų stilistika. Pirmos kelios serijos – kaip romantinė komedija su šiokia tokia intriga, nes labai norėjosi suvokti, kas vyksta ir kaip čia viskas pasisuks, gal net kiek ir per ilgai reikėjo laukti ryškesnio posūkio, o jau tada viskas virto į veiksmo fantastinį serialą, už savęs palikusį visą grožį ir gėrį. Fainas humoras, akį traukianti aplinka ir kostiumai. Kulminacinė dalis kiek per daug suspausta ir per greitai išsisprendė. Turint galvoje, kad čia ne filmas, o serialas, proporcijas buvo galima kiek kitaip padėlioti. Bet apskritai paliko labai gerą įspūdį. Žiūrėčiau ir darsyk.

imdb

8/10