Archyvas

Posts Tagged ‘8/10’

929> Get Out (2017)


Rež.: Jordan Peele
Vaidina:  Daniel Kaluuya, Allison Williams, Bradley Whitford, Catherine Keener
2017 m., JAV, 104 min
Žanras: mistinis siaubo
imdb nuoroda čia.

Ketvirtas filmas šiais metais? Pasirodo, gali būti ir taip. Get Out į akiratį pakliuvo dėl didelio imdb balo (8/10, 60 tūkst vertinimų ir dar siaubo žanro? Skamba beveik kaip iš fantastikos srities) ir dėl vieno kito vis pasitaikančio po akimis teigiamo atsiliepimo. Po to, kai ir savo mėgstamam filmų tinklaraštyje (o jis siaubo filmus išmano neprastai) atradau apžvalgą, neliko abejonių, kad reiktų atidėlioti peržiūrą.

Afroamerikietis Krisas su savo mergina Rouz savaitgaliui išvyksta pas jos tėvus. Krisui kiek neramu dėl jų reakcijos į jo rasę, o nuvykęs supranta, kad nerimas – ne be pagrindo.

Sunku patikėti man pačiai, kad tegaliu prisidėti prie jau esamų gerų įvertinimų, pati rašyti aštuonetą ir džiaugtis, kad tokį neprastą filmą pažiūrėjau. Nepatiks kiekvienam siaubo filmus mėgstančiam, čia jau faktas – dėl lėtai vykstančio siužeto, dėl to, kad visų baisumų pasirodys per mažai, jie tik pačioje pabaigoje, ar dar dėl kokių priežasčių. Tuo tarpu man būtent tas lėtumas buvo nemažas pliusas – puikiai kurta įtampa, tik užuominą po užuominos pateikiant, lengva įtarinėti bei po truputį kurti įvairius scenarijus kaip ir kas bus ateity. Po kiek laiko tampa kiek nuspėjamas, bet vis tiek nesinorėjo atsitraukti, žiūrint kulminacinę dalį, kur visu gražumu veiksmas pasirodė, kai kurie siužetiniai vingiai buvo ir nenuspėti, kažkaip nemaniau, kad viskas taip pasisuks. Dar labai smagu, kad filme nemažai humoro, kuris būdavo vietoj, laiku ir išties juokingas.

Žinoma, nieko gilaus, bet pramoga gera.

928> To the Wonder / Į stebuklą (2012)


Rež.: Terrence Malick
Vaidina: Ben Affleck, Olga Kurylenko, Javier Bardem, Rachel McAdams
2012 m., JAV, 102 min
Žanras: romantinė drama
imdb nuoroda čia.

Kone du mėnesiai prabėgo po paskutinio matyto filmo. Ir šįvakar kilo noras vėl prisiminti tai, be ko seniau beveik nė vienos dienos neįsivaizduodavau. Vis dar turiu vilties, kad ateis tas metas, kai vėl krisiu į filmus kiekvieną laisvą minutę. Nes dabar tai tik noras pamatyti vieną ar kitą filmą yra, bet iki veiksmo (žiūrėjimo) prieiti sunkiai sugebu.

T. Malick priminė naujausias jo filmas Song to Song, kuris šen bei ten sušmėžuoja paskutiniu metu visokiuose portaluose ir socialiniuose tinkluose. To the Wonder žadėjau peržiūrėti dar tuomet, kai buvo kalbama apie Knight of Cups pasirodymą. Bet taip jau išėjo, kad ir to KoC nebepažiūrėjau iki šiol. Apskritai, apie paskutinius tris T. Malick filmus šnekama daugiausiai kaip apie silpniausius darbus jo karjeroje, bet kadangi mačiau tik The Tree of Life ir The New World, nelabai galiu ką pasakyti, reiktų tuos ankstyvuosius pamatyti. O To the Wonder patiko ir sukėlė norą pažiūrėti ir Knight of Cups.

Tai vienas tų filmų, kurie arba patinka, arba atrodo kaip visiškai dėmesio neverta nesąmonė. Dar galima apibūdinti šį filmą kaip atmosferinį – t.y. sukuriama tokia tobula atsmofera, kad nė nesvarbu, kad siužeto ne tiek ir daug filme. Užtat daug gražių vaizdų, daug gražios muzikos, daug žvilgsnių, prisilietimų, judesių, daug tylos, kuri pasako daugiau nei kituose filmuose non stop besitęsiantys dialogai. O čia kalbama nedaug, dažniausiai veikėjai kalba už kadro. Rezultate gaunasi jausminis filmas, kurį svarbu pajausti, o ne stebėti ir laukti kažkokių netikėtumų, siužeto posūkių ar pan. Lėtas, liūdnas, vienišumo jausmas itin stiprus. Ir Olga Kurylenko kokio gražumo.

8/10

911> Last Night / Paskutinė naktis (2010) (2)


last-nightRež.: Massy Tadjedin,
vaidina: Keira Knightley, Sam Worthington, Eva Mendes, Guillaume Canet,
2010 m., JAV, Prancūzija, 93 min
Žanras: romantinė drama
imdb nuoroda čia.

Prisikaupė neaptartų filmų. Pora tokių, kurie jau buvo aptarti anksčiau, bet nepaminėti vis vien nenoriu, nes visgi čia yra toji vieta, kur noriu paminėti kiekvieną peržiūrėtą filmą. Po jų seka krūva siaubo filmų, kuriuos po truputį mėginsiu aptarti per kelias dienas.

Last Night žiūrėjau antrąsyk. Šįsyk žiūrėjimas buvo spontaniškas, pamačiau, kad per tv rodo ir nusprendžiau įsijungti bei prisiminti šią kino juostą, kurią karts nuo karto prisimenu. Anąsyk spėjau, kad šis filmas bus tas, kurį visiškai įvertinsiu tik praėjus kiek laiko. Dabar galiu sakyti, kad žiūrėdama jį trečią ar ketvirtą sykį tikriausiai tik dar labiau pamėgčiau, o vertinimas dar labiau augtų. Kad ir S. Worthington man atrodo vis dar toks pat sumedėjęs, K. Knightley ir G. Canet pora yra toji, į kurią būčiau žiūrėjusi žymiai ilgesnį laiko tarpą. Dvi poros, sujungtos vienos nakties, po kurios greičiausiai vėl viskas stosis į buvusias vietas, ištikimybės ir santuokos įžadų stiprumo patikrinimas. Šįkart man nekliuvo ir pabaiga, atrodė, kad būtent tokia ji ir turi būti. Visuma – tokia žavi, pokalbiai, diskusijos, daug dvejonių ir abejonių bei lemiami sprendimai, su kuriais kiekvienas privalės gyventi toliau.

8/10

Suburgatory (2011-2014) (1-3 sezonai) – bendra serialo apžvalga


Rež.: Emily Kapnek
Vaidina: Jeremy Sisto, Jane Levy, Carly Chaikin, Cheryl Hines, Parker Young
2011-2014 m., JAV, 57 ep. x 22 min
Žanras: komedija
imdb nuoroda čia.

Tai serialas, kurio nesiryžtu kažkam rekomenduoti, nes jis – per daug specifinis, t.y. toks, kurio arba nekęsite nuo pat pirmos serijos ir sakysite, kas tokią nesąmonę gali žiūrėti, arba priimsite serialo taisykles ir mėgausitės gan neblogu komedijiniu serialu.

Vienišas tėvas su paaugle dukra atsikrausto į užmiestį, kur, rodos, viską aplinkui yra užvaldę dėl išorinio grožio pamišę ir aukštu koeficientu nepasižymintys žmonės. Aukščiausi kulniukai, persoksidas, ilgiausi nagai, peroksidiniai plaukai, sniego baltumo dantys, tona makiažo, soliariumų nurudinti kūnai (ir kai kurie punktai galioja ne tik moterims), nesuvokimas, kaip galima išeiti į viešumą be visų šių atributų, vyrus valdančios moterys, nykštukiniai šunys – tikiu, kad iš to jau galėjote susidaryti įspūdį, koks šis užmiestis yra.

suburgatorNenuostabu, kad pradžioje abu naujakuriai jaučiasi patekę ne į savo vietą. Tiesa, tėvui sekasi geriau, nes ganėtinai išvaizdus, vienišas tėvas, kuris pasiruošęs pagelbėti, kai tik reikės, iš karto patraukia moterų dėmesį. Tuo tarpu dukrai pritapti sudėtingiau, nes ji tiesiog neranda bendros kalbos su nesišypsančiomis (čia matyt todėl, kad nesusidarytų raukšlės)  vien tik apie išvaizdą mąstančias bendramoksles. Viskas kiek palengvėja, kai ji susipažįsta su keistuole kaimyne, kuri nejaučia tėvų meilės, kadangi šie dėmesį rodo tik vyresniam savo vaikui – sūnui, galinčiam pasigirti puikiais mokslo pasiekimais ir gera išvaizda – ir nė kiek nesvarbu, kad košės jo galvoje ne tiek ir daug.

suburgatory-gifIš viso nepilni trys sezonai (trečiasis buvo trumpesnis nei kiti), kuriuos žiūrėdama iki tol, kol atsibosdavo ir padarydavau kelių mėnesių pertrauką, ir juokiausi, ir liūdėjau kartu su veikėjais. Daug absurdo, kvailų ir žemą veikėjų intelektą rodančių situacijų, bet, kaip ir minėjau, priėmus serialo taisykles, suvokus, kad kitaip čia ir nebus, kad toji simpatija tarp pagrindinės veikėjos, kuri yra vienintelė normali mergina seriale, ir visiškos jos priešingybės – kaimyno, užsimezgusi simpatija visiškai nereikalauja logiškų paaiškinimų, kokiu būdu jie vienas kitą patraukė. Nes taip jau yra. Po veikėjų, besislepiančių po didžiausiu sluoksniu makiažo, susikurtomis gyvenimo taisyklėmis ar dar kokiu nors ypatumu, išore slėpdavosi ir rimti išgyvenimai, protingos svajonės. Vietomis atrodė, kad šis serialas iš dalies parodo ir tai, kad nepriklausomai nuo pomėgių, gyvenimo būdo ir IQ, kiekvienas žmogus nori būti mylimas, gali jaustis įskaudintas ir turi visus kitus jausmus. O jei taip bendrai, man šis serialas – lyg gera ironijos dozė.

Broliui garsiai ištarti tokiu žodžius seseriai šiame seriale yra visiškai suprantamas dalykas

Broliui garsiai ištarti tokiu žodžius seseriai šiame seriale yra visiškai suprantamas dalykas

Labai patiko pagrindinės veikėjos stilius. Visos suknelės, sijonai, kuriuos dėvėjo, neleisdavo nuleisti akių. Apskritai, jos apsirengimo stilių galėčiau palyginti su Zooey Dechanel apranga seriale ,,New Girl“.

Buvo gaila išsiskirti su šiuo serialu, ypač kai finalas – tiesiog idealus, norėjosi jį kelissyk žiūrėti. Ir be abejo, norėjosi tęsinio. Deja, viskam lemta baigtis, o šis serialas, kaip suprantu, net ir nebuvo toks populiarus, kad kūrėjams apsimokėtų jį tęsti.

896> A Royal Night Out / Naktis be karūnos (2015)

birželio 24, 2016 Komentarų: 1

royalRež.: Julian Jarrold
Vaidina: Sarah Gadon, Bel Powley, Emily Watson, Rupert Everett, Jack Reynor
2015 m., Didžioji Britanija, 97 min
Žanras: romantinė komedija, drama
imdb nuoroda čia.

Visai neplanuotas sutapimas, kad šią dieną, kai paskelbtas Didžiajai Britanijai svarbus įvykis, sumaniau pažiūrėti būtent šios šalies kurtą filmą, pasakojantį apie karališkosios šeimos dukras, panorusias įsimintiną naktį, kai buvo paskelbta II pasaulinio karo pabaiga, praleisti mieste – niekieno neatpažintos ir nesaugomos.

Šis filmas kurtas remiantis tikrais įvykiais, tačiau tai, kad nesuku galvos, kiek čia viskas tikra, kiek sukurta, tikriausiai ir leido kuo ramiausiai atsipalaiduoti ir pažiūrėti tiesiog smagų filmą apie dvi laisvės ištroškusias merginas. Viskas paprasta, lengvai nuspėjama, tačiau tai buvo matyt būtent tai, ko man šiandien ir norėjosi. Visą filmą nedingo šypsena, dažnai prajuokindavo, o einant filmui į pabaigą tai ir gaila buvo pasidarę ne tik dėl to, kad ėjo paskutinės šios istorijos minutės, bet ir dėl nuojautos, kaip pabaiga atrodys. Simpatiški personažai, juokingos situacijos, gebėjimas dėl savo naivumo, kitų žmonių pagalbos ar kitų priežasčių išsisukti iš keblios padėties, miela romantinė linija, kuri neužėmė tiek daug vietos, kiek galėjo, apsieita be melodramų, ašarų, o veikėjos tik gali pasakyti, kad tai buvo geriausia naktis, kokią teko išgyventi. Paliečamas ir karas, jo pasekmės, riba tarp kariaujančiųjų fronte ir tų, kurie ,,kariauja“ formaliai, t.y. saugiai būdami rūmuose, apsaugoti nuo bet kokio jų kraujo praliejimo.

Mielai pažiūrėčiau šį filmą darsyk. Iš tokių filmų, kuriuos žiūrint nereikia ieškoti užslėptų minčių, o siužetas – neorginalus, nuspėjamas, bet karts nuo karto vis vien norimas pamatyti, šis man atrodo vertas dėmesio. 8/10

893> All Good Things / Visi geri dalykai (2010)


all_good_thingsRež.: Andrew Jarecki
Vaidina: Ryan Gosling, Kirsten Dunst, Lily Rabe, Kristen Wiig
2010 m., JAV, 101 min
Žanras: kriminalinė mistinė romantinė drama, trileris
imdb nuoroda čia.

Haha, antras iš eilės filmas su Ryan Gosling. Tik čia turėjau galimybę jį pamatyti ne kaip išdailintą berniuką, o kaip vidinių demonų kamuojamą ir daug negerų dalykų darantį vyrą.

Tai tikrais faktais paremtas filmas, kurio centre – Deividas Marksas, turtingo vyro sūnus, vaikystėje matęs, kaip jo mama nusižudo, skatinamas jungtis prie šeimos verslo, nors pats to nenori, o kelyje pasitaiko ir Keitė, kurią jis įsimyli. Tačiau idilė negali tęstis ilgai, o ši draugystė turės didelių pasekmių, persekiosiančių Deividą visą gyvenimą.

Fainas filmas. Tikrai tikėjausi, kad bus kur kas nuobodžiau ir neįdomiau, tačiau paliko gerą įspūdį. Patiko, kaip sukurta atmosfera, kaip po truputį, žingsnis po žingsnio kuriama įtampa, įtaigu, viso filmo metu tiesiog sėdėjau lyg ant adatėlių ir laukiau, kas kada nutiks. Pabaiga kiek nervinanti, kaip suprantu, viskas – vien interpretacijos (kad ir tikėtinos), tačiau vis vien įdomiai susukta, buvo įdomu išgirsti ir ką veikia tikrieji asmenys realybėje po filme rodytų paskutinių įvykių.

Kalbant apie R. Gosling personažą, tai sunku jį vienareikšmiškai vertinti. Vaikystės trauma? Ar greičiau liga / sutrikimas? Dar buvo užsiminę, kad mama sunkiai sirgo, tai iš karto kilo mintis, kad galbūt kažkas paveldimo. Pradžioje būčiau sakiusi, kad kokia nors šizofrenija, bet nevartojant vaistų (nes lyg ir minėjo, kad nesigydė) per tiek metų ši liga turėjo nemenkai atsiskleisti. Jo nuotaikų kaitos ir buvo viena priežasčių, dėl ko įtampa filmo metu nemažėjo. Juk visai neaišku, kada kas jam ,,susišvies“. Kai kurios scenos išties stiprios ir įsimintinos, o pats R. Gosling įsikūnija į personažą įvairiais jo gyvenimo tarpsniais, taigi, galimybė ,,pamatyti“, kaip jis atrodys, būdamas senas. Juokauju, aišku. Nes kažkaip nelabai kokia jo išvaizda senatvėje parodyta.

Kirsten Dunst man labai simpatiška, gaila, kad ekrane jos ne tiek ir daug rodoma (čia ne apie šį filmą, o apskritai). Tinka jai dramos, kad ir čia ji perteikė neprastai savo vaidmenį, kuris išties spalvingu tampa bėgant filmo minutėms.

Žiūriu, pradėjo sektis su filmais. 8/10

886> Mustang / Mustangės (2015)


mustangRež.: Deniz Gamze Ergüven
Vaidina: Günes Sensoy, Doga Zeynep Doguslu, Tugba Sunguroglu
2015 m., Prancūzija, Vokietija, Turkija, Kataras, 97 min
Žanras: drama
imdb nuoroda čia.

Šis filmas buvo vienas iš pretendentų laimėti ,,Oskarą“ geriausio užsienio filmo kategorijoje, o taip pat jį bus galima pamatyti ir šių metų ,,Kino pavasario“ metu.

Vasaros pradžia. Šiaurės Turkijoje esančiame kaimelyje Lalė ir keturios jos seserys grįždamos iš mokyklos nekaltai žaidžia su berniukais. Tačiau tokius jų žaidimus suaugusieji traktuoja visiškai kitaip. Jiems tokie veiksmai atrodo kaip pasileidimas, tad nenuostabu, kad merginoms grįžus namo kyla skandalas. Šeimos namai greit tampa kalėjimu, o mokyklą pakeičia gaminimo bei namų ruošos pamokos. Netrukus pradedamas planuoti merginų ištekinimas. Merginos vis labiau suvokia, kad turi priešintis suaugusiųjų norams.

Galvoju, kaip geriausiai išreikšti tai, ką man paliko šis filmas. O paliko tokį gerą jausmą. Kino juostos nuotaika nevienalypė: vietomis buvo lengva pajausti merginų vėjavaikiškumą, džiaugsmą ir, kad ir paradoksalu (nes suaugusieji jų elgesį vadino nepadoriu, ištvirkusiu), nekaltumą, bet tuo pačiu netrukus iš karto atsirasdavo įtampa, baimė, netrūksta liūdnų, skaudžių situacijų, o pati bendriausioji situacija – namų vertimas kalėjimu – iš viso nieko gero nežada. Tačiau sugeba tos gerosios akimirkos perlipti per visą neviltį ir beviltiškumą, todėl ir pasibaigus lieka būtent šviesus jausmas, o ne niūruma.

Centre – penkios veikėjos. Tačiau sugebėta kiekvienai palikti užtektinai vietos, kad būtų pažintos ir nė viena iš jų nebūtų ,,nurašyta“ kaip mažiau svarbi. Aišku, Lalė, jauniausioji iš penkių seserų, kuri kartais pateikiama ir kaip pasakotoja, yra spalvingiausia, intrigą kelianti (ir ne be reikalo) veikėja. Jos viena kitą puikiai papildė.

Tragedijų filme bus. Dabar galvoju, kad tragedija šiame filme – gan plati sąvoka. Grotuoti langai, aukštos tvoros – tai bene pirmoji rimtesnė tragedija. Net ir vestuvės, žiūrint į nuotakos akis, yra pajaučiamos kaip tragedija. Jau nekalbant apie kitas. Visos jos vis labiau didino įtampą ir vis ryškiau veikėjoms rodė, kad reikia kažką daryti. Ir greitai.

Lalės susirastas draugas garbanius tai tikriausiai smagiausias, nuoširdžiausias vyras šiame filme. Toks teigiamas personažas, kuriam pasirodžius taip ir norėdavosi šypsotis. Smagu, kad vyrai nebuvo pateikiami vien tik iš neigiamos pusės.

Apie seseris, jų troškimą būti nepriklausomomis, turėti teisę rinktis, kaip nori gyventi, išsilaisvinti iš keistų įsitikinimų ir tradicijų.

Galvoju, kad kiek panašu į The Virgin Suicides.

Vertas peržiūros. 8/10