Archyvas

Posts Tagged ‘8/10’

982>Perfetti sconosciuti / Perfect Strangers / Tobuli melagiai (2016)


Grupė draugų susitinka vakarienės vieno iš jų namuose. Besišnekučiuojant gimsta idėja: visi turi sudėti savo telefonus ant stalo ir, jei tik kas parašo ar paskambina, būtina perskaityti žinutę garsiai/atsiliepti prie visų. Prasidėjusi visai nekaltai pramoga ima atskleisti daug paslapčių, kurios saugomos ir nuo pačių artimiausių žmonių.

Seniai jau buvau susidomėjusi šiuo filmu, bet nei ūpo, nei dar kažko nebuvo žiūrėti, tada ir primirštas buvo, o galop vėl pamačiau ir supratau, kad kada, jei ne dabar. Lieka prisidėti tik prie pagyrų – ir smagus, ir liūdnas, ir įtraukiantis. Po to rekomendavau kitiems žmonėms, kas peržiūrėjo, tai dėkojo už rekomendaciją.

Be abejo, dėl savo tematikos jis ir aktualus, ir realistiškas. Ko tik neturime savo telefonuose, apie ką tik nesusirašinėjame ar dėl kokios priežasties tik nesusiskambiname. O kiek visko girdėję (o kai kas gal ir patyrę) esam apie tai, kaip nepasitikintys artimieji tikrina telefonus, ieško įtartinų susirašinėjimų, telefono numerių, nuotraukų. Kadangi tai filmas su ribotu laiku (viena vakarienė), šiek tiek hiperbolizuokime viską (t.y. padarykime taip, kad tų paslapčių būtų užtektinai intrigai išlaikyti) ir gausime Perfect Strangers.

Įdomu stebėti personažų bendravimą, jų reakcijas, kai kurių netgi skausmingą buvimą tarp žmonių, tarp kurių nesijaučia gerai. Paslapčių vis daugėja, jos tampa vis didesnės, emociškai stipresnės, vis labiau skaudinančios kitus žmones, o pabaiga – puiki, kad ir po to pagalvojau, jog visai norėtųsi visgi kitokios, bet labiau dėl to, kad gaila man tų veikėjų buvo.

8/10

Reklama

981> Avengers: Infinity War / Keršytojai. Begalybės karas (2018)


Minčių kratinys apie šiandien matytą filmą. Sudėlioti į normalų tekstą poreikio šiuo metu nejaučiu.

Pustrečios valandos pralėkė labai greitai ir kur kas geriau nei buvo galima pagalvoti. Veiksmo buvo per akis, šokinėjimo per planetas, keliavimo kosmosu – tiek kad draugė net sakė, kad vienu metu jautėsi lyg Star wars žiūrėdama. Nors kovų daug, o bendravimo tarp superherojų, kuris man patikdavo kai kada net labiau nei pačios kovos, itin minimaliai, bet šįsyk visai nejaučiau nuobodulio, kuris nesvetimas man, kai ekrane visi tik mušasi ir daugiau nieko neveikia.

Taigi, superherojai, kurių surinkta daugybė ir net ne visi vieni kitus sutinka, kovoja prieš didįjį priešą – Thanos. Jam pasipriešinti – kur kas sunkiau nei prieš kitus, o kad kažkam negerai baigsis, sklandė kalbos jau ilgą laiką. Neslėpsiu, ėjau su baime, kad žus minimum vienas mano mėgstamas veikėjas. Pirmosios rimtesnės mirties sulaukiama gan greitai, todėl ji kiek nustebina (nes atrodo, kad standartiškai turėtų palaukti kokios nors finalinės kovos tokios mirtys. Bet finalinę kovą išvysti turėtume tik kitame filme.). O ir be abejo, gaila paties personažo, kuris buvo vienas iš labiausiai mėgstamų. Po to praradimų buvo keli, bet jie man nekėlė kažkokių didelių jausmų.

Didžiausia filmo žvaigždė, neskaitant priešo, buvo, be abejo, Toras. Jis užėmė bene daugiausiai eterio, bet skųstis tuo visai nesinori, nes jis per daug stiprus kaip personažas ne tik dėl savo asmenybės, bet ir dėl to, kad kaip kovotojas jis turi ką parodyti ir nuveikė filme ne tiek ir mažai.

Thanos, kaip jau teko skaityti ir kitų atsiliepimus, yra išties gerai išplėtotas blogiukas, kadangi jį matyti galima ne tik kaip žudymo mašiną, kuri tą daro visiškai nemąstydamas ir kai kada, rodos, net be kažkokios didelės priežasties. Anaiptol, jis parodomas ir kaip šiokią tokią širdį turintis (bet tai nereiškia, kad sulauks kas nors pasigailėjimo) personažas, todėl jis nespraslysta pro akis kaip dar vienas ,,iš tų“ ir tampa gan įsimintinas blogasis veikėjas.

Jei žiūrint Thor: Ragnarok humoro kai kada buvo ir ne visai vietoje, ir ne visai juokingo, šioje Avengers dalyje jis būdavo laiku, vietoje ir išties prajuokinantis kai kada net iki ašarų.

Kiek baisu buvo dėl gąsdinimų, kad baisiai daug personažų žada dalyvauti šiame Infinity war. Baisu, nes ne tiek daug ir mačiusi aš kino juostų apie superherojus, tik tuos, kurie labiausiai domino, dar dalį Guardians of Galaxy ir tiek. Bet atrodo, kad visų bazinių žinių, kurias turėjau, pakako ir įdomumas nuo to nenukentėjo.

Atskiras žodis apie Hulk – jis šįsyk, kaip ir Ragnarok žiūrint, gan smagiai vėl pasirodė. Pasirodo, veikėjas turi gan neblogą potencialą.

Captain America – dar labiau suvyriškėjęs, surimtėjęs, bet išlaikęs savo kovos dvasią.

Na, ir pabaiga. Kas per velniava įvyko. Tiek kovų, veiksmo, specialiųjų efektų, greičio ir, rodės, tikslaus ėjimo link kažko finalinio, o pabaigą padarė tokią gan nykią. Aišku, intrigos sukėlė, o ir tai – puiki įžanga kitai Avengers daliai, tačiau realiai tikėtasi buvo kažko įspūdingesnio.

Visgi man tai labiausiai patikusi dalis. 8/10.

973> The Disaster Artist (2017)


Jau pasakojau, kaip žiūrėjau The Room. Galop atėjo metas ir filmui apie minėtos kino juostos kūrimą. Vėlgi, palankūs kritikų vertinimai, kelissyk žiūrėtas anonsas (nes šiuo atveju nėra ko slėpti) ir pati idėja skatino neatidėlioti peržiūros.

Gregas, trokštantis būti aktoriumi, nusprendžia kreiptis pagalbos į aktorystės mokančioje klasėje sutiktą keistuolį Tomį, o netrukus jie jau keliauja į Holivudą siekti savo svajonių. Visgi pasirodo, kad ne taip ir lengva jų siekti, kai pasitikėjimo daugiau nei talento, bet jie nežada pasiduoti.

J. Franco puikus, o šiam filmui to ir pakanka, atsižvelgiant į tai, kad jis vaidino tiek pagrindinį veikėją, tiek režisavo šią kino juostą. Nors skaičiau, kad Gregas pavaizduotas ne visai toks, koks iš tiesų (filme jo net ir gaila pasidaro, atrodo užguitas, gerietis, besiplėšantis tarp ištikimos draugystės Toniui ir bandymo susikurti sau gyvenimą), bet tai netrukdė su malonumu stebėti viso chaoso ir veikėjų tikslo – filmo sukūrimo – siekimo. Be abejo, suvaidintos visos kultinės scenos, pasakytos daugelio mintinai jau žinomos frazės, o smagiausia, kai antraeiliai veikėjai diskutuoja apie The Room klaidas, dėl kurių jis ir tapo toks blogas, kad net geras.

Be abejo, peržiūrėti The Room prieš įsijungiant šį – būtina, kad pamatytumėte The Disaster Artist (imdb) genialumą.

8/10

970> The Woman / Moteris (2011)


Rež.: Lucky McKee
Vaidina:  Pollyanna McIntosh, Brandon Gerald Fuller,
2011 m., JAV,
Žanras: siaubo
imdb nuoroda čia.

Kaip man patinka, kad imdb rodo, kada kokį filmą įvertinau. Taip ir pamatau, kad nuo Gerald’s Game iki The Woman peržiūros praėjo kone mėnuo. Peržiūrėdama kažkokį disturbing filmų sąrašą pamačiau šį ir patikrinau, ar tikrai nesu jo mačiusi, nes kad bent jau šmėžuodavo jis daug kur, tai tikrai. Kadangi nebuvau pažymėjusi kaip peržiūrėto, nieko nelaukusi susiradau ir įsijungiau.

Vien anotacija skamba kaip absoliučiai mano skonio siaubo filmo. Šeima atvyksta atostogų į sodybą. Išoriškai pavyzdinga šeima iš tiesų yra visiškai sugriuvusi: despotas po padu laikantis visus šeimos narius, garsus teisininkas, tėvas , žodžio neturinti ir menkai ką apskritai pasakanti motina, į aplinką visą sukauptą agresiją nukreipiantis sūnus ir savyje užsisklendusi bei paslaptį turinti dukra. Išėjęs pamedžioti tėvas užtinka miške laukinę moterį. Netrukus jis įvilioja ją į spąstus, parsitempia namo ir įkalina. Jo tikslas – padedant šeimos nariams išmokyti ją vėl būti civilizuotu žmogumi.

Pritarimo iš šeimos nedaug, bet jie nedrįsta pasipriešinti, o jei ir išdrįsta, tai to rezultatas – ignoravimas arba smurtas. Stebėti šeimą, jos dramas, bendravimą, kaip atsiradusioji laukinė moteris įkaitina atmosferą prilygsta gerai dramai su siaubo prieskoniais, nes žiūrint taip ir tikimasi, kad visai ne kalinė, o jie patys vienas kitam gerkles perplėš dėl nepakeliamos įtampos.

Apie pačią įkalintąją sužinoti galima nedaug. Kad būtų galima geriau įsigilinti į tai, kas ji tokia, reiktų matyt pažiūrėti Offspring, kurio tęsiniu peržiūrėtas filmas laikomas, bet šiaip jau nepasakyčiau, kad priešistorės nežinojimas labai trukdė žiūrėti The Woman.

Nors netrūksta ir fizinio smurto, nemalonių scenų, net ir kanibalizmo šiek tiek yra, bet didžiąją įtampą, kurią jaučiau viso filmo metu, kelia būtent veikėjai, jų charakteriai, elgesys, sprendimai (kai kada ir nebūtinai nuspėjami). Nedažnai tenka surasti siaubo žanro filmą, kurį žiūrėdama netverčiau savame kailyje, nes ant tiek jis man patinka. Ir taip iki pat pabaigos.

Dėl tam tikrų niuansų primena The Girl Next Door.

8/10

968> Captain Fantastic / Šaunusis kapitonas: gyvenimas be taisyklių (2016)


Rež.: Matt Ross
Vaidina: Viggo Mortensen, George MacKay, Samantha Isler
2016 m., JAV, 118 min
Žanras: komedija, drama
imdb nuoroda čia.

Jei netyčia pražiopsojote šį filmą, kai jis tik pasirodė, pats laikas įsijungti. Tarsi nieko labai įspūdingo, bet iš kitos pusės – labai neprastas ir įtraukiantis filmas, kam patinka tokie su mažai veiksmo, daug kasdienybės, gerų dialogų ir gėdos nedarančios vaidybos. Ką jau čia gėdos, V. Mortensen puikus jame.

Filmo esmė tokia, kad gyvena miške vyras su šešiais vaikais, toli nuo civilizacijos, daug dėmesio skiriant fiziniam pasirengimui bei protiniams gebėjimams ir išprusimui. Tačiau po to, kai jų mama numiršta, jie privalo pasirodyti civilizuotame pasaulyje – veikėjai susiduria su kitokiomis taisyklėmis, požiūriu ir auklėjimo įpročiais.

Tėvo ir vaikų santykiai, jų pokalbiai – tai, kas labiausiai patiko. Ypač norisi atkreipti dėmesį į tai, kaip tėvas atvirai ir suprantamai, be jokio muistymosi ir gėdos kalbėjo apie jautrius, kai kam vis dar tabu esančius klausimus.

Gražus, vietomis juokingas, vietomis liūdnas filmas, tikrai galima šio to ir pasiimti, visai nepaviršutiniškas.

8/10

962-965> Star Wars: Episode V – The Empire Strikes Back (1980), Episode VI – Return of the Jedi (1983), Episode VII – The Force Awakens (2015), Episode VIII – The Last Jedi (2017)


Ir vėl įrašas su ilgu pavadinimu, bet kai čia – toji pati serija, atskirus įrašus būčiau dariusi nebent tuomet, jei būčiau gruodį prisėdusi kaskart, kai tik kažkurį peržiūrėdavau. Pirmąją dalį kadaise mačiau, kitos ilgą laiką laukė savo eilės, bet vis neprisiruošdavau, tačiau gavau siūlymą eiti į naujausią dalį kine. Dar zirziau, kad su savo tempais niekaip nespėsiu visų peržiūrėti, bet pasiaiškinome, kad 1999-2005 metais pasirodžiusių nebūtina žiūrėti (kaip ir Rogue One), kad suprasčiau, ką rodys kine. O jei ten kokią smulkmeną ir reiks paaiškinti, tai bus šalia žmogus, kuris viską išdėstys.

Aišku, rizikinga pasižadėti eiti į kiną, kai net nežinau, ar man apskritai patiks ši serija. Kas, jei po antro filmo būčiau nusprendusi, kad nė neverta toliau žiūrėti, nes tiesiog neįdomu? Bet daug abejonių nebuvo, nes greitai supratau, kad įtraukė mane visa istorija ir su malonumu peržiūrėsiu visas esamas dalis ir būsimas, kurios dar tik pasirodys (jei tik nepradės blogėti, ką jau pajaučiau žiūrėdama The Last Jedi).

Kuo patinka ši serija apskritai? Kad suderina veiksmą, humorą, įdomius dialogus, dinamiką, spalvingus personažus. Labiausiai iš visų keturių patiko trečiasis filmas – Return of the Jedi (pažymėjau 8/10), kurį peržiūrėjau su visišku malonumu. The Empire Strikes Back ir The Force Awakens atsilieka nedaug, pirmąjį minėtą žiūrėdama vietomis išsiblaškydavau ir mintys kitur nuklysdavo, tuo tarpu The Force Awakens, kad ir daug geresnis už 2017-ųjų filmą, vis vien kiek kliuvo dėl pagausėjusių meilės intarpų, kurių senuose buvo labai menkai, kas man itin patiko, bei to, kad senieji veikėjai buvo blankūs ir neišnaudoti tiek, kiek buvo galima. Atrodo, lyg jie ten tik tam, kad pritrauktų senuosius gerbėjus. Ir šis jausmas neišnyko žiūrint The Last Jedi. Pastarasis paliko mažiausią įspūdį (6/10), kadangi nepaisant visų įdomesnių momentų, netrūko ir perspaustų emociškai scenų, o jau naujasis ,,blogiukas“, kuris, rodos, amžinai verkšlenančiomis akimis buvo, versdavo tik vartyti akis ir tiek. Užtat patiko General Hux – va šis tai blogiukas iki kaulų smegenų, o ir jį vaidinęs aktorius visai naujomis spalvomis atsiskleidė. Naujausias filmas vis dar neprasta pramoga, bet jei tokiais tempais risis žemyn, tai beliks palinkėti, kad kūrėjai žinotų, kada laiku sustoti.

> Episode V: The Empire Strikes Back (1980) – rež.: Irvin Kershner, vaidina:  Mark Hamill, Harrison Ford, Carrie Fisher, JAV, 124 min, nuotykių, veiksmo, mokslinė fantastika, imdb nuoroda čia. 7/10

> Episode VI: Return of the Jedi (1983) – rež.: Richard Marquand, vaidina: Mark Hamill, Harrison Ford, Carrie Fisher, JAV, 131 min, nuotykių, veiksmo, mokslinė fantastika, imdb nuoroda čia. 8/10

> Episode VII: The Force Awakens (2015) – rež.: J.J. Abrams , vaidina: Daisy Ridley, John Boyega, Oscar Isaac , Adam Driver, Domhnall Gleeson, Mark Hamill, Harrison Ford, Carrie Fisher,nuotykių, veiksmo, mokslinė fantastika, JAV, 136 min, imdb nuoroda čia. 7/10

> Episode VIII: The Last Jedi (2017) – rež.: Rian Johnson, vaidina: Daisy Ridley, John Boyega, Oscar Isaac , Adam Driver, Domhnall Gleeson, Mark Hamill, Harrison Ford, Carrie Fisher, nuotykių, veiksmo, mokslinė fantastika, JAV, 152 min, imdb nuoroda čia. 6/10

957-959> Captain America: The First Avenger, The Winter Soldier, Civil War / Kapitonas Amerika: Pirmasis keršytojas, Žiemos karys, Pilietinis karas (2011-2016)


Kam rašyti apie vieną, jei galima aprašyti visus tris? Kaip galima pastebėti, paskutiniu metu vis sušmėžuoja pagal komiksus sukurti filmai. Šįsyk visą dėmesį buvau skyrusi Kapitonui Amerikai. Nežavi manęs jo kostiumas nors tu ką, bet Chris Evans net neleido suabejoti, kad nuo išsamesnės pažinties su šiuo superherojumi neišvengsiu.

2011-aisiais pasirodęs The First Avenger pasakoja apie pačią pradžią: kaip netgi labai silpnai atrodęs vaikinas įgavo visą galybę fizinių jėgų ir kodėl atsirado būtent taip pavadintas herojus. Nors įvertinau tokiu pat balu kaip antrąjį (6/10), visgi The First Avenger man tapo antruoju pagal patikimą iš trijų (pirmoje vietoje trečioji dalis). Paprastas, nuspėjamas siužetas, bet atidirbtas gan neblogai, smagus, lengvas humoras, užtektinai veiksmo, atidirbta su pagrindinio veikėjo charakteriu tiek, kad galima jį pažinti, subtili, neerzinanti romantinė linija. Nieko ypatingo, tačiau visai patiko.

Pirmosios dalies žymės: režisierius Joe Johnston, vaidina  Chris Evans, Hugo Weaving, Samuel L. Jackson, Hayley Atwell, nuotykių, veiksmo mokslinė fantastika, JAV, 124 min, imdb nuoroda čia.

2014-aisiais pasirodė antroji dalis, kurioje jau pasirodė ir kiti keršytojai. Sudėtingesnis siužetas nei pirmojo, daugiau veiksmo, daugiau veikėjų, tačiau blankokas pasirodė, nuobodžiavau žiūrėdama, nesyk susistabdydavau ir kažkur į internetus nuklysdavau. Bet noro peržiūrėti trečiojo nesumažino nė trupučio. Ir nejaugi tik aš viena baisiai norėjau, kad Black Widow su Captain America ,,sumestų skudurus“? Tiesa, man labai patinka, kad tiek pirmoje dalyje agentė Carter, tiek vėlesniuose filmuose Black Widow yra visapusiškai stiprios veikėjos.

2016-ųjų Civil War tapo puikia pramoga, kadangi, kaip jau minėjau, patiko labiausiai iš visų trijų filmų. Veiksmo daug, scenarijus panašiai visko pilnas kaip antroje dalyje, dar išsamiau susipažinti galima su keršytojais, jų pačių daugiau, tuo pačiu daugiau ir konfliktų, susijusių su jais pačiais, jų vaidmeniu visuomenėje ir kt., lengvas humoras, kuris vietoje, laiku ir neperspaustas kaip neretai buvo neseniai žiūrėtame Justice League. Žiūrėjau išsižiojusi (netiesiogine prasme), o pasibaigus norėjau dar. 8/10

Tik įtariu, kad artimiausioje ateity jei kažką iš visų šitų superherojų filmų ir įsijungsiu, tai nebent Avengers, jau vos ne nuspręsta, kad kitais metais į naujausią dalį teks žingsniuoti.

Antrosios ir trečiosios dalies žymės: režisieriai Anthony Russo, Joe Russo,  vaidina Chris Evans, Samuel L. Jackson, Scarlett Johansson, Sebastian Stan, Robert Downey Jr. (tik III), Elizabeth Olsen (tik III), nuotykių, veiksmo mokslinė fantastika, JAV (III – + Vokietija), 136 min (II), 147 min (III), imdb nuorodos čia ir čia.

Anonsą dedu tik pirmojo, nes vis vien, jei susidomėsite pirmuoju, kitus ir be anonsų peržiūrėsite.