Archyvas

Posts Tagged ‘Biografinis’

877> Amy (2015)


amyfilmRež.: Asif Kapadia
2015 m., JAV, Didžioji Britanija, 128 min
Žanras: dokumentinis, biografinis, muzikinis
imdb nuoroda čia.

Tai dokumentinis filmas apie Amy Winehouse, vieną iš klubo 27 narių (jei kas nežinote, šiam ,,klubui“ priklauso garsenybės, mirusios būtent 27-erių), o jei rimčiau – apie puikią atlikėją ir liūdną jos gyvenimą.

Kuo patiko pats filmas. Chronologiškai sudėliota istorija. Apie Amy kalba įvairūs jos aplinkos žmonės, pateikiamos skirtingos nuomonės. Daug autentiškų vaizdų, filmuotos  medžiagos, iliustruojančios skirtingus atlikėjos gyvenimo laikotarpius. Nuotraukų taip pat yra iš asmeninio archyvo. Muzikiniai intarpai įdėti ne be priežasties, kiekvienam – laikas ir vieta. Švarus, emocingas filmas, parodantis Amy iš įvairių pusių: tiek kaip puikų talentą, tiek kaip priklausomybę nuo narkotikų ir alkoholio turintį ir pakilimus bei nuosmukius išgyvenantį žmogų.

Kuo įdomi Amy istorija. Sakysit: man nepatinka Amy muzika,kodėl turėčiau tai žiūrėti. Taip, man jis buvo įdomus vien todėl, kad Amy visąlaik mane žavėjo kaip atlikėja, o į jos gyvenimą pernelyg nesigilinau, nors, žinoma, žymesnius nuosmukius mačiau spaudoje. Tačiau Amy istorija įdomi net ir nemėgstant jos muzikos. Man tai istorija apie žmogų, kuris norėjo būti laimingas, siekė savo svajonės, bet galiausiai dėl tam tikrų aplinkybių vis krisdavo žemyn. Ir ne tik dėl narkotikų, alkoholio. Man ji neatrodė skirta pasauliui, kur fotografai sekioja kiekviename žingsnyje, kur jos dainų klausytis ateina į stadionus ir parkus (jos muziką įsivaizduoju tik mažoje kamerinėje aplinkoje, o ji ir pati vienu metu sakė, kad būtent apie dainavimą baruose ji svajojo), kur ji turi fotografuotis visokiems žurnalams ir traukti į pasaulinius turus. Nė viename kadre ji nekalbėjo apie pinigų ir šlovės troškimą, jos mintis, ką reiškia būti garsiai, iš viso verta citavimo. Ir tuomet ateina žmonės, kurie ją stuma, kurie sakosi rūpinęsi ja, jos gerove, bet tuo pačiu ir skatinę koncertuoti, atlikti muziką, kurios ji nenorėjo. Amy nuoširdumas sužavi, ji nevaidino: jei jai būdavo negerai, tą būdavo galima pastebėti jos veide, elgesyje, jei ji džiaugdavosi, jos džiaugsmas atrodydavo kone kaip vaiko (toji scena, kai buvo pranešta, kad ji laimėjo Grammy, tiesiog tobula). Liūdna – kitaip ir būti negali, ypač, kai žinai, kuo viskas užsibaigė ir kaip kitaip galėjo baigtis. Gera – nes atrodo, kad buvo jos gyvenime ir linksmesnių akimirkų, kad nepaisant kritimų ji bandydavo keltis,būti be narkotikų. Bet visgi nuolatinės laimės man joje trūko, dažnai man ji atrodė tiesiog kaip prispaustas, nelaimingas žmogus. Net ir tuomet, kai kokainas buvo tik jos ateitis.

Gera, įdomi dokumentika. Jei kas turėsit galimybę į kiną nueiti filmo pažiūrėti, rekomenduoju. 8/10

838> Catch Me If You Can / Pagauk, jei gali (2002)


catch-me-if-you-canPasirodau, kad dar esu gyva ir kad tikrai nesiruošiu apleisti šio tinklaraščio. Pastarąjį mėnesį, kol nebuvo čia nė vieno įrašo, iš tiesų filmų ir nežiūrėjau – jei rasdavau laiko, akį užmesdavau į Game of Thrones, True Detective, Younger, o visa kita liko tik ateities svajonėse. Šį filmą žiūrėjau gal prieš porą savaičių būdama pas tėvus, nes labai jau ten geru laiku per televiziją jį rodė.

Rež.: Steven Spielberg
Vaidina: Leonardo DiCaprio, Tom Hanks, Christopher Walken, Martin Sheen, Nathalie Baye, Amy Adams, James Brolin, Jennifer Garner, Nancy Lenehan, Elizabeth Banks
2002 m., JAV, Kanada, 141 min
Žanras: biografinė kriminalinė drama
imdb nuoroda čia.

Esu jį mačiusi labai seniai, mažai ką teprisiminiau, taigi, buvo proga atnaujinti atmintį. Tai biografinė drama apie sukčių, kuris klastojo čekius, tapatybes, o jo intensyviai ieškojo vienas FTB agentas.

Nors ir nepriskiriamas, bet šį filmą rašyčiau prie komedijų – man jis būtent toks pasirodė. Linksmas, nuotaikingas, kartais net pikta darydavosi dėl absurdiškumo. Nesidomėjau, kaip skamba tikra istorija ir įsivaizduoju, kad daug kas pasaldinta, hiperbolizuota, bet iš esmės vietomis galvojau, kad yra gi žmonių, kuriems taip sekasi. Ypač pabaigoje, jau kai einant titrams buvo pasakojama, kaip kam užsibaigė, teliko tik atsidūsti ir nusijuokti.

Spalvingi charakteriai. Ne tik Leonardo DiCaprio (jis man labai priminė savo veikėju The Wolf of Wall Street vaidintą personažą), bet ir Christoper Walken žavėjo savo gebėjimais vaidinti. Amy Adams ,,kvailutė“ matyta jau ne pirmą kartą ankstesnėje jos filmografijoje, todėl, kaip kažkada, pasidžiaugsiu, kad ji sugebėjo išaugti iš tokių vaidmenų.

Visai nenuobodus ir nuotaikingas – tiek, kad net nekreipiau dėmesio į ilgiausias reklamas ir neužmiršdavau iki jų pabaigos, ką ten rodė. Pramoginis, be kažkokios ten gilios užslėptos minties, prie geriausių matytų nepriskirčiau, bet prie tų, kuriuos su malonumu pažiūrėčiau darsyk – tikrai taip.

7/10

823> Monster / Monstras (2003)


monster_2003_film_nothing_you_cant_doRež.: Patty Jenkins
Vaidina: Charlize Theron, Christina Ricci, Bruce Dern
2003 m.,JAV, Vokietija, 107 min
Žanras: biografinė kriminalinė drama
imdb nuoroda čia.

Tai filmas, paremtas Aileen Wuornos – prostitutės, vėliau tapusios serijine žudike – gyvenimu. Taigi, filmo esmę maždaug ir galima suprasti iš to sakinio, bet kad kitaip jo pristatyti ir nesinori. Tačiau mėgautis filmu tikrai įmanoma net žinant šį pagrindinį faktą.

Pradėsiu nuo to, kas šiame filme yra neabejotinai svarbiausia. Charlize Theron. Ne tik jos išvaizda radikaliai buvo pakeista šiai kino juostai (taip, nuotraukoje yra ji), bet ir jausmų, elgesio, mimikų ir gestų perteikimas buvo įtikinamas ir šiuo atveju įsikūnijimas gali būti vertinamas tik aukščiausiais balais. Aktorė gavo ir keletą svarbių kine apdovanojimų (Oskarą, Auksinį gaublį, BAFTA nominaciją). Būna, kai tie apdovanojimai pilasi vienas po kito vien dėl numesto / priaugto svorio, bet šįsyk fiziniai pasikeitimai buvo tokie pat ryškūs kaip ir vaidyba, todėl džiugu, kad ji buvo įvertinta.

Siužetas kėlė dviprasmiškus jausmus. Iš vienos pusės – tai pasakojimas apie serijinę žudikę. Šaltakraujiškumas būtinas tokioje ,,veikloje“. Tačiau viskas, ką galima pamatyti – moterį, kuri nebeturi ko prarasti ir kurios gyvenimas toks nenusisekęs, kad net neaišku, kodėl ji dar neprigėrusi upėje ar jos galva – ne virvės kilpoje. Gal skamba žiauriai, bet tokios mintys natūraliai kilo tiek stebint siužetą, tiek klausantis apie jos praeitį. Taip, ji bandė kilti aukštyn, tvarkytis gyvenimą ir atsiriboti nuo buvusiojo, bet tai tampa beveik neįmanomu ir neįveikiamu veiksmu. Tiek dėl aplinkinių, kurie nenori žiūrėti į patirties visiškai neturinčią moterį, tiek dėl jos pačios požiūrio į pinigus.

Daug dėmesio skiriama ir jos santykiams su Selbe, kurie ir skatino moterį keistis. Nors žiūrint man buvo pikta ir ant pačios Selbės, kuri buvo visiška maža mergaitė, turinti savo principus ir norus, kuriuos kažkas kitas (šiuo atveju Aileen) turi pildyti. Net pikta buvo matant, kad kol Aileen vaikščiojo ieškodama darbo, Selbė laukė, kol pinigai jai pateks į rankas ir galės juos išleisti gėrimams ar kitoms pramogoms.

Pabaigoje buvo liūdna. Liūdna dėl tokio baisaus gyvenimo, iš kurio išsikapanoti, mano nuomone, nebelabai buvo kaip. Kai gyvenime darytos klaida po klaidos ir nepriimtas nė vienas geras sprendimas (nors… Kas paneigtų, kad pirmasis vyras nenusipelnė to, ką gavo? Tad šis sprendimas kaip ir geras), tos klaidos susideda į krūvą ir gauname vieną apgailėtiną, tragišką gyvenimą su ne ką geresne baigtimi.

Filmas ganėtinai įdomus, tačiau pernelyg užtęstas. Galvoju, kad per daug užsižaista su Selbe bei per daug dėmesio sutelkta į veiklą, kuri nedarė įtakos esminiams įvykiams.

Ateity planuoju žiūrėti ir dokumentinę juostą apie šią serijinę žudikę. Norisi pamatyti tikroviškesnį jos veidą.

7/10

807> The Imitation Game / Vaizduotės žaidimas (2014)


imitationgameRež.: Morten Tyldum
Vaidina: Benedict Cumberbatch, Keira Knightley, Matthew Goode
2014 m., JAV, Didžioji Britanija, 114 min
Žanras: biografinė karinė drama, trileris
imdb nuoroda čia.

Prisipažinsiu, tai buvo labiausiai dominantis filmas iš visų šių metų ,,oskarinių“. Taip, nei Boyhood, nei Birdman kol kas manęs pernelyg netraukia, bet bent jau pastarąjį tikrai žadu žiūrėti.

The Imitation Game – tai filmas apie matematiką Alaną Turingą. Nors matematikas – per menkas apibūdinimas. Jis buvo genijus ir ne kitaip. Taigi, Alanas ir dar keletas talentingų vyrukų pakviečiami slaptam planui II pasaulinio karo metu: jie turi iššifruoti ,,Enigmos“ kodą, kad padėtų Didžiajai Britanijai pasiekti pergalę kovojant kare.

Sakysit – matematika? neįdomu visai! Kas per nuobodybė. Bet anaiptol. Alanas Turingas buvo keistuolis, tačiau pernelyg talentingas, kad į jį visiškai būtų nekreipiama dėmesio. Dėl savo keistumo jis nebuvo mėgiamas, tačiau jo protui pasipriešinti nebuvo galima dėl paprastos priežasties: idėjos jo galvoje virsdavo į itin gerą apčiuopiamą rezultatą. Benedict Cumberbatch savo vaidmenį atliko išties gerai. Apskritai, jo veikėjo charakteris yra išplėtotas, pažvelgta tiek į vaikystę, tiek į suaugusiojo gyvenimą tuo laikotarpiu, kai buvo kuriama ,,Enigmos“ kodą galimai šifruojanti mašina. Atskleidžiamas jis ir kaip genijus, užsispyręs ir siekiantis savo tikslų, ir kaip vienišas bei paslaptį turėjęs nešiotis su savimi žmogus. Pažvelgta į šią asmenybę iš įvairių pusių, tad žiūrėti buvo įdomu. Keira Knightley, kuri kaip ir Benedict, yra irgi nominuota Oskarui (nors spėju, kad tikriausiai nei vienas negaus), suvaidino stereotipus griovusią ir savo tikslų siekusią protingą moterį. Ir tai ji darė natūraliai ir neperspaustai. Kiti aktoriai (tarp jų ir mano mylimas M. Goode) pasirodė taip pat gerai, taip prisidėdami prie bendros juostos sėkmės.

Siužetas įtraukiantis, atmosfera sukurta tinkamai. Nepamirštama ir to, kad vyko karas, taigi, karts nuo karto parodydavo scenų iš karo lauko ar dokumentinių kadrų – nors jų buvo minimaliai, tačiau pakankamai, kad filmas atrodytų aprėpiantis viską, ko šiai kino juostai reikia, bei išpildytas iki paskutinės minutės.

Ir nesvarbu, kad galima nuspėti filmo baigtį. Ir nesvarbu, kad po pusės filmo pasigooglinau apie A. Turingą ir tokiu būdu sužinojau svarbių filmo pabaigos detalių, vis vien lygiai taip pat buvo įdomu žiūrėti, net nenorint sukėlė įvairių emocijų: ir liūdesio, ir pykčio, ir džiugesio. Šios emocijos keitė viena kitą viso filmo metu, o pabaigus žiūrėti net sunku pasidarė nuo užgriuvusių minčių.

8/10

804> Big Eyes / Didelės akys (2014)


Big-Eyes-Christoph-Waltz-Amy-Adams-e1411085479216Rež.: Tim Burton
Vaidina: Amy Adams, Christoph Waltz, Krysten Ritter
2014 m., JAV, Kanada, 106 min
Žanras: biografinė drama
imdb nuoroda čia.

Jei būčiau nežinojus prieš filmą, kas šio filmo režisierius, tikrai jokiais būdais nebūčiau atspėjusi. Po pastarųjų ne itin įdomių kino juostų Tim Burton grįžta su filmu, kuris visai nepanašus į tai, ką jis daugiausiai kuria. Paprasčiausia biografine drama, kur nėra nei magijos, nei paslapčių, nei kitų jam būdingų savybių – tik didelės akys.

Pasakojama apie dailininkę Margaret Keane. Jos skiriamasis bruožas – didelės išraiškingos akys, kurios dominuoja visuose piešiniuose. Vieną dieną ji, bandydama parduoti vieną kitą savo darbą gatvėje, susipažįsta su netoliese taip pat pardavinėjusiu piešinius vyriškiu. Netrukus jų draugystė pereina į šiltus jausmus, o Margaret darbai ima populiarėti.

Nežinojau, kaip kitaip parašyti, neišduodant svarbaus siužetinio vingio. Juk įdomiau kuo mažiau žinant? Paveikslai išties įspūdingi, pati su malonumu tokį namuose pasikabinčiau. Tos akys – nuostabios. Beje, žiūrėdama filmą galvojau, kad nieko geriau už Amy Adams Margaret vaidmeniui ir nebuvo galima išrinkti: man jos akys tokios pat liūdnos ir išraiškingos kaip ir M. Keane piešinių.

Prie siužeto norint įmanoma būtų prisikabinti. Gal kažkurioje vietoje neišbūta, tiek kiek reikia, kažkas pernelyg greitai praėjo, kulminacija – gal ne tokia ryški kaip norėtųsi. Bet iš esmės filmas neleido atsiplėšt iki paskutinės minutės. Toks daugiau mažiau aiškus siužetas, vietom linksmesnis, vietom niūresnis, kartais pykau, kartais juokiausi, o buvo, kai ir baisėjausi vienu personažu. Lyg ir nieko ypatingo, bet turi kažkokį cinkelį.

Nors visgi pagirti yra ką. Vaidyba puiki. Ch. Waltz nuostabus šiame filme (kaip ir kituose, kuriuose yra tekę jį matyti). Išraiškingas, itin gerai atskleidęs savo personažo charakterį, emociškai stiprus ir įtaigus. Žiūrėjau ir negalėjau atsistebėti, kiek talento šis žmogus turi. Amy Adams, kuri už šį vaidmenį  jau gavo Auksinį gaublį, o tarp ,,Oskarų“ nominantų, deja, net nepakliuvo, pasirodo taip pat neprastai. Palaužta, nepasitikinti savimi, bijanti, stipri ir viltinga – kokia ji tik nebuvo šiame filme.

Muzikiniame takelyje pritrūko daugiau spalvų, gal tik Lanos del Rey viena ryškesnė daina buvo, o daugiau – net ir nelabai derinosi prie bendros atmosferos.

Patiko. Tim Burton, kurio filmais mano susidomėjimas buvo jau visiškai sumažėjęs, atsitiesė. Nors, tiesą sakant, tik išgirdusi apie projektą ir tai, kad jame nebus pastaruoju metu nuolatiniais jo aktoriais tapusių J. Depp ir Helenos Bonham Carter, pagalvojau, kad čia tikrai bus į ką pažiūrėti. Taip ir buvo.

8/10

790> The Theory of Everything / Visko teorija (2014)


2014-11-11-downloadRež.: James Marsh
Vaidina: Eddie Redmayne, Felicity Jones, Emily Watson,
2014 m., Didžioji Britanija, 124 min
Žanras: biografinė romantinė drama
imdb nuoroda čia.

Filmas nukelia į praėjusio amžiaus septintą dešimtmetį. Jaunas fizikas Stephen Hawking Kembridžo universitete susipažįsta su žavia ispanų ir prancūzų kalbas studijuojančia Džeine. Tačiau netrukus išaiškėja, kad S. Hawking serga amiotropine lateraline skleroze: po truputį jis nebepajėgs judinti viso kūno, pranyks gebėjimas kalbėti ir t.t. Jam buvo pranašaujama, kad per porą metų jis taps visišku invalidu. Tačiau Džeinė nuo jo nenusisuka, o pats fizikas nusprendžia ir toliau plėtoti savo kuriamas teorijas.

Praeitą savaitę paskelbtuose ,,Auksinių gaublių“ nominacijose šis filmas figuruoja keturiose kategorijose ir visos jos – vienos svarbiausių. Apie tai, kad Eddie Redmayne vardas figuruos geriausio aktoriaus kategorijoje įvairiose svarbiose kino apdovanojimų šventėse, kalbama jau senokai. Ir žinot, pažiūrėjus filmą lengva suvokti, kodėl. Tikiu, kad šis jo pasirodymas bus tramplynas į tolesnę karjerą. Vaidmuo sudėtingas ir emociškai, ir fiziškai, taigi, ne kiekvienas galėtų su juo susidoroti. Bet E. Redmayne, manau, pavyko puikiai. Felicity Jones jam akompanavo ne ką blogiau. Noras persiplėšti, būti tiek su vyru, tiek kažkur kitur, kur nereiktų kiekvieną minutę skirti vyrui, jaudintis dėl jo ir matyti, kaip dienoms bėgant jo fizinė būklė vis prastėja. Noras turėti savo gyvenimą, nebūti pririštai, bet tuo pačiu ir buvimas atsidavusiai moteriai.

f71da4cec1dfbecd3bee56fe28e2d586f0ace06d

Tikrieji Stephen Hawking ir Jane Hawking bei juos vaidinę Eddie Redmayne ir Felicity Jones

Nuo pat pirmų minučių paliko įspūdį ir kinematografija. Gražūs, estetiški vaizdai, taip ir norėjosi išsisaugoti scenas vieną po kitos atminty, kad prisiminti galėčiau ir vėl jomis grožėtis. Muzikinis takelis itin derėjo prie bendro vaizdo. Pats laikmetis atkurtas gražiai, vėlgi, karaliauja estetika. Man šis filmas vizualiai atrodo atidirbtas iki kiekvienos smulkmenos.

O pats siužetas – gyvenimas. su nuopuoliais, susižavėjimais ir netektimis, vidinėmis dramomis, ašaromis ir šypsenomis. Gal vietomis nuobodokas, o dar ta fizika, kuri man niekuomet nebuvo įdomi (bet net ir tokiu atveju, jei ir jūsų ši tema nedomina, verta pažiūrėt, nes terminų ir pasakojimų apie tai ne per daug), bet juk ir gyvenimas nebūna vien tik įdomus? Tačiau užtat emociškai šis filmas paveikus: kažkur ir graudinausi, nes, kaip galima suprasti, tai nėra linksmas filmas, tačiau ir tuo pačiu kažkokios teigiamos energijos pasisėmiau, peržiūrėjusi kažkaip gera viduje pasidarė. Jauku, gražu, skaudu ir tas klausimas – kodėl? Kodėl žmogui duotas gyvenimas, tačiau jis jo negali nugyventi visavertiškai.

Aš tikiu, kad šį filmą regėsite visur kur ir rekomendacijų atsiras nemažai, tad siūlau žiūrėti tol, kol lūkesčiai neišaugo iki begalybės arba kol nepradėjo kino juosta lįsti per gerklę jos dar net nemačius.

Paprastas, žavus, elegantiškas filmas apie žmogų, turintį nepaprastą protą, bet silpną kūną.

8/10

783> The Invisible Front / Nematomas frontas (2014)


luksaRež.: Jonas Ohman, Vincas Sruoginis
2014 m., Rusija, JAV, Lietuva, Estija, Latvija, 76 min
Žanras: dokumentinė biografinė karinė drama
imdb nuoroda čia.

Iš tikrųjų, džiaugiuosi, kad praeitos savaitės pradžioje turėjau galimybę kino teatre pamatyti šį dokumentinį filmą apie partizanus. Daugiausiai dėmesio skiriama vienam iš partizanų lyderių Juozui Lukšai, tačiau yra minimi ir dar keletas kitų.

Kaip aš sakau, reikia džiaugtis tuo, kad dar turime žmonių, kurie gali apie tai papasakoti. Juk po kiek metų, kai pasaulį paliks paskutiniai tų įvykių liudininkai, girdėsime tik iš lūpų į lūpas perduotas istorijas. Na, ir dar, be abejo, iš knygų ir štai tokių filmų galėsime plėsti savo žinias apie tą laikotarpį.

Filmą siūlau ne tik istoriją besimokančiam jaunimui ar besidomintiems tuo žmonėms. Salėje neliko abejingi ir tie, kuriems dokumentika tikrai neasocijuojasi su gero filmo požymiu. Ką jau čia, ir pati dokumentinių nelabai žiūriu, tad buvo baisu, kad nebūtų nuobodu. Bet nebuvo nė kiek. Ir susigraudinti teko. Ir stebėti, kaip skirtingai šneka tie, kurie saviškius – lietuvius – gaudė, dirbdami Sovietams. Kas vos ne vos vieną kitą žodį pasako, o kas ramiai ir kone džiaugsmingai istoriją pasakoja. O gal ten ne džiaugsmas, bet sarkazmu apipinti žodžiai, po kuriuo skausmas slepiasi? Ar jie gailisi to, kas buvo? Žinoma, gyventi visi nori, bet kaip gyventi žinant, kad savus žudei? Įpinta yra ir itin romantiška J. Lukšos meilės istorija, kuri suvirpins ne vieną dailiosios lyties atstovių širdį. O dar tos nuotraukos – kur gražūs, stiprūs, jauni vyrai stovi, kuriems tiek mažai gyvenimo likę išskyrus saujelę išgyvenusių. Bet kaip vienas tų išgyvenusiųjų sakė: geriau jau būčiau neišgyvenęs, nes dabar turi gyventi su prisiminimais iš to, ką teko išgyventi per tardymus.

Pasakojimas buvo pinamas išties įdomiai vien todėl, kad buvo išlaikytas balansas: ir humoro, ir žiaurių pasakojimų netrūko, o tai teikė įvairovės. Kalba nėra sausa, pateikiami kelių žmonių požiūriai, todėl galima susidėlioti geresnį vaizdą.

Vietomis tik pavardžių gausa vardino, kai nebesusigaudydavau, kur apie ką šneka, bet apskritai, smagu, kad toks filmas buvo sukurtas.

7/10