1134-1137> Nepatogus kinas 2021. II dalis

Dar keletas filmų iš spalį vykusio festivalio.

4. Nesibaigianti pamaina / The Gig is Up (2021)

Filme kalbama apie maistą vežiojančius kurjerius, Uberio ir kitų panašių įmonių taksistus bei tuos, kurie užsidirba, atlikdami įvairius smulkius darbus internete (pavyzdžiui, anketų pildymas, dirbtinio intelekto padarytų klaidų taisymas Amazon puslapyje ir kt.). Kažkas dėl teisių kovoja (šiek tiek viso to vyksta ir Lietuvoje), kažkas skundžiasi per mažu atlyginimu, dar sušmėžuoja nuo loterijos bilietų priklausoma kalbančiojo mama, samprotavimai apie ateities prognozes – ir gaunasi visai neblogas, vėlgi akiratį praplečiantis ir požiūrį formuojantis filmas.

5. Šnipas Šiaurės Korėjoje / The Mole: Undercover in North Korea (2020)

Šį rekomenduoja daugelis mačiusių. Išties, atrodė, kad visai ne realybę, o kokį nors veiksmo filmą žiūrėčiau, nes kai kada buvo tiesiog sunku patikėti, kad tai – ne fikcija. Šiuo atveju faktas, kad filmas pasakoja apie realius įvykius, o dalis filmuotos medžiagos buvo gauta filmuojant tiesiog gaunant žodinį sutikimą (tiesa, leidimą davę asmenys nežinojo, kur tai bus panaudota), padaro didelį poveikį. Nuostaba mainėsi su juoku, o absurdo tiek, kad nebebūdavo aišku, kaip apskritai bereaguoti į siužetinius vingius. Režisierius yra pasižymėjęs savo dokumentika apie Šiaurės Korėja, o peržiūrėjus šį – paaiškėja, kad ne veltui. Tikiuosi, ateity bus proga pažiūrėti The Red Chapel.

6. Kaip aš noriu / As I Want (2021)

Egipto aktualijos. 2011 m. revoliucijos metu buvo nuverstas ilgametis šalies diktatorius, tačiau viską užvaldė Musulmonų brolija. Po dvejų metų pažymint antrąsias revoliucijos metines, moterys buvo prievartaujamos ar prie jų priekabiaujama tiesiog aikštėje, kur buvo susirinkę krūvos žmonių. Šių įvykių liudininke tapusi režisierė nusprendžia parodyti, kaip įsigalėjusi prievarta ir priekabiavimas prieš moteris. Na, tokia tema filmų buvo nemažai, man gal tik šiuo atveju sužaidė tas momentas, kad Egiptas – baisiai populiari turistų šalis, bent seniau vietinių vyrų dėmesys būdavo pateikiamas kaip kažkoks ypatingas dėmesys, bet žiūrint šį filmą visi tie kadaise girdėti neutralūs ar pozityvūs turisčių pasisakymai visai kitomis spalvomis nusispalvino. Be abejo, baisiausia vieta – būtent revoliucijos metinių minėjimas. Be šito, dar įsiminė režisierės sprendimas filmuoti vaizdą prieš save, pavyzdžiui, einant gatve, kai vyrai ne tik nulydi ją žvilgsniu dėl atviresnės aprangos, bet ir pačių įvairiausių frazių mesteli. Ir teigia, kad viskas su tuo gerai, nes ji pati savo apranga prašosi viso to. Tiesa, komentarai po kai kuriais straipsniais Lietuvoje rodo, kad ir vietinių, kurie panašiai mąsto, turim sočiai.

7. Rašymas ugnimi / Writing with Fire (2021)

Apie Indijos kastas nelabai teko domėtis, žinojau, kad jos egzistuoja, ir tiek. Filmo centre – neliečiamųjų kasta, kurią diskriminuoti jau kurį laiką draudžia įstatymas, tačiau realybė – kiek kitokia. Šiai kastai priklausantys žmonės vis dar nesulaukia pagalbos, yra neklausomi, nuvertinami, ignoruojami. Tad neliečiamųjų kastai priklausančių moterų laikraštis priimamas kaip visiškai nelogiškas ir niekam nereikalingas leidinys, nes reportažus rengiančios moterys – visiškai nereikšmingos. Filmas įdomus dėl gan plataus temų spektro. Viena vertus, tai – vietinė kultūra, kastos, vietinės problemos ir sunkumai (darbdavių nesiskaitymas su darbuotojais, vaikų išnaudojimas, kenksmingos ir pavojingos darbininkų darbo sąlygos, prievarta prieš moteris ir kt.). Tačiau svarbi ir paties moterų laikraščio tema: pasakojama, kaip jis kūrėsi, rodoma, kaip darbuotojos privalėjo prisitaikyti prie besikeičiančių technologijų, mokytis naudotis telefonais, kurti video ir pan. Įdomiausia, kad kai kurios darbuotojos savo namuose neturi elementarios elektros (buvo iškelta ir lauko tualeto tema), kad galėtų pasikrauti savo dabartinę darbo priemonę.

_____

Šiek tiek gaila, kad festivalis vyko vos dvi savaites. Pirmąją gan intensyviai žiūrėjusi filmus, antrąją savaitę prisiverčiau jau sunkiau, nes norėjosi ir kažką kitą paveikti arba tiesiog noro nebuvo kažką žiūrėti. O per mėnesį tikriausiai būtų buvę galima ir pažiūrėti, ir pailsėti, ir vėl įsijungti ką nors. Na, bet kitais metais, manau, atkreipsiu dėmesį į šį festivalį vėl.

1126> Severance (2006)

Siaubo komedija apie darbuotojų komandą, išvykusių sutvirtinti komandą ne darbo aplinkoje (aka teambuildingo daryti). Žanras patinka, idėja irgi, nes “sugalvokime, kokio teambuildingo norėtume“ pažįstama. O tada gaunasi, kad grupė skirtingus pomėgius ir charakterius (kurie ne itin trukdo darbe), stengiasi vieni prie kitų prisitaikyti ar kaip nors išgyventi tą “sutvirtėjimui“ skirtą laiką. Matau, kad žiūrėjau šį filmą rugsėjo 15 d., tai vos ne lygiai mėnuo praėjo, o atsimenu labai mažai. Pamenu grybus, nevykėlį komandos vadovą ir tai, kad nei ten labai juokinga buvo, nei įdomu, gal tik pabaiga smagesnė. Tai galop 5/10 ir pažymėjau.

imdb

1125> Friends: The Reunion (speciali TV laida, 2021)

Friends serialą baigiau žiūrėti tik pernai, tad viskas dar ganėtinai gyva galvoje (tikiu, kad viskas kur gyviau pas tuos, kurie Friends žiūrėjo daug sykių). Ir ši laida buvo laukta bei jau iš anksto kėlė džiaugsmo, nes smalsu buvo pamatyti pasikeitusius aktorius, išgirsti jų prisiminimus. Na, lyg koks klasės susitikimas, kai prisimenama tik tai, kas buvo gera, gražu, linksma, net kai prašoma prisiminti labiausiai nepatikusius dalykus, vis tiek viskas užsibaigia juoku. Nesitikėjau, kad Matthew Perry atviraus apie tai, koks išties “linksmas“ buvo jo gyvenimas už serialo ribų, kai žiūrovai matė vien tik jo kintantį svorį, ar kiti pradės pasakoti savo asmenines niūresnes istorijas. Tad šiuo atžvilgiu ir nenusivyliau – atrodė faina, jauku. Nors jaukiausias momentas – kai visi aktoriai susitiko į būrį, be jokio vedėjo ir visai nereikalingų su serialu nesusijusių svečių. Lady Gaga, J. Bieber ir visos manekenės buvo absoliučiai nereikalingas laiko švaistymas ir beprasmybė, vietoj jų geriau jau būtų daugiau dėmesio skyrę arba pagrindiniam šešetui, arba vos akimirkai pasirodžiusiems antraeilius vaidmenis atlikusiems aktoriams. Laidos idėja – sukurti tokią specialią laidą, skirtą “Draugams“ – gera, bet jos išpildymas itin skylėtas. Man atrodo, jei Matthew, Jennifer, Matt, David, Lisa and Courteney būtų susėdę kurio nors namuose ir padarę live, būtų sulaukę ne ką mažiau dėmesio, o įspūdis būtų gal ir didesnis.

6/10

imdb

Crashing (2016) (1 sezonas) – bendra serialo apžvalga

Kiek mačiau, yra mažiausiai du serialai tokiu pat pavadinimu, tad jei sugalvosite žiūrėti šį, nepamirškite patikrinti, ar tikrai tą įsijungiate. Po Fleabag pasidomėjau, kur dar galėčiau sutikti Phoebe Waller-Bridge. Taip radau Crashing – vos šešių serijų serialą, kurį ji ir kūrė, o taip pat atliko ir vieną iš vaidmenų. Crashing originaliai buvo pjesė, tad lygiai kaip ir Fleabag, būtent dialogai labiausiai patraukia dėmesį, tai, kaip žodžiais žongliruojama ir kaip būtent tai, kas sakoma, veikia vieną ar kitą personažą.

Siužetas sukasi apie būrelį trečio ar ketvirto dešimtmečio sulaukusių, apleistoje ligoninėje gyvenančių žmonių. Gyvenimo sąlygos šiaip jau, pasibaisėtinos, tačiau baisėtis nėra kada, o tik pasijuokti, kai kažkas sulūžta, sugenda, ir kokios iš to kyla situacijos. O ir ko tik nepadarysi, kad susitaupytum pakankamai pinigų, jog vieną dieną galėtum persikelti į normalų būstą Londone. Pats siužetas panašus į Friends tipo serialus – santykiai tarp veikėjų, išties prajuokinantis britiškas humoras (tiesa, aštresnis ir kitoks, lyginant su minėto Friends), skirtingi ir saviti personažų charakteriai, kaip jau minėjau, puikūs dialogai. Per greitai pasibaigė, gaila, kad tik tiek serijų tebuvo sukurta.

imdb

8/10

1121>Cruella / Kruela (2021)

Tai filmas, skirtas Kruelai – blogiukei iš pasakojimų apie 101 ir 102 dalmantinus. Nesu tikra, kiek tuose filmuose buvo užsiminta apie jos praeitį (jei buvo, tai neatsimenu, nes žiūrėjau labai seniai), bet čia tikrai ne tas atvejis, kai filmas atrodo sukurtas be reikalo. Tiesa, jau yra paskelbta informacija, kad bus antroji dalis, o dėl jos reikalingumo jau taip tvirtai nepasisakyčiau.

Didžiausia blogybė, žiūrint tokį filmą, yra tai, kad žinai, kuo ji taps ir kad nebus taip, kad ji filmo gale taps pačia švelniausia ir mylinčia pasaulį būtybe. Tad žiūrint nesigauna susikurti kažkokių iliuzijų ar baigties variantų. Be to, jau prieš žiūrint 2h 14min man atrodė daugokai tokio žanro filmui, tad net ir nestebina, kad buvo vietų, kai nuobodžiavau dėl įsivyravusios monotonijos.

Bet šiaip jau filmas labai gražus. Kostiumai, aplinka – traukia akį, muzikinis takelis irgi parinktas tinkamai. Toks be galo stilingas filmas, jei kartais skaito kas nors, kam patinka mados, gražūs drabužiai ir pan., tai siūlau tikrai nepraleisti šio filmo. Na ir patys veikėjai – tokie gal kiek pakvaišę, bet tinkantys vienas kitam (nors pati Kruela ir labai stipriai erzino), todėl žiūrėti buvo įdomu ir visai smagu.

7/10

imdb

Black Mirror (2011-…) (5 sezonai) – bendra serialo apžvalga

Metus palikau neuždarytus, nes gal dar bus ir daugiau sezonų? Tiesą sakant, labai nesidomėjau, bet tikiuosi, kad bus. Vertingesnis tekstas būtų, jei kalbėčiau apie atskirą seriją, nes kaip žinia, šiame seriale kiekviena serija skirta vis kitai istorijai, kuri nesisieja su ankstesnėmis, dalyvauja visai kiti veikėjai, tad kiekvienąsyk smalsu, ką dar serialo kūrėjai sugalvojo, ir į kokias situacijas pateks personažai. Visgi aptarinėti kiekvienos neplanuoju, bet galiu pasakyti tik tiek, kad nepatiko gal tik kokios 3 serijos, visas kitas peržiūrėjau su įdomumu. Nors temos ilgainiui pradeda kartotis, bet užkabinamos tos, kurios neduoda daug kam ramybės, kurios neretai būna arčiau mūsų nei galvojame. Kai kurios serijos neblogai papurtydavo, o dauguma tiesiog įrodė, kad siužetui atskleisti visiškai pakanka valandos (tikslumo dėlei, serijų laikas buvo įvairus, tikriausiai nuo 40 minučių iki pusantros valandos), o turinys gaunasi ne ką blogesnis nei pilnametražio filmo, neretai trunkančio ir 2-2,5 h. Nors daugelį serialų žiūriu gan ilgai ir lėtai, bet šio atidėlioti visai nesinorėdavo. Puikus.

9/10

Anonso nedėsiu, visgi nelabai ką jis pasakys. Įsijunkite bent porą serijų ir suprasite, ar verta tęsti toliau.

imdb

1120>Promising Young Woman / Perspektyvi mergina (2020)

Keistas įspūdis. Tema – aštri ir su labai gerais pastebėjimais bei dialogais (na, žinote, iš serijos, kad moterys pačios prašosi prisigerdamos, užsidėdamos trumpą sijoną, tiesiog egzistuodamos, kad jas išprievartautų. Žvelgiant į žmonių komentarus po straipsniais atrodo, kad taip mąstančių – išties daug. Liūdniausia, kad tarp jų – nemažai moterų). Pagrindinė veikėja, keršydama už savo draugę, vilioja vyrus ir po to juos pamoko. Galvojau, kad pamokymas vyksta kiek kitaip, tad likau nustebusi, o šalia to kilo daug visokių klausimų, kurie prasideda, o kas, jei. Beje, žmogus, su kuriuo žiūrėjau, lygiai taip pat reagavo. Siužetas nors lėtai, bet po truputį įsivažiuoja, o pabaiga – viena geriausių, kokias teko matyti per ilgą laiką. Sugebėjo priblokšti, visas viltis, kad kažkaip kitaip gali užsibaigti, sutraiškyti. Toji pabaiga su visa atomazga tikrai pakėlė filmo vertę. Visgi, nors C. Mulligan buvo minima kaip laimėtoja ar nominantė daugelio apdovanojimų metu, jos vaidinamas personažas manęs iki galo neįtikino. Aišku, nebūtinai čia aktorės kaltė, bet tai buvo vienas tų kartų, kai žiūrėjau, kaip ir įdomu, bet ir kažko trūksta, o veikėja nekelia didelių emocijų (neskaitant pabaigos). Daugiau emocijų kėlė antraeiliai personažai, tarp kurių netrūko šlykštukų.

Ir visgi tai vienas tų filmų, kuriuos norisi rekomenduoti pažiūrėti daugeliui – tiek paaugliams, tiek ir suaugusiems.

7/10

Fleabag (2016-2019) (2 sezonai) – pilna serialo apžvalga

Vis šmėžavo ištraukos iš šio serialo socialiniuose tinkluose, o kadangi serijų nedaug, nutariau patikrinti, kas čia per reikalas. Serialas – apie moterį, kuri, rodos, niekur nepritampa. Jos santykiai su šeimos nariais komplikuoti, asmeninis gyvenimas irgi nesikloja taip, kaip turėtų, lyginant su panašaus amžiaus pažįstamais, na, ir dar šis bei tas atsiskleidžia vėlesnėse serijose. Tad rezultatas toks, kad žiūrint ir juoktis norisi, ir liūdesio yra, net ir tragikomedijos. Paperka veikėjai, scenarijus (po serialo dairiausi scenarijaus knygos formatu, nes pilna labai fainų frazių ir dialogų), aktoriai – irgi verti dėmesio. Dar įdomybė, kuri pradžioje atrodė keistoka, bet po to jau atrodė kaip savaime suprantama serialo dalis – pagrindinės veikėjos pašnekesiai su kamera, kai ji ką nors pakomentuoja, mirkteli ar padaro kokią nors mimiką, skirtą tik žiūrovams. Kaip jau minėjau, serijų nedaug, trukmė kiekvienos – apie pusvalandį, tad galima peržiūrėti greitai. Antrojo sezono pabaiga – puiki, nesugadinanti bendros atmosferos. Su malonumu šį serialą ir darsyk įsijungčiau.

9/10.

imdb

1096> The Father / Tėvas (2020)

Kadangi esu nutolusi nuo visų apdovanojimų ir naujienų, susijusių su kinu, tikėtina, kad ir The Father būtų prasprūdęs pro akis, jei ne viena rekomendacija. Jautri tema, su kuria kol kas nėra tekę susidurti, tačiau turiu aplinkoje žmonių, kuriems teko jausti bejėgiškumą, prižiūrint Alzheimerio liga sergančius artimuosius. Na, ir pati esu pagalvojusi, kad gerai, kol visi sveiki, kol vienintelė graužatis, kad aplankomi artimieji rečiau nei būtų galima, bet tuo pačiu suvokiama, kad jie dar patys savimi geba pasirūpinti. Bet nežinia, kaip bus toliau. Visgi liga, kuri pradžioje atrodo kaip eilinis užmaršumas, progresuodama atneša vis daugiau sumišimo ir bejėgystės pačiam sergančiajam, tačiau ne ką mažiau lengva būna ir šeimai.

Jautri ir talentingai pateikta istorija. Žiūrėdama ir pati suabejodavau, kur tiesa, o kur fantazija, atrodo, kad filmo kūrėjams pavyko įtikinamai perteikti, kaip jaučiasi Alzeimerio liga sergantis asmuo. Daugiausiai dėmesio skiriama dviems personažams – tėvui ir jo dukrai. Labai džiaugiausi A. Hopkins gautu Oskaru, nes jis buvo jo vertas. Nežinau, ar vertesnis už kitus, nes kitų filmų nesu mačiusi, bet tai, ką jis sugebėjo parodyti, buvo aukščiausia klasė. Olivia Colman – irgi puiki, ką jau nesyk yra įrodžiusi ir anksčiau (ar matėte The Favourite?). Visas emocijų spektras keitėsi jų abiejų mimikose, elgesyje. Skaudi gyvenimiška drama, kurią žiūrėdama ištisai graudinausi. Gyvas, jautrus, subtilus pasakojimas, apie kurį net ir dabar, praėjus jau nemažai laiko, sunku darosi. Paveikus, nepamirštamas. Eidami į kiną nepamirškite servetėlių.

9/10

imdb

1093> Love, Rosie / Su meile, Rouzė (2014) (2)

Šį jau esu kadaise mačiusi (rašiau čia), atsimenu, kad nesužavėjo. Antrąsyk įsijungti paskatino nesibaigiančios filmo ištraukos Instagram filmų profiliuose. Galvojau, gal kažką tada praleidau, reik pamėgint darsyk. Patiko labiau nei tada, turi panašumų į mano absoliutų guilty pleasure romantinį One Day. Apima ilgą laikotarpį, du draugai baigdami mokyklą taip ir nutyli apie savo jausmus vienas kitam (arba jų iki galo nesuvokia), tada dar šis bei tas nutinka ir jų keliai išsiskiria, nors virtualus bendravimas nenutrūksta. Rouzei tenka staigiai sulaukti ir prisiimti atsakomybes, apie kurias tuo metu ji nė nesvajojo, o savo svajones atidėti į šalį. Šiltas filmas, nes daug palaikymo iš aplinkinių, nuspėjamas ir nevengiantis klišių, bet galbūt jo privalumas ir yra, kad veikėjai bręsta, kad pati draminė dalis nėra apie tai, kaip jie nuostabiai draugauja, tada likus 15 min iki pabaigos dėl kokios nesąmonės susipyksta, o tada susitaiko. Aišku, ir čia yra tų nesąmonių, bet jos visos išsidėsčiusios skirtingais gyvenimo momentais, tai visai kitaip ir žiūrisi.

6/10 imdb