Archyvas

Posts Tagged ‘Didžioji Britanija’

1056> I, Tonya / Aš esu Tonia (2017)


Tikrais įvykiais paremta istorija apie ledo čiuožėją Tonya Harding. Pradedama nuo jos vaikystės, baigiama įvykiu, kuris visam laikui atėmė teisę Toniai dalyvauti bet kokiose varžybose.

Neabejotinai pranoko lūkesčius. Tragikomiška drama su itin ryškiais personažais. Įdomu, kai ne tik pagrindinė veikėja, bet ir antraeiliai – Tonios mama, vyras – yra saviti, prikaustantys prie ekrano. Atrodo, nėra nė vieno, kuriam būtų galima jausti simpatiją, bet to šitam filmui ir nereikia. Paviršiumi plaukiant – lengvas, bet tuo paviršiumi plaukti nepavyksta, nes per daug aiškiai atsiveria visa Tonios gyvenimo istorija, nori nenori sukasi mintys apie tai, kas čia įvyko, kodėl jie tapo tokiais, kas paskatino vienam ar kitam elgesiui, kodėl buvo pasirinkta taip, o ne kitaip. Po filmo iš karto ėjau skaityti tikrosios istorijos.

imdb

8/10

1055> Tenet (2020)


Žiūrėtas rugsėjo pabaigoje kino teatre, buvo labai lauktas, todėl džiaugėmės, kad nors šito nenukėlė į kitus metus. Esu mačiusi absoliučiai visus Ch. Nolan filmus, todėl tikriausiai galėčiau save priskirti jo fane.

Pritariu sakantiems, kad geriausia jį žiūrėti (kino teatras tokiam filmui – privalumas) ir patiems susidaryti nuomonę. Nevaidinsiu, kaip man ten viskas pasirodė aišku ir logiška, dar pagalvojau, kad kaip gerai, kai šiais laikais yra visokių būdų rasti papildomos informacijos, video, kuriuose aiškinama teorija, tai visiems tiems sutrikusiems veidams po peržiūros nelemta tokiais ir likti. Prisipažinsiu, kad taip ir neprisiruošiau labiau pasigilinti, viskas taip ir atliko, užmiršta kasdienybės buityje.

Bet kad būtų smagu žiūrėti, nebūtinai reikia absoliučiai viską suprasti, nes nemenkai ,,išveža“ kiekviena esamoji scena. Tik į pabaigą jau norisi plaukus rautis, nu nes makalynė visiška. Taip, tai tipiškas Ch. Nolan, bet problema galbūt ta, kad prieš tai buvusiuose filmuose po peržiūros būdavau susidėliojusi savo teoriją, nesvarbu, kad ji prieštaraudavo dalies žiūrovų versija. Bet tai buvo kažkoks vientisas, daugiau mažiau atsakantis į klausimus vaizdas. Čia viskas ir liko košė, tai to žiūrėjimo malonumo nebuvo tiek, kiek tikėtasi. Bet aktoriai buvo puikūs (R. Pattinson Batman’o vaidmeny nebeatrodo taip baisiai, kaip iki tol), prie ekrano prikaustė iki pat pabaigos, nes atrodė, kad jei tik minutei užsigalvosiu, nebesusigaudysiu visai.

Ai, o kam reikėjo įdėti visą tą dalinai romantinę liniją, tai nežinau, lėkšta pasirodė.

imdb

7/10

1054> Revolutionary Road / Nerimo dienos (2008)


Pagaliau ir rimta drama atsirado mano filmų padangėje, o tai vien tik visokiais šeimai skirtais filmais save maitinau iki tol (nors šeimos pas mane nė su žiburiu nėra).

Šeštasis dešimtmetis, o centre – sutuoktinių santykiai. Viskas buvo tobula pradžioje – gražūs žmonės, idealus namas jaunai šeimai. Visgi po truputį atsiskleidžia tai, kas slypi už išorinės idilės. April norėjo būti aktorė, bet tuomet sukūrė šeimą, susilaukė vaikų, o visi bandymai grįžti į sceną buvo nesėkmingi. Jos vyras Frankas nekenčia savo darbo. Asmeniniai nusivylimai, nesulaukiamas palaikymas iš kito pereina į nesibaigiančius konfliktus.

Stipri, rimta drama. Ir pati karts nuo karto ašarojau, žiūrėdama. K. Winslet ir L. DiCaprio puikūs. Liūdnas, niūrus filmas, kuriame veikėjai pasimetę, bando vienas kitą įtikinti, kad kažkas gali pasikeisti tiek, kad net patys ima tuo tikėti. Pabaigos kitokios norėjosi, čia gal per daug dramos gavosi. Ir vietomis vaikų man trūko, nes neretai atrodė, kad jie net neegzistuoja.

imdb

8/10

1053> Harry Potter and the Sorcerer’s Stone / Haris Poteris ir išminties akmuo (2001)


Šito pristatyti nereikia. Net ir kalbėti neprikalbėsiu, nes apie jį žino net tie, kurie nematė. Pirmąsyk mačiau labai seniai, tad pagalvojau, kad reiktų atmintį atnaujinti. Pažiūrėjau ir pagalvojau, kad visgi atmintis neapgavo – nebuvau didelė fanė vaikystėje, dabar irgi nepasidarysiu. Šiaip žiūrėti buvo smagu, toks komfortiškas filmas, daug ką ir prisiminiau iš to pirmojo karto. Buvau užsidegusi peržiūrėti visas dalis, nes neaišku, ar tikrai visas esu mačiusi, bet kažkaip ir sustojau. Gal kada tinkamas laikas ateis.

7/10

1051> The Guernsey Literary and Potato Peel Pie Society / Gernsio literatūros ir bulvių lupenų pyrago draugija (2018)


Man net įdomu, kiek žiūrovų atsimena pilną pavadinimą, na, bet gal tik man atrodo čia problema. O jei visai rimtai, tai yra tokiu pavadinimu knyga, kurią ir lietuviškai galite rasti. Miela istorija, kurią skaičiau jau senokai, tad sužinojusi, kad bus ir filmas, žinojau, kad žiūrėsiu. Prabėgo netgi pora metų, na, bet žiūrint į paskutinius keletą metų peržiūrėtų filmų skaičių nesunku suprasti, kodėl tik dabar įsijungiau.

Istorija nukelia į Antrojo pasaulinio karo pabaigą, kai jauna rašytoja sugalvoja atvykti į Gernsio salą, kad galėtų aprašyti jos gyventojų potyrius karo metu.

Įvertinau 7/10, nes čia vienas tų filmų, kurie savo paprastumu sugeba sužavėti, bet ilgam galvoje neužsilieka. Gražiai pastatytas, neerzinantys personažai, siužetas daugmaž nuspėjamas, yra ir dramos, karo išgyvenimų, ir, be abejo, romantinė linija. Tik mano skoniui kiek ilgokas, jei jau dvi valandas sėdžiu prie ekrano, tai visgi turi būti kažkas įdomiau.

imdb nuoroda

1050> Westwood: Punk, Icon, Activist / Westwood: pankė, ikona, aktyvistė (2018)


Dokumentinis filmas apie dizainerę V. Westwood (imdb) tapo pirmuoju filmu, kurį po karantino žiūrėjau kine. Man tai pasirodė pasakojimas ne kiek apie Westwood, jos pasaulėžiūrą, gyvenimo būdą, o apskritai apie mados industriją, apie tai, kas vyksta užkulisiuose, kiek visko įvyksta, kol galiausiai sukuriamas galutinis produktas, kuris parodomas ant scenos, apie tai, su kuo susiduriama prekybos vietose, kiek įmanoma viską sužiūrėti, nepaliekant to, kas svarbiausia – savų įsitikinimų, kokybės, masinės gamybos vengimo, – užnugaryje. Vietomis įdomu, o vietomis didesnio išsamumo norėjosi. O pati Westwood – spalvinga asmenybė, tik vietomis atrodydavo, kad arba ne tokiais klausimais, kokių ji norėjo, ją kalbindavo, arba apskritai nelabai nusiteikusi bendradarbiauti buvo, nes intarpuose, kai būdavo ji kalbinama, neretai pasijausdavo jos nenoras kažką pasakoti. Labai nesigilinau, bet rodos, kad ji filmą žiūrėti atsisakė, tai gal visgi ir buvo kažkokių nesutarimų.

6/10

1044> Sid and Nancy (1986)

22 rugpjūčio, 2020 Parašykite komentarą

Faina, kai filmai paskatina daugiau pasidomėti dalykais. Šįkart apie Sex Pistols bosistą Sid Vicious ir jo meilę Nancy. Iki filmo absoliučiai nieko nežinojau apie visą šią istoriją, tad po filmo dar googlinau, nes buvo įdomu, kaip ten viskas užsibaigė.

Būna meilė romantiška, saldi, o būna tokia kaip Sid ir Nancy. Daug punk muzikos, narkotikų, meilės su kontrastingiausiomis jos spalvomis. Kulminacinis įvykis intriguoja, bet pats filmas dėmesį sunkiai išlaikė. Dar kartą įsitikinau, kad nei skaityti, nei žiūrėti į žmones, kurie pagrinde tik vartoja kvaišalus, man nepatinka. Nors personažai šarmo turi, buvo neblogų scenų.

imdb

5/10

1038>Notting Hill / Noting Hilas (1999)


Truputėlis romantikos. Sudomino, nes pagrindinis veikėjas dirba knygyne, tačiau vėliau buvo ir kitų gan neblogų momentų. H. Grant labai mielas, nesu su juo daug filmų mačiusi, bet gal vertėtų pasidairyti. Dar patiko, kad J. Roberts veikėja – garsi aktorė – nuo pat pradžių išliko savimi, t.y. nebuvo kokios nesąmonės, kai garsus žmogus apsimeta paprastu, niekieno nežinomu. Gal todėl ir gavosi taip natūraliai paliesti tiek žinomumo kainą, tiek noro kažkokio paprastumo gyvenime atrasti, nes jis kai kada patraukliai spindi ir be visokių blizgučių. Tik tiek, kad kažkaip ėjo ir praėjo, netgi kiek ilgokas pasirodė, o praėjus kuriam laikui galvoje nieko ir neišliko, nors iš karto po peržiūros kaip ir atrodė vienas geresnių.

imdb

5/10

1037> Yesterday (2019)


Džekas – muzikantas, dainų kūrėjas, tačiau jam niekaip nesiseka išgarsėti. Po vieno įvykio jis supranta, kad pasaulyje, kuriame pabudo, niekas nežino grupės The Beatles (Coca-colos, beje, irgi). Taip prasideda Džeko kelias išgarsėjimo link.

Kadaise man patiko Nowhere Boy (2009), ilgiausiai klausiausi Across the Universe filme skambėjusių perdainuotų The Beatles dainų, tad neabejotinai norėjau pažiūrėti ir Yesterday. Deja, prasidėjęs visai įdomiai kažkuriuo metu nebeturėjo visiškai nieko, dėl ko norėtųsi žiūrėti toliau (peržiūrėjau per du kartus, bet pabaigos sulaukti buvo vis vien nelengva). Ištemptas, be intrigos, veikėjai kaip ir mieli, bet tokie vienpusiški, kad pasidaro nuobodu. Aišku, tai dažnai pasitaikantis pasirinkimas, bet kai veikėja sako, kad maždaug rinkis – arba pasaulinė šlovė, arba aš – tai kažkaip šįsyk toleruoti visokių panašių absurdiškų frazių visai nesinorėjo. Blankus, plokščias siužetas, kuriame draminės pusės beveik nėra, t.y. tai, kas bandyta užgriebti (sąžinė, meilė ar kt.), praeina nepastebimai. Dvi valandos – per daug tokiam nelabai įmantrų siužetą turinčiam filmui. Buvo neblogo humoro, bet bendrai filmas nuvylė. Antrąsyk nežiūrėčiau.

5/10

1035> Marriage Story / Santuokos istorija (2019)


Marriage Story – tikras saldainis tiems, kuriems patinka nenusaldintos santykių istorijos, kur veiksmo mažai, o daug stiprių dialogų. Jau senokai norėjau jį pažiūrėti, kadangi buvo nominuotas begalei apdovanojimų, dalį ir laimėjo, tik vis tas A. Driver man kišo koją, nes kiek esu mačiusi su juo filmų, tiek man jis nepatiko. Bet kažkurį vakarą pagalvojau, kad noriu gero kino, tad dėdama nemažai vilčių įsijungiau šį.

Čarlis ir Nikolė nusprendžia išsiskirti. Pagrindinė priežastis – Nikolė jaučiasi, kad vyras visai nesiklauso jos norų ir dėl to nemažai svajonių ji privalėjo nustumti į šalį. Be abejo, tuomet išlenda ir dar daugiau skaudulių, o su advokatų pagalba priežasčių ir kaltinimų tik dar padaugėja. Kad viskas būtų dar opiau – yra ir vaikas, kurio dėmesį ir priežiūrą irgi dalintis kažkaip teks.

Kaip jau užsiminiau, dialogai yra šio filmo stiprybė. Nenuobodžiavau nė akimirkos, veikėjų pokalbiai kaustė prie ekrano. Įspūdingi ne tik pagrindinių veikėjų, bet ir antraeilių – advokatų ir jų padėjėjų – vaidmenys, paaštrinantys poros santykius, įnešantys dar daugiau nepasitikėjimo niekuo aplinkui, pasimetimo ir pykčio, kurį norisi išleisti, bet jau nė nebeaišku, ar pikta veikėjams dėl santuokos griūties, ar dėl sumaniai, bet nebūtinai teisingai išverstos jų istorijos teismo salėje, ar dar dėl kito.

Skaudus, emociškai paliečiantis, nors pati situacija asmeniškai ir nepažįstama. Aktorių darbas išties puikus, man dabar jau rimtai gaila, kad S. Johansson liko be jokio apdovanojimo, tik su krūva nominacijų už puikųjį Jojo Rabbit bei šį. O ir A. Driver priekaištų neturiu.

Malonumas akims, ausims, rimti pokalbiai, puikiai rutuliojamos konfliktinės situacijos, aštrumo pakanka, įdomu ir tai, kad žiūrint nesinorėjo rinktis kažkurios pusės – abiejų vienodai buvo gaila ir norėjosi, kad su kuo mažiau žaizdų abu išeitų. Bet taip nelabai gaunasi šitoje situacijoje. Na, ir šiaip viskas gan apgalvota pasirodė: tas gerųjų savybių rašymas ant popieriaus kaip ir viską apjungė, muzikinis intarpas irgi labai tiko.

9/10