Archyvas

Posts Tagged ‘Drama’

947> The Edge of Seventeen (2016)


Rež.: Kelly Fremon Craig
Vaidina: Hailee Steinfeld, Haley Lu Richardson, Blake Jenner, Woody Harrelson
2016 m., JAV, Kinija, 104 min
Žanras: komedija, drama.
imdb nuoroda čia.

Šitą siūlau pažiūrėti tiems, kam patiko Me and Earl and the Dying Girl, The Perks of Being a Wallflower ar kitas paaugliškas filmas, kur svarbiausia ne romantinė siužetinė linija, o būtent paauglystės sunkumai, bandymas išbūti su savimi, išsiaiškinti, ko iš tiesų norisi, noras artumo, turėti artimų žmonių, santykiai su tėvais bei kitais artimaisiais ir kt.

Lyg ir nieko ypatingo, nes viskas sukasi apie paauglę, kuriai, rodos, viskas krenta iš rankų, geriausia draugė susimeta su broliu (juk išdavystė!), jai atrodo, kad niekas jos nemėgsta, ji beviltiškai įsižiūrėjusi vaikiną, kuris jos nė nepastebi, o vienintelis žmogus, į kurį ji drįsta kreiptis (kad ir savotišku būdu) yra mokytojas. Bet vis tiek įtraukė, peržiūrėjau su malonumu, kad ir nieko naujo, kartais perdėta, bet taip nesmarkiai, neerzino. Dar niekaip negalėjau atsistebėti, kaip pagrindinė veikėja, vilkėdama tokius trumpus sijonus, sugebėjo šitaip gerai atrodyti (čia toks filmo vertinimui įtakos nedaręs momentas, bet vis tiek. Kai apie tai užsiminiau draugei, kuri šį filmą irgi mačiusi buvo, tai sakė, kad lygiai tokia pat mintis ir jai buvo kilusi).

Žodžiu, patinka man tokie. 7/10

Reklama

946> Before I Fall / Kai aš žuvau (2017)


Rež.: Ry Russo-Young
Vaidina: Zoey Deutch, Halston Sage,
2017 m., JAV, 98 min
Žanras: mistinė drama
imdb nuoroda čia.

Kažkada skaičiau knygą ir ji tuomet pasirodė išties neprasta young adult knygų kontekste. Tad sužinojusi apie sukurtą filmą, atitaikiau momentą, kai man norėsis tokio žanro (o panašius filmus dažniausiai ir žiūrėjau paskutinius kelis mėnesius, jei apskritai įsijungdavau ką nors) ir įsijungiau.

Siužetas apie paauglę, kuri priversta kelissyk išgyventi savo paskutinę gyvenimo dieną. Aišku, užkabinami santykiai su tėvais, draugėmis, santykis su savimi (kai ji labiau mato, ką darė tam, kad tik prie kitų prisiderintų, o ką ji iš tikrųjų norėtų daryti, dar nepamirškime nepopuliaraus ir nematomo vaikino, kuris rodė visą laiką dėmesį jai, o ji, kvaiša (ironija, ironija), jo visai nepastebėjo, koks jis fainas, nes buvo pernelyg užsiėmusi savuoju, kuris, pasirodo, kažkoks lopas visa). Moralų irgi bus. Bet šiaip jau nieko ypatingo, žiūrėjau, išjungti nesinorėjo, bet kažkuriuo metu jau ir nuobodu pasidarė, pastatytas labai jau paprastai, aktoriai ir jų veikėjai nykūs, tad emociškai įsitraukti sunkiai sekėsi. Ir dar toji atsiskyrėlė – nu kam daryt iš tokio personažo absoliučią siaubo filmų veikėją?

Bet kam patinka visokie mokykliniai, paaugliški filmai, siūlau pabandyti. Vis ne dar viena meilės istorija.

4/10

Big Little Lies (2017) (mini serialas)


Rež.: David E. Kelley
Vaidina: Reese Witherspoon, Nicole Kidman, Shailene Woodley, Alexander Skarsgård
2017 m., JAV
Žanras: kriminalinė mistinė drama
imdb nuoroda čia.

Dar vasarą peržiūrėtas serialas, kuris buvo labai liaupsinamas ne tik interneto platybėse, bet ir mano aplinkoje. Jei dar kas jo nežiūrėjo, įtariu, po Emmy apdovanojimų užsinorėjo, nes šlavė vieną statulėlę po kitos ten.

Mano pačios santykis su šiuo serialu buvo netolygus. Pradžia absoliučiai nekabino, tik žinomi aktoriai skatino bandyti žiūrėti toliau ir galbūt pagaliau sugebėti įžvelgti, kodėl jis toks giriamas. Nors problemų žiūrint kaip ir nekilo, įsijungdavau ir antrą seriją iš eilės, jei tik turėdavau jėgų, bet kažko man jame nebuvo, kas leistų sakyti, wow, puikus serialas. Be abejo, daugiausiai neigiamų emocijų kėlė N. Kidman vaidinamo personažo šeima, nes į visą smurtą, priklausomybę nuo žmogaus ir kt. žiūrėti buvo gan nelengva. Sh. Woodley vaidinama veikėja, kurios praeities tamsumos bus atskleistos eigoje, buvo gan dirbtina, vienpusiška, tiesiog sunku man ją buvo priimti kaip įtikinamą veikėją. R. Witherspoon personažo siužetinė linija irgi slysčiojo, nors bendrai pagalvojus būtent čia daugiausiai įvairovės, skirtingų problemų buvo nagrinėjama ir todėl gal net kiek gaila, kad R. W. liko be nieko apdovanojimuose. Iš antraeilių veikėjų, be abejonės, įsimintiniausia buvo Renata (vaid. Laura Dern), kuri prisidėjo prie to, kad būtų galima drąsiai sakyti, jog šiame seriale absoliučiai valdo moterys. Iš vyrų vienintelis paminėjimo vertas A. Skarsgard. Pagaliau jis buvo įvertintas ir dėl to išties džiugu, nes žiūrėdama su juo ne vieną kino juostą galvodavau, kad štai ir vėl, deja, bet liko nepastebėtas.

Siužetas – lyg ir nieko įmantraus. Rodomi kelių šeimų gyvenimai, o pagrindas – tų šeimų moterų draugystė, intrigos, paslaptys. Dar nuo pat pradžių aišku, kad kažkas įvyko, neįvardinta mirtis, tad žiūrint visas dramas kažkiek galima pasukti galvą, kas ir kaip galėjo čia įvykti. Kulminacija gan nuspėjama, bet pabaigai priekaištų neturiu, sužaista gražiai.

Gražiai pastatytas, nors nebūtinai gražūs dalykai jame vyksta, žiūrėti galima, nors vietomis kiek nuobodoka, neįtikinama ar erzina. Puiki vaidyba aktorių, muzikinis takelis – be priekaištų (pabaigusi serialą nesyk klausiausi). 7/10

13 Reasons Why / Trylika priežasčių kodėl (2017- …) (1 sezonas)


Rež.: Brian Yorkey
Vaidina: Dylan Minnette, Katherine Langford, Christian Navarro
2017- … m., JAV, 1h

Žanras: mistinė drama
imdb nuoroda čia.

Vos pasirodžius šiam serialui, pastatytam pagal paaugliams skirtą knygą, kilo daugybė įvairiausių kalbų, kurios dar ir iki šiol nenutyla. Aišku, kad pasidarė smalsu, ką jau ten tokio rodo (tematiką abstrakčiai žinojau, tad ir buvo kiek keista – o kas ten tokio ypatingo? Ar viskas būtent dėl to ir yra, kad apie savižudybę vis dar menkai kalbama televizijoje?). Įsijungiau pirmą seriją, ištvėriau gal 20 min ir išjungiau. Taip ir nebegrįžau prie jo ilgą laiką, nes nei veikėjai, nei siužetas manęs nesudomino tiek, kad bent seriją ištempčiau. Tačiau paskatinta pamėginti darsyk įsijungiau vėl ir po to gan tvarkingai po seriją ar dvi kas vakarą peržiūrėdama galop peržiūrėjau.

Esmė tokia: prieš nusižudydama Hana palieka 13 įrašytų kasečių, kur po truputį išdėsto priežastis, kurios susidėjo į vieną didelę visumą, kuri ir paskatino ne tik pagalvoti apie savižudybę, bet ir ją įvykdyti. Tos kasetės eina iš rankų į rankas – pas tuos, kurie, anot jos, prisidėjo prie jos savijautos blogėjimo ir prasmės gyvenime nebematymo. Dabar jas gauna nekaltai atrodantis ir beviltiškai Haną mylėjęs Klei. Tuo tarpu merginos tėvai bando suprasti, kas jų dukrą paskatino tokiam žingsniui, mokyklos valdžia nori kuo ramiau viską išspręsti, o kasetėse paminėti paaugliai bijo, kad vieną dieną viskas, kas jose paminėta, gali iškilti į viešumą.

Be abejo, pati tema yra svarbi, juolab, kad tai serialas, skirtas paaugliams. Džiugu, kad nepabijota imtis šios temos, tik tiek, kad pateikimas – ne visada toks jau ir geras. Nors visgi įtakos (geros) padaryti jis irgi gali, štai draugė viena sakė, kad žiūrėdama šį serialą suprato, kaip žmogų galima paveikti ir viena nekaltai atrodančia fraze. Kiek po to ji praktikavo apgalvoti kiekvieną frazę bendraudama – neaišku, bet jei jau atkreipia dėmesį serialas bent kiek į štai tokius dalykus, gal visai ir nieko?

Problema nemaža yra su veikėjais. Jie tiesiog nesimpatiški (ne, ne išvaizdos prasme), kai kurie – ir neįtikinantys. Žinoma, Klei, kuris vaizduojamas kaip gerietis, turėjo būti tas, dėl kurio aš ten ir jaudinčiausi, ir užjausčiau, ir galvočiau, kaip būtų gerai, jei jam kas nors gero įvyktų, bet man buvo visai nusispjauti. Beveidis, niekuo nesudominantis veikėjas, kurio bandymai kažką atitaisyti ir buvo neįtikinami būtent dėl to, kad jis buvo vaizduojamas kaip per didelis teisinguolis. Ar aš viena tik netikiu, kad tokių grynuolių būna? Hana – irgi kažkoks keistas personažas. Jau pradžioje diskutavau su viena drauge, kad ji vietomis kaip ir populiariosios vaidmenį turi, o vietomis – kaip atsiskyrėlės. Apskritai, nekalbant apie galutinį jos poelgį (savižudybę), jos veiksmai neretai buvo nelogiški ir kėlė erzulį. Juk ji jau buvo ganėtinai suaugusi, kad gebėtų suvokti, jog po to, kai bent du ar tris kartus nusvyla, jau nebeverta bandyti ketvirtą. O ji vis lipo ant to paties grėblio, net nebesuvokiau, kaip ji apskritai galėjo norėti susibendrauti su žmonėmis, kurie, kaip jau tikrai buvo galima suprasti, nenorėjo bendrauti su ja, jai vis ko nors pridirbdavo, tyčiojosi ar kita, ką jau kalbėti apie tai, kaip ji su jais norėjo bendrauti, jau sužinojusi tam tikrus dalykus. Hana man pasirodė neadekvati ir nesuprantama, tokia visiškai beviltiška asmenybė, kad net įdomu būtų paskaityti knygą, kad suvokčiau, ar ir romane ji lygiai taip pat pavaizduota. Nes turint tokią pagrindinę veikėją dingsta tikroviškumas , sunku įsitraukti ir pamėgti veikėjus. Absurdiškiausio veikėjo titulą galiu duoti tam Klei draugeliui, kuris jį vis persekiojo, nes tokio netikroviško, dirbtino personažo dar reiktų gerai paieškoti.

O šiaip vyksta daug tipinių situacijų. Mokykloje yra populiarūs ir nelabai populiarūs mokiniai, kažkas įsimyli, kažkas išduoda, kažkas šiaip kažko pridirba. Tiesa, čia jau pereinama į kiek aukštesnį lygį, nes nutinka ir kur kas rimtesni įvykiai, artėjant prie pabaigos didėja įtampa, kyla klausimas, kas dar begali nutikti, tad nepasakyčiau, kad buvo labai sunku žiūrėti, nes įtariu, tikrai nebūčiau iki galo žiūrėjusi, jei nebūtų buvę visiškai įdomu.

6/10

944> Dunkirk / Diunkerkas (2017)

rugpjūčio 29, 2017 Parašykite komentarą

Rež.: Christopher Nolan
Vadina: Cillian Murphy, Tom Hardy, Fionn Whitehead, Aneurin Barnard
2017 m., Didžioji Britanija, Olandija, JAV, Prancūzija, 104 min
Žanras: veiksmo istorinė karinė drama, trileris
imdb nuoroda čia.

Jei tai būtų paskutinis įrašas šiame tinklaraštyje, būčiau visiškai rami, kad užbaigiu su gero ir man patikusio filmo ekranizacija (bet ne, tai nebus paskutinis įrašas, kad ir kaip merdėjantis pastaruoju metu šis tinklaraštis gali atrodyti).

Labai menkai jau kurį laiką seku įvairias kino naujienas. Ir nors mačiau, kad apie Dunkirk’ą kalbėjo visur ir visi, nesigilinau nei kas, nei kieno, nei kaip. Ir būčiau jį visai praleidusi, jei ne mano mieloji pažįstama, užsiminusi, kad nori eiti į šį filmą. Man prireikė poros akimirkų (atsiversti imdb puslapį ir pamatyti, kad tai yra Ch. Nolano režisuotas filmas), kad galutinai nuspręsčiau, kad noriu prie jos prisidėti.

Filme nėra kažkokio įmantraus siužeto, tai labiau buvimo, ,,čia ir dabar“ scenarijus, kur tiesiog stebima, kaip veikėjai bando išgyventi, išlikti dar bent kelias valandas ar minutes. Rodos, paprastas ir neįmantrus, kažkam greičiausiai pasirodęs/pasirodysiantis ir nuobodžiu, bet buvo absoliutus malonumas jį žiūrėti, o veikėjai pamažu tapo savi, lyg kokia šeima, kai kiekvienas jos narys atrodo vienodai svarbus ir už kone kiekvieną, rodos, ,,sirgau“. Apie kokybę kažin, ar reikia šnekėti, čia juk Ch. Nolanas. Net gaila, kad trumpokas.

Tuomet rašiau 8/10, tai tebūnie, bet šiaip pakelti bent jau vienu galima būtų.

942> Sing Street (2016)

rugpjūčio 25, 2017 Parašykite komentarą

Rež.: John Carney
Vaidina: Ferdia Walsh-Peelo, Aidan Gillen, Maria Doyle Kennedy
2016 m., Airija, Didžioji Britanija, JAV, 104 min
Žanras: romantinė muzikinė komedija, drama
imdb nuoroda čia.

Atrodo, kad ne tiek ir daug skambėjo šis filmas visur kur informaciniuose portaluose, be jokios pompastikos ir didelių reklamų pasirodė, tik vis nužiūrėdavau, kad vertinimai jo geri. O pažiūrėjusi supratau, kad tai išties nebloga kino juosta, turinti ne vieną man patikusį elementą.

Devintas dešimtmetis, Dublinas. Paaugliai sugalvoja sukurti muzikos grupę. Jie nori kažko įdomaus, naujo (kaip pavyzdį nurodo Depeche Mode, o tuomet aš jau visiškai ir susilydžiau), tad ir stengiasi tai kurti. Tad filmas ir yra apie tai – kūrybą, paauglių gyvenimą, pirmąjį rimtą susižavėjimą ir dar daug ką. Iš tiesų žiūrėdama galvojau, kad visai ne 2016-aisiais pastatytas filmas, nes viskas, ką mačiau, man taip ir ,,atsidavė“ nurodytu laikmečiu. Ir ne tik pati atmosfera, rengimosi stilius ir kt. man pasirodė įtikinamai, bet net ir pats siužetas bei jo pateikimas man priminė to devinto dešimtmečio filmus. Tik kažkaip vis dar nepriprantu prie naujos mados tokiais atvejais, kai rodomi paaugliai, pagrindinį veikėją parinkti itin vaikiško veido, nes bent šiame filme būtent dėl to pagrindinė pora man visai nesižiūrėjo, nes toji mergina atrodė žymiai vyresnė.

Lyg ir nieko ypatingo, bet pamenu, kad žiūrėti buvo gan įdomu. Tiesa, geri įvertinimai ir visa kita gal pernelyg užkėlė lūkesčius, tai ir norėjosi ,,kažko dar geriau“, bet šiaip jau neblogas tikrai.

7/10

933-935> Leap Year / Keliamieji metai (2010), One Day / Viena diena (2011), Lost in Translation / Pasiklydę vertime (2003) [pakartotinės peržiūros]

liepos 18, 2017 Komentarų: 1

Pastaruoju metu kažkokių kvailokų filmų (ir pagrinde romantinių) metas, ką galbūt pamatysite, jei tik prisiruošiu visus paminėti, o ten dvejetų ir trejetų įvertinimuose prisitaikė… Bet kol kas pradėsiu nuo bene geriausių, ką teko matyti per artimiausias kelias savates. Norėjosi romantikos, bet kažkaip sunku išsirinkti nesyk buvo, kokį dar nematytą žiūrėti, tad jau žinomus įsijungdavau, kurie garantuotai bus geri. Atskirą įrašą daryti kiekvienam nebesinorėjo, o užsižymėti, kad nepasimestų, norisi.

Išsidėstė visai neplanuotai pavadinime pagal patikimo lygį, tad ir įraše po truputį iki geriausio ir mylimiausio prieisiu.

Leap Year / Keliamieji metai. Aptartas jau čia. Dabar vertinimą sumažinau iki 7, nebepasirodė toks puikus kaip tada, bet kaip romantinis, vis vien vienas mieliausių. Dar ir Amy Adams, Matthew Goode vaidina. Smagus, kaip ir minėjau, mielas, neužknisantis, aišku, klišių ir viso kito yra, bet humoras gan neblogas, išjungti ar nudobti kurio nors veikėjo nesinori. Romantinė komedija.

One Day / Viena diena. Aptartas jau čia. Pakėliau įvertinimą iki 9. Nežinau, gal ant tinkamos nuotaikos pataikiau, bet pažiūrėjus iš karto antrąsyk norėjosi jungti (tiesa, to nepadariau). Senoje apžvalgoje išsakyta nuomonė tinka ir dabar. Žavi aplinka, kostiumai, aktoriai, liūdnos gyvenimo peripetijos, piktinantis, bet tuo pačiu taiklus parodymas, kaip nematome to, kas yra visai arti, kaip nesustojame pagalvoti, ko išties norime iš gyvenimo, o dar ir ten visokie dalykai apie nežinojimą, ką daryti su gyvenimu, ko siekti, užsisėdėjimą ir dar krūvą visko, su kuo pačiai tenka susidurti jau kurį laiką. Tai tas matyt ir paveikė. Romantinė drama.

Lost in Translation / Pasiklydę vertime. Aptartas jau čia. Pakėliau įvertinimą iki absoliutaus 10. Vienas mylimiausių. Senoji apžvalga gan nebloga ir išsami. Vienatvė, žmogaus, su kuriuo gera kalbėtis, kurį supranti ir su kuriuo tiesiog gera būti, radimas, toji pabaiga, kurią interpretuoti galima kaip tik norisi, jaukus, liūdnas, bet kartu ir šviesus filmas, kai žiūri, pamatai tas retas šypsenas veikėjų veiduose ir taip gera pasidaro. Nemanau, kad paskutinįkart žiūrėjau. Puikus. Drama.