Archyvas

Posts Tagged ‘Drama’

Ojing-eo geim / Squid Game (2021-…) (1 sezonas)


Kai imdb.com žymėjau vertinimą, dar buvo vadinamas tik mini serialu, o dabar jau ir data nukreipia į ateitį. Ne veltui, kadangi netyla kalbos apie antrąjį sezoną. Tik ar jo tikrai reikia?

Aišku, daugelis norėjusių jau peržiūrėjo, tad ir mano šita rašliava jau pavėluota, bet kad jau vis dar miniu viską, ką žiūriu, tai keletą žodžių skirsiu ir šiam serialui, kuriam pasirodžius kalbėjo visi. Pati pažiūrėjau gal po savaitės nuo pasirodymo ir lygiai taip pat savo aplinkos žmonėms rekomendavau. Nes užkabina, nepaleidžia ir trukdo eiti miegoti laiku. Labai retai serialus peržiūriu taip greitai, nesu iš tų, kurie visą dieną gali kaboti prie ekrano prilipę. Kaboti gal ir galėčiau, bet dėmesio išlaikyti nebepajėgčiau, jau nekalbant apie akis. Šiek tiek varčiau akis, kai visi kalbėjo apie serialo žiaurumus, na, nes taip gali sakyti tik tie, kurie apskritai nežiūri jokių filmų ir serialų, kuriuose yra smurto. Pati ilgus metus buvau kraujo siaubo filmuose gerbėja, tad esu mačiusi daug ko, tikriausiai todėl Squid Game pasirodė eilinis ir niekuo nešokiruojantis. Taip, tema gera ir tokia, kuri pavyktų ir realiame gyvenime, nes ko tik gyvenime nebūna ir kam tik kai kurie žmonės nėra pasiryžę dėl pinigų. Tad galima baisėtis tikroviškumu, bet neturėjau tam laiko. Labiau domino visos serialo peripetijos, personažai, intrigavo būsimos užduotys. Kodėl pradžioje suabejojau dėl antrojo sezono? Nes kelios paskutinės serijos buvo nuviliančios, kai kada – gan stipriai. Kas už viso to slypi – atspėjau nesunkiai kur kas anksčiau nei buvo atskleista, nepatiko finalistų pasirinkimas, nes vėlgi nuspėjama, na, ir pati pabaiga nesužavėjo. Todėl 8/10.

1140> Reality Bites (1994)


Antrasis, kuriuo nesusižavėjau – Reality Bites, kuriame, kaip ir Heathers, vaidina Winona Ryder. Pats siužetas fainas ir iš tų, kuriuos mėgstu – po mokslų laikotarpio jauni žmonės bando atrasti save, savo vietą pasaulyje. Viskas, aišku, ne taip paprasta kaip atrodė, ne visiems reikia talentų, kuriais veikėjai jaučiasi, ne visiems paprasta išsakyti tikruosius jausmus, atlaikyti kitų spaudimą ir t.t. Bet vėlgi, negalėjau ramiai žiūrėti, kai ėmiau pastebėti, ties kuo linksta veikėjų santykiai, kaip yra bendraujama. Ethan Hawke vaidinamas personažas, galvojau, mane pribaigs tiek, kad išjungsiu, taip ir nesulaukusi pabaigos. Viena yra negebėti išsakyti jausmų, bet visai kas kita – elgesys, kuris buvo itin nemalonus, na, toks toksiškų santykių variantas, kuris vaizduojamas kaip visiškai normalus ir pateisinamas, bet man kažkaip jau buvo viso to per daug, net nejauku žiūrėti. Beje, įdomu buvo pamatyti B. Stiller, kuris ir režisavo šį filmą, ir pats jame vaidino.

4/10

1138> Spiral: From the Book of Saw / Spiralė (2021)


Naujausia Pjūklo dalis, tik šįsyk – kiti aktoriai, kiti personažai. Pasirodžius pirmajam anonsui nustebau, kad čia vaidins ir Samuel L. Jackson, ir Max Minghella – ne tie aktoriai, kurių tikėčiausi tokiame filme. Tiesa, nepasakyčiau, kad M. Minghella įspūdį buvo palikęs (iki The Handmaid’s Tale jau senokai nebeprieinu), bet vis tiek – per daug matytas veidas tokiam filmui. Bet niekas neišgelbėjo šio filmo. Kadangi daugelis ankstesnių Pjūklo dalių man visai patiko, tikrai neturėjau kažkokio išankstinio nusistatymo, tikėjausi pramogos. Tikriausiai labiausiai man trukdė Chris Rock, kurio tiesiog negalėjau pakęsti viso filmo metu. Na, ir pats siužetas negelbėjo padėties. Dabar jau menkai detales beprisimenu, bet niekaip sau neįrodžiau, kad man jis nors kiek patiko.

Įvertinau 2/10.

Zoey’s Extraordinary Playlist (2 sezonai) (2020-2021) – bendra serialo apžvalga


Pirmąsyk apie šį serialą rašiau 2020-ųjų gruodį, kai peržiūrėjau pirmą sezoną:

Anuomet užteko pamatyti, kad Jane Levy vaidina, jog įsijungčiau naują serialą, nors turiu milijoną taip ir neužbaigtų (ok, ne milijoną, bet vis tiek).

Zoey pradeda girdėti žmonių emocijas, kurios perteikiamos dainomis. Įdomu tai, kad ji ne tik girdi dainą, kuri galėtų atspindėti to žmogaus jausmus, bet ir prieš akis mato visą pasirodymą. Kadangi niekas be jos to nemato, situacijos, kuriose ji atsiduria, būna ne visuomet tokios, iš kurių paprasta išsisukti neapsikvailinus. O ir girdėti kitų mintis, kad ir abstrakčiai perteikiamas muzikos kūriniu, pasirodo, ne visada taip stipriai norisi.

Tai ir komedija, ir drama, ir miuziklas. Žanrų kratinys, bet rezultatas – visai fainas, po darbo įsijungti keletą serijų būdavo pats tas. Yra hiperbolizavimo, yra klišių, kurios kiek pabodę, bet kažkaip viskas susideda į bendrą vientisą vaizdą, tai stipriai tie minusai ir netrukdo. Šiek tiek romantikos, meilės trikampių, ofiso darbo ir komandinio darbo pašiepimo, liūdesio – spalvingas, mielas serialas

Įdomu buvo stebėti, kokios dainos parenkamos, kai kurie pasirinkimai buvo labai taiklūs, o įvairovė gan nemaža – nuo pripažinimą ir klasikos statusą užsitarnavusių kūrinių iki šių dienų populiariosios muzikos. Na, lyg koks Glee, tik suaugusiųjų aplinkoje (beje, vieną iš veikėjų vaidinantis Alex Newell Glee irgi buvo, tik va liūdna, kad ir ten, ir čia jo vaidmuo kone identiškas). Tik tiek, kad minėtame Glee pasirodymai buvo lyg veiksmo dalis, kurią matydavo ir priimdavo kaip įprastą elgesį visi, o čia yra labai nenormali Zoey gyvenimo dalis. Stipriais balsais ne visi gali pasigirti, bet dabar galvoju, kad čia yra pliusas – juk dauguma visai nesvajoja apie dainininkų karjeras, o tik Zoey galvoje atlieka dainas.

Antrąjį sezoną peržiūrėjau 2021-ųjų spalį. Man patinka Jane Levy, tad vien dėl jos tikriausiai ir dar penkis sezonus būčiau peržiūrėjusi. Tačiau turiu pripažinti, kad antrasis sezonas buvo silpnesnis. Atliekami muzikiniai pasirodymai išlaikė panašią kokybę, bet pats siužetas… Tiesą pasakius, reikia labai stengtis, kad prisiminčiau, kas ten buvo ir kaip apskritai baigėsi. Bet sužiūrėjau greitai, nuovargio, kad dar sezonas nesibaigia, nebuvo, tad nebuvo taip blogai, kaip gali pasirodyti.

Po antrojo sezono serialas buvo atšauktas. Gal ir gerai? Nes dar vieną sezoną rodyti apie plius minus tą patį tikriausiai nelabai verta.

imdb

Po pirmo sezono rašiau 8/10, po antrojo – 7/10

1129> Soul / Siela (2020)


Džo, pagaliau sulaukęs savo šlovės valandos muzikinėje karjeroje, patenka į nelaimingą atsitikimą. Jo siela pakliūva į tarpinę erdvę tarp gyvųjų pasaulio ir pomirtinio gyvenimo. Čia jis ne tik sužino, kas vyksta anapus, kaip sielos atkeliauja ir iškeliauja, bet ir sutinka visai nemotyvuotą gyvenimui žemėje sielą. Jei būčiau skaičiusi anotaciją ar daugiau pasidomėjusi, greičiausiai filmo peržiūrą būčiau atidėjusi, nes tikėjausi kiek kitokio siužeto. Gal dėl to, o gal ir dėl kitų priežasčių, bet Soul man pasirodė blankokas ir neįtraukiantis manęs filmas, kuris greit išgaravo iš galvos. Graži animacija vizualiai, idėjos tinkamos tokiam žanrui, bet šįsyk likau nepaliesta.

7/10

imdb

1128> Little Miss Sunshine / Mažoji Mis (2006)


Neturėjau didelių lūkesčių, o buvo išties labai daug gražių emocijų dovanojęs filmas. Apie mergaitę, kuri su šeima iškeliauja dalyvauti grožio konkurse. Mergaitė – visai nepanaši į tokių konkursų dalyvę, o jos šeimoje – daug nesutarimų, nutylėjimų, nesusikalbėjimų. Tad kelionė – dinamiška, kai kada net ir per daug nenuspėjama (nesu tikra, kiek buvo reikalingas vienas iš svarbiausių įvykių kelionės eigoje), o istorija – įtraukia ir sukelia daug emocijų. Itin gerietiškas, mielas filmas. Žiūrėčiau dar ne sykį, užsinorėjus ko nors panašaus. Net pačiai keista, kad iki šiol taip ir nebuvau prisiruošusi jo peržiūrėti.

8/10

imdb

1127> Ut og stjæle hester / Out Stealing Horses / Vogti arklius (2019)


Vogti arklius pastatytas pagal tobulo grožio to paties pavadinimo Per Petterson knygą. Jei neretai būna taip, kad ekranizacija itin nutolsta nuo knygos sumanymo (ir su tuo kai kada viskas gerai), tai šiuo atveju žiūrint nedingsta jausmas, kad yra cituojami knygos dialogai, jau nekalbant apie pačias scenas, atmosferą ir kt. Filmas patiks skandinaviškus filmus mėgstantiems – tylus, su daug sniego, niūrus, lėtas. Įtariu, jei nebūčiau skaičiusi knygos (arba tą dariusi labai seniai), tai būtų patikęs kiek mažiau, o dabar atrodė, kad tiesiog papildo jau man žinomą istoriją vaizdais.

8/10

imdb

1124> Midsommar / Saulės kultas (2019)


Pagaliau prisiruošiau pažiūrėti Midsommar. Norėjau seniai, bet filmo trukmė ir žanras vis paskatindavo atidėti geresniems laikams. Bet dabar, jau peržiūrėjusi, galiu teigti, kad pustrečios valandos visai neprailgo, siužeto kitoniškumas – neįprastas siužetas, keisti veikėjų pasirinkimai ir elementarus kai kurių situacijų pagrindimas tuo, kad tai – tik tradicija, neleidžia nuobodžiauti. Apie tai, kiek šis filmas gąsdinantis, nesamprotausiu, nes tikriausiai mane labiau išgąsdintų tie, kurie paremti “jump scare“ gąsdinimo būdu, bet siaubo filmus jungiuosi ne savo ištvermės tiems visiems numanomiems ar netikėtiems išlindimams į ekraną tikrinti, tad Midsommar man netgi labai tiko. Be abejo, siaubo filmas, kurio siužetas vyksta dienos šviesoje, irgi gan netikėtas ir malonus pasirinkimas, nes kiek galima erzintis ir mintyse kartoti, kad kokio velnio jūs dabar lendate į tamsų rūsį, jei numanote, kad ten kažkas yra.

Personažai, pagrindinės veikėjos istorija – tai, kas filmui irgi prideda pliusų bei lengviau leidžia suvokti pabaigą. Pats filmas – ne iš pačių maloniausių, žiūrint gali darytis ir nejauku, ir šlykštoka, ir šiaip “wtf“ momentų pasitaiko. Pati aplinka kai kada atrodo kaip surežisuota, t.y. žvelgiant, kaip ta visa bendruomenė šoka ar kažką daro, kyla klausimų, ar čia jie normalioje savo kasdienybėje būna (tada kažkas ne taip su pastatymu), ar tai, kaip jie elgiasi, yra tik didelis spektaklis, sukurtas svečiams, kad šie būtų užliūliuojami. Tiesa, kai kurių veikėjų reakcijos į vykstančias tradicijas buvo keistokos, maždaug – ei, čia jų tradicija tokia, tai čia viskas normalu, davai, dar pabūkime ir stebėkime, kas bus toliau, gal dar kokią nors galvą sutraiškys. Rimtai susirūpinčiau, ką tokio praleidau, kad draugai atsiskleidžia tokiomis įžvalgomis.

Beje, internete įdomu skaityti kai kurių įžvalgas ir siužeto aiškinimus. Toks išties atviras interpretacijoms siužetas.

imdb

7/10

1123> The Half of It (2020)


Paaugliška romantinė komedija/drama, kurios centre – Elė, drovi, neturtinga, puikius pažymius gaunanti paauglė, uždarbiaujanti iš kitiems rašomų rašinių ar kitokių rašto darbų. Tačiau vieną dieną ji sulaukia bendramokslio Polo prašymo parašyti meilės laišką Ester – populiariausiai ir gražiausiai mokyklos merginai. Tik problema ta, kad ne tik Polas, bet ir pati Elė dūsauja, žvelgdama į Ester. Tad gaunasi kiek kitokia romantinė istorija, nes pabaiga tampa visiškai neaiški. Tačiau, ką kūrėjai ir bandė tikriausiai padaryti, tai nėra vien tik filmas apie romantinius santykius. Labiau apie draugystę, žmonių skirtumus (ne vien apie seksualinę orientaciją kalbu, nes Polas, Ester ir Elė – iš skirtingų klasės “grupelių“) ir tuo pačiu panašumus, savęs suvokimą, tų pačių emocijų įsivardinimą ir atpažinimą, netgi mokymąsi bendrauti. Ir vis dėlto pats filmas buvo blankus ir nuobodokas, net nepasakyčiau, kad juokingas (nors kai kam gal ir bus taip, bet, pavyzdžiui, Polas manęs neprajuokindavo, nes nepaisant jo visų ypatumų, į jį žvelgiau ganėtinai rimtai), filmas prailgo. Bet pabaiga man įtiko.

5/10

imdb

1122> Sound of Metal (2019)


Šis sudomino pirmiausia dėl muzikos, o antra – tikėjausi kažko panašiai stipraus į Whiplash (2014). Tai muzikos nebuvo daug, nes, kaip galima suprasti iš anotacijos, pagrindinis veikėjas, grupės būgnininkas, praranda klausą. O iki Whiplash man irgi buvo tolokai. Gal kad Sound of Metal siužetas norėjo apimti daug visko, bet galiausiai gavosi tokia gan standartinė drama apie praradimus, kurie veda į kažkokius atradimus.

Minėdama, kad norėjo apimti daug visko, turiu galvoje, kad pradžioje galima įsivaizduoti, jog tai bus asmeninė drama, sukoncentruota ties pagrindiniu personažu ir grupe. Visgi grupės gan greit nelieka, o Rubenas atsiduria visai kitoje aplinkoje, kur keliami dar kitokie klausimai. Po kiek laiko pagrindinis tikslas vėl tarsi keičiasi, o galiausiai dar ten visokių ypatingų reikalų atsitinka ir įdomesnių veikėjų įtraukia, tad ima atrodyti, kad kažkaip truputį primakaluota. Tad nors pirmoje filmo dalyje buvo įdomu, vėliau truputį prislopo susidomėjimas. Nors pastatytas kokybiškai, tema sudėtinga ir skaudi, tikriausiai geriausiai suvokiama tik tuomet, kai pats patenki į tokią visiškai netikėtą ribinę situaciją, tačiau šįkart manęs nepaveikė tiek, kiek tikėjausi. Pažiūrėjau, įsidėmėjau ateičiai Riz Ahmed ir tiek.

imdb

7/10