Archyvas

Posts Tagged ‘fantastinis’

981> Avengers: Infinity War / Keršytojai. Begalybės karas (2018)


Minčių kratinys apie šiandien matytą filmą. Sudėlioti į normalų tekstą poreikio šiuo metu nejaučiu.

Pustrečios valandos pralėkė labai greitai ir kur kas geriau nei buvo galima pagalvoti. Veiksmo buvo per akis, šokinėjimo per planetas, keliavimo kosmosu – tiek kad draugė net sakė, kad vienu metu jautėsi lyg Star wars žiūrėdama. Nors kovų daug, o bendravimo tarp superherojų, kuris man patikdavo kai kada net labiau nei pačios kovos, itin minimaliai, bet šįsyk visai nejaučiau nuobodulio, kuris nesvetimas man, kai ekrane visi tik mušasi ir daugiau nieko neveikia.

Taigi, superherojai, kurių surinkta daugybė ir net ne visi vieni kitus sutinka, kovoja prieš didįjį priešą – Thanos. Jam pasipriešinti – kur kas sunkiau nei prieš kitus, o kad kažkam negerai baigsis, sklandė kalbos jau ilgą laiką. Neslėpsiu, ėjau su baime, kad žus minimum vienas mano mėgstamas veikėjas. Pirmosios rimtesnės mirties sulaukiama gan greitai, todėl ji kiek nustebina (nes atrodo, kad standartiškai turėtų palaukti kokios nors finalinės kovos tokios mirtys. Bet finalinę kovą išvysti turėtume tik kitame filme.). O ir be abejo, gaila paties personažo, kuris buvo vienas iš labiausiai mėgstamų. Po to praradimų buvo keli, bet jie man nekėlė kažkokių didelių jausmų.

Didžiausia filmo žvaigždė, neskaitant priešo, buvo, be abejo, Toras. Jis užėmė bene daugiausiai eterio, bet skųstis tuo visai nesinori, nes jis per daug stiprus kaip personažas ne tik dėl savo asmenybės, bet ir dėl to, kad kaip kovotojas jis turi ką parodyti ir nuveikė filme ne tiek ir mažai.

Thanos, kaip jau teko skaityti ir kitų atsiliepimus, yra išties gerai išplėtotas blogiukas, kadangi jį matyti galima ne tik kaip žudymo mašiną, kuri tą daro visiškai nemąstydamas ir kai kada, rodos, net be kažkokios didelės priežasties. Anaiptol, jis parodomas ir kaip šiokią tokią širdį turintis (bet tai nereiškia, kad sulauks kas nors pasigailėjimo) personažas, todėl jis nespraslysta pro akis kaip dar vienas ,,iš tų“ ir tampa gan įsimintinas blogasis veikėjas.

Jei žiūrint Thor: Ragnarok humoro kai kada buvo ir ne visai vietoje, ir ne visai juokingo, šioje Avengers dalyje jis būdavo laiku, vietoje ir išties prajuokinantis kai kada net iki ašarų.

Kiek baisu buvo dėl gąsdinimų, kad baisiai daug personažų žada dalyvauti šiame Infinity war. Baisu, nes ne tiek daug ir mačiusi aš kino juostų apie superherojus, tik tuos, kurie labiausiai domino, dar dalį Guardians of Galaxy ir tiek. Bet atrodo, kad visų bazinių žinių, kurias turėjau, pakako ir įdomumas nuo to nenukentėjo.

Atskiras žodis apie Hulk – jis šįsyk, kaip ir Ragnarok žiūrint, gan smagiai vėl pasirodė. Pasirodo, veikėjas turi gan neblogą potencialą.

Captain America – dar labiau suvyriškėjęs, surimtėjęs, bet išlaikęs savo kovos dvasią.

Na, ir pabaiga. Kas per velniava įvyko. Tiek kovų, veiksmo, specialiųjų efektų, greičio ir, rodės, tikslaus ėjimo link kažko finalinio, o pabaigą padarė tokią gan nykią. Aišku, intrigos sukėlė, o ir tai – puiki įžanga kitai Avengers daliai, tačiau realiai tikėtasi buvo kažko įspūdingesnio.

Visgi man tai labiausiai patikusi dalis. 8/10.

Reklama

978-980> Thor / Thor: The Dark World / Thor: Ragnarok (2011-2017)


Kaip kažkada užsiminiau, dar planavau šį bei tą pažiūrėti iki naujausios Avengers filmo dalies peržiūros. Suspėjau tik visus tris filmus apie Torą pažiūrėti, bet tiesą pasakius be jo gal tik Doctor Strange nebent dar būčiau norėjusi suspėti pamatyti. Aptarsiu visas dalis be didelių spoilerių.

Pirmoji dalis – Thor / Toras (2011) – yra gan standartinė pirmoms dalims būdinga istorija, kurios metu sužinomi pagrindiniai faktai apie herojų. Jei nebūtų patikusi ši dalis, tikrai nebūčiau žiūrėjusi kitų, tad jau vien tai rodo, kad man pasirodė visai verta žiūrėjimo kino juosta. Iki šiol pernelyg nekreipdavau dėmesio į Torą, bet šiandien žiūrint trečiąją Avengers dalį teko Captain America dalintis dėmesiu su juo, kadangi personažas pasirodė ir mielas, ir gan smagus (arogancija kai kada būna ir neatstumianti, pasirodo), o ir, neslėpsiu, Chris Hemsworth balsas yra toks, kurio galėčiau klausytis visą laiką. Žinoma, yra ir meilės istorijos kažkiek, čia ir Natalie Portman sutinkama, bet jos istorijoje nieko ypatingo nemačiau, o pats personažas, kad ir bandantis kažką savito parodyt, bet galiausiai liekantis skystokas ir neišplėtotas. Ir o taip, Loki – blogiukas, kuriuo negalima nesižavėti. 7/10

Iš karto po pirmosios dalies įsijungiau antrąją – Thor: The Dark World / Toras 2: Tamsos pasaulis (2013). Ir teko nemenkai nusivilti, nes ši dalis pasirodė nuobodi. Vietomis net suprasdavau, kad kažkur ne ten žiūriu ir ne tą galvoju, nes nebesuprasdavau, kas vyksta. Bet Loki ir Toras vis vien sugebėdavo atkreipti į save dėmesį ir toliau kurti simpatiškus ir smagius personažus. 5/10

Na, ir trečioji dalis – Thor: Ragnarok / Toras. Pasaulių pabaiga (2017), kuri kėlė nemenkai lūkesčių, nes daug kas ją labai gyrė. Čia nebelieka vietos meilei (šios trilogijos atveju – ir puiku), tačiau netrūksta veiksmo ir humoro. Atrodo, kad nuomonės dėl pastarojo dalyko – humoro – išsiskiria. Vieniems kaip tik atrodė jis – didelis filmo pliusas, kitiems – kad jo buvo per daug ir dėl to kino juosta atrodė labiau kaip komedija. Man pačiai kai kada irgi atrodė pernelyg perspausta, net ir nejuokinga, nors kaip ir turėtų būti juokinga, bet kita vertus, vietomis humoras buvo kaip tik smarkiai prajuokinantis. Nemažai dėmesio skiriama ir vienam nuobodžiausių (man) superherojų Hulk’ui, kuris šįsyk visai praskaidrino bendrą atmosferą. C. Blanchett vaidinta blogiukė priminė A. Jolie vaidintą personažą vienoje pasakoje, bet šiaip jau gan neblogai pasirodžiusi. Žymiai geresnė dalis už antrąją, čia net klausimų nekyla. Bet kad būtų absoliučiai sužavėję, irgi nepasakyčiau. Smagi pramoga ir tiek, ko daugiau iš tokių filmų tikėtis. 7/10

956> Justice League / Teisingumo lyga (2017)


Rež.: Zack Snyder
Vaidina: Ben Affleck, Gal Gadot, Jason Momoa, Henry Cavill, Amy Adams, Ezra Miller
2017 m., JAV, Didžioji Britanija, Kanada,
Žanras: veiksmo, nuotykių, fantastinis, mokslinė fantastika, 120 min
imdb nuoroda čia.

Žiūrėtas kino teatre berods pačią pirmą dieną, kai tik pasirodė. Pasirodžiusios pirmosios apžvalgos internete nežadėjo nieko gero, bet čia buvo tas atvejis, kai nebuvo minties keisti sprendimą ir vietoj šio apsilankyti kuriame kitame. Išėjome po peržiūros nusivylusios, bet bent nebuvo taip blogai, kaip žiūrint prieš filmą rodomus anonsus, kuriuose – lietuvių kurtos komedijos. Jei anonsai visiškai nejuokingi, tai kokio prastumo patys filmai? Nes Justice League vietomis bent jau ,,pramušdavo“.

Briusas Veinas, a.k.a. Betmenas, pasiryžta surinkti grupę ypatingų galių turinčių bendražygių, kurie pagelbėtų jam stoti prieš didelį priešą ir jį nugalėti. Jam gelbsti žavioji Wonder woman Diana. Taip susipažįstame su the Flash, Aquaman ir Cyborg (nesinori man kažkaip rašyti vertimų).

Pradžioje, kai skamba gražus coveris (Sigrid – Everybody Knows), sėdėjau ir kone kaifavau, kažkaip toji vieta man kone tobula pasirodė. Bet po to pusę filmo sėdėjome ir galvojome, koks velnias čia vyksta, nes atrodė visiškas chaosas, kai kūrėjai užsimojo parodyti visko tiek daug, kad galiausiai liko krūva pavienių ir tarpusavyje nesusijusių scenų, kur kažkas su kažkuo kovoja, kažkieno ,,pradžios“ istorija, kažkur kažkas vyksta, bet nors menkiausio vientisumo nė su žiburiu negalima rasti. Visko per daug.

Kadangi nebuvau mačiusi ankstesnio filmo, kuriame jau pasirodė B. Affleck Betmeno vaidmeny, čia galėjau tik stebėtis, kokiu lopu tapo Betmenas šioje versijoje (Nolano fanė forever aš, ką jau bepadarysi), bet tokia nuomonė buvo ne mano vienos. Jis buvo neretai nenaudingas, nežinia ką veikiantis personažas, ką jau bekalbėti apie išvaizdą, kuri visai nepanaši į kovotojo, labiau jau – į daug privalgiusio pasenusio, į pensiją išėjusio buvusio kovotojo. Apie Cyborg pasakyti nelabai ką turiu – nors ir svarbus veikėjas, turėjo nemenkai įtakos kovojant, bet paprasčiausiai neįsimintinas. Wonder woman tik darsyk galiu pasidžiaugti (kadangi jau esu aprašinėjusi tik jai skirtą filmą), tikrai nuostabi moteris – ir protinga, ir karinga, ir daug nuveikianti. Aquaman įsiminė labiausiai dėl ,,atsipūtimo“ – atrodė, kad jis visą laiką mėgaujasi tuo, ką daro, na, o the Flash tapo priežastimi, palengvinusia šio chaotiško ir visai neįtraukiančio savo siužetu filmo žiūrėjimą. Ezra Miller eilinį sykį parodė savo talentą natūraliai įkūnyti bet kokį vaidmenį, o ir pats charakteris sukurtas neprastai, humoras, susijęs būtent su šiuo veikėju, būdavo vietoje ir laiku, toks smagiai išsiskiriantis iš visos rimtosios komandos. Tiesa, kalbant apie humorą – vietomis jis būdavo neįtikėtinai perspaustas, net kildavo klausimas, ar parodiją jie čia kažkokią daro, ar rimtai nesupranta, kiek smarkiai į šoną nueina su savo humoru. Liūdna ir dėl blogiuko – aš dabar net nebepamenu, kaip jis atrodė, filmo metu susidomėjimo irgi nekėlė jokio. Tiesa, Supermenas. Kažkaip net ir džiaugiuosi, kad su juo mano keliai iki šiol prasilenkdavo – kaip personažas labai jau erzinantis pasirodė, kad ir mažai jo tebuvo šiame filme.

Kažkaip labai jau nieko gero, daugiau nei 3/10 net nekilo ranka rašyti.

954> A Monster Calls / Septynios minutės po vidurnakčio (2016)


Rež.: J.A. Bayona
Vaidina: Lewis MacDougall, Sigourney Weaver, Felicity Jones
2016 m., JAV, Didžioji Britanija, Ispanija, 108 min
Žanras: fantastinė drama
imdb nuoroda čia

Puiki knyga, kurią rekomenduoju perskaityti. Išgirdusi, kad bus ir filmas, apsidžiaugiau, bet kai jis pasirodė, noras pažiūrėti ir dingo. Įsijungiau netikėtai, kai reikėjo surasti kažką, ko ne tik aš, bet ir draugė nebūtų mačiusi. Rezultatas gavosi toks, kad draugė praverkė dalį filmo, o aš taip ir likau nė kiek nepaveikta. Bet čia vėlgi besitęsianti mano keista būsena matyt, kai filmai nebeišjudina nieko viduje.

Berniuko mama sunkiai serga, jis privalo apsigyventi pas močiutę. Ir štai jį ima lankyti monstras, kuris jam pasakoja istorijas. Tačiau iš tiesų į visą šią istoriją galima pažvelgti visai kitaip, t.y. susieti monstrą, jo veiksmus su berniuku, jo pasąmone ir kt. Viskas priklauso nuo to, kaip į viską pažiūrėsite.

Vietomis gal kiek baugokas, vietomis atrodo kaip pasaka, liūdnas filmas, bet gražiai pastatytas.

6/10

952> Starry Eyes (2014)


Rež.: Kevin Kolsch, Dennis Widmyer
Vaidina: Alex Essoe, Amanda Fuller,
2014 m., JAV, Belgija, 98 min
Žanras: fantastinė siaubo drama
imdb nuoroda čia.

Ir pagaliau keletą mėnesių besitęsianti nesibaigianti peržiūrėtų, bet neaptartų filmų eilė bus užbaigta. Starry Eyes – kol kas paskutinis matytas filmas, į kurį siūlau atkreipti dėmesį tiems, kas mėgsta siaubo filmus. Net nebepasakysiu, kas būtent sudomino tiek, kad susiradau jį ir tą pačią dieną peržiūrėjau, bet tuo džiaugiuosi (nepaisant įvertinimo, kurį, rodos, jau ilgą laiką nesiseka nė vienam filmui perlipti).

Sara – jauna aktorė, kuri nesėkmingai bando įsitvirtinti Holivude. Laukdama, kol pagaliau jai pasiseks atrankose ir gaus bent kokį vaidmenį, ji dirba padavėja kavinėje, o laisvalaikį leidžia su kambarioke bei jos draugais, kurie atrodo gan tolimi Saros pažiūroms. Vieną dieną jai pasiseka – ją išsirenka vaidmeniui filme, o Sara sutinka padaryti viską, ko tik paprašys.

Iš pradžių atrodęs keistas, toks gan nemalonus (pagr. veikėja turi polinkį rautis plaukus, kai tik kas nepasiseka), taip ir norėdavosi nusukti akis, kad ir nieko tokio ypatingo nevyko ekrane. Net ir gal kiek lėtokas vietomis pasirodė, ypač pirmoje filmo pusėje. Bet kuo toliau, tuo įtampa kilo, keistumų vis daugėjo, atmosfera išlaikyta nuo pradžių iki pat galo panaši, bet į pabaigą jau visai, atrodo, nebevaldė kūrėjai fantazijos, nes ko tik ten nevyko. Kai draugė, atrašydama į mano žinutę su krūva jaustukų paklausė, kas ten vyksta, atsakiau, kad bele kas. Nes iš tiesų – visko daug, greitai, žiauriai, kruvinai. Pati pabaiga – lyg galutinis taškas, padėtas švariai, be jokių priekaištų vizualiniu išpildymu.

Filme dėmesys koncentruojamas į šlovės troškimą, karjeros siekimą, pavydą, pastangas, stresą, pereinantį kone iki beprotybės, net ir ironijos, nukreiptos į Holivudą, galima išvysti. Kam patinka vizualiai gerai pastatyti filmai su tamsia atmosfera, kurie nesibaido šiek tiek kraujo bei nori kiek įdomesnio siužeto siaubo žanro kino juostos, drąsiai siūlau bandyti įsijungti.

6/10

943> Wonder Woman / Nuostabioji moteris (2017)

rugpjūčio 25, 2017 Parašykite komentarą

Rež.: Patty Jenkins
Vaidina: Gal Gadot, Chris Pine, Robin Wright
2017 m., JAV, Kinija, Honkongas, Didžioji Britanija, Italija, Kanada, Naujoji Zelandija, 141 min
Žanras: veiksmo, nuotykių, fantastinis, mokslinė fantastika
, karinis
imdb nuoroda čia

Po nežinia kiek laiko apsilankiau kino teatre (tai, įtariu, buvo liepą, rugpjūtį irgi teko, bet apie tai kada nors kitąsyk). Ėjau labiau dėl kompanijos, nes Wonder Woman nebuvo tas filmas, kurį baisiai norėjau pamatyti. Visgi tikėjausi, kad tai bus tiesiog neprastas pramoginis filmas, apkrautas spec. efektais, kurie dideliame ekrane gerai žiūrėsis, ir tiek. Iš tikrųjų, lūkesčius ir išpildė, nes ko tikėjausi, tą gavau. Nors ir supratau, kad namuose žiūrėdama būčiau įvertinusi prasčiau.

Amazonių princesė, kurią treniravo būti kovotoja, sutinka leistis kartu su į salą, kurioje gyvena tik Amazonės, atklydusiu kareiviu į žmonių pasaulį, kur vyksta karas.

Viso filmo metu galvojau tik apie tai, kokia G. Gadot graži, kaip jai tiko visi kostiumai ir pats vaidmuo, nes ji ir graži, ir tuo pačiu gebėjo spinduliuoti stiprybę, kurio taip reikia tokiam personažui. Aišku, meilės linija skystoka, kad ir baisiai vaikiška, bet užtat moteriškam kolektyvui buvo ko paliūdėti. Spec. efektai gan smagūs, kovos irgi, siužetas – nuspėjamas, neapsieita be klišių, nereikalingų, bet tokiam filmui būtinų (?) sutapimų. Visgi filmas visai neprailgo, nors kažko po savęs ir nepaliko.

7/10

926> Reign of Fire / Monstrų ataka (2002)


reignoffireRež.: Rob Bowman
Vaidina: Matthew McConaughey, Christian Bale, Gerard Butler,
2002 m., JAV, Didžioji Britanija, Airija, 101 min
Žanras: veiksmo, fantastinis, nuotykių, mokslinė fantastika, trileris
imdb nuoroda čia.

Sausio 30 d. buvo Ch. Bale gimtadienis. Pamačiau visai atsitiktinai ir kažkaip pagalvojau, kad pats metas nutraukti filmų nežiūrėjimo periodą (jei neskaitytume trumpųjų filmų festivalio, paskutinįsyk filmą žiūrėjau lapkričio mėnesį. Pati netikiu tuo) bei pažiūrėti filmą būtent su juo – savo mylimiausiu aktoriumi. Išsirinkau apokaliptinį filmą apie tai, kaip pasaulį užvaldo drakonai ir likę gyvieji bando ne tik išgyventi, bet ir sugalvoti, kaip pasaulį perimti į savo rankas.

Neturėjau didelių lūkesčių, bet ir nemaniau, kad man tiek nepatiks. Na, nebuvo taip, kad jame mane kažkas labai jau erzintų ir nervintų, bet absoliučiai nesudomino niekas iki pat pabaigos titrų. Įsiminė tik M. McConaughey išskirtinė išvaizda, o visa kita – klišės, nereikalingi dialogai ir pati drakonų istorija tokia meh ir neįtikinanti.

2/10