BoJack Horseman (2014-2020) (6 sezonai) – bendra serialo apžvalga

Raštelsiu 2021-ųjų apibendrinimą atskirai, bet BoJack Horseman paliaupsinsiu atskirai – tai buvo mano širdies serialas, ir vargu, ar atrasiu tinkamiausius žodžius apibūdinti jo daromam įspūdžiui. Be galo džiaugiuosi, kad peržiūrėjusi pirmas kelias serijas praėjus kuriam laikui daviau serialui antrą šansą. Taip, nebuvo visi sezonai vienodai įdomūs, negalėjau pakęsti Todo, bet kai jau “dėdavo“ koks nors epizodas, tai sėdėdavau visiškai pritrenkta – tiek sąžiningumo, tikrumo, įvairiapusiškų personažų (be juoda/balta), pažįstamų išgyvenimų tikrai ne kiekviename seriale galima rasti.

BoJack Horseman – kadaise populiaraus serialo aktorius, dabar – prasigėręs, narkotikus vartojantis, depresijos simptomų apsčiai turintis veikėjas. Veiksmas sukasi ne tik aplink jį, bet ir jo aplinką: jo agentę Princess Carolyn (katė), rašyti biografiją apie Bojack panorėjusią ir drauge tapusią Diane (žmogus), draugas Todd (žmogus), aktorių Mr Peanutbutter (šuo) ir kt. Galvoju, kad žmonių ir gyvūnų pasaulis, kuris persipina be jokių ribų, yra sukurtas genialiai, apgalvojant viską iki smulkmenų. Pavyzdžiui, Mr. Peanutbutter kaip tikras šuo miega guolyje, Princess Carolyn turi draskyklę, o lentynoje – knygos, kurios mums puikiai žinomos, tačiau jų pavadinimai pakeisti į labiau tinkamus katėms ir t.t. Tačiau sukurtas pasaulis – tik viena iš priežasčių, kodėl man šis serialas patiko.

Veikėjai – gyvi, savotiški, sezonams bėgant nelieka tie patys (na maždaug), matomi jų bandymai rasti savo vietą, įsitvirtinti gyvenime, pažinti save, vystyti kažkokius santykius, susidurti su sunkumais, kristi, keltis, vėl kristi… Na, toks tikras, gyvenimiškas, kai kuriems žiūrintiems turėtų artimas pasirodyti. Citatas galima būtų rankiotis iš visų sezonų, o kai kurias serijas žiūrėti daug sykių. Na, kaip kažkas “Draugus“ n kartų žiūri, aš visai įsivaizduočiau save dar ne sykį prisėdančią prie BoJack.

Na, ir galop labai įdomus serialas savo aktualijomis, ironija ir sarkazmu, kurie skirti pramogų pasaulio aktualijoms, visuomeniniams reikalams. Pavyzdžiui, tv laidos vedėjas pristato baltuosius vyrus, kurie diskutuos apie moterų teisę darytis abortą. Arba Diane įsidarbina žiniasklaidoje, norėdama rašyti įdomius, gilius, informatyvius, feministinius straipsnius, tačiau greit išmokoma, kad daugiausiai peržiūrų susilaukia visai ne tokie tekstai. Parodijuojamos laidos, sudalyvauja keletas realybėje egzistuojančių garsių žmonių (aktoriai, dainininkai ir kt.), tad veikėjų ir realusis pasauliai susilieja į vieną.

Vienur ašarą norisi lieti, kitur juoktis. Niekada nemaniau, kad animacija gali tiek paveikti. Suprantu, kad serialas – gan specifinis, tad nedrįstu rekomenduoti visiems. Bet kam patinka tamsūs, gyvenimo prasmės ir emocinių sunkumų kamuojami personažai, ironija ir neįprasti sprendimai – siūlau pamėginti.

Serialas iki pat galo buvo įdomus. Žiūrėdama paskutinę seriją sunkiai susitaikiau, kad jau viskas. Tobulai pabaigta, išlaikant vientisumą.

Niekaip nesugalvojau, kas panašaus galėtų būti. Prisiskaičiusi pradėjau Rick and Morty, bet ten ne visai tas, ko norėčiau (bet dar nemesiu, gal įdomiau taps).

9/10

1143> The Hating Game / Nekenčiu tavęs (2021)

Kažkada skaičiau knygą, kuri nesužavėjo, na bet filmą vis tiek norėjau pamatyti. Man atrodo, pagrindinis minusas ir ten, ir ten – kad per greitai jų neapykanta perėjo į kitus reikalus. Todėl nelieka net menkiausios intrigos, o siužete nelieka to, kas įtrauktų. Hiperbolizavimo tiek vaidyboje, tiek veikėjų elgesyje taip pat netrūksta. Visgi kam patinka romantiniai filmai, tai visai galimas variantas peržiūrai, nes gražus akiai, pastatytas pagal standartus, bet dar toli gražu iki blogiausių variantų.

5/10

1142> The Talented Mr. Ripley / Talentingasis misteris Riplis (1999)

Klasika, kurios pristatyti tikriausiai nereikia. Ir klasikos vardo šis filmas, mano nuomone, iš tiesų vertas. Matt Damon čia vaidina tokį šlykštuką, o dar ir taip įtikinamai, kad supratau, jog negalėsiu dar kurį laiką žiūrėti į jo veidą kine. Jau kurį laiką esu ypatingai perimanti emocijas (dėl to nebesigauna žiūrėti kai kurių komedijų / romantinių filmų ar šiaip kažko su abejotinu siužetu, nes apima stipri svetima gėda dėl personažų elgesio ir suprantu, kad reikia jungti lauk), tad šis filmas irgi buvo gan nemaloni patirtis dėl to, kaip reagavau į viską, kas ten vyko. Bet šiuo atveju tai yra absoliutus komplimentas, nes įtaigumu, faina vaidyba, įdomiais siužetiniais posūkiais galintis pasigirti filmas išties vertas dėmesio, net keista, kad tiek laiko vis marinavau jį ir nežiūrėjau.

8/10

1141> Deadpool (2016)

Galvojau nežiūrėsiu niekad, bet vis išlįsdavo jis pokalbiuose, tad pagalvojau, kad reikia. Na, ir nebuvo taip blogai kaip galvojau – smagus, pernelyg neužknisantis, juokingo humoro irgi buvo. Aišku, visus bajerius pagauti sunkiau gali būti, jei kontekstas nėra žinomas, bet bendrai – patiko, norėjau ir antrą įsijungti, bet kažkur noras dingo, tad taip ir neprisiruošiau iki šiol (žiūrėjau pirmą dalį lapkritį, aprašinėju vasarį). Na, bet vis tiek R. Reynolds man kiek pervertintas, bet reik daugiau ką pažiūrėti, kad tvirčiau galėčiau teigti.

7/10

1140> Reality Bites (1994)

Antrasis, kuriuo nesusižavėjau – Reality Bites, kuriame, kaip ir Heathers, vaidina Winona Ryder. Pats siužetas fainas ir iš tų, kuriuos mėgstu – po mokslų laikotarpio jauni žmonės bando atrasti save, savo vietą pasaulyje. Viskas, aišku, ne taip paprasta kaip atrodė, ne visiems reikia talentų, kuriais veikėjai jaučiasi, ne visiems paprasta išsakyti tikruosius jausmus, atlaikyti kitų spaudimą ir t.t. Bet vėlgi, negalėjau ramiai žiūrėti, kai ėmiau pastebėti, ties kuo linksta veikėjų santykiai, kaip yra bendraujama. Ethan Hawke vaidinamas personažas, galvojau, mane pribaigs tiek, kad išjungsiu, taip ir nesulaukusi pabaigos. Viena yra negebėti išsakyti jausmų, bet visai kas kita – elgesys, kuris buvo itin nemalonus, na, toks toksiškų santykių variantas, kuris vaizduojamas kaip visiškai normalus ir pateisinamas, bet man kažkaip jau buvo viso to per daug, net nejauku žiūrėti. Beje, įdomu buvo pamatyti B. Stiller, kuris ir režisavo šį filmą, ir pats jame vaidino.

4/10

1139> Heathers (1988)

Kažkada su malonumu žiūrėdavau senesnes romantines komedijas ir dramas, tad šį rudenį prisiminiau ir susiradau porą vis išnyrančių soc. tinkluose. Tai ir nežinau, ar aš jau tiek pasenau, ar jos ir prieš dešimtmetį man būtų atrodžiusios taip pat, bet nė nežinau, kuri iš jų blogesnė. Tad pirmoji – Heathers.

Mokykla, populiarūs vs nepopuliarūs ir visa kita. Populiariųjų grupelėje visos vadinamos tuo pačiu vardu – Heather. Į jų būrį bandanti įsilieti Veronika susipažįsta su akį jai merkiančiu ir pasitikinčio savimi šypsena besidabinantį atsiskyrėlį J. D. O tada ir prasideda visokios nesąmonės. Kadangi siužeto nežinojau, tai kai kurie posūkiai nustebino, neslėpsiu, be to, veikėjų stilius traukė akį. Bet tai vargu, ar pakelia filmo lygmenį, kai pagrindinės poros santykiai atrodė tokie nelogiški, neaišku kuo paremti. Netgi netiktų kvaila jaunų žmonių meilė, nes man jos ten nė lašo nebuvo. Tai vien už tą originalesnį siužetą, kad truputį kitokios dramos priežastys nei įprasta, galima kelis balus duoti, bet bendrai – nežinau, kodėl jis cituojamas ir tiek visur kišamas.

Ir visai nepažinau jaunos Shannen Doherty (ji yra ir nuotraukoje).

4/10

1138> Spiral: From the Book of Saw / Spiralė (2021)

Naujausia Pjūklo dalis, tik šįsyk – kiti aktoriai, kiti personažai. Pasirodžius pirmajam anonsui nustebau, kad čia vaidins ir Samuel L. Jackson, ir Max Minghella – ne tie aktoriai, kurių tikėčiausi tokiame filme. Tiesa, nepasakyčiau, kad M. Minghella įspūdį buvo palikęs (iki The Handmaid’s Tale jau senokai nebeprieinu), bet vis tiek – per daug matytas veidas tokiam filmui. Bet niekas neišgelbėjo šio filmo. Kadangi daugelis ankstesnių Pjūklo dalių man visai patiko, tikrai neturėjau kažkokio išankstinio nusistatymo, tikėjausi pramogos. Tikriausiai labiausiai man trukdė Chris Rock, kurio tiesiog negalėjau pakęsti viso filmo metu. Na, ir pats siužetas negelbėjo padėties. Dabar jau menkai detales beprisimenu, bet niekaip sau neįrodžiau, kad man jis nors kiek patiko.

Įvertinau 2/10.

Zoey’s Extraordinary Playlist (2 sezonai) (2020-2021) – bendra serialo apžvalga

Pirmąsyk apie šį serialą rašiau 2020-ųjų gruodį, kai peržiūrėjau pirmą sezoną:

Anuomet užteko pamatyti, kad Jane Levy vaidina, jog įsijungčiau naują serialą, nors turiu milijoną taip ir neužbaigtų (ok, ne milijoną, bet vis tiek).

Zoey pradeda girdėti žmonių emocijas, kurios perteikiamos dainomis. Įdomu tai, kad ji ne tik girdi dainą, kuri galėtų atspindėti to žmogaus jausmus, bet ir prieš akis mato visą pasirodymą. Kadangi niekas be jos to nemato, situacijos, kuriose ji atsiduria, būna ne visuomet tokios, iš kurių paprasta išsisukti neapsikvailinus. O ir girdėti kitų mintis, kad ir abstrakčiai perteikiamas muzikos kūriniu, pasirodo, ne visada taip stipriai norisi.

Tai ir komedija, ir drama, ir miuziklas. Žanrų kratinys, bet rezultatas – visai fainas, po darbo įsijungti keletą serijų būdavo pats tas. Yra hiperbolizavimo, yra klišių, kurios kiek pabodę, bet kažkaip viskas susideda į bendrą vientisą vaizdą, tai stipriai tie minusai ir netrukdo. Šiek tiek romantikos, meilės trikampių, ofiso darbo ir komandinio darbo pašiepimo, liūdesio – spalvingas, mielas serialas

Įdomu buvo stebėti, kokios dainos parenkamos, kai kurie pasirinkimai buvo labai taiklūs, o įvairovė gan nemaža – nuo pripažinimą ir klasikos statusą užsitarnavusių kūrinių iki šių dienų populiariosios muzikos. Na, lyg koks Glee, tik suaugusiųjų aplinkoje (beje, vieną iš veikėjų vaidinantis Alex Newell Glee irgi buvo, tik va liūdna, kad ir ten, ir čia jo vaidmuo kone identiškas). Tik tiek, kad minėtame Glee pasirodymai buvo lyg veiksmo dalis, kurią matydavo ir priimdavo kaip įprastą elgesį visi, o čia yra labai nenormali Zoey gyvenimo dalis. Stipriais balsais ne visi gali pasigirti, bet dabar galvoju, kad čia yra pliusas – juk dauguma visai nesvajoja apie dainininkų karjeras, o tik Zoey galvoje atlieka dainas.

Antrąjį sezoną peržiūrėjau 2021-ųjų spalį. Man patinka Jane Levy, tad vien dėl jos tikriausiai ir dar penkis sezonus būčiau peržiūrėjusi. Tačiau turiu pripažinti, kad antrasis sezonas buvo silpnesnis. Atliekami muzikiniai pasirodymai išlaikė panašią kokybę, bet pats siužetas… Tiesą pasakius, reikia labai stengtis, kad prisiminčiau, kas ten buvo ir kaip apskritai baigėsi. Bet sužiūrėjau greitai, nuovargio, kad dar sezonas nesibaigia, nebuvo, tad nebuvo taip blogai, kaip gali pasirodyti.

Po antrojo sezono serialas buvo atšauktas. Gal ir gerai? Nes dar vieną sezoną rodyti apie plius minus tą patį tikriausiai nelabai verta.

imdb

Po pirmo sezono rašiau 8/10, po antrojo – 7/10

1130> Black Panther / Juodoji Pantera (2018)

Rugsėjį prisiminiau, kad metų pirmoje pusėje buvau užsimojusi peržiūrėti likusius Marvel filmus. Ta proga įsijungiau kažkada daug liaupsių sulaukusį Black Panther. Šiaip jau didžiausia problema, kad prisėdu paminėti filmų prėjus minimum porai savaičių, o visokie panašūs filmai mano galvoje neužsilaiko (kaip tik jau kurį laikąą vis užklumpa mintis, ar nereiktų apskritai sustoti). Man tokie filmai – pramoga dienai, o vėliau jau smegenys viską ir pratrina. Siužetą daugmaž atsimenu, bet sudėtingiau dėlioti argumentus, kodėl 7, o ne 10. Kaip bebūtų, 7 rodo, kad tai buvo vienas iš geresnių Marvel filmų, tačiau ne toks įspūdingas, kaip galima buvo tikėtis iš kadaise sklandžiusių pagyrų. Visgi galima pagirti, kad kaip filmas, pristatantis konkretų personažą, buvo dinamiškesnis, palyginus su daugeliu, kurie tik vėlesnėse dalyse galėjo pasigirti veiksmo įvairove. Tik atrodo, kad vietomis visų siužeto vingrybių ir giminės medžio peripetijų man buvo per daug.

7/10

imdb

1129> Soul / Siela (2020)

Džo, pagaliau sulaukęs savo šlovės valandos muzikinėje karjeroje, patenka į nelaimingą atsitikimą. Jo siela pakliūva į tarpinę erdvę tarp gyvųjų pasaulio ir pomirtinio gyvenimo. Čia jis ne tik sužino, kas vyksta anapus, kaip sielos atkeliauja ir iškeliauja, bet ir sutinka visai nemotyvuotą gyvenimui žemėje sielą. Jei būčiau skaičiusi anotaciją ar daugiau pasidomėjusi, greičiausiai filmo peržiūrą būčiau atidėjusi, nes tikėjausi kiek kitokio siužeto. Gal dėl to, o gal ir dėl kitų priežasčių, bet Soul man pasirodė blankokas ir neįtraukiantis manęs filmas, kuris greit išgaravo iš galvos. Graži animacija vizualiai, idėjos tinkamos tokiam žanrui, bet šįsyk likau nepaliesta.

7/10

imdb