Archyvas

Posts Tagged ‘JAV’

1103> La La Land / Kalifornijos svajos (2016)


Šis filmas sukosi galvoje jau kelis mėnesius, tad galop prisėdau pažiūrėti. Kažkada žiūrėjau labai daug muzikinių filmų bei miuziklų, jungdavausi juos beveik be jokios atrankos, tad tikriausiai panorau prisiminti tuos laikus, o ir pagrindinė aktorių pora intrigavo.

Na, bet praėjo dvi savaitės ir suprantu, kad filmas visiškai išdilo iš galvos. Pradžia dar atrodė įdomi, pastatymas irgi pasirodė savitas, vizualiai gražus, kostiumai traukė akį, likau patenkinta tokia netipiška pabaiga, tačiau siužetas paprasčiausiai neišlaikė dėmesio. Buvo blanku, net ir muzikinis takelis prabėgo visai nepastebimas, nė viena iš dainų neužstrigo atminty.

Galbūt kažkada aš ,,persivalgiau“ šio žanro ir todėl man filmas visiškai nelipo? Nesu tikra.

imdb

6/10

1101> Spider-Man: Homecoming / Žmogus-voras: grįžimas namo (2017)


Po šio filmo supratau, kad reikia daryti pertrauką, nes visiškai ,,persivalgiau“ ir Marvel man nebetinka net tais vakarais, kai atrodo, kad tik tokie filmai ir tiks nuo darbo suskystėjusioms smegenims. Deja. Po šio pusę mėnesio nežiūrėjau nieko.

Man atrodo, kad aš apie visus jau kurį laiką sakau, kad oi, šitas veikėjas tai man nelabai patinka. Na, bet tiesa ta, kad filmus apie man pačiai įdomiausius superherojus iš Marvel visatos aš jau peržiūrėjau (žinoma, Black Widow lauks šiemet, bet dar reikia palaukti). Todėl ir gaunasi, kad norėdama peržiūrėti likusius susiduriu su tais ne itin mėgstamais. Tačiau jungiuosi su ta mintimi, kad galbūt asmeninis filmas paveiks nuomonę ir ji pasikeis. Taip nesyk yra buvę.

Na, bet buvo nuobodu. Arba per vaikiški veikėjai. Nežinau. Bet tiesiog nei tie bajeriai labai lipo, nei siužetas itin įtraukė. Iš tikrųjų, blogiukai buvo tokie neįdomūs, kad įdomiau buvo stebėti mokyklos peripetijas, o ne tai, dėl ko visi prie ekranų ir susirenka, jungdamiesi tokio pobūdžio filmą.

imdb

6/10

1100> The Incredible Hulk / Nerealusis Halkas (2008)


Pagal susidarytą sąrašą šis Marvel filmas ėjo po Iron Man, tad susikaupiau ir įsijungiau. Nors Avengers serijoje Halką vaidino Mark Ruffalo, bet jam taip ir neteko Halko suvaidinti asmeniniame filme. Tą paskutinįkart, 2008-aisiais, padarė ne kas kitas, o Edward Norton.

Briusas Baneris – mokslininkas, įgijęs galių tapti visa griaunančiu žaliu dideliu padaru kiekvienąsyk, kai tik supyksta. Visgi jis privalo bėgti nuo JAV valdžios, kuri nori jį pagauti ir panaudoti savo ne patiems geriausiems tikslams. Briusas trokšta surasti priešnuodį, kuris leistų jam vėl būti paprastu žmogumi.

Eh. Nesitikėjau šedevro. Plius Halkas yra tai, ko absoliučiai nepasigesčiau filmuose apie Keršytojus, nes erzindavo tiek jis kaip superherojus, tiek kaip asmuo žmogaus kūne. Nelimpa man jo galios ir asmenybė, nors tu ką, o šitas nuobodus filmas tik tai ir patvirtino. Nes tas visas lakstymas, slapstymasis mane išvargino labiau nei patį veikėją, o kai personažas neįdomus ir net nepadaro nieko, kas jį pagelbėtų pamatyti kitomis akimis, tai ir gaunasi labai labai sunki peržiūra.

5/10, nors nesu tikra, už ką tuos penkis anuomet parašiau. imdb

1097-1099> Iron Man 1, 2, 3 / Geležinis žmogus 1, 2, 3 (2008, 2010, 2013)


Dar trys įrašai apie Marvel, ir po to bus keletas visai kitokių filmų. Pradėsiu nuo vieno iš pagrindinių Avengers – Iron Man. Peržiūrėjau visus tris filmus.

Šiaip Tonis Starkas – vienas iš mažiau patinkančių Marvel superherojų, tad taip ir neprisiruošdavau peržiūrėti filmų, skirtų būtent jam. Tačiau galiu pripažinti, kad filmai apie jį buvo įdomūs, o tai šiek tiek pakėlė nuomonę ir apie patį veikėją. Užpildžiau dar vieną spragą, nes nežinojau, kaip Tonis tapo Iron Man ir iš kur visi tie gabumai konstruoti ir turtai. Atsimenu, įsijungiau pirmąją dalį po The Father tam, kad neičiau miegoti užsiverkusi, tad šiam tikslui filmas išties tiko. Sunku kalbėti, kai nuo žiūrėjimo praėjo jau gan nemažai laiko, tad visos trys dalys susipynė į vieną. Visai linksmi, įtraukiantys, nepabostantys žiūrėjimo metu (nebent būčiau žiūrėjusi vieną po kito, tada tikriausiai nebūčiau ištvėrusi, nes tokius filmus galiu ,,vartoti“ su saiku), prisideda prie pilnesnio vaizdo galvoje apie veikėjus iš Marvel pasaulio.

pirmas – 8/10
antras – 6/10
trečias – 7/10

1095>Doctor Strange / Daktaras Streindžas (2016)


Po WandaVision supratau, kad metas peržiūrėti Doctor Strange, nes serialo pabaigoje buvo užuominų į antrąją filmo apie šį Marvel personažą dalį. Kadangi aktyviai nesidomėjau, kaip kiekvienas iš jų gavo savo galias, Doctor Strange yra vienas iš tų, apie kurių atsiradimą iki šiol nežinojau. Tad paaiškėjo, kodėl jis daktaras, koks asmeninis pasakojimas slypi už šio personažo. Ar buvo įdomu? Sunku pasakyti. Smalsumą patenkinau, prisidėjo dar viena detalė į visumą, Mads su savo makiažu traukė dėmesį, bet bendrai buvo nuobodoka, nieko nebūčiau praradusi, jei filmas staiga būtų nutrūkęs. Veikėjai – tokie šiaip sau, nors potencialo buvo. Vienas iš mažiau patikusių Marvel filmų. 6/10

imdb

WandaVision (mini serialas) (2021)


Jaučiu šiokį tokį prielankumą Vision, be to, paliko gerą įspūdį anonsas, tad kažkurį vakarą įsijungiau ir supratau, kad neturėsiu gyvenimo, kol nepabaigsiu. Per naktį nežiūrėjau, tie laikai, kai galėdavau ištempti parą prie ekrano (įskaitant darbo dieną ir šiaip kokį pascrollinimą), jau senokai praeity, jei apskritai toks laikas buvo. Na, bet visi vakarai buvo išnaudoti tiek, kiek leido akys. Ir buvo labai gaila, kad baigėsi. O tas gailestis pavirto tuo, kad susidariau sąrašą su Marvel filmais, kurių dar nesu mačiusi, dalį jų jau spėjau peržiūrėti po serialo.

Labai patiko idėja kurti Vandos ir Vision gyvenimą sitcom’ų stilistika. Pirmos kelios serijos – kaip romantinė komedija su šiokia tokia intriga, nes labai norėjosi suvokti, kas vyksta ir kaip čia viskas pasisuks, gal net kiek ir per ilgai reikėjo laukti ryškesnio posūkio, o jau tada viskas virto į veiksmo fantastinį serialą, už savęs palikusį visą grožį ir gėrį. Fainas humoras, akį traukianti aplinka ir kostiumai. Kulminacinė dalis kiek per daug suspausta ir per greitai išsisprendė. Turint galvoje, kad čia ne filmas, o serialas, proporcijas buvo galima kiek kitaip padėlioti. Bet apskritai paliko labai gerą įspūdį. Žiūrėčiau ir darsyk.

imdb

8/10

1091> The Lighthouse / Švyturys (2019)


Po The VVitch buvo tik laiko klausimas, kada pažiūrėsiu to paties režisieriaus kurtą The Lighthouse. Mažiau mistikos, bet toks pat nemalonus ir įtemptas, nors nuo pat pradžių aišku, kad netikėtumų nebus (t.y. netikėtai neišlįs į kadrą ar pan.). Dar pridėčiau, kad tiek pat daug neįprastos anglų kalbos, dėl kurios kai kada tenka klausantis pavargti, bet ko tik nepadarysi dėl gero filmo.

Siužetas nukelia į XIX a. pabaigą, mažą salą prie Naujosios Anglijos krantų, kur du vyrai prižiūri švyturį. Kilus audrai, planuotas grįžimas į civilizaciją nukeliamas neribotam laikui, o veikėjų pastangos pakęsti vienas kito draugiją vis menksta. Dar pridėkime alkoholį ir nuo izoliacijos važiuojantį stogą ir gaunasi nieko šviesaus nežadanti istorija. Tad kaip ir užsiminiau, filmas man šiek tiek (kiek tai įmanoma) priminė prieš tai žiūrėtą High Life. Beje, ne tik siužeto niuansais, bet ir akį traukiančiu vizualumu.

Taip, filmas iš principo geras ir pastatytas taip, kad gali pavydėti ir daugiau patirties turintys kino kūrėjai. Juodai baltas vaizdas, du aktoriai, kurie sugeba išlaikyti dėmesį nuo pat pirmos iki paskutinės minutės, absoliuti estetika nepriklausomai nuo to, ar rodomas malonus akiai vaizdas, ar negyvėlio galva (aišku, negyvėlis kažkam irgi malonus vaizdas, bet jei kas skaitysit, suprasit, apie ką aš). Grįžtant prie aktorių, tai R. Pattinson ir W. Dafoe parodė visišką klasę. Žiūrėdama į juos pagalvojau, kad kas nors galėtų pastatyti spektaklį pagal šį siužetą, nes klausant dialogus kilo teatrališkumo įspūdis. Visgi man kažko pritrūko, gal įspūdingesnės ar prasmingesnės pabaigos? Ir vėl aš su ta prasme, bet taip ir norėjosi pabaigoje klausti: tai kas iš to? Ragana patiko labiau. Todėl įvertinimą irgi parašiau atitinkamą.

7/10

imdb nuoroda

1089> The VVitch: A New-England Folktale / Ragana (2015)


Rodos, tai pirmasis rimtesnis Anya Taylor-Joy vaidmuo. Prabėgo vos penkeri metai, ir turim jau rimtuose projektuose pasirodančią aktorę. Reiktų tą visų giriamą serialą pažiūrėt, bet ne serialų metas pas mane. O žiūrėdama The VVitch supratau, kad labai jautri pasidariau siaubo žanrui. Pasiilgau tų laikų, kai po kelis per dieną pažiūrėdavau, nesvarbu, kuriuo paros metu, ir negalvodavau, kad jei žiūrėsiu vakare, tai ten kažko prisapnuosiu.

Labai patiko man. Nejaukus, tamsus, slogus, mistiškas. Senovinė kalba truputį trukdė įsijausti į tai, apie ką jie kalba, net ir titrus angliškus užsidėjus. Bet pats siužetas įtraukia tiek, kad nė nepastebėjau, kur dingo laikas, kai pajudinusi pelę pamačiau, kad jau visai netoli pabaiga. O galvojau, ne daugiau pusės filmo dar tik praėję. Tik peržiūrėjusi filmą pamačiau, kad režisieriui priklauso ir The Lighthouse, kurį jau irgi vis ruošiuosi peržiūrėti, tad čia buvo lyg gera įžanga ir paskatinimas neatidėlioti iki kitų metų. 8/10

imdb

1088> Behind the Curve (2018)


Dokumentika apie tikinčius, kad Žemė yra plokščia. Kaupiausi šiam filmui tikriausiai metus, bet galop nustebino, kad patiko. Nors balais nevertinsiu, nes dokumentiką man vis dar sunku vertinti, nes čia tikras gyvenimas, ne fikcija, tad rašant balą sunku atsiriboti nuo siužeto, o vertinant siužetą ir balas kažkoks keistas pasirašytų. Man filmas pasirodė sukurtas nuoširdžiai, t.y. neatmestinai, buvo ir kur pasijuokti, kur pasibaisėti. Yra šiek tiek ir ironijos iš pačių kūrėjų pusės, tad kažkas gal ir šališkumu apkaltintų, bet vadinamieji plokščiažemiai tikrai kur kas daugiau dėmesio gavo nei tie, kurie turi visai kitokią informaciją apie Žemės formą. Įdomu ir tuo pačiu baisoka buvo klausytis apie tai, kaip veikia informacijos sklaida (iš lūpų į lūpas, tėvai įtikina savo tėvus, po to vaikus, tada viskas persimeta į mokyklas, darbovietes ir pan.), teorijų tvirtinimas (pavyzdžiui, jei norime kokią nors informaciją patvirtinti, tai ir ieškome įrodymų būtent norimam teiginiui, o ne tokių, kurie teoriją paneigtų). Vietomis netgi tragikomiška. Laikas neprailgo, bet gyventi šiame pasaulyje nė kiek ne lengviau.

imdb

Kategorijos:Daniel J. Clark Žymos:, ,

1087> To All the Boys: Always and Forever (2021)


Trečioji To All the Boys dalis. Saldėsis visiškas, bet iš šiaip jau patiko labiausiai iš visų trijų dalių. Antroji apskritai buvo nusivylimas, o šioje – rimtesni klausimai, rimtesnės abejonės, nesvarbu, kad daug kas nuspėjama. Veikėjai baigia mokyklą, tad bus ir tradicinė išleistuvių šventė, ir stojimas į universitetus, abejonės dėl to, kur nori stoti, kiek turi taikytis prie kito, kaip ten būtų, jei studijuotų skirtinguose miestuose ir taip toliau. O kai yra temų šalia rožinės, blizgučiais nusagstytos meilės, tai šiek tiek ir laikas kitaip eina. 6/10

imdb