Archyvas
1037> Yesterday (2019)
Džekas – muzikantas, dainų kūrėjas, tačiau jam niekaip nesiseka išgarsėti. Po vieno įvykio jis supranta, kad pasaulyje, kuriame pabudo, niekas nežino grupės The Beatles (Coca-colos, beje, irgi). Taip prasideda Džeko kelias išgarsėjimo link.
Kadaise man patiko Nowhere Boy (2009), ilgiausiai klausiausi Across the Universe filme skambėjusių perdainuotų The Beatles dainų, tad neabejotinai norėjau pažiūrėti ir Yesterday. Deja, prasidėjęs visai įdomiai kažkuriuo metu nebeturėjo visiškai nieko, dėl ko norėtųsi žiūrėti toliau (peržiūrėjau per du kartus, bet pabaigos sulaukti buvo vis vien nelengva). Ištemptas, be intrigos, veikėjai kaip ir mieli, bet tokie vienpusiški, kad pasidaro nuobodu. Aišku, tai dažnai pasitaikantis pasirinkimas, bet kai veikėja sako, kad maždaug rinkis – arba pasaulinė šlovė, arba aš – tai kažkaip šįsyk toleruoti visokių panašių absurdiškų frazių visai nesinorėjo. Blankus, plokščias siužetas, kuriame draminės pusės beveik nėra, t.y. tai, kas bandyta užgriebti (sąžinė, meilė ar kt.), praeina nepastebimai. Dvi valandos – per daug tokiam nelabai įmantrų siužetą turinčiam filmui. Buvo neblogo humoro, bet bendrai filmas nuvylė. Antrąsyk nežiūrėčiau.
5/10
1035> Marriage Story / Santuokos istorija (2019)
Marriage Story – tikras saldainis tiems, kuriems patinka nenusaldintos santykių istorijos, kur veiksmo mažai, o daug stiprių dialogų. Jau senokai norėjau jį pažiūrėti, kadangi buvo nominuotas begalei apdovanojimų, dalį ir laimėjo, tik vis tas A. Driver man kišo koją, nes kiek esu mačiusi su juo filmų, tiek man jis nepatiko. Bet kažkurį vakarą pagalvojau, kad noriu gero kino, tad dėdama nemažai vilčių įsijungiau šį.
Čarlis ir Nikolė nusprendžia išsiskirti. Pagrindinė priežastis – Nikolė jaučiasi, kad vyras visai nesiklauso jos norų ir dėl to nemažai svajonių ji privalėjo nustumti į šalį. Be abejo, tuomet išlenda ir dar daugiau skaudulių, o su advokatų pagalba priežasčių ir kaltinimų tik dar padaugėja. Kad viskas būtų dar opiau – yra ir vaikas, kurio dėmesį ir priežiūrą irgi dalintis kažkaip teks.
Kaip jau užsiminiau, dialogai yra šio filmo stiprybė. Nenuobodžiavau nė akimirkos, veikėjų pokalbiai kaustė prie ekrano. Įspūdingi ne tik pagrindinių veikėjų, bet ir antraeilių – advokatų ir jų padėjėjų – vaidmenys, paaštrinantys poros santykius, įnešantys dar daugiau nepasitikėjimo niekuo aplinkui, pasimetimo ir pykčio, kurį norisi išleisti, bet jau nė nebeaišku, ar pikta veikėjams dėl santuokos griūties, ar dėl sumaniai, bet nebūtinai teisingai išverstos jų istorijos teismo salėje, ar dar dėl kito.
Skaudus, emociškai paliečiantis, nors pati situacija asmeniškai ir nepažįstama. Aktorių darbas išties puikus, man dabar jau rimtai gaila, kad S. Johansson liko be jokio apdovanojimo, tik su krūva nominacijų už puikųjį Jojo Rabbit bei šį. O ir A. Driver priekaištų neturiu.
Malonumas akims, ausims, rimti pokalbiai, puikiai rutuliojamos konfliktinės situacijos, aštrumo pakanka, įdomu ir tai, kad žiūrint nesinorėjo rinktis kažkurios pusės – abiejų vienodai buvo gaila ir norėjosi, kad su kuo mažiau žaizdų abu išeitų. Bet taip nelabai gaunasi šitoje situacijoje. Na, ir šiaip viskas gan apgalvota pasirodė: tas gerųjų savybių rašymas ant popieriaus kaip ir viską apjungė, muzikinis intarpas irgi labai tiko.
9/10
1033> Beetlejuice / Vabalų sultys (1988)
Kažkada buvau užsikabinusi už T. Burton filmų, svaigau, koks jis fainas režisierius ir panašiai, bet Beetlejuice taip ir nebuvau peržiūrėjusi. Tad ištaisiau šią klaidą šiomis dienomis. Fantastinė komedija, yra numirėlių ir ne ką mažiau išprotėjusių gyvųjų, tad žiūrėti visai smagu. Iš tikrųjų žiūrint net ir sunku nuspėti, kaip pasisuks siužetas, ką dar sugalvojo kūrėjai, nes šiokia tokia makalynė vyksta. Užsibaigus jam pajutau, kad visgi lūkesčiai buvo pernelyg aukštai užsikelti, tad šiek tiek ir nusivyliau, kad neišpildė man jų. Bet vis tiek prisiminiau, dėl ko aš mėgau šį režisierių ir kodėl ateity dar ką nors iš jo filmų sąrašo iškrapštyti bandysiu, nes nematytų tikrai liko. Tikriausiai vertėtų su jo Batman’o versija susipažinti.
Ir va, radau, kad planuojama antra Beetlejuice dalis. Ją, manau, kad tikrai žiūrėsiu, o pirmai daliai – 7/10
1032> Crazy Rich Asians / Pasakiškai turtingi (2018)
Atsimenu, kad šį filmą labai gyrė tiek kritikai, tiek žiūrovai. Man buvo kiek keista matyti tokio žanro filmą giriamą, bet visko pasitaiko, galvojau, gal pagaliau sukūrė normalią romantinę komediją? Pažiūrėjau tik šiemet, bet to viso triukšmo ir nesupratau. Na gerai, šiek tiek supratau, nes visgi aktoriai – azijiečiai, o ne kokie jau daug kartų matyti Holivudo aktoriai. Dar ir pats siužetas kiek kitoks, nes čia visa problema – pinigai ir jų kiekis. Tad iš to kyla baisiai daug visokių intrigų, dramų, kurias kai kada smagu žiūrėti, bet visgi nieko ypatingo. Tiesa, pastatytas kokybiškai, gražūs vaizdai, neprailgsta ir gan smagiai susižiūri.
6/10
Sex Education (1-2 sezonai) (2019-…)
Šis serialas yra kuo tikriausias atradimas (imdb). Žinoma, greičiausiai yra krūva kur kas geresnių, bet atradimu vadinu dėl to, kad nieko absoliučiai iš jo nesitikėjau ir įsijungiau visiškai spontaniškai, kai kažkada, nebežinodama kuo užsiimti, perskaičiau komentarą socialiniame tinkle, kur buvo minimas šis pavadinimas. Man taip nutinka jau labai retai (tą galima spręsti pagal tai, kiek dažnai čia ką nors parašau), kad negalėčiau nuo ko nors atsitraukti, tad kasdien po darbo, kol dar būdavau pajėgi ką nors pamatyti ir suvokti, įsijungdavau po keletą serijų. Sustojau tik tada, kai pabaigiau visas. Kol kas yra du sezonai, kitais metais žadamas trečias.
Očio mama dirba psichoterapeute, konsultuojančia poras seksualinio gyvenimo temomis. Tuo tarpu paauglys Otis yra visai nepatyręs, neturėjęs merginos, o dar ir visai nepopuliarus. Jo visas socialinis gyvenimas susideda iš pokalbių su geriausiu draugu Eriku. Tačiau kartą, kartu su atskirai nuo kitų mėgstančia sukiotis, grubaus tono kalbant nevengiančia Meiv (Maeve), jie sukuria verslo planą: už mokestį Otis konsultuos mokinius seksualiniais klausimais.
Jei tikėjausi tiesiog pošlos komedijos, kurią greit išjungti norėsis, tai pati nustebau, kad tiek įsitraukiau, jog žiūrint pabaigą net pasidarė liūdna, nes labai susigyvenau su veikėjais. O humoro yra visokio – tiek vadinamųjų apie antrą galą (bet ei, juk ir pavadinimas nusako temą), tiek ir kur kas padoresnių. Svarbiausia, kad išlaikytas balansas ir todėl serialas netampa tiesiog eiline nejuokinga komedija. Man atrodo, kad serialas tinkamas įvairiausio amžiaus žiūrovams. Yra daug paaugliškoms istorijoms būdingų bruožų: kalbėjimo apie buvimą savimi, atvirumo svarbą, problemos dėl noro pritapti, patyčių, santykių su tėvais analizavimo, visokių ,,nepatogių“ klausimų kėlimo. Očio draugas Erikas – homoseksualus, jau nekalbant apie kai kurias siužeto eigoje atsirasiančius kitų veikėjų atsivėrimus, tad LGBT irgi skiriama nemenkai dėmesio. Man atrodo, kad serialas patraukia įvairią auditoriją vien dėl savo laisvumo, gebėjimo taip paprastai kalbėti veikėjams rūpimomis temomis bei pašiepti tai, kas vis dar vyksta mūsų visuomenėje. Plius, koncentruojamasi ne tik į paauglius, bet ir tėvus, mokytojus, taip leidžiama pažvelgti į skirtingas nuomones, kartų skirtumus ar bandymą įveikti įsišaknijusius įpročius ar įsitikinimus ir paskatinti mąstyti naujai. Yra ir gan sudėtingų socialinių temų (pradėkime nuo to, kad paauglė gyvena vagonėlių rajone visiškai viena ir niekam tai nerūpi), nusikaltimų (seksualinio priekabiavimo), tad tai jokiu būdu nėra vien tik humoristinis serialas. Dar reiktų paminėti aplinką – įspūdingus vaizdus, į kuriuos žiūrint taip ir tįsta seilė, nes norisi gyventi panašioje vietoje, neįprastą Očio namų interjerą – atrodo, kad yra ne tik sudominantis turinys, bet ir akis traukiančių dirgiklių nemažai.
Nesu tikra, ar sugebėjau kažką atskleisti, bet jei pažiūrėjus 2 serijas norėsis žiūrėti toliau, visai įmanoma, kad visa kita bus peržiūrėta labai greitai. Jei noro po tų minėtų dviejų neatsiras, tikriausiai vertėtų ieškoti kažko kito.
Man žiūrint ir šypsena nedingdavo, ir vietomis liūdna pasidarydavo, ir visiškai nesinorėjo išsiskirti su veikėjais. Mielas, netipiškas, gebantis būti tiek rimtas, tiek labai juokingas, maloniai nustebinęs serialas.
8/10
1028> Jojo Rabbit / Zuikis Džodžo (2019)
Sausį mačiau du filmus. Pirmasis – Jojo Rabbit. Neturėjau didelių lūkesčių, bet užtat kaip buvo gera, kai dar nė nebaigus žiūrėti filmo, jaučiau, kad pranoko juos visiškai ir koks puikus sprendimas buvo nueiti į kiną. Tragikomiškas filmas apie berniuką II pasaulinio karo metais, turintį nematomą draugą Hitlerį ir apskritai labai atsidavusį visoms skelbiamoms nacistinėms tiesoms. Bet užtenka susipažinti su žyde mergaite, kad po truputį jo galvoje viskas imtų jauktis.
Čia vienas tų filmų, kur ima juokas, po to jau norisi verkti, o tada iš karto ir vėl juokinga. Kai kada net nespėdavau sureaguoti, nes pernelyg greitai emocijos keitėsi. Labai gražiai pastatytas: spalvos, kostiumai traukė akį, muzika kėlė šypsnį (žinomos dainos perdainuotos vokiškai), atrodo, apgalvota iki detalių viskas. Veikėjai simpatiški. Prieš tai skaičiau, kad nė velnio S. Johnsson neverta jokių nominacijų už šį vaidmenį, bet mano akimis vaidmuo buvo įtikinamas, bet aš ir šiaip kiek subjektyvi jos atžvilgiu, nes patinka man ją kine matyti, niekad neužkliuvo, kad kažkas ne taip būtų su jos vaidyba. Veikėjai įdomūs, net ir antraeiliai, menkai pasirodę ekrane personažai pasirodydavo įsimintinai. Humoras labai įvairus – t.y. patiks ir subtilesnį, ir juodą, ir primityvesnį mėgstantiems. O jei netyčia esate matę nors vieną Taika Waititi filmą, tai jau ir suprasite, ko galite tikėtis.
Po peržiūros užrašiau 8/10, bet šiaip ir daugiau, įtariu, ateity pasižymėsiu, nes puikus filmas. Žiūrėčiau darsyk.
1025> Last Christmas (2019)
Filmas apie Keitę, kuri neranda sau gyvenime vietos: dirba visus metus veikiančioje kalėdinių prekių parduotuvėje, užmezga trumpalaikius santykius su žmonėmis, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Bet vieną dieną ji sutinka Tomą ir jos gyvenimas pasikeičia.
Visur skelbiama, kad filmo scenarijus kurtas pagal Wham! garsiąją Last Christmas dainą, na, ir man atrodo, kad muzikinis takelis yra tai, dėl ko šį filmą džiaugiuosi pažiūrėjusi. Beje, kažkaip kitaip ir į, rodos, jau nuvalkiotą kalėdinę dainą pažiūrėjau (nors filme ji įgauna ir dar vieną prasmę), tai po to nesyk buvau įsijungusi ir paklausyti, nors šiaip man visiškai pakanka tiek kalėdinės muzikos, kiek jos išgirstu prekybcentriuose.
Kalbant apie filmą, tai nežinau, ką pasakyti. Gražiai pastatytas, toks visiškai kalėdiškas, daug gražių vietų, kuriose norėtųsi apsilankyti, keletas juokingesnių veikėjų, bet tik tiek… Emilia Clarke veikėja man vis atrodė panaši į tą, kurią vaidino Me Before You (tik emocinė būsena priešinga) savo apranga, judesiais, mimikomis. Tomas, kad ir stengėsi būti juokingas, bet man dažniau atrodydavo kažkaip kvailai. Siužetas – gal ne visai įprastas, ne tai, ko tikėjausi eidama į šį filmą, bet visgi kulminacija manęs neįtikino. Bet salėje buvo nemažai tokių, kuriuos, kaip matėsi, tikrai paveikė, tad gal ir jūs būsite tie laimingieji.
Faktas, kad netaps vienu tų filmų, kuriuos norėtųsi dar sykį įsijungti.
4/10
1022> Can You Keep a Secret? / Ar gali išsaugoti paslaptį (2019)
Dar rugsėjį peržiūrėtas. Paskatino kadaise skaityta ir gerą humoro dozę davusi S. Kinsellos knyga ,,Ar moki išlaikyti paslaptį?“, pagal kurią ir buvo pastatytas filmas. Lyginti su romanu jau vėloka, nes skaitytas seniai ir tikrai nepasakysiu, kas ten ką darė kitaip. Iš tikrųjų ir apie patį filmą menkai teprisimenu, nors tik kiek daugiau nei mėnuo praėjo. Eilinė romantinė komedija, sentimentai dėl patikusios knygos, simpatiški aktoriai, gal viena kita linksmesnė situacija ir tiek. Pažymėjau penkis balus, vadinasi, nebuvo labai blogai.
imdb čia
5/10
1020> Men in Black II / Vyrai juodais drabužiais 2 (2002)
Seniau purtydavausi, kad televizoriaus tai tikrai nereikia, bet kartais jis man visgi patinka. Senukas stovi ir netrukdo kambary, o kartais ir praverčia. Pavyzdžiui kai tvarkantis pamatau, kad kažkokį filmą, kuris visai domina, rodo. Tokiu būdu pamačiau ir antrąją dalį apie vyrus, juodais drabužiais. Pirmąją mačiau prieš kurį laiką ir patiko ji man, bet antrosios taip ir neprisiruošiau žiūrėti, gal dėl komentarų, kad ji vos ne prasčiausia iš trijų (jei neskaičiuotume naujausios dalies, kurios taip ir nemačiau, nors buvo planų gal net į kino teatrą eiti).
Visi pavojuje dėl blogiuko ateivio ir Agentui J prisireikia buvusiojo kolegos Agento K, kuriam buvo išvalyta atmintis, pagalbos. Ar prastesnė už pirmąją dalį? Tikrai taip. Bet jei vis norėdavau nutraukti darbus ir atsisėsti pažiūrėti (reklamos puikiai tinka grįžimui prie tvarkymosi), tai reiškia, kad visgi sugebėjo įtraukti ir gan smagiai susižiūrėjo.
Žiūrėtas rugpjūčio pabaigoje. Ir beliko tik šiandien matytą filmą, dėl kurio ir prisiruošiau visus kitus seniau matytus aprašyti, apkalbėti. Serialams gal kitąsyk laiko atseikėsiu.
6/10
1018> Premières vacances / Our Happy Holiday / Mūsų pirmosios atostogos (2018)
Žinot tą jausmą, kai žiūrint kino teatre filmas atrodo daug įdomesnis nei būtų, jei žiūrėtume tiesiog per televizorių ar kompiuterio ekrane? Tai su šia kino juosta man sunku vien todėl, kad per/po filmo galvojau, kad taip, ši komedija išties smagi, viena geresnių romantinių iš tų, kurias teko matyti. Bet savaitės bėgo, o mano nuomonė apie filmą vis prastėjo. Tai sustojau ties 6/10.
Mūsų pirmosios atostogos – ne tas filmas, kurio eičiau žiūrėti į kino teatrą, bet ko tik dėl kompanijos ir noro pabūti su tam tikrais žmonėmis nepadarome. Tiesa, kadangi žinojau, kad tai – prancūziška komedija, vyliausi, kad bent bus smagu, nes prancūzai kažkaip labiau šiame žanre pasižymėję. Na, ir buvo smagu. Pagrindiniai veikėjai susipažįsta per tinder ir po pirmojo susitikimo nusprendžia kartu paatostogauti. Ne bet kur, o į Bulgariją. Jau greitai ima ryškėti abiejų personažų skirtumai, tad atostogos nusimato smagios. Jei ne patiems veikėjams, tai bent žiūrovams.
Net ir dabar negaliu sakyti, kad filmas buvo prastas. Na, ne, tikrai buvo juokingų momentų, gero humoro, ne visada ir stereotipai ir klišės, kurių pilnas siužetas, erzino. Bet kita vertus, neretai tie juokeliai – itin primityvūs, dėl klišių ir stereotipų naudojimo (mamyčiukas, mėgstantis viešbučius ir patogumus, bei savarankiška moteris, mėgstanti susipažinti su lankomos šalies tradicijomis, maistu bei atsipalaiduoti ir paprasčiau į viską žiūrėti) viskas itin nuspėjama.
Bet šiaip jau mėgstantiems standartines romantines komedijas, gal net turintiems panašios patirties (ar besiruošiantiems pirmąsyk išvykti atostogų) rekomenduočiau.
