Archyvas
1104> Gisaengchung / Parasite / Parazitas (2019)
Žiūriu filmus, kuriuos jau visi matė. Bet gal kažkas yra dar nežiūrėjęs? Pati Parazitą bandžiau žiūrėti kokius tris kartus. Ištempdavau gal dešimt minučių ir išjungdavau. Jau galvojau, kad gal reikia nė nebesivarginti, bet tada aplinkoje kaip tik apie jį pašnekėjo vieną kartą, po to kitą, na, tai padariau kitaip: įsijungiau nuo tos vietos, ties kuria anuos kartus išjungdavau. Ir šįkart peržiūrėjau iki galo ir galiu prisidėti tik prie liaupsių, kurios skirtos šiam filmui.
Kim’ų šeima gyvena skurdžiai įrengtame pusrusyje, vargingame rajone. Kai jų sūnus įsidarbina turtingoje šeimoje korepetitoriumi, gan greitai yra sugalvojamas planas, kaip šeimai išbristi iš skurdo. Planas įspūdingas ir iki detalių apgalvotas, tad stebėti, kaip žingsnis po žingsnio jis vykdomas, buvo įdomu. Siužetas – neįprastas ir vietomis primenantis kokį nors siaubo trilerį kaip Funny Games, tačiau Parasite išlaiko savo draminę pusę iki pat galo ir nesiekia žiūrovo įbauginti. Yra netikėtų siužetinių vingių, tiesa, panašaus finalo buvo galima tikėtis. Tačiau filmas išlaiko dėmesį iki pat paskutinės akimirkos, nepaisant to, kiek ką galima numanyti.
Pagrindiniai veikėjai kelia dviprasmiškus jausmus. Viena vertus, įsijungia galvoje vertinimas, kad jie – kaip dalis pašalpos gavėjų, kurie svaigsta apie tai, kaip nori uždirbti kalnus pinigų (ar tiesiog laimėti loterijoje, nepirkdami bilietų), bet nenori nė piršto pajudinti, kad bent nors kiek gautų, kauptų patirtį ir galbūt laikui bėgant kokią šiltesnę vietą susirastų. Jie – tie, kurie gyvena svajonėmis, bet neigia realybę. Tie šūdai, besiveržiantys pro klozeto kraštus, atrodė grynai kaip jų gyvenimas – kai jie bando neigti realybę ir ją slėpti (spausti klozeto dangtį), o vis tiek viskas eina pro kraštus. Kita vertus, gi puikiai suprantu, kad visa ta krūva žmonių, gyvenanti vien jų rajone, darbo gali nerasti vien todėl, kad žmonių daugiau nei darbo pasiūlos. Arba dėl gyvenimo sąlygų jie atrodo nepakankamai švarūs, nepakankamai patikimi darbuotojai, o tie, kurie kažkokį darbą susiranda, nebūtinai po kiek laiko pakils pareigose – jie visą gyvenimą už centus dirbs juodžiausius darbus, tą patį darys ir jų vaikai vien dėl sąlygų kažkur prasibrauti nebuvimo. Iš to ir kyla tokie absurdiški ir pavojingi planai kažkokiu būdu užsitikrinti pastogę, maisto, o dar geriau – pinigų ir aukštesnio socialinio sluoksnio aplinką. Labai jautri dalis buvo susijusi su kvapais – įdomu, kad ji buvo ir kertinė kulminacijos dalis. Daugiau nebesiplėsiu, bet filmas išties pasiūlo labai įdomių požiūrio kampų į visą rodomą situaciją, į veikėjus, jų tarpusavio santykius šeimose bei tarp skirtingų socialinių sluoksnių. Kulminacija – ypač efektinga net ne dėl to, kas ten įvyksta, o būtent dėl reakcijų.
8/10 vien dėl tos nelemtos pradžios.
ką tik pažiūrėjau anonsą, tai labai patiko, neatskleidžia esminių siužeto posūkių, tik šį bei tą galima įtarti.
1103> La La Land / Kalifornijos svajos (2016)
Šis filmas sukosi galvoje jau kelis mėnesius, tad galop prisėdau pažiūrėti. Kažkada žiūrėjau labai daug muzikinių filmų bei miuziklų, jungdavausi juos beveik be jokios atrankos, tad tikriausiai panorau prisiminti tuos laikus, o ir pagrindinė aktorių pora intrigavo.
Na, bet praėjo dvi savaitės ir suprantu, kad filmas visiškai išdilo iš galvos. Pradžia dar atrodė įdomi, pastatymas irgi pasirodė savitas, vizualiai gražus, kostiumai traukė akį, likau patenkinta tokia netipiška pabaiga, tačiau siužetas paprasčiausiai neišlaikė dėmesio. Buvo blanku, net ir muzikinis takelis prabėgo visai nepastebimas, nė viena iš dainų neužstrigo atminty.
Galbūt kažkada aš ,,persivalgiau“ šio žanro ir todėl man filmas visiškai nelipo? Nesu tikra.
6/10
WandaVision (mini serialas) (2021)
Jaučiu šiokį tokį prielankumą Vision, be to, paliko gerą įspūdį anonsas, tad kažkurį vakarą įsijungiau ir supratau, kad neturėsiu gyvenimo, kol nepabaigsiu. Per naktį nežiūrėjau, tie laikai, kai galėdavau ištempti parą prie ekrano (įskaitant darbo dieną ir šiaip kokį pascrollinimą), jau senokai praeity, jei apskritai toks laikas buvo. Na, bet visi vakarai buvo išnaudoti tiek, kiek leido akys. Ir buvo labai gaila, kad baigėsi. O tas gailestis pavirto tuo, kad susidariau sąrašą su Marvel filmais, kurių dar nesu mačiusi, dalį jų jau spėjau peržiūrėti po serialo.
Labai patiko idėja kurti Vandos ir Vision gyvenimą sitcom’ų stilistika. Pirmos kelios serijos – kaip romantinė komedija su šiokia tokia intriga, nes labai norėjosi suvokti, kas vyksta ir kaip čia viskas pasisuks, gal net kiek ir per ilgai reikėjo laukti ryškesnio posūkio, o jau tada viskas virto į veiksmo fantastinį serialą, už savęs palikusį visą grožį ir gėrį. Fainas humoras, akį traukianti aplinka ir kostiumai. Kulminacinė dalis kiek per daug suspausta ir per greitai išsisprendė. Turint galvoje, kad čia ne filmas, o serialas, proporcijas buvo galima kiek kitaip padėlioti. Bet apskritai paliko labai gerą įspūdį. Žiūrėčiau ir darsyk.
8/10
1093> Love, Rosie / Su meile, Rouzė (2014) (2)
Šį jau esu kadaise mačiusi (rašiau čia), atsimenu, kad nesužavėjo. Antrąsyk įsijungti paskatino nesibaigiančios filmo ištraukos Instagram filmų profiliuose. Galvojau, gal kažką tada praleidau, reik pamėgint darsyk. Patiko labiau nei tada, turi panašumų į mano absoliutų guilty pleasure romantinį One Day. Apima ilgą laikotarpį, du draugai baigdami mokyklą taip ir nutyli apie savo jausmus vienas kitam (arba jų iki galo nesuvokia), tada dar šis bei tas nutinka ir jų keliai išsiskiria, nors virtualus bendravimas nenutrūksta. Rouzei tenka staigiai sulaukti ir prisiimti atsakomybes, apie kurias tuo metu ji nė nesvajojo, o savo svajones atidėti į šalį. Šiltas filmas, nes daug palaikymo iš aplinkinių, nuspėjamas ir nevengiantis klišių, bet galbūt jo privalumas ir yra, kad veikėjai bręsta, kad pati draminė dalis nėra apie tai, kaip jie nuostabiai draugauja, tada likus 15 min iki pabaigos dėl kokios nesąmonės susipyksta, o tada susitaiko. Aišku, ir čia yra tų nesąmonių, bet jos visos išsidėsčiusios skirtingais gyvenimo momentais, tai visai kitaip ir žiūrisi.
6/10 imdb
1087> To All the Boys: Always and Forever (2021)
Trečioji To All the Boys dalis. Saldėsis visiškas, bet iš šiaip jau patiko labiausiai iš visų trijų dalių. Antroji apskritai buvo nusivylimas, o šioje – rimtesni klausimai, rimtesnės abejonės, nesvarbu, kad daug kas nuspėjama. Veikėjai baigia mokyklą, tad bus ir tradicinė išleistuvių šventė, ir stojimas į universitetus, abejonės dėl to, kur nori stoti, kiek turi taikytis prie kito, kaip ten būtų, jei studijuotų skirtinguose miestuose ir taip toliau. O kai yra temų šalia rožinės, blizgučiais nusagstytos meilės, tai šiek tiek ir laikas kitaip eina. 6/10
1086> Freaky / Mainai su žudiku (2020)
Pasirodo, jį rodė ir Lietuvos kino teatruose. O aš kadangi jaučiuosi atsilikusi maždaug paskutinius penkerius metus kino srity, tai nenuostabu, kad jis visiškai praslydo pro akis, tik prieš keletą dienų IG vienas sekamas filmų profilis pasidalino rekomendacija. O man patinka siaubo komedijos, tad ilgai nemarinavau ir įsijungiau.
Filmų su apsikeitimais kūnu prikurta daugybė. Mama su dukra, vyriškis su paaugle ir dar visokiausių variacijų buvę, o čia viskas smagiau vien todėl, kad paauglė apsikeičia kūnu su žudiku maniaku. Daug mirčių (išradingumo netrūksta, lygiai kaip ir visad po ranka besimėtančių įrankių, tinkamų kruvinoms žudynėms), o šalia tipiškai paaugliškai komedijai tinkami bajeriukai ir situacijos.Viską sudėjus gavosi išties neprastas pramoginis filmas. Beje, įdomu, ar tik man vienai nesinorėjo, kad sielos (ar kas bebūtų) atsikeistų, tad Milė liktų vyro kūne? Man Milė, kaip veikėja, labiau patiko, kai buvo vyras, o ne savo originaliam kūne. Pabaiga irgi smagi. Jei trumpai – likau patenkinta. Pradėjau su komedija, bet esu nusiteikusi ir rimtesniems siaubo filmams artimiausiu metu, tad lyg kokią įžangą pasidariau šįvakar.
7/10
1083> Druk / Another Round / Dar po vieną (2020)
Keturi draugai, vienos mokyklos mokytojai, nusprendžia išbandyti teoriją, kuri teigia, kad tam, jog žmogus galėtų gyventi visavertį gyvenimą, privalo kasdien palaikyti tam tikrą kiekį promilių kiekį kraujyje. Žinoma, ši teorija atsiranda ne iš niekur: visus kankina vienokios ar kitokios asmeninės problemos, kyla sunkumų sudominant mokinius, kurie, rodos, visąlaik įkišę nosis į ekranus ir niekuo nesidomi, o po to tenka klausytis tėvų priekaištų dėl to, kad vaikai dėl mokytojo kaltės neišlaikys egzaminų. Slogu, liūdna, o alkoholis žada pozityvesnius pokyčius. Lengva suprasti, kas dėsis toliau.
Ir liūdnas, ir humoristinis filmas – o tokie gal net dar geriau pasiekia žiūrovą, nes čia tarsi juokiesi, bet supranti, kad iš tikrųjų tai visai nelinksma. Įsiminė paradoksali situacija: vienas iš veikėjų, susipykęs su žmona dėl girtuokliavimo, po kiek laiko susitinka su ja kavinėje, ir ji užsisako vyno taurę. Žiūrėdama prisiminiau Mahilos tekstą apie tai, kad mes labai daug geriame ir neretai pateisiname, lyg nieko blogo tame nebūtų. Nesu nei abstinentė, nei dažna gerėja, o savo aplinkoje matau žmonių pačiose alkoholizmo aukštumose (ar žemumose? nesugalvojau, kuris tinkamesnis sunkiausiai stadijai), tad ir čia nepamokslausiu, bet kai kurias scenas žiūrint tik užsitvirtinau: girtas žmogus tik išskirtiniais atvejais man yra juokingas. Todėl džiaugiuosi, kad filme humoras buvo pateiktas ne tik girtų žmonių vaizdavimo metu, nes kitu atveju komedijos žanras eilinį kartą liktų nepastebėtas.
Iš principo visos liaupsės gal kiek perdėtos, nes prisiskaičius komentarų, tai tikėtis galima absoliutaus šedevro, o čia toks gan paprastas siužetas, net ir nuspėjamas (nenoriu išduoti siužetinio vingio, bet vieną iš kulminacinių įvykių įvardinau kur kas anksčiau nei įvyko). Bet vis tiek įdomu tiek, kad nesinorėtų atsitraukti nuo ekrano, susistabdyti ar užbaigti žiūrėti kitą dieną. Veikėjai įtikinami, nors daugiausiai pagyrų skiriama Mads Mikkelsen, bet man norisi pagirti visus keturis centre esančius vyriškius.
Pabaiga puiki. Žiūrėjau ne kartą, dainą irgi nesyk jungiausi paklausyti tam, kad darsyk prisiminčiau ir išgyvenčiau tą tobulai pateiktą minutę (mačiau youtube kažkas tą minutę iki valandos ištempė).
8/10. imdb nuoroda
1082> How to Lose a Guy in 10 Days / Kaip atsikratyti vaikino per 10 dienų (2003) (2)
Nebūčiau dariusi antro įrašo, nes prieš keletą metų jau aptariau šį filmą, bet kai supratau, kad šįsyk norisi žymėti ne didesnį nei 4/10 balą (pirmąsyk visą šešetą daviau), tai ta proga privalėjo atsirasti atskiras įrašas.
Man jau kurį laiką sunku su komedijomis. Tai, kas seniau atrodė visai linksma, dabar nepriverčia filmo peržiūrėti net iki galo. Šį žiūrėjau vien todėl, kad įsijungiau kaip foną savo veikloms. Na, ir daug kas ten atrodė taip kvaila, hiperbolizuota ir visiškai ne(be)juokinga. Pabaiga nepatiko ir pirmąsyk žiūrint, tai šįkart ji man buvo lyg vyšnia ant torto, galutinai suerzinusi. Kokiu būdu buvo nuspręsta, kad vienas kažkokiu būdu yra kaltesnis, nors nesąmonių daugiausiai pridirbo visai kitas žmogus.
1081> Men in Black 3 / Vyrai juodais drabužiais (2012)
Atsitiktinai per TV pagavau, tai ir pažiūrėjau. Jau pažįstami veikėjai, kelionė laiku, humoras, ateiviai, lyg ir nieko įmantraus, bet visai smagus, išlaikantis ankstesnių dalių stilistiką. Ir neabejotinai patiko daug labiau už antrąją dalį. 7/10
1078> Death to 2020 (2020)
Kaip ir filmas, kaip ir nelabai. 2020-ųjų apžvalga su žinomais aktoriais. Tikriausiai jį ir buvo verta žiūrėti tik metų pradžioje. Na, nebent dar po kelerių metų, kai jau (tikėkimės) bus pamiršta daug kas iš to, kas vyko pernai ir tebevyksta šiemet. Vien sausis turėjo ganėtinai įdomių įvykių, tai smalsu, kas dar mūsų laukia.
O filmą/fikcinę laidą žiūrėti buvo visai įdomu, vietomis juokinga, kai kurie personažai gal ir perspausti, bet vis tiek patiko. Tiesa, kiek pamenu, vėliau susidomėjimas gan greitai ėmė slūgti. Jei jau daro tokią apžvalgą, galėjo apsižvalgyti kiek plačiau, nes žiūrint atrodė, kad pasaulyje vyko tiktai covid ir JAV prezidento rinkimai.
6/10
Naujausi komentarai