Archyvas

Posts Tagged ‘Kriminalinis’

1113> Now You See Me / Apgaulės meistrai (2013)


Atsimenu, pasirodžius šiam filmui viena kino mėgėjų facebook grupė mirgėjo nuo pagyrų šiam filmui, vadino geriausiu matytu, kiekviena proga sugebėdavo įterpti rekomendaciją ar prašyti kažko panašaus į šį. Kai kažkas taip smarkiai kišama, neretai nutinka priešingas efektas – noras žiūrėti dingo. Privalėjau išlaukti momento, kai jau niekas apie jį nebekalbės (ok, iš tikrųjų tai jau ganėtinai seniai iš tos grupės pasitraukiau, kai supratau, kad rekomendacijos kinta priklausomai nuo filmai.in naujienų pokyčių, tad viskas pernelyg nuspėjama), bet galop pamiršau aš jį… Ir va, sumaniusi užsiimti seniausiai pasižymėtų filmų naikinimu, priėjo ir Apgaulės meistrų eilė.

FTB agentas kartu su Prancūzijoje vykusį apiplėšimą tiriančia Interpolo agente bando išsiaiškinti, kaip keturi iliuzionistai savo pasirodymų metu sugeba apvogti bankus (o pinigus išdalina miniai žmonių). Aišku, dažnas žiūrovas žiūrėjo ir galvojo, wtf ir kiek tai apskritai būtų įmanoma (šitas video apibendrina viską). Pabaiga nenustebino, visgi gan dažnas variantas žiūrint panašaus tipažo filmus. Siužetas, kad ir painus, bet po kurio laiko sugebėjo atsibosti. Nors turėjo būti intriga, kuri išlaikytų dėmesį, bet kažkaip nepavyko su manim taip padaryti. Įdomu, bet ne wow. O kas yra wow? Žiūrint į pastaruosius žiūrėtus filmus, sunku pasakyti. Pramogai fainas, bet didelių emocijų žiūrint nebuvo.

7/10

imdb

1106> Prisoners / Kaliniai (2013)


Šis filmas jau daugelį metų buvo anksčiausiai mano imdb watchlist’e pažymėtas filmas. Tad džiaugiuosi, kad vaizdas minimaliai pasikeitė, reiks gal ir dar ką nors iš senbuvių įsijungti.

Prisoners – kriminalinė drama apie dvi mergaites, kurios dingsta, o policija nusikaltimą tiria per lėtai, randa per mažai įrodymų, tad neapsikęsdamas tokios neteisybės vienas iš dingusiosios tėvų nusprendžia ir pats imtis veiksmų. Tokia košmariška drama, kurią žiūrint kilo klausimai, kaip jie viską išsuks, kaip išteisins, jei iš viso tai padarys, nes galbūt viskas užsibaigs tragiškai?

Tiesos dėlei, pabaiga nuspėjama. Kaip ir trukmė man pasirodė kiek per ilga, iki poros valandų sutraukti buvo įmanoma, nes tyrimas lėtokas. Atmosfera priminė skandinaviškus filmus, kur ir šalta, ir nejauku, ir lėta, ir brutalumo netrūksta – šiuo atžvilgiu filmas puikus. Aktoriai puikūs, Paul Dano – mano favoritas.

7/10

imdb

1080> American Murder: The Family Next Door (2020)


Dokumentinis filmas apie 2008-aisiais Kolorado valstijoje dingusią moterį su dviem mažametėmis dukromis. Šįkart nusprendžiau nevertinti filmo balais, nes kitaip nei prieš tai aprašytoje dokumentikoje, čia buvo apsiribota tik archyvine medžiaga, tad vertindama jausčiausi, lyg balą rašyčiau pačiam nusikaltimui ar nusikaltėlio gebėjimams. Nors esu sunkiai nustebinamas žmogus ir todėl viską stebėjau ramiai ir be jokių aikčiojimų, tai nepakeičia fakto, kad įjungus mąstymą pasidaro sunku suprasti, kas dedasi žmogaus galvoje, kad ryžtųsi tam ir dar būtent dėl tokių priežasčių, kurios įvardijamos filmo metu. Tiesa, buvo įdomu tai, kad nesimpatizavau nei vienam įvykių centre buvusiam žmogui. Gal ir buvo tikslas juos parodyti būtent tokius, nes taip lengviau apgauti žiūrovą? Nors kažkokios ilgiau laikomos intrigos ten nebuvo. Kaip visada, žiūrėti įdomiausia, jei nežinote visiškai nieko apie bylą.

imdb nuoroda

Don’t F**k with Cats: Hunting an Internet Killer (2019) – mini serialas


Sausio geriausias, bet jei metų gale tradiciškai rašysiu apie visus 2021-uosius, tai ten tikrai bus paminėtas. Dokumentinis trijų serijų pasakojimas apie tai, kaip eiliniai žmonės mėgino surasti kačiukus kankinusį ir video kėlusį nepažįstamą vyrą, bei į ką pavirto visas šis tyrimais. Nors žiūrėjau senokai, bet man vis dar trūksta žodžių, kad galėčiau apibūdinti įspūdį.

Pasakojama apie žmogų, kurio veiksmai buvo protu nesuvokiami. Džiaugiausi, kad nebuvo rodomi pilni video, kuriuos nusikaltėlis kėlė į internetą, nes visiškai pakako pasakojimų ir žmonių, žiūrėjusių ar šio serialo filmavimo metu žiūrinčių tuos video reakcijų. Įdomiausia, kad kai atrodydavo, kad jau viskas, nieko jau nebeatskleis naujo ar negirdėto, būdavo atskleidžiama nauja detalė. Nemažai medžiagos pateikta iš archyvų, tačiau neabejotinai gyvumo ir tikrumo prideda interviu, kurie buvo paimti specialiai šiam filmui. Išraiškingas, įtemptas, stiprų trilerį primenantis šios dokumentikos siužetas – neįmanoma atsitraukti.

Visgi ne ką mažesnį, o gal net ir didesnį įspūdį paliko eilinių žmonių pastangos surasti nusikaltėlį. Eiliniai žmonės, paprastai tariant iš neturėjimo ką veikti, nusprendžia surasti kačiukų kankintoją. Jie atlieka tokį skrupulingą tyrimą, kad puikiai supratau, kaip juos paveikdavo momentai, kai jie nusivildavo policijos pareigūnais ar atsidurdavo aklavietėje. Žiūrint, kaip jie kabinosi už kiekvienos detalės ir naudodamiesi visiškai legaliomis priemonėmis sugebėjo atkapstyti šitiek daug, yra kažkas įspūdingo.

Dar prieš įsijungdama šį serialą, buvau skaičiusi komentarą, kuriame rašantysis teigė specialiai nežiūrintis šio žanro filmų ir serialų vien todėl, kad nemaža dalis nusikaltėlių savo veiksmais troško dėmesio. Ir čia – vienas tų atvejų, apie tai kalbama ir serijų metu, keliamas klausimas, kiek moralu yra kurti tokį serialą, kai iš esmės visas šis dėmesys, kurio susilaukė ši istorija, ir buvo nusikaltėlio tikslas. Diskusijos vertas momentas.

Na, ir geriausia tokią dokumentiką žiūrėti žinant kuo mažiau.

9/10

imdb

When They See Us (mini serialas)


Vienas iš metų favoritų, kurį norėjosi visiems rekomenduoti. Aišku, dalis žmonių, kuriems apie jį kalbėjau kaip atradimą, jau seniai jį matė.

Tikrais faktais paremta istorija apie penkis paauglius iš Harlemo, kurie neteisingai apkaltinami padarę nusikaltimą Centriniame parke. Keturios serijos, kurias žiūrėjau beveik visą laiką apsiverkusi (pliusas tas, kad supratau, jog vis dar pasižymiu empatija). Žinojimas, kad žiūriu dar ne paskutinę seriją, suteikdavo kuriam laikui vilties, bet po trečios serijos nebesusilaikiau ir perskaičiau tikrąją istoriją, kurios prieš tai nebuvau girdėjusi. Tada ramiau tapo žiūrėti finalą, nors kiek tos ramybės ten buvo, tai net nebepasakysiu. Vis tiek buvo ir pikta, ir gaila.

Stipri istorija, tačiau ne ką stipresnis ir pastatymas. Muzikinis takelis įstrigo, aktoriai ir visa kita, kas paverčia serialą patraukliu, man paliko gerą įspūdį. Sakyčiau, net prisidėjo prie emocijų kėlimo, nes vargiai sujaudina net pati niūriausia istorija, jei pateikimas prastas.

imdb nuoroda

10/10

1040> No Country for Old Men / Šioje šalyje nėra vietos senukams (2007)


tai va, žiūriu ne tik romantinius. Plius atradau gerą būdą, kaip sugaišti kuo mažiau laiko paieškoms (nes būtent dėl to dažniausiai ir likdavau nieko nepažiūrėjusi pastaruosius keletą metų): tiesiog atsidariusi peržiūrėti pasižymėtus filmus imu pirmą, kuris daugmaž turėtų atitikti norimą žanrą. Kol kas toks būdas pasiteisino.

No country for old men – vienas seniausių filmų, kuriuos esu pasižymėjusi watchlist’e imdb. Labiausiai norėjau pažiūrėti dėl savo meilės C. McCarthy, pagal kurio romaną ir buvo pastatytas šis filmas (knygos skaičiusi nesu). Ir bene svarbiausias dalykas, ką iš tiesų režisieriams broliams Coen’ams pavyko pasiekti – tai sukurti tobulą atmosferą, tinkančią rašytojo kūriniams. Lėtas veiksmas, dialogų minimumas, aplinka – puikiai. Neabejotinai pagyrų vertas ir aktorių darbas, J. Bardem – neabejotinai šio filmo žvaigždė.

Pagal siužetą – kriminalinis trileris su dramos elementais, bet prieš žiūrėdami nusiteikite, kad greitai besikeičiančio veiksmo nebus. Čia daug laukimo, bėgimo kartu su veikėjais, net ir kulminacija – ne visai tokia, kokios galima būtų tikėtis. Ramiai prasidėjęs filmas lygiai taip pat ramiai ir užsibaigia. Ir nors bendrai atmosfera patiko, bet ryškesnės kulminacijos, kažko labiau įsimenančio pabaigoje norėjosi ir todėl įspūdis nebuvo toks, kokio tikėjausi. Na, ir dar lūkesčiai kišo koją.

7/10

 

Unbelievable (mini serialas) (2019)


Tikrais įvykiais paremtas vieno sezono serialas (imdb) pasakoja apie Mari – paauglę, kuri palaikoma socialinės darbuotojos, panašaus likimo draugų bei kelių globėjų, stengiasi kurti savarankišką, tvarkingą gyvenimą. Tačiau po to, kai įsibrovėlis ją išprievartauja, ji susiduria su valstybės institucijų neteisybe: policijos darbuotojai mano, kad ji meluoja, aplinkiniai irgi ima abejoti jos pasakojimu. Tuo tarpu kituose skyriuose dirbančios detektyvės imasi tirti bylą, kuri leis dar kartą suabejoti Mari situacija.

Greitai susižiūrėjęs serialas, lyg ir nieko ypatingo, bet yra itin tikroviškai pateiktų momentų. Kad ir Mari apklausa – po šitiek klausimų, prašymo kartoti vėl ir vėl apie sukrėtusį įvykį, natūralu, kad po kiek laiko jau ir kažko nebepavyksta paminėti ar atsiranda abejonių. Apskritai, šis serialas parodo, kiek drąsos žmogui reikia vien tam, kad praneštų apie patirtą išprievartavimą ir sutiktų dalintis pasakojimu tiek kartų, kiek prireiks, darytis įvairiausius tyrimus. Patiko abi siužetinės linijos. Viena išlaiko intrigą, leidžia sekti dviejų detektyvių tyrimą, taip pat šiek tiek prisiliesti prie jų asmeninio gyvenimo bei santykio su byla, tuo tarpu kita siužetinė linija rodo, kaip lengvai galima sugadinti žmogaus gyvenimą. Mačiau, internete jau sklando spėjimai, kad tiek už vaidybą, tiek už patį pastatymą gali būti paskelbtos Emmy nominacijos, tad atrodo, jog ne man vienai šis mini serialas pasirodė išties įdomus.

8/10

The Act (2019) (1 sezonas)


Prieš kurį laiką rašiau apie Mommy Dead and Dearest – dokumentiką apie Miunchauzeno sindromu sirgusią moterį Deedee Blanchard, kuri įtikino visus aplinkui, kad jos dukra Gipsy serga krūva įvairiausių ligų, nevaikšto, negali valgyti ir todėl maitinama per zondą, buvo meluojama net ir apie dukros amžių. Visa tiesa išaiškėjo tuomet, kai Deedee buvo rasta negyva. Jei įdomūs tikri faktai, siūlau pažiūrėti minėtą dokumentinį filmą, tiesa, ten daugiau kalbama apie nužudymo bylą, labai įdomu pamatyti dukrą, jos bendravimo manierą, išgirsti aplinkos žmonių pasakojimus. The Act – serialas, kuris kiekvienoje serijoje pabrėžia, kad pasakojimas ar jo veikėjai yra pagražinti, labiau dramatizuoti, serijos koncentruojasi ne į bylą, o į Gipsy istoriją iki nusikaltimo ir po jo, tad gauname tiek, kad man net labai norisi tikėti, kad nesugalvos dar ir antrojo sezono daryti. Serialas įtraukia, greitai aš tas aštuonias serijas perbėgau, o po to, kol azartas nepraėjo, susiradau kitą 8 serijų istoriją, nes jau seniai pastebėjau, kad nors kai kada ir būna gaila, bet labai patinka tokie serialai, kurie trunka 1-3 sezonus.

Pati istorija – siaubinga, sunkiai įtikėtina ir tik faktas, kad iš tiesų taip buvo, o panašių atvejų yra ir daugiau (kitu atveju tikriausiai nebūtų ir sindromas atrastas), leidžia patikėti, kad tai – įmanoma. Pagrindinių aktorių vaidyba puiki, tai galiu pasakyti drąsiai būtent dėl matytos dokumentikos – tikroji ir suvaidinta Gipsy susipynė mano galvoje kaip vienas asmuo. Žiūrint simpatiją sunku jausti visiems – Deedee nemaloni iki blogumo, jos pokyčiai metams bėgant tampa baugūs, o Gipsy sukelia daug prieštaringų jausmų. Nors suprantu, kad ji tapo aplinkybių auka, o jos psichikai padaryta žala ne ką mažesnė nei fizinė (kai ją ištyrė, seriale paminėjo, kad ji labai sveika, kuo linkčiau abejoti, nes geriant krūvas vaistų, vargu, ar organizmas toks jau tvarkingas, o ir dokumentikoje minėjo, kad kai kurių vaistų šalutinis poveikis ir buvo simptomai, būdingi tam tikroms ligoms, kurias Deedee pripaišė dukrai). Per visus su Deedee praleistus metus mergina puikiai išmoko vaidinti, manipuliuoti ir fantazuoti, bet vietomis jos aštrus protas ir pasekmių suvokimas stebino, atrodė lyg dvi asmenybės būtų viename kūne. Tokie personažai įtraukia, o šiame pasakojime jie ir privalo būti centras, nuo kurio priklauso, kaip sudomins pati istorija.

imdb

8/10

American Crime Story. The Assassination of Gianni Versace (2 sezonas) (2018)


Apie pirmąjį sezoną rašiau čia. Primenu, kad kiekviename sezone – vis kita istorija, tad nebūtina žiūrėti pirmojo, kad suprastumėte antrąjį. Kūrėjai, remdamiesi tikra istorija, pasakoja apie bylą, kuri sulaukė didelio dėmesio visame pasaulyje. Trečioji istorija turėtų pasirodyti šių metų rudenį. Kartelė iškelta labai aukštai, tad su nekantrumu laukiu naujojo sezono.

Kaip ir nurodoma pavadinime, antrojo sezono siužetas skiriamas garsaus dizainerio Gianni Versace nužudymui. Ir ne kiek jam, o kiek jį nužudžiusiam žudikui Andrew Cunanan, kuriam Gianni tapo finaline auka jo žudymų istorijoje. Kadangi iki tol šios istorijos nežinojau, nė nenumaniau, ko tikėtis. Todėl pasistengsiu neišsiplėsti apie siužetą, rašydama šį savo įrašą, nes galbūt kas nors užsinorės irgi patirti tokį atradimo malonumą kaip ir aš. Beje, jau peržiūrėjusi pusę serijų internete perskaičiau, kad kai kurie rekomenduoja šį sezoną pradėti žiūrėti nuo aštuntos serijos atbuline tvarka iki pirmosios, o tuomet įsijungti devintąją. Taip, man kiek užtruko susivokti, kad viskas vyksta nuo paskutiniojo įvykio iki anksčiausiojo gan tvarkingai, be jokių grįžinėjimų pirmyn atgal, tai logikos tame patarime yra. Kita vertus, sekti istoriją nuo galo turi savo privalumų – yra daugiau erdvės spėlionėms, kas vyko praeityje, kokios Andrew tokio elgesio priežastys, kaip kai kurie žmonės susiję ir t.t.

Iš pažiūros atrodo, kad pirmojo ir antrojo sezono bylos ypatingos tik tuo, kad jų centre atsiduria žymūs žmonės. Tik tiek, kad pirmoje istorijoje įtariamasis buvo visiems pažįstamas sportininkas, o čia žymus dizaineris atsidūrė aukos vietoje. Bet netrukus paaiškėja, kad šios bylos išryškina tam tikras visuomenės žaizdas, kurios bėgant metams, atsižvelgiant ir į pastarojo meto įvykius, niekur nedingsta. Nagrinėjant O. J. Simpson bylą, buvo daug dėmesio skiriama požiūriui į juodaodžius, rasizmui, stereotipų apie nusikaltimų ir odos spalvos koreliaciją. Tuo tarpu G. Versace byla atkreipia dėmesį į homoseksualius žmones, jų padėtį paskutiniame praeito amžiaus dešimtmetyje. Serialo metu nuskamba daug taiklių frazių apie Andrew paiešką – jo intensyviau buvo pradėta ieškoti tik tuomet, kai jo aukomis tapo ne kažkokie niekam nežinomi asmenys, bet daug pinigų ir svarbią padėtį visuomenėje užimantis žmogus.

Kurį laiką negalėjau žiūrėti daugiau nei poros serijų vienu metu. Ne todėl, kad būtų neįdomu, bet dėl to, koks nemalonus tipas buvo Andrew. Darren Criss vertas visų apdovanojimų ir liaupsių, kurias gavo suvaidinęs šiame seriale. Andrew – patologinis melagis, manipuliacijų meistras. Vaidmuo įtikinamas, įsimenantis ir ilgai nepasimiršiantis. Įtariu, kad ateity sutikusi jį kokiame nors filme ar seriale turėsiu sutelkti visas pastangas, kad išmesčiau iš atminties jo psichopato vaidmenį.

Vos devynios serijos, bet nesinorėjo nei daugiau, nei mažiau, nes visa istorija sutalpinta tiesiog puikiai. Pasakojimas prikausto dėmesį, sukelia pačius nemaloniausius jausmus, atskleidžiama kiekvienos aukos istorija, emocijos vietomis veržėsi per kraštus. Žiūrint paskutinę seriją buvo gaila net paties Andrew, tad šlykščių žmonių buvo tikrai daugiau nei vienas šiame seriale.

10/10

1034> Mommy Dead and Dearest (2017)

12 balandžio, 2020 Komentarų: 1

Toks ganėtinai šiam tinklaraščiui netipiškas pasirinkimas, bet įtariu, kad tokių gali tiktai daugėti. Kažkaip paskutiniu metu pradėjo traukti visokiausi nusikaltimai ir nusikaltėlių istorijos.

Tad šįkart žiūrėjau dokumentiką, kurią netikėtai suradau youtube (jei dar neištrynė, filmas yra čia). Tai HBO dokumentinis filmas (imdb) sukurtas apie Gypsy Rose, kuri kartu su draugu buvo apkaltinta savo mamos nužudymu. Ši byla ypatinga tuo, kad žmogžudystės priežasčių aiškinimasis atskleidžia, kaip daugiau nei dvidešimt metų Gypsy buvo gydoma nuo ligų, kuriomis nesirgo, ir sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje, nors puikiai valdė kojas. Už viso to slypi ne kas kitas, o pati merginos mirusi mama.

Miunhauzeno sindromas atsiskleidžiamas visu savo baisumu. Faktai, kurie pateikiami filme, stebina tuo, kaip visi aplinkiniai, įskaitant nemažą kiekį gydytojų, nepastebėjo, kaip buvo kankinama Gypsy. Kalbinami artimieji (merginos tėvai išsiskyrė, kai ji buvo visai maža), gydytojai, gilinamasi į medicininius išrašus, pateikiamos tyrėjų versijos, kaip galėjo viskas taip toli nueiti. Ir dabartis – visiškai pasimetusi mergina, kuri neseniai sužinojo, kad yra daug vyresnė nei jai visą laiką teigė mama, išsilaisvino iš mamos perteklinio rūpesčio, bet pateko tiesiai į kalėjimą. Keliami klausimai apie tai, kiek adekvačiai ji gali vertinti realybę, savo ir aplinkinių elgesį, daromus sprendimus, nes visgi toks motinos elgesys tikrai paliko atitinkamų pasekmių ne tik fizinei sveikatai, bet ir psichikai. Visai įdomus ir jos draugo atvejis, rodos, jis pasitaikė merginos gyvenime kone pačiu laiku. Ko man norėjosi kitaip – dar daugiau pasakojimų apie Gypsy gyvenimą iki mamos mirties, o kiek mažiau pasakojimo apie patį nusikaltimą. Tačiau kaip bebūtų, laikas visai neprailgo bei patvirtino teiginį, kad realus gyvenimas neretai gali būti kur kas baisesnis už visus siaubo filmus.

Mane paskatino atkreipti dėmesį į šią istoriją serialas The Act. Jo paties dar nemačiau, bet po peržiūrėtos dokumentikos abejonių, ar verta jungtis, neliko.

7/10