Archyvas

Posts Tagged ‘Mistinis’

987> Ôdishon / Audition (1999)


Šiais metais vyrauja pas mane arba Marvel, arba siaubo filmai (ir sunku pasakyti, kada ateis kita fazė). Tačiau kalbant apie pastaruosius, jau kurį laiką esu išsigryninusi, kokių noriu, nebesijungiu kiekvieno iš eilės. Be abejo, kartais paeksperimentuoju, bet atrodo, kad vis dažniau pataikau ant gan neblogų – vadinasi, kažkaip jau atidžiau renkuosi. Audition ilgai buvo tarp norimų, bet kiek baisu buvo, kad arba labai daug kraujo bus, arba nuobodus pasirodys, arba viskas kartu.

Centre – pusamžis našlys, kuriam draugas surengia asmeninę moterų atranką. Jos galvoja, kad eina į atranką dėl aktorės darbo, o iš tiesų yra atidžiai stebimos ir vertinamos kaip būsimos potencialios žmonos. Greitai iš visų išsiskiria nuolanki, maloni, kukli, simpatiška ir tinkamo amžiaus Asami. Tačiau greitai ima aiškėti, kad ji – ne tokia ir patikima bei miela, kokia atrodo.

Nemažai kas patiko šiame filme. Tai – ir keista, niūroka atmosfera, ir pati Asami, nuo pat pradžių kažkokia nemaloni, dirbtina. Giriu ir pasirinkimą žiūrovams kur kas greičiau parodyti tikrąjį Asami veidą nei pačiam veikėjui, tokiu būdu sukuriama įtampa ir kyla daug spėlionių, kada prasidės veiksmas, kas vyks (aišku, galvoje besisukantis iki skausmo žinomas plakatas su mergina, laikančia švirkštą, irgi leidžia pasireikšti vaizduotei), kokios priežastys ir kokia pabaiga lauks. Tos scenos, kai Asami laukia skambučių, iš viso prikaustančios dėmesį ir išliekančios atminty ilgai. Tikriausiai vos tik kas paminės šį filmą, iš karto atminty būtent minėtos scenos ir iškils. Kulminacinė dalis, kai visi smagumai prasideda ir pasibaigia, intensyvi, todėl stebėti įdomu (kad ir skausminga dėl pasirinktų smurtavimo būdų).

Bet sugebėjau tik 4/10 įvertinti, nes trukmė, labai lėtas veiksmo vystymas ir į pačią pabaigą sudėtos svarbiausios scenos, tikrai prikankino nemenkai, net ir išjungti norėjosi, nes vietomis dėmesys jau klaidžiojo prie visai kitų dalykų, kurie nesusiję su filmu, buvo nuobodu, o dar kai jau kurį laiką gan greit sugebu užsnūsti ar bent pasijausti, kaip stipriai norisi užmerkti akis minutei (mhm, kelioms valandoms, ne minutei), šis filmas vietomis buvo kankynė, kad ir tiek neprastų momentų jame yra, ką ir norėjau parodyti ankstesnėje pastraipoje. Per ilgas, viską kur kas glausčiau būtų buvę galima padaryti. Nemalonus, bet toks ir žanras – jis turi palikti panašų jausmą.

Anonsas sukurtas puikiai, bet ir kaip dažniausiai – parodantis įdomiausias scenas ir nepaliekantis intrigos.

Reklama

967> Jigsaw / Pjūklas 8 (2017)


Rež.: Michael Spierig, Peter Spierig
Vaidina:
Matt Passmore, Tobin Bell
2017 m., JAV, Kanada, 91 min

Žanras: kriminalinis, mistinis siaubo trileris
imdb nuoroda čia.

Priklausiau tai mažumai, kuri visai pozityviai sutiko naujieną, kad visgi nuspręsta tęsti šią seriją ir sukurti dar vieną filmą. Nežinau, kokiu būdu Pjūklo filmai sugeba visai įtraukti ir sudominti. Kai kurios dalys man atrodė kaip išties neprasti trileriai, kuriems tų žiaurių scenų net nebūtinai reikėjo. Tad sužinojusi, kad jau atsirado ir naujausia dalis, ilgai nelaukusi ir peržiūrėjau.

Nors nuo John Kramer, dar žinomo Pjūklo vardu, mirties praėjo dešimt metų, po miestą pasipylę lavonai tyrėjus priverčia prisiminti minėtąjį žudiką, kadangi jų mirties aplinkybės panašios į Pjūklo aukų.

Tarsi smagus,  nepasakyčiau, kad blogiausias iš visų dalių, bet tai filmas absoliučiai tik ,,tam kartui“, be jokios ugnelės, peržiūrėjau ir pamiršau. Šlykštynių, be abejo, yra, bet kažkaip jos nedarė didelio įspūdžio, pabaigoje ten truputį, aišku, visko privelia, kaip nukalbėjau su drauge, laisvai tęsinį galima daryti būtų. Bet kad ir žinau, jog žiūrėčiau ir devintą dalį, visgi gal jos jau ir nereikia.

4/10

955> The Girl on the Train / Mergina traukiny (2016)


on the trainRež.: Tate Taylor
Vaidina:
Emily Blunt, Haley Bennett, Rebecca Ferguson, Luke Evans
2016 m., JAV, 114 min
Žanras: kriminalinė drama, mistinis trileris
imdb nuoroda čia.

Jei ne imdb, apie kai kuriuos peržiūrėtus filmus užmirščiau labai greitai, ypač kai jau kurį laiką nesėdu jų nors keliais žodžiais apibūdinti čia kaip kadaise. Pagal greitai išgarsėjusį detektyvinį romaną pastatytas filmas su E. Blunt priešaky buvo mano planuose jau senokai, bet galiausiai vis atidėliodavau, kol vieną vakarą pamaniau – kodėl ne dabar?

Pagrindinė veikėja – moteris, kenčianti dėl prarasto vyro, liūdinti dėl to, kad jis yra sukūręs gražią šeimą, o ji pati – visiškoje duobėje, o vienintelė kasdienė paguoda – alkoholis. Tačiau nutinka taip, kad nužudoma jos buvusio vyro vaiko auklė, o Reičel beveik neprisimena, kur buvo ir ką veikė tą vakarą. Moteris ryžtasi padėti nužudytosios mylimajam išsiaiškinti, kas atliko nusikaltimą, bet tuo pačiu ir kyla dvejonės, ar tik ji pati nebus įsipainiojusi į šį įvykį.

Net nežinau, ar siužetas durnas, ar pagrindinė veikėja, bet žiūrėjau ir nervinausi dėl visko, kas jame vyko. E. Blunt vaidyba gal ir nebloga, bet nelabai kur ir buvo reikštis, kai veikėjos priimami sprendimai nelogiški, beprasmiški, nepaliekantys jokios galimybės nors kiek simpatizuoti jai ar kam kitam. Kulminacija, kuri turėjo būti nustebinanti ir po kurios filmą būtų galima lyginti su Gone Girl, tik privertė vartyti akis, nieko daugiau. Neįdomu, nuobodu, nesuprantu, kaip jį apskritai baigiau. 3/10

946> Before I Fall / Kai aš žuvau (2017)


Rež.: Ry Russo-Young
Vaidina: Zoey Deutch, Halston Sage,
2017 m., JAV, 98 min
Žanras: mistinė drama
imdb nuoroda čia.

Kažkada skaičiau knygą ir ji tuomet pasirodė išties neprasta young adult knygų kontekste. Tad sužinojusi apie sukurtą filmą, atitaikiau momentą, kai man norėsis tokio žanro (o panašius filmus dažniausiai ir žiūrėjau paskutinius kelis mėnesius, jei apskritai įsijungdavau ką nors) ir įsijungiau.

Siužetas apie paauglę, kuri priversta kelissyk išgyventi savo paskutinę gyvenimo dieną. Aišku, užkabinami santykiai su tėvais, draugėmis, santykis su savimi (kai ji labiau mato, ką darė tam, kad tik prie kitų prisiderintų, o ką ji iš tikrųjų norėtų daryti, dar nepamirškime nepopuliaraus ir nematomo vaikino, kuris rodė visą laiką dėmesį jai, o ji, kvaiša (ironija, ironija), jo visai nepastebėjo, koks jis fainas, nes buvo pernelyg užsiėmusi savuoju, kuris, pasirodo, kažkoks lopas visa). Moralų irgi bus. Bet šiaip jau nieko ypatingo, žiūrėjau, išjungti nesinorėjo, bet kažkuriuo metu jau ir nuobodu pasidarė, pastatytas labai jau paprastai, aktoriai ir jų veikėjai nykūs, tad emociškai įsitraukti sunkiai sekėsi. Ir dar toji atsiskyrėlė – nu kam daryt iš tokio personažo absoliučią siaubo filmų veikėją?

Bet kam patinka visokie mokykliniai, paaugliški filmai, siūlau pabandyti. Vis ne dar viena meilės istorija.

4/10

Big Little Lies (2017) (mini serialas)


Rež.: David E. Kelley
Vaidina: Reese Witherspoon, Nicole Kidman, Shailene Woodley, Alexander Skarsgård
2017 m., JAV
Žanras: kriminalinė mistinė drama
imdb nuoroda čia.

Dar vasarą peržiūrėtas serialas, kuris buvo labai liaupsinamas ne tik interneto platybėse, bet ir mano aplinkoje. Jei dar kas jo nežiūrėjo, įtariu, po Emmy apdovanojimų užsinorėjo, nes šlavė vieną statulėlę po kitos ten.

Mano pačios santykis su šiuo serialu buvo netolygus. Pradžia absoliučiai nekabino, tik žinomi aktoriai skatino bandyti žiūrėti toliau ir galbūt pagaliau sugebėti įžvelgti, kodėl jis toks giriamas. Nors problemų žiūrint kaip ir nekilo, įsijungdavau ir antrą seriją iš eilės, jei tik turėdavau jėgų, bet kažko man jame nebuvo, kas leistų sakyti, wow, puikus serialas. Be abejo, daugiausiai neigiamų emocijų kėlė N. Kidman vaidinamo personažo šeima, nes į visą smurtą, priklausomybę nuo žmogaus ir kt. žiūrėti buvo gan nelengva. Sh. Woodley vaidinama veikėja, kurios praeities tamsumos bus atskleistos eigoje, buvo gan dirbtina, vienpusiška, tiesiog sunku man ją buvo priimti kaip įtikinamą veikėją. R. Witherspoon personažo siužetinė linija irgi slysčiojo, nors bendrai pagalvojus būtent čia daugiausiai įvairovės, skirtingų problemų buvo nagrinėjama ir todėl gal net kiek gaila, kad R. W. liko be nieko apdovanojimuose. Iš antraeilių veikėjų, be abejonės, įsimintiniausia buvo Renata (vaid. Laura Dern), kuri prisidėjo prie to, kad būtų galima drąsiai sakyti, jog šiame seriale absoliučiai valdo moterys. Iš vyrų vienintelis paminėjimo vertas A. Skarsgard. Pagaliau jis buvo įvertintas ir dėl to išties džiugu, nes žiūrėdama su juo ne vieną kino juostą galvodavau, kad štai ir vėl, deja, bet liko nepastebėtas.

Siužetas – lyg ir nieko įmantraus. Rodomi kelių šeimų gyvenimai, o pagrindas – tų šeimų moterų draugystė, intrigos, paslaptys. Dar nuo pat pradžių aišku, kad kažkas įvyko, neįvardinta mirtis, tad žiūrint visas dramas kažkiek galima pasukti galvą, kas ir kaip galėjo čia įvykti. Kulminacija gan nuspėjama, bet pabaigai priekaištų neturiu, sužaista gražiai.

Gražiai pastatytas, nors nebūtinai gražūs dalykai jame vyksta, žiūrėti galima, nors vietomis kiek nuobodoka, neįtikinama ar erzina. Puiki vaidyba aktorių, muzikinis takelis – be priekaištų (pabaigusi serialą nesyk klausiausi). 7/10

13 Reasons Why / Trylika priežasčių kodėl (2017- …) (1 sezonas)


Rež.: Brian Yorkey
Vaidina: Dylan Minnette, Katherine Langford, Christian Navarro
2017- … m., JAV, 1h

Žanras: mistinė drama
imdb nuoroda čia.

Vos pasirodžius šiam serialui, pastatytam pagal paaugliams skirtą knygą, kilo daugybė įvairiausių kalbų, kurios dar ir iki šiol nenutyla. Aišku, kad pasidarė smalsu, ką jau ten tokio rodo (tematiką abstrakčiai žinojau, tad ir buvo kiek keista – o kas ten tokio ypatingo? Ar viskas būtent dėl to ir yra, kad apie savižudybę vis dar menkai kalbama televizijoje?). Įsijungiau pirmą seriją, ištvėriau gal 20 min ir išjungiau. Taip ir nebegrįžau prie jo ilgą laiką, nes nei veikėjai, nei siužetas manęs nesudomino tiek, kad bent seriją ištempčiau. Tačiau paskatinta pamėginti darsyk įsijungiau vėl ir po to gan tvarkingai po seriją ar dvi kas vakarą peržiūrėdama galop peržiūrėjau.

Esmė tokia: prieš nusižudydama Hana palieka 13 įrašytų kasečių, kur po truputį išdėsto priežastis, kurios susidėjo į vieną didelę visumą, kuri ir paskatino ne tik pagalvoti apie savižudybę, bet ir ją įvykdyti. Tos kasetės eina iš rankų į rankas – pas tuos, kurie, anot jos, prisidėjo prie jos savijautos blogėjimo ir prasmės gyvenime nebematymo. Dabar jas gauna nekaltai atrodantis ir beviltiškai Haną mylėjęs Klei. Tuo tarpu merginos tėvai bando suprasti, kas jų dukrą paskatino tokiam žingsniui, mokyklos valdžia nori kuo ramiau viską išspręsti, o kasetėse paminėti paaugliai bijo, kad vieną dieną viskas, kas jose paminėta, gali iškilti į viešumą.

Be abejo, pati tema yra svarbi, juolab, kad tai serialas, skirtas paaugliams. Džiugu, kad nepabijota imtis šios temos, tik tiek, kad pateikimas – ne visada toks jau ir geras. Nors visgi įtakos (geros) padaryti jis irgi gali, štai draugė viena sakė, kad žiūrėdama šį serialą suprato, kaip žmogų galima paveikti ir viena nekaltai atrodančia fraze. Kiek po to ji praktikavo apgalvoti kiekvieną frazę bendraudama – neaišku, bet jei jau atkreipia dėmesį serialas bent kiek į štai tokius dalykus, gal visai ir nieko?

Problema nemaža yra su veikėjais. Jie tiesiog nesimpatiški (ne, ne išvaizdos prasme), kai kurie – ir neįtikinantys. Žinoma, Klei, kuris vaizduojamas kaip gerietis, turėjo būti tas, dėl kurio aš ten ir jaudinčiausi, ir užjausčiau, ir galvočiau, kaip būtų gerai, jei jam kas nors gero įvyktų, bet man buvo visai nusispjauti. Beveidis, niekuo nesudominantis veikėjas, kurio bandymai kažką atitaisyti ir buvo neįtikinami būtent dėl to, kad jis buvo vaizduojamas kaip per didelis teisinguolis. Ar aš viena tik netikiu, kad tokių grynuolių būna? Hana – irgi kažkoks keistas personažas. Jau pradžioje diskutavau su viena drauge, kad ji vietomis kaip ir populiariosios vaidmenį turi, o vietomis – kaip atsiskyrėlės. Apskritai, nekalbant apie galutinį jos poelgį (savižudybę), jos veiksmai neretai buvo nelogiški ir kėlė erzulį. Juk ji jau buvo ganėtinai suaugusi, kad gebėtų suvokti, jog po to, kai bent du ar tris kartus nusvyla, jau nebeverta bandyti ketvirtą. O ji vis lipo ant to paties grėblio, net nebesuvokiau, kaip ji apskritai galėjo norėti susibendrauti su žmonėmis, kurie, kaip jau tikrai buvo galima suprasti, nenorėjo bendrauti su ja, jai vis ko nors pridirbdavo, tyčiojosi ar kita, ką jau kalbėti apie tai, kaip ji su jais norėjo bendrauti, jau sužinojusi tam tikrus dalykus. Hana man pasirodė neadekvati ir nesuprantama, tokia visiškai beviltiška asmenybė, kad net įdomu būtų paskaityti knygą, kad suvokčiau, ar ir romane ji lygiai taip pat pavaizduota. Nes turint tokią pagrindinę veikėją dingsta tikroviškumas , sunku įsitraukti ir pamėgti veikėjus. Absurdiškiausio veikėjo titulą galiu duoti tam Klei draugeliui, kuris jį vis persekiojo, nes tokio netikroviško, dirbtino personažo dar reiktų gerai paieškoti.

O šiaip vyksta daug tipinių situacijų. Mokykloje yra populiarūs ir nelabai populiarūs mokiniai, kažkas įsimyli, kažkas išduoda, kažkas šiaip kažko pridirba. Tiesa, čia jau pereinama į kiek aukštesnį lygį, nes nutinka ir kur kas rimtesni įvykiai, artėjant prie pabaigos didėja įtampa, kyla klausimas, kas dar begali nutikti, tad nepasakyčiau, kad buvo labai sunku žiūrėti, nes įtariu, tikrai nebūčiau iki galo žiūrėjusi, jei nebūtų buvę visiškai įdomu.

6/10

929> Get Out (2017)


Rež.: Jordan Peele
Vaidina:  Daniel Kaluuya, Allison Williams, Bradley Whitford, Catherine Keener
2017 m., JAV, 104 min
Žanras: mistinis siaubo
imdb nuoroda čia.

Ketvirtas filmas šiais metais? Pasirodo, gali būti ir taip. Get Out į akiratį pakliuvo dėl didelio imdb balo (8/10, 60 tūkst vertinimų ir dar siaubo žanro? Skamba beveik kaip iš fantastikos srities) ir dėl vieno kito vis pasitaikančio po akimis teigiamo atsiliepimo. Po to, kai ir savo mėgstamam filmų tinklaraštyje (o jis siaubo filmus išmano neprastai) atradau apžvalgą, neliko abejonių, kad reiktų atidėlioti peržiūrą.

Afroamerikietis Krisas su savo mergina Rouz savaitgaliui išvyksta pas jos tėvus. Krisui kiek neramu dėl jų reakcijos į jo rasę, o nuvykęs supranta, kad nerimas – ne be pagrindo.

Sunku patikėti man pačiai, kad tegaliu prisidėti prie jau esamų gerų įvertinimų, pati rašyti aštuonetą ir džiaugtis, kad tokį neprastą filmą pažiūrėjau. Nepatiks kiekvienam siaubo filmus mėgstančiam, čia jau faktas – dėl lėtai vykstančio siužeto, dėl to, kad visų baisumų pasirodys per mažai, jie tik pačioje pabaigoje, ar dar dėl kokių priežasčių. Tuo tarpu man būtent tas lėtumas buvo nemažas pliusas – puikiai kurta įtampa, tik užuominą po užuominos pateikiant, lengva įtarinėti bei po truputį kurti įvairius scenarijus kaip ir kas bus ateity. Po kiek laiko tampa kiek nuspėjamas, bet vis tiek nesinorėjo atsitraukti, žiūrint kulminacinę dalį, kur visu gražumu veiksmas pasirodė, kai kurie siužetiniai vingiai buvo ir nenuspėti, kažkaip nemaniau, kad viskas taip pasisuks. Dar labai smagu, kad filme nemažai humoro, kuris būdavo vietoj, laiku ir išties juokingas.

Žinoma, nieko gilaus, bet pramoga gera.