Archyvas

Posts Tagged ‘Muzikinis’

1015> Rocketman (2019)

rugpjūčio 11, 2019 Parašykite komentarą

Atrodo, jau prieš visą amžinybę jį žiūrėjau, o iš tikrųjų – birželio pabaigoje. Rinkomės tarp šio ir naujosios Men in Black versijos, bet ypač po visų pasirodžiusių atsiliepimų buvo aišku, kad nėra net ko svarstyti. Rocketman – tai biografinis filmas apie Elton John. Prisipažinsiu, kad iki tol aš jo neklausiau, žinojau vos keletą dainų (o kad kai kurias iš jų atlieka būtent jis – net minties nebuvo), žinojau tik pagrindinius faktus apie jo gyvenimą. Tad mane papirko visi skaityti interviu, matytos nuotraukos iš filmo bei tie nesibaigiantys spėliojimai, ar pavyks šiam filmui būti geresniam nei ne taip ir seniai rodytam Bohemian Rhapsody.

Kodėl juos abu lygina – nesunku suprasti, nes visgi siužeto pagrindas – itin panašus (išgarsėjimas, seksualinės orientacijos atskleidimas ir su tuo susijusios dramos, priklausomybė nuo narkotikų, alkoholio ir kt.). Visgi pats pastatymas skiriasi, kadangi Rocketman – labiau miuziklas. Dainos įliejamos į siužetą (t.y. dainuojama gatvėje, patalpose, karts nuo karto savo mintis išsakant ne žodžiais, o dainuojant ir šokant), yra teatrališkumo (pvz. dainuodamas veikėjas pakyla į orą), o pagrindinį vaidmenį atlikęs T. Egerton pats atliko filme skambėjusias dainas (ir skambėjo išties gerai). Ir nors nebuvo taip, kad išėjusi būčiau visiškai užvaldyta filmo, bet man tikrai kur kas labiau patiko nei jau minėta kino juosta apie F. Mercury. Gal dėl to, kad kūrėjai nevengė visko nudailinti, vien tik užuominomis kalbėti, gal dėl vizualinio pačios istorijos pateikimo.  Žinoma, grįžusi susiradau E. John muzikos ir ieškojau video, kad pamatyčiau, kaip iš tiesų atlikėjas atrodė su įspūdingais kino juostoje matytais kostiumais.

8/10

1007> A Star Is Born / Taip gimė žvaigždė (2018)


Esu mačiusi ne vieną ir ne dvi dešimtis muzikinių filmų ar miuziklų, daugelis jų aptarti šiame tinklaraštyje. Tačiau neteko matyti nė vienos A Star Is Born versijos (o jų dabar iš viso keturios). Daug kalbų, pagyrų arba kritikos skambėjo apie šiam filmui, Shallow kelissyk buvau perklausiusi (o dabar skamba jau nesuskaičiuojamą kiekį kartų, nors bendrai daina nėra įspūdinga, bet kai kurios atkarpos – puikios). Galop įsijungiau gal todėl, kad užsinorėjau dar vieno iš serijos ,,talentinga, bet nepripažinta atlikėja įsiveržia į populiarumo aukštumas + meilės istorija“ filmo. Na, ir buvo panašiai.

Taigi, filmo siužetas – gan paprastai skambantis. Jau daug metų metų koncertuojantis Džeksonas gyvena nuo vieno koncerto iki kito, nors karjera vis dar sėkminga, jaunesni braunasi vis labiau į priekį, šalia to, visas laisvas laikas skiriamas alkoholiui. Vieną vakarą bare jis susipažįsta su talentinga, bet niekam nežinoma mergina ir pasikviečia ją į savo koncertą.

Kalbant apie tai, kas patiko, tai pirmiausia parašysiu, kad sutinku, jog siužetas nėra itin išskirtinis, tad suprantu, kodėl daug kas stebisi, kas skatina kritikus taip girti šį filmą. Kita vertus, originalų siužetą rasti ne taip ir paprasta, o ir ne visada reikia, kad filmas pasirodytų geras. Lady Gaga specialiai nesidomiu, muzikos nesiklausau, nebent retkarčiais viena kita daina ar video pakliūva į akiratį, tačiau jau iki filmo man ji atrodė kaip verta dėmesio, turinti ką parodyti ir neprastais vokalo sugebėjimais galinti pasigirti atlikėja. Taip, galbūt nebuvo filme kažkokių didelių dramų ar itin sudėtingo emociškai vaidmens, tačiau, nekalbant apie muzikinius pasirodymus, kuriems priekaištų neturiu, žiūrint sklido iš jos natūralumas, apskritai, dialogai tarp jos veikėjos ir B. Cooper vaidinamo personažo buvo žemiški, nedirbtini – tas ir paperka. Pats B. Cooper sužibo visai kitomis spalvomis – niekaip negaliu atsistebėti kai kurių aktorių gebėjimu taip neprastai dainuoti. Taip pat, jam teko kur kas sudėtingesnis dramine prasme vaidmuo, kadangi veikėjas kovojo su savimi, priklausomybėmis, menkėjančia šlove. Tad pagrindinė aktorių pora – verta pagyrų. Pats filmas atrodė kokybiškai ir tvarkingai pastatytas (o tokius visokie apdovanojimai ir mėgsta), gebantis ir linksmesniu pabūti, ir dramą išspausti, kai kur net ir tragikomiškų vaizdų pateikti. Pabaiga – ne visai standartiška, pagavau save netgi nenorinčią būtent tokios, nors jei būtų kitokia, tikriausiai irgi būčiau zyzusi. Bet šiaip nuspėti apie tokią pabaigą jau buvo galima prieš kurį laiką.

Kas nepatiko? Trukmė. Gerokai per ilgas ir ištemptas, tokiai trukmei reikalingas kur kas sudėtingesnis ar dinamiškesnis siužetas. Antra, man kiek keistokas pasirodė Ally ėjimas žvaigždžių link. Net ir B. Cooper’io vaidinamas personažas jai nesyk kartojo apie tai, kaip svarbu likti savimi, auditorijai kalbėti/dainuoti nuoširdžiai, kai ji, rodos, kuo toliau, tuo labiau pasiduodavo vadybininko norams. Bet gal tik aš nesupratau, kad ji būtent tokios karjeros / pasirodymų / kostiumų ir norėjo.

7/10 ir jau darausi nuo Shallow priklausoma.

Tiesa, įsivaizdavau, kad ši daina bus finalinė ar bent jau antrojoje filmo daly skambės, o pasirodo, klydau. Vėliau skaičiau, kad pats režisierius (B. Cooper) pradinėj versijoj irgi galvojo apie Shallow kaip apie finalinę dainą.

1003> Bohemian Rhapsody / Bohemijos rapsodija (2018)

gruodžio 29, 2018 Komentarų: 1

Mano nuomonė bus nepopuliari, o ir iš karto sakau, kad filmą žiūrėjau žinodama vos kelis pagrindinius faktus apie F. Mercury gyvenimą, po peržiūros praėjo kiek daugiau nei mėnuo, per tą laiką skaičiau ir girdėjau nemažai įvairių žmonių (tiek tokių kaip aš – mažai žinojusių apie grupės istoriją, tiek ją žinojusių) nuomonių, o ir neatrodo, kad liko daug žmonių, kurie šito filmo nebūtų matę, tad pernelyg nelįsiu į detales, tik paminėsiu pagrindinius dalykus, kurie patiko ir kurie ne, kas galop ir nulėmė ne per geriausią (7/10) vertinimą.

Kas patiko? Be abejo, muzikinis takelis. Kažkuriuo metu visai klausiausi Queen’ų, tad nemažai jų repertuaro žinojau dar prieš filmą, filme muzikos, Queen pasirodymų netrūko, be abejo, finalinis pasirodymas vertas išskyrimo iš kitų. Pagyros lekia ir aktorių vaidybai, tiesa, kai kurie antraeilius personažus (nes kad ir kiek kalbėta apie tai, jog norėta, kad filmas būtų apie Queen, vis vien gavosi apie Freddy, tad jį ir vadinčiau pagrindiniu veikėju) vaidinę aktoriai net ir labiau patiko už taip visų giriamą R. Malek. Jokiu būdu nesakau, kad jis blogas, jau minėtas finalinis pasirodymas, kur viskas iki menkiausių detalių atidirbta, vien ko vertas, bet kartais man atrodė net ir persistengta, tas jausmas nedingo ir kai grįžusi peržiūrėjau nemažai visokių video (tikiu, kad ne viena puoliau youtubėj ieškoti koncertų įrašų ar kitokios filmuotos medžiagos), bet kritikai ir daug žmonių sako, kad viskas su juo labai gerai, žada apdovanojimus, tai gal tik noras kabinėtis atsiradęs buvo. Na, ir dar patiko tos scenos, kai buvo rodyta apie Freddy vienatvę, kai kur taip stipriai, įtikinamai ir prikaustančiai dėmesį, kad sėdėjau kino salėj ir galvojau, oho. Kai kur įterptas humoras irgi tiko, buvo suprantamas (t.y. prajuokinantis).

Tačiau buvo ir ,,ne oho“. Tą ,,ne oho“ apibūdinčiau taip: siužetas sudėliotas kaip kas antras muzikinis filmas ir, ką supratau iš tų, kurie žino apie Queen’ų istoriją, šito panašumo būtų buvę galima išvengti, jei nebūtų kiek iškraipytos istorijos detalės. Tiesiog per daug sutapimų ir klišių (tas ,,akių atvėrimas“ lietuje, pasiekta viršūnė -> susipykimas -> susitaikymas -> kaip tik tuomet atsiradęs pasiūlymas dalyvauti didžiulio masto koncerte, kuris vėl iškelia juos į viršų ir kt.), o juk gyvenime kiek kitaip būna, kur kas sunkiau taikytis, sunkiau keltis nuslydus žemyn, kovoti su priklausomybėm ir t.t., lygiai taip pat ir su pabaiga: viskas iš principo su ja gerai, tas koncertas, žinia apie Freddy ligą, jų pasiekta sėkmė, tačiau vėlgi būčiau nieko prieš, jei būtų parodyta kiek tolesnė Queen’ų veikla, sekusi po rodyto koncerto, daugiau gylio/dramos.

Bet šiaip džiugu, kad filmas su tokia gera muzika pritraukė šitiek žiūrovų vien Lietuvoje.

Tiek išliko praėjus mėnesiui. Filmo imdb čia.

995> Pearl Jam: Let’s Play Two (2017)


Vėl prisikaupė filmų, jau nekalbant apie kelis serialus, ir vėl kovoju tarp noro viską čia kaupti, ir savęs klausinėjimo, tai jei taip šito noriu, kodėl tam neskiriu laiko ir neaprašau visko, kol emocijos šviežiausios? Daugiau pasvarstymų gal bus metų gale, kai savo skurdžius metų rezultatus aptarsiu.

Visgi yra tokių, kuriuos peržiūrėjau, bet neturiu ką pasakyti. Vienas iš jų -šis. Dokumentinis filmas apie grupę Pearl Jam (imdb nuoroda į filmą čia): jame muzikiniai intarpai iš 2016-ųjų pasirodymų Čikagoje, Eddie Vedder, grupės vokalisto gimtajame mieste. Daug kalbama ne tik apie muziką ir 25-erių metų grupės karjerą, bet ir apie sportą. Kadangi man patinka šios grupės muzika, bet plačiau apie jos narius, karjerą nesidomėjau niekad, tai filmas pasirodė įdomus, be abejo, svarbi dalis – muzikiniai pasirodymai, kai galėjau klausytis mėgstamų dainų. Visgi kiek atsibosdavo kalbos apie sportą (beisbolą), nes nesu šios srities gerbėja, vietomis kalbėjimo apie tai buvo tiesiog per daug, tad balas ne pats aukščiausias.

7/10

Kategorijos:Eddie Vedder Žymos:, , ,

971> Inside Llewyn Davis / Groja Liuinas Deivisas (2013)


Rež.: Ethan Coen, Joel Coen
Vaidina: Oscar Isaac, Carey Mulligan, John Goodman
2014 m., 
JAV, Prancūzija, Didžioji Britanija, 104 min
Žanras: muzikinė drama
imdb nuoroda čia.

Juokinga, bet pagaliau įsijungti šį filmą paskatino liūdni, bet kartu ir juokingi gif’ai su Oscar Isaac bei ryžu katinu. Broliai Coenai man jau žinomi, ne vieną jų filmą mačiusi, kad kažkas patiko labiau, kažkas mažiau, tad tiksliai net nežinojau, ko tikėtis.

Septintasis dešimtmetis. Pateikiama viena savaitė jauno atlikėjo, ieško būdų, kaip prasimušti su savo muzika, gyvenimo.

Didžiausi pliusai už kuriamą atmosferą – slogią, nykią, rodos, viskas lyg per kokią miglą vyksta, viskas lėta, bet lėtumas tinka šiam filmui. Oscar su katinu nuostabūs. Toks pat ir muzikinis takelis – klausiausi ir galvojau, kodėl aš šito filmo neįsijungiau tuomet, kai tik jis pasirodė ir tiek apie jį gero buvo kalbėta?

Visgi įvertinimą ne tokį ir didelį parašiau, pritrūko man kažko, kas iki galo išlaikytų dėmesį, vis kažkur mintys nuklysdavo, kol kažkaip priversdavau grįžti prie filmo.

6/10

942> Sing Street (2016)

rugpjūčio 25, 2017 Parašykite komentarą

Rež.: John Carney
Vaidina: Ferdia Walsh-Peelo, Aidan Gillen, Maria Doyle Kennedy
2016 m., Airija, Didžioji Britanija, JAV, 104 min
Žanras: romantinė muzikinė komedija, drama
imdb nuoroda čia.

Atrodo, kad ne tiek ir daug skambėjo šis filmas visur kur informaciniuose portaluose, be jokios pompastikos ir didelių reklamų pasirodė, tik vis nužiūrėdavau, kad vertinimai jo geri. O pažiūrėjusi supratau, kad tai išties nebloga kino juosta, turinti ne vieną man patikusį elementą.

Devintas dešimtmetis, Dublinas. Paaugliai sugalvoja sukurti muzikos grupę. Jie nori kažko įdomaus, naujo (kaip pavyzdį nurodo Depeche Mode, o tuomet aš jau visiškai ir susilydžiau), tad ir stengiasi tai kurti. Tad filmas ir yra apie tai – kūrybą, paauglių gyvenimą, pirmąjį rimtą susižavėjimą ir dar daug ką. Iš tiesų žiūrėdama galvojau, kad visai ne 2016-aisiais pastatytas filmas, nes viskas, ką mačiau, man taip ir ,,atsidavė“ nurodytu laikmečiu. Ir ne tik pati atmosfera, rengimosi stilius ir kt. man pasirodė įtikinamai, bet net ir pats siužetas bei jo pateikimas man priminė to devinto dešimtmečio filmus. Tik kažkaip vis dar nepriprantu prie naujos mados tokiais atvejais, kai rodomi paaugliai, pagrindinį veikėją parinkti itin vaikiško veido, nes bent šiame filme būtent dėl to pagrindinė pora man visai nesižiūrėjo, nes toji mergina atrodė žymiai vyresnė.

Lyg ir nieko ypatingo, bet pamenu, kad žiūrėti buvo gan įdomu. Tiesa, geri įvertinimai ir visa kita gal pernelyg užkėlė lūkesčius, tai ir norėjosi ,,kažko dar geriau“, bet šiaip jau neblogas tikrai.

7/10

908> High Fidelity / Visos jos tokios (2000)


highRež.: Stephen Frears
Vaidina:  John Cusack, Iben Hjejle, Jack Black, Catherine Zeta-Jones, Tim Robbins
2000 m., JAV, Didžioji Britanija, 113 min
Žanras: muzikinė komedija, drama
imdb nuoroda čia.

Jau senokai peržiūrėjau, bet pamėginsiu atgaminti labiausiai patikusias detales. Apskritai, šis filmas žavi savo laikotarpio pateikimu, labai smagi vinilinių plokštelių parduotuvės atmosfera ir trys jos darbuotojai – ypač J. Black vaidinamas personažas, nebijantis pasišaipyti iš lankytojų skonio ir įsiūlyti ką nors vertesnio dėmesio.

Pats filmas – apie buvusias meiles ir bandymą suvokti, kokios klaidos buvo darytos, kad iki šiol pagr. veikėjui taip nesiseka šioje srityje. Tokiu būdu atskleidžiami įvairūs veikėjo amžiaus tarpsniai, besikeičiantis skonis gyvenimo būdui, merginoms ir kt. Neįpareigojantis, vietomis prajuokinantis, ganėtinai smagus, lengvas, kažkuriuo metu imantis pabosti ir prailgti filmas su maloniu ausiai muzikiniu takeliu.

6/10