Archyvas
1020> Men in Black II / Vyrai juodais drabužiais 2 (2002)
Seniau purtydavausi, kad televizoriaus tai tikrai nereikia, bet kartais jis man visgi patinka. Senukas stovi ir netrukdo kambary, o kartais ir praverčia. Pavyzdžiui kai tvarkantis pamatau, kad kažkokį filmą, kuris visai domina, rodo. Tokiu būdu pamačiau ir antrąją dalį apie vyrus, juodais drabužiais. Pirmąją mačiau prieš kurį laiką ir patiko ji man, bet antrosios taip ir neprisiruošiau žiūrėti, gal dėl komentarų, kad ji vos ne prasčiausia iš trijų (jei neskaičiuotume naujausios dalies, kurios taip ir nemačiau, nors buvo planų gal net į kino teatrą eiti).
Visi pavojuje dėl blogiuko ateivio ir Agentui J prisireikia buvusiojo kolegos Agento K, kuriam buvo išvalyta atmintis, pagalbos. Ar prastesnė už pirmąją dalį? Tikrai taip. Bet jei vis norėdavau nutraukti darbus ir atsisėsti pažiūrėti (reklamos puikiai tinka grįžimui prie tvarkymosi), tai reiškia, kad visgi sugebėjo įtraukti ir gan smagiai susižiūrėjo.
Žiūrėtas rugpjūčio pabaigoje. Ir beliko tik šiandien matytą filmą, dėl kurio ir prisiruošiau visus kitus seniau matytus aprašyti, apkalbėti. Serialams gal kitąsyk laiko atseikėsiu.
6/10
1017> Lady and the Tramp / Dama ir valkata (1955)
Kažkada seniai man rodos esu minėjusi, kad vaikystėje kažkaip nežiūrėjau W. Disney filmų. Tad ir šią klasika tapusią ir greitu metu naują pastatymą (šįkart vaidybinį) gausiančią istoriją šią vasarą mačiau pirmą kartą. Dama – padoriuose namuose gyvenanti kokerspanielė susipažįsta su valkataujančiu šunimi ir taip užsimezga jų draugystė. Na, ir aišku, vėliau prasidės visos neteisybės bei veikėjų nuotykiai.
Gražios iliustracijos, kai kurios scenos iš kitų šaltinių kone mintinai žinomos, istorija gan paprasta, bet įtraukė. Juokėmės, kad mums metų jau bele kiek, o dar tokius filmus su įdomumu žiūrim. Tai ir žiūrim. Tikriausiai, jei/kai vaikų turėsim, irgi žiūrėsim.
Mielas, bet gal nieko tokio, už ką daugiau nei 7/10 būčiau parašiusi (vertinimas uždėtas netrukus po peržiūros, argumentų, kodėl kelti/mažinti turėčiau, nerandu, tai sakykim, kad ir pakaks).
1013> Men in Black / Vyrai juodais drabužiais (1997)
Daug kas sunkiai patikėdavo, kai tai pasakydavau, bet taip, iki šiol nebuvau mačiusi nė vienos Men in Black dalies. Tėvų namuose televizorius buvo vienas, prioritetai buvo jį valdančių šeimos narių kiti, po to, kai jau atskirai kompiuteryje filmus žiūrėjau, vėlgi, niekad nebuvo net minties peržiūrėti, nes nebuvau ateivių bei Will Smith gerbėja. Ir dabar kiek atsargiai į juos žiūriu, bet gal senstu, gal kas, plius dar visai buvo planų į naująjį filmą kine nueiti, tai jau kaip ir reikėjo prisiruošti ir su senaisiais (ar bent vienu iš jų) susipažinti pirmiau, tai galop ir peržiūrėjau.
Tai daug nesiplėsdama pasakysiu, kad šitas filmas pasirodė labai fainas. Tikrai, su malonumu ir darsyk pažiūrėčiau. Kaip ir nieko ypatingo, faina fantastinė komedija, bet viena tų, kur iš tiesų ir juokinga, ir nesinori atsitraukti nuo ekrano, ir žiūrint neieškoma kažkokių minusų ar dar ko. Lengvai, smagiai praleistas laikas bežiūrint – kai kada ne taip ir lengva atrasti komediją, kuri ir man atrodytų kaip komedija.
8/10
1011> Avengers: Endgame / Keršytojai: Pabaiga (2019)
Prieš mėnesį įsigyti bilietai leido jau premjeros vakarą gan gerose vietose sėdint žiūrėti finalinę Keršytojų dalį. Daug šnekėti neturiu ką, man rodos, čia ir ne tas filmas, apie kurį verta plėstis, nes kas norėjo, tikriausiai jau peržiūrėjo, nepriklausomai nuo visokių vertinimų.
Kadangi mačiau tik mažą dalį Marvel filmų, tai baisiai neliūdžiu, nes atsiradus norui galėsiu įsijungti dar nematytus, bet žinoma, žiūrėti paskutinę dalį buvo keistas jausmas, visgi tai atsisveikinimas ir su kai kuriais personažais (o tiksliau – juos vaidinančiais aktoriais).
Buvo baimės dėl trijų valandų trukmės, bet prabėgo jos nepastebimai, kad ir išėjus iš salės padarėme išvadą, kad kai kur tikrai galima buvo trumpinti ar nesiplėsti. Su Toru irgi buvo pernelyg užsižaista, pradžioje dar kaip ir juokinga, vėliau tie patys bajeriai jau ėmė pabosti. O visa kita – įdomu, veiksmas ir siužetiniai vingiai įtraukia, kai kur humoras tiko ir patiko, veikėjai, rodos, visi savi – emocijų visokių buvo pilna, aišku, neramaus laukimo dėl to, kas išgyvens ir kaip sugalvos užbaigti, irgi buvo. Nesu tikra, ar geriau už Infinity War (galvoju, kad priešpaskutinė dalis gal net ir labiau įstrigo), bet tikrai galutinis rezultatas nenuvylė, net ir turint nemažus lūkesčius.
8/10
1010> Captain Marvel / Kapitonė Marvel (2019)
Pažiūrėjau, kad mačiau šį filmą maždaug prieš mėnesį (man rodos, tai buvo viena iš pirmųjų dienų, kai jį pradėjo rodyti kino teatruose). Ne už kalnų ir didysis metų įvykis – Avengers finalinė dalis, kurią žiūrėsiu premjeros vakarą, o tai tikrai pridės savotiško šventiškumo. Tikiu, kad ten bus gerai.
O kalbant apie Captain Marvel, buvau kiek nusiteikusi prieš filmą. Nors Brie Larson man pažįstama kaip talentinga aktorė, mačiau ją ne vienoje kino juostoje, bet niekaip negalėjau jos įsivaizduoti šiame vaidmenyje. Tad nemaniau, kad ir į kiną eisiu, bet gavosi, kad nuėjau ir buvo ganėtinai smagu.
Smagiausia dalis buvo ta, kad pradžioje žiūrėdama galvojau, kad bus vienaip, o eigoje viskas pasisuko kiek kitaip ir tas taisyklių pakeitimas kiek pakeitė visą reikalą, t.y. pagerino bendrą įspūdį. Apie pačią Captain Marvel nuomonė išliko panaši į išankstinę, kurią susidariau ir iš anonsų, nes ji tokia per daug medinė (statiška), kažkaip neįsipaišo į bendrą Marvel personažų šutvę, bet žiūrėdama likau kiek atlaidesnė jai ir dėmesį sutelkiau kitur. Šiaip pasidžiaugti galės tie, kurie laukia stiprių moterų vaidmenų, nes šiame filme veikėjos išties toli gražu nėra tik gražios puošmenos. Humoras vietomis neblogas, dar labai smagi istorija su katinu yra (jis man truputį viso filmo gelbėtojas pasirodė), Jude Law buvo seniai matytas, mačiau, daug kas serialą, kur jis berods popiežių vaidina, giria, gal kada užmesiu akį.
Buvo veiksmo, buvo istorija su paaiškinimais, iš kur toji Captain Marvel atsirado (su visokiais atsiradimais Žemėje ir bandymais suprasti, kaip viskas veikia, kažkas panašaus į Thor’o pirmą filmą), kaip susitiko su Nick Fury ir kas nutiko pastarojo akiai. Visai įdomu, bet kažkaip po mėnesio jau ir išblukę beveik viskas. Tai 6/10 ir palieku.
996> Mad Max: Fury Road / Pašėlęs Maksas. Įtūžio kelias (2015)
Pamenu, visi tik ir kalbėjo apie šį filmą. Turiu pažįstamą, kuri peržiūrėjo Mad Max: Fury Road nesuskaičiuojamą kiekį kartų. Tuo tarpu stebėjau visą šį pamišimą gan ramiai, nes buvau nusiteikusi, kad tai nėra mano žanro filmas, kad man jis nepatiks ir kad tik gaišiu laiką jį žiūrėdama.
Ir kaip teko nustebti, kai šį rudenį atsitiktinai jį pamačiau rodant per tv rugsėjo mėnesį. Nors galutiniame įvertinime tik 7 įrašiau (nes vis tiek lieku prie nuomonės, kad tai nėra mano tipažo filmas), bet galiu pasakyti, kad paliko išties neprastą įspūdį. Iš pradžių dar teko susigaudyti, kas vyksta ir kodėl, o tuomet beliko susitelkti į veiksmą ir žiūrėti, stebėti, spėlioti, kas ir kaip toliau bus. Atrodo, gan monotoniškas veiksmas (vos ne visą laiką kelyje, kažkas bėga, kažkas gaudo, kažkur sprogsta, kažkas gimdyt planuoja), bet įtraukė ir išlaikė dėmesį iki pat pabaigos, nors pamenu, akys merkėsi iš nuovargio, bet vis tiek net nebuvo minčių, kad kitą rytą susirasiu kur nors ir pažiūrėsiu pabaigą.
Gražus, traukiantis akį vizualiai, įdomūs personažai, kad ir kaip mažai apie juos sužinoma, gera pramoga, iš serijos ,,niekada nesakyk niekada“ (dėl vertinimo).
7/10
991> X-Men: Apocalypse / Iksmenai: Apokalipsė (2016)
Tikriausiai galėčiau suskaičiuoti ant rankų pirštų visus kartus, kai buvau įsijungusi televizorių per pastaruosius metus. Bet po to, kai visai džiaugsmingai atsitiktinai per televizorių buvo darsyk peržiūrėta Captain America pirmoji dalis (atskiro įrašo nedarysiu, nes vertinimas nepakito, kaip ir nuomonė, kad tai mielas ir šiaip fainas pramoginis filmas), kurį laiką vis žvilgteldavau į programą, ką rodo savaitgaliais televizijos kanalai. Tokiu būdu kažkurią liepos dieną užtikau X-Men: Apocalypse. Kaip tik šios dalies ir nebuvau mačiusi, tad įsijungiau. Prisipažinsiu, kad buvo keista neturėti galimybės sustabdyti filmo tada, kada aš noriu, ir tekdavo laukti reklamos, kad galėčiau nueiti kažkur.
Siužetas – nieko naujo, vėl kyla pavojus mutantams bei visam pasauliui, matome jau gerai pažįstamus veikėjus, atsiranda ir naujų. Ne per daug įsimintinas savo pastatymu ar kokiomis nors scenomis, tačiau pustrečios valandos (su reklamomis gavosi dar daugiau) neprailgo, man vis sukasi ant liežuvio galo žodis tvarkingas – nes būtent tokia ši dalis ir yra. Ko tikėjausi, to ir gavau, nei daugiau, nei mažiau (tiesa, prisiminiau, kad šią dalį ne taip palankiai sutiko kritikai kaip ankstesnes, tad ir lūkesčiai nebuvo užkelti), veiksmo užtektinai, tad pramoga gera, o tokį filmą įsijungus nieko daugiau ir nereikia.
Tuomet įvertinau 6/10, tiek ir paliksiu.
