927> The Legend of Tarzan / Tarzanas: džiunglių legenda (2016)

Rež.: David Yates
Vaidina:  Alexander Skarsgård, Christoph Waltz, Samuel L. Jackson, Margot Robbie
2016 m., JAV, Didžioji Britanija, Kanada, 110 min
Žanras: veiksmo, nuotykių romantinė drama
imdb nuoroda čia.

Geriausia žiūrėti tikriausiai nieko nesitikint. Arba turint realius lūkesčius. Štai ir šį filmą įsijungiau nieko įmantraus nesitikėdama, nebent neprastos vaidybos (juk yra bent du vardai, iš kurių kokybės visuomet tikimasi) ir gražių vaizdų. Ir išties siužetas yra tikriausiai silpniausia filmo dalis. Kiek šis Tarzano tęsinys reikalingas, apskritai nežinia, įtampa keliama silpnokai, o ir finalas neidealus – pritrūko laiko, kad viskas atrodytų įspūdingai, nes jau taip viskas sudėta į paskutines minutes, kad net suabejojau bežiūrėdama, ar apskritai sulauksiu kažko tokio. Bet visa kita – daugiau mažiau kaip ir tikėjausi. Kad nėra geresnio pasirinkimo už A. Skarsgard šiam vaidmeniui, nė nekilo abejonių, kai tik išgirdau apie būsimą filmą. O ir potencialą kaip aktorius jis turi nemažą, nors šiame filme visgi pagrindinis dėmesys – jo fiziniams duomenims. Christoph Waltz ir Samuel L. Jackson, kurie siejasi su kokybe, ir čia gerai žiūrėjosi, nors galbūt nieko itin naujo ir neparodė, ypač Ch. Waltz vaidmuo toks, kuris jau neatsiejamas nuo jo – gal galima kažkokiam kitam amplua jį pamatyti? Kad puikiai vaidina blogiukus, jau supratom. M. Robbie vaidybos aukštumų rodyti nereikėjo, dažniausiai ji tebuvo besišypsanti ar neviltyje esanti, daili bet kokiomis aplinkybėmis moteris, ko visai gaila, nes galėjo jos vaidinamam personaže daugiau spalvų paieškot. Kas dar? Gamta, masinės scenos – visa tai išties gražiai ir patraukliai atrodė, emocijų žiūrint netrūko, kad ir galvoje sukosi mintis, kaip čia viskas primityvu siužeto prasme. Bet kažko tokio tikėjausi, tą gavau ir to man aną naktį reikėjo. Tad ir į minusus pernelyg nesigilinsiu.

Gražus pramoginis filmas. Ir o taip, Hozier ,,Better Love”, dėl kurios krūvą šio filmo scenų dar iki peržiūros buvau mačiusi daugybę sykių. 6/10

 

926> Reign of Fire / Monstrų ataka (2002)

Rež.: Rob Bowman
Vaidina: Matthew McConaughey, Christian Bale, Gerard Butler,
2002 m., JAV, Didžioji Britanija, Airija, 101 min
Žanras: veiksmo, fantastinis, nuotykių, mokslinė fantastika, trileris
imdb nuoroda čia.

Sausio 30 d. buvo Ch. Bale gimtadienis. Pamačiau visai atsitiktinai ir kažkaip pagalvojau, kad pats metas nutraukti filmų nežiūrėjimo periodą (jei neskaitytume trumpųjų filmų festivalio, paskutinįsyk filmą žiūrėjau lapkričio mėnesį. Pati netikiu tuo) bei pažiūrėti filmą būtent su juo – savo mylimiausiu aktoriumi. Išsirinkau apokaliptinį filmą apie tai, kaip pasaulį užvaldo drakonai ir likę gyvieji bando ne tik išgyventi, bet ir sugalvoti, kaip pasaulį perimti į savo rankas.

Neturėjau didelių lūkesčių, bet ir nemaniau, kad man tiek nepatiks. Na, nebuvo taip, kad jame mane kažkas labai jau erzintų ir nervintų, bet absoliučiai nesudomino niekas iki pat pabaigos titrų. Įsiminė tik M. McConaughey išskirtinė išvaizda, o visa kita – klišės, nereikalingi dialogai ir pati drakonų istorija tokia meh ir neįtikinanti.

2/10

898> Fantastic Mr. Fox / Šaunusis ponas Lapinas (2009)

Rež.: Wes Anderson
Įgarsino: George Clooney, Meryl Streep, Bill Murray, Willem Dafoe, Owen Wilson
2009 m., JAV, 87 min
Žanras: animacinė nuotykių kriminalinė komedija šeimai
imdb nuoroda čia.

Nesiseka man susidraugauti su Wes Anderson nors tu ką. Šis bandymas buvo gerokai geresnis. Tikrai tikrai geresnis ir todėl šis filmas yra tas, kurį išties rekomenduočiau. Po peržiūros norėjau rašyti 8, bet dabar, kai praėjo keletas dienų, daugiau nei 7 rašyti nekyla ranka, nes supratau, kad po peržiūros kažkaip aš jį ir užmiršau. Ne tai, kad neprisiminčiau siužeto, bet tiesiog visai negalvojau apie jį, kol neprisiruošiau aprašyti paskutinių peržiūrėtų filmų čia.

Bet šiaip jau tai filmas, kuris gali patikti ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Iki menkiausių detalių apgalvotas, subtilaus humoro prikištas filmas, kuris nesyk gali prajuokinti. Dialogai įdomūs (tik kai kurių veikėjų įgarsinimas man pernelyg monotoniškas ir tai vietomis leisdavo nukrypti mintims kitur), yra ironijos ar sarkazmo. Kiekvienas personažas išsiskiriantis, todėl, nors jų nemažai, kiekvieną įsiminsite ir atskirsite be problemų (čia ypač gerai tokiems kaip aš, kuriems veikėjų gausa būna nemažas galvos skausmas). Asmeniškai man pats įsimintiniausias personažas buvo sūnus – kiekvienąsyk, kai jis pasirodydavo ekrane, žinodavau, kad tuoj juoksiuosi.

Siužetas nėra itin sudėtingas ar nenuspėjamas, bet pati pateikimo forma – žavinti ir traukianti dėmesį. Tai vienas tų filmų, kuriuos galima žiūrėti kelisyk ir kiekvieną kartą būtų galima atkreipti dėmesį į vis kitus dalykus. Apie tai, koks stilingas vizualiai šis filmas kalbėti tikriausiai neverta, nes režisieriaus vardas jau viską pasako.

7/10

 

Game of Thrones / Sostų karai (1-5 sezonai) (*papildyta 5 sezonu)

Sostų žaidime arba laimi, arba miršti– toks šūkis lydi visą šį serialą, kuris žaibiškai išpopuliarėjo visame pasaulyje ir daugeliui sukelia liūdesį kas kartą, kai užsibaigia sezonas, nes kito laukti tenka pakankamai ilgai. Vos po dešimt epizodų viename sezone turintis serialas pagal George R. R. Martin knygų seriją prikaustė ir mano dėmesį.

Septynios karalystės, kurias valdo kilmingos šeimos, varžosi dėl geležinio sosto, o prie viso to veikėjai patiria ir kitų nuotykių. Tai fantastinis serialas, kuris šiek tiek primena viduramžius dėl savo kostiumų, esančių lordų ir riterių, kovų su kardais ir dukterų, kurias ištekina tėvai pagal savo norą. Tačiau šalia viso to yra nemažai fantastikos: praeity čia skraidė drakonai, o Šiaurėje stūksto Siena, kuri Septynias karalystes saugo nuo paslaptingųjų padarų. Tačiau, kaip Starkai sako, Winter is Coming, o tai nežada nieko gero.

1 – 3 sezonai

Iš tikrųjų net nežinau nuo ko pradėti. Žiūrint šį serialą atsivėrė akys, o didelė dalis serialų, kuriuos žiūriu, atrodo kone perpus mažiau įdomūs nei kad atrodė prieš Game of Thrones žiūrėjimą. Serialas įtraukia nuo pat pirmos serijos ir įdomumas nedingsta iki pat pabaigos, tad dabar bus kankynė laukti naujojo sezono.

Tie, kurie nežiūrite jo, sakysite: tai kas jau ten tokio ypatingo? Na, ypatingo gal ir nieko, o bet tačiau. Pirma, aktorių vaidyba- puiki. Charakteriai stiprūs ir nesikeičiantys (na, gal Sansa keitėsi tik laikui bėgant), o aktoriai į juos įsijautę labai tikroviškai. Pavyzdžiui, Džiofrį vaidinantis aktorius man visą gyvenimą tik ir sietųsi būtent su šiuo vaidmeniu, kadangi aš žiūriu į jį ir mano viduje kraujas užverda, kaip norisi jį pasmaugti. Toks įtikinamas, kad net sunku patikėti! Ir vis dėlto, jis sukeldavo ir juoko (nors ne visi suvoktų, kas ten taip juokinga man). Tiesiog idealus blogiukas. Kalbant apie mylimiausius, tai be abejonės tokiais tampa žavusis Tairionas Lanisteris bei Arija. Tikiuosi, kad jie niekuomet nemirs! Antra, kaip tikriausiai esate girdėję, čia miršta tie, kurie realiai turėtų likti gyvi iki pabaigos. Ne vieno to, kuris neturėjo mirti, paskutinės valandos atėjimas atimdavo žadą ar tiesiog sukeldavo ašaras, kadangi išties gaila, bet kita vertus, tai prideda šiam serialui dar vieną didelį pliusą. Veiksmo pakanka kiekvienoje serijoje – visuomet įvyksta kas nors naujo, o kai kuriuos personažus išvystame visai kitokiomis spalvomis nei kad prieš tai. Rodos, vietomis net imi gailėtis tokių kaip Sersi Lanister ar pan (tik Džiofris išlieka absoliutus blogis). Kadangi skaičiau pirmąją dalį, tai likau patenkinta serialu kaip ekranizacija, kadangi stengiamasi pateikti knygos turinį kuo tiksliau, o ir pati aplinka pasirodė įdomi, nes kiek sunkoka buvo įsivaizduoti, kaip tikrovėje turėtų atrodytų tas pasaulis.

Tiesa, visgi perspėju, kad yra nemažai nuogo kūno ir sekso scenų, kadangi tikiu, kad kai kam tai nelabai gali patikti. Nors asmeniškai man, tai pateikta gražiai, estetiškai, kadangi niekas nesigėdija savo nuogumo, nusimeta rūbus, lyg tai būtų įprasta, viskas atrodo labai… Natūraliai – gal toks žodis labiausiai tiktų.

4 sezonas

Tai serialas, kurį noriu matyti dar ne vieną sezoną (dabar aišku, kad dar du tikrai bus), bet iš kitos pusės – žiūriu realistiškai ir mąstau, kad svarbiausia, jog jis užsibaigtų taip, kaip ir prasidėjo: būdamas viršūnėje. Tokiu atveju liūdėsiu aš, liūdės ir didžiulis būrys žiūrovų, bet bent jau galėsime tvirtai sakyti, kad tai – vienas geriausių matytų serialų. Tad to ir norisi jam linkėti: kad ir toliau liktų viršūnėje.

O šis sezonas puikus. Ir ganėtinai vertas dėmesio jo šūkis: All Men Must Die. Tiek mirčių (prieš sezoną žinojau tik apie vieno personažo žūtį, kuri įvyko 9 serijoje) tikriausiai gal net dar ir nebuvo. Vestuvės – George R. R. Martin stiprioji pusė ir tą jis nuostabiai parodė šiame sezone. Iš tikrųjų, iš visų mirčių labiausiai buvo gaila, kaip bebūtų keista, to, kurio mirties ir norėjau: tiesiog buvo prarastas stiprus personažas, kas kad jį pamačius sukildavo neigiamos emocijos, bet tos emocijos ir įrodydavo, koks jis geras. Bet veiksmui reikia judėti, o jis ganėtinai tam ėmė trukdyti. Dėl vieno personažo (to, apie kurio mirtį žinojau iš anksto) kažkaip ir ašara nubyrėjo, nors ir buvau nusiteikusi, kad jo nebebus, na, o visų kitų mirtys daugiau mažiau pradžiugino. Apskritai, tos mirtys yra gėris! Prašluojami nereikalingi veikėjai ir be didelių nuostolių judama toliau. O ir kol kas pavyko išsaugoti tuos, kurių labiausiai nenoriu matyti negyvų.

Ir vėl netrūko puikiai kurtos įtampos (vien 9 serijoje man buvo ištisos 50 min įtampa), geros vaidybos (Tyrion’ą vaidinantis Peter Dinklage atsiskleidžia kaip aktorius visu gražumu), įdomių personažų, nuostabių vaizdų, o svarbiausia – netikėtų siužeto vingių.

Ar yra, kas nepatiko? Asmeniškai manęs labiausiai nežavi viskas, kas susiję su Branu Starku, o ir vis labiau Daneiris mane erzina. O šiame sezone dar ir nelabai ką ji tenuveikė, o pradžioje buvę pačiu įdomiausiu objektu drakonai iš viso tapo nebenaudingi. Galbūt vėliau pasikeis.

O pas mane ant stalo jau trečioji knygos dalis guli, galėsiu pasinerti į jau matytus nuotykius darsyk.

5 sezonas

Šis sezonas man sukelia dviprasmiškus jausmus. Didžioji dalis šio sezono buvo nuobodi ir visai neįtraukianti. Girdėjau, kad paskutinėse dviejose knygose yra panašiai – guma tempiama tiek, kad net pikta. Liūdėjau žiūrėdama serijas, nes veiksmas ir judėjimas buvo tai, kas veda šį serialą į priekį. Taigi, kodėl tuomet dviprasmiški jausmai, jei kalbu apie tai, kad nuobodu buvo? Ogi todėl, kad trys paskutinės sezono serijos buvo geriausias dalykas, koks begali nutikti. Winter is coming – tai šūkis, kuris vis labiau įgauna prasmę. Mirtys – taip, jų bus ne viena, o kas svarbiausia, mirs ne tie, kurių mirčių jau buvo galima tikėtis žiūrint šį sezoną. Liūdna, kad viena mirtis, kaip pasirodys, buvo visiškai beprasmė (ne, kalbu tikrai ne apie paskutinėje serijoje įvyksiančią kurią nors mirtį), nes būtent to veikėjo nužudymas man sukėlė daugiausiai emocijų. Kitos buvo visai reikalingos – atsikratyta nuobodžių personažų, o vienas jų – dar ir nekęstas. Kiek pamenu, paskutinėje serijoje dažniausiai susidėliodavo, kas kur vyksta ir ką veikia – šiame sezone to nebuvo, nes liko nemažai neatsakytų klausimų apie tai, kas nutiko su vienu ar kitu veikėju. Ir nejučia ėmiau svarstyti: galbūt vienam veikėjui, kuriam visą gyvenimą nesiseka, pagaliau ims sektis?

Šiame sezone dar labiau išryškėjantis personažas (Ramzis) skatina serialo gerbėjus kurti meme’us su Džiofriu, klausiančiu: ,,tai ką, pasiilgote manęs?”, nes išties, kartais atrodo, kad Ramzis blogesnis už Džiofrį. Kas jau kas, bet blogiukų charakteriai šiame seriale išties stiprūs.

Prieš sezono pradžią buvo labai išreklamuoti Marteliai. Žinoma, kai ketvirtajame sezone turėjome tokį puikų personažą kaip Oberyną, visi tiesiog troško pamatyti, ko galima tikėtis iš jo šeimos. Aktorių pristatymai tik dar labiau kėlė susidomėjimą, tačiau galiausiai kas gavosi? Visiškas nulis. Jei ne paskutinė serija, sakyčiau, kad jie visiškai nenaudingi ir beprasmiai veikėjai buvo, užpildę eterį vietoj įdomesnių personažų.

Drakonai čia kiek pasirodys, bet vėlgi, na labai jau nieko gero su jais nevyksta, vis dar tokie pat užsispyrę ir nevaldomi, o ir pasirodys, kad sužeisti juos ne taip ir sudėtinga. Tad visas tas reikalas ,,drakonai visus nugalės” atrodo vis labiau neįtikinama, nors kita vertus, jie turi tai, ko neturi žmonės – ugnį, kuri tikrai pravers atėjus žiemai.

Ir galiausiai tampa įdomu, kokias pabaigas dabar svarstys tie, kurie išlikimui buvo pasirinkę tuos veikėjus, kurių šio sezono metu nebeliko.

Serialas, kurį rekomenduoju net tiems, kuriems fantastika ne prie širdies. Po penktojo sezono įspūdis mažėja, bet silpnas 9/10 vis tiek išeina.

Rež.: David Benioff, D.B. Weiss, vaidina: Peter Dinklage, Lena Headey, Emilia Clarke, Richard Madden, Iwan Rheon, Maisie Williams, Kit Harington, Nikolaj Coster-Waldau, Carice van Houten, 2011- … m., JAV, Didžioji Britanija, 60 min x 50 epizodų

788> Grumpy Cat’s Worst Christmas Ever (2014)

Rež.: Tim Hill
Vaidina: Grumpy Cat, Aubrey Plaza, Megan Charpentier
2014 m., JAV, 85 min
Žanras: nuotykių komedija
imdb nuoroda čia.

Šį katiną žino visas pasaulis. Prisipažinsiu, esu viena iš jo gerbėjų. Todėl sužinojusi, kad bus kuriamas toks filmas, itin nudžiugau, nors iš kitos pusės, buvo įtarimų, kad nebus jis labai geras.

Iš tikrųjų, nepamenu, kada paskutinį kartą mačiau tokį kvailą ir absurdišką filmą kaip šis. Matyti Grumpy Cat ekrane buvo vienintelis dėmesio vertas dalykas viso filmo metu.

Prie paties siužeto dar nesikabinčiau. Visgi tai televizijai kurtas filmas Kalėdų tematika, tad kažko nenuspėjamo ar ypatingo tikėtis būtų naivus. Tačiau buvo tiek daug visko, kas visiškai gadino bendrą vaizdą. Visų pirma, Grumpy Cat balsas – nemalonus ir visai netikęs. Apskritai, nors ir žinau, kad Grumpy Cat – moteriškosios lyties, bet labiau norėjosi vyrišką balsą čia išgirsti. Intonacijos neretai perdėtos, o tai irgi neprisidėjo prie to, kad pamėgčiau balsą, kurio turėjau klausytis pusantros valandos. Antra, visai nepatiko reklamos, t.y., kai būdavo tarsi ,,lyg tarp kitko” reklamuojami visokie su Grumpy Cat susiję daiktai, internetiniai puslapiai ir pan. Kam to reikia? Kas žino šį katiną, žino, ir kur informacijos internete apie jį rasti. Trečia, vietomis Grumpy Cat man atrodė tiesiog tampomas ir varginamas. Suprantu, kad ir taip jo gyvenimas kaip katino nelengvas: kas norėtų būti rodomas visur, kur įmanoma, darytis kvailas  fotosesijas, būti visą laiką dėmesio centre tam, kad kažkam uždirbtų pinigus. Ir pats filmas bei filmavimasis jame, manau, buvo kankynė. Bet kalbu būtent apie kai kurias scenas, kur tas tampymas itin matėsi ir jautėsi. Nepatiko man ir tos scenos, kur Grumpy Cat galva išlįsdavo tuomet, kai rodydavo kitus veikėjus, tam, kad pasakytų kokią a la ironišką frazę. Viso to sarkastiškumo ir ironijos buvo kur kas per daug visame filme. Kelios frazės būtų buvusios pats tas, bet tikrai ne visas filmas.

Kalbant apie kitus personažus, mačiau tik perspaustą vaidybą, kvailus, tiesiog beviltiškus personažus. Būna, kai galvoji, kad pakeitus vieną ar kitą, gautųsi visai neprasta kino juosta. Bet čia man norėjosi kone viską keisti.

Rašo, kad komedija, bet kelissyk tik nusijuokiau, nors ir tas juokas – ne dėl to, kad būtų juokingos situacijos, o dėl absurdiškumo.

Dabar galvoju, kad iš pagirtinų dalykų, dar reiktų paminėti Grumpy Cat frazes apie šį filmą, kurios buvo visiškai teisingos. Jis minėjo tokį žodį kaip awful bei hashtag’ą #whydoiwatchthis (tik nepamenu, ar tiksliai taip, bet esmė tokia pati išlieka). Nes iš tikro žiūrėjau ir nesupratau, kodėl tai vis dar žiūriu. Daug paprasčiau būtų išjungti ir pažiūrėti ką nors protingesnio. Ypač, kai paskutiniu metu filmų nelabai žiūrėjau. 2/10

785> Mio min Mio / Mio in the Land of Faraway (1987)

Rež.: Vladimir Grammatikov
Vaidina: Nick Pickard, Christian Bale
1987 m., Švedija, Norvegija, Rusija
Žanras: fantastinė mistinė nuotykių drama šeimai, 99 min
imdb nuoroda čia

Pagal Astridos Lindgren knygą ,,Mio mano Mio” pastatytas filmas tapo vienu pirmųjų Christian Bale filmų karjeroje. Tai būtent dėl pastarojo fakto ši kino juosta ir atsidūrė mano planuose.

Jei būtų įmanoma rasti šį filmą įgarsintą lietuviškai, tikrai siūlyčiau pažiūrėti vaikams. Nes filmas gražus ir parodantis tai, kas svarbiausia: ryžtas, narsa, draugystė, gėrio laimėjimas prieš blogį, ryškūs gerieji ir blogieji – t.y. viskas, kas vaikiškuose filmuose ir būna svarbiausia. Patiko man, kaip vystėsi abiejų pagrindinių veikėjų santykiai. Nebuvo taip, kad Mio visą dėmesį sau pasiglemžtų ar kad kažkuris jų būdamas ekrane neturėtų ką veikti ir tiesiog sektų iš paskos. Jie puikiai vienas kitą papildė ir tas yra smagu.

Aišku, atsižvelgiant į biudžetą ir metus kažkokio aukšto lygio efektų tikėtis ir nereikėjo, tad į tai nekreipsiu dėmesio. Bet negaliu nepaminėti, kad man itin dirbtinai atrodė finalinė kova, toks lakstymas be tikslo, pernelyg lėtas tempas (hmm, o gal tiesiog pripratusi esu, kai vienas nugali visus per kokias penkias minutes, o dingęs kardas pakeičiamas kitu vos per sekundę), kažkurioje vietoje net kažkaip absurdiškai atrodė, bet ten buvo pavienė scena, kurios nebepamenu. Ir dar nepatiko garsai, kurie kaip ir turėjo didinti įtampą, bet buvo ne tokie, kokių norėtųsi, netgi blaškė dėmesį savo disharmonija.

Taigi, tai yra vaikų auditorijai skirtas filmas (bet niekas nesako, kad ir suaugę negali žiūrėt) su visais svarbiais elementais, be kurių neapsieina didžioji dalis vaikiškų filmų, tačiau techninė dalis ne itin žavėjo.

6/10

764> X-Men: Days of Future Past / Iksmenai: Praėjusios ateities dienos (2014)

Rež.: Bryan Singer
Vaidina: Patrick Stewart, Ian McKellen, Hugh Jackman, Michael Fassbender, James McAvoy, Jennifer Lawrence, Halle Berry, Nicholas Hoult, Anna Paquin, Ellen Page, Peter Dinklage, Shawn Ashmore, Evan Peters, Lucas Till,
2014 m., JAV, Didžioji Britanija, 136 min
Žanras: nuotykių mokslinė fantastika, veiksmo trileris
imdb nuoroda čia.

Tai ganėtinai ,,šviežias” filmas, septintasis filmas apie X-Men’us, taip pat, jis yra tiek trečiojo filmo ,,X-Men: The Last Stand” , tiek ,,X-Men: First Class” tęsinys. Todėl pravartu būti mačius tiek vieną, tiek kitą.

Kaip taip gali būti, kad jis yra abiejų filmų, kuriuos skiria ne vieneri metai, tęsinys? Ogi viskas labai paprasta: dabartyje likę keli mutantai kaunasi dėl iš išlikimo (apie tai buvo rodoma ,,The Last Stand”), tačiau vilties, kad jie laimės, beveik nėra. Todėl Volverinas išsiunčiamas į praeitį, kur sutiks jaunus Eriką ir Čarlzą bei turės juos suvienyti, kad būtų pakeista ateitis.

,,X-Men: First Class” man paliko itin blankų įspūdį, tą 7-etą tuomet parašiau vien dėl krūvos puikių aktorių, nes šiaip jau būčiau vertinus prasčiau. Visgi, žiūrovų ir kritikų jis buvo gerai įvertintas, o kadangi gal net dar geriau įvertinta ši, naujausia dalis, buvo abejonių, kad gal vėl liksiu nesupratusi. Bet po peržiūros galiu pasakyti, kad tai neabejotinai geriausia X-Men’ų dalis, kurią su malonumu ir jauduliu pažiūrėčiau darsyk!

Siužetas įdomus, veiksmo buvo tiek, kiek reikėjo: nei daugiau, nei mažiau. Patiko personažų nepastovumas: (beveik) niekada nežinojai, ką kuris kada iškrės, tad žiūrėti buvo tik dar įdomiau. Nesu specialiųjų efektų mėgėja, dėl manęs jų gali būti minimaliai, o jų šioje kino juostoje buvo nemažai ir mano akimis tikrai kokybės ir įspūdingumo nestokojantys. Visgi, buvo labai gera, kad jie neužgožė siužeto, išsakomų minčių. T.y. man tai nepasirodė vienas tų filmų, į kuriuos einama vien tik gerų spec. efektų pažiūrėti. Nors, turiu pripažinti, jie užima svarbią vietą, nes kaipgi tokiame filme be jų. Pabaiga nuspėjama, tačiau dėl to žiūrėti yra ne ką mažiau įdomu. Tie besikeičiantys santykiai tarp Eriko ir Čarlzo, jų vidinės kovos su savimi, tai, kaip surišta praeitis su ateitimi vietomis kėlė tokį jaudulį, kad nusėdėti vienoje vietoje nepajėgiau, nes vis galvojau: kas toliau. Arba: ką tu čia dabar darai. Taip taip, įtraukė jis mane taip, kaip nė ir nemaniau.

Apie surinktą būrį aktorių rašyti tikriausiai būtų galima ilgai, tačiau antrąsyk nebevardinsiu visų (nes viršuj žymesnius surašiau). Tiesiog pasakysiu, kad be jų puikios vaidybos filmas nebūtų toks, koks yra. James McAvoy vis dar mane sugeba stebinti, tik kad retokai filmai su juo mane pasiekia, reiktų daugiau pasižiūrėti. Michael Fassbender užtenka jo turimos charizmos, nes rodos, jis galėtų visą filmą tiesiog stovėti ir nieko neveikti, o aš vis tiek surasčiau, ką parašyti apie tai, kaip jis man patiko. Na, bet aišku, charizma ir talentas kalbant apie jį yra kartu. Nedidelį vaidmenį atlikęs Peter Dinklage suspėja pasižymėti, jam tinka sakyti užburiančias kalbas, kuo jau buvo galima įsitikinti ir žiūrint Game of Thrones.

Kažkaip įžvelgiu vien pliusus šiame filme. O ir trukmė nei per ilga, nei per trumpa, taigi, neprailgsta.

Beje, prasidėjus pabaigos titrams tik neišjunkite. Po jų maždaug minutės scena bus rodoma, kuri atrodo efektingai ir tik dar labiau padidina norą laukti kitos dalies.

O man dar iki tol reiktų prisiruošti ,,Wolverine” pažiūrėti.

8/10