Archyvas

Posts Tagged ‘Prancūzija’

977> Raw / Grave / Šviežiena (2016)


Ką aš galiu pasakyti. Sėkmingi metai, kai kalbu apie peržiūrėtus siaubo filmus. Dar vienas to pavyzdys – Raw (imdb). Net nepasakysiu, kas būtent pagaliau privertė susirasti jį ir peržiūrėti, bet džiaugiuosi, kad pagaliau tai padariau.

Filmas apie tėvų augintą kaip vegetarę merginą, išvykusią studijuoti ir ten per krikštynas priverstą suvalgyti gabalėlį mėsos. Ir tuomet prasideda visa velniava, nes ji supranta negalinti gyventi be šviežios mėsos. Ir ne bet kokios, o žmonių.

Kaip daug kur teko skaityti, tai ne tik siaubo filmas, bet ir paauglės brendimo drama. Justine išvyksta studijuoti, apsigyvena studentų bendrabutyje. O čia žmonės gyvena linksmai (įsivaizduokite stereotipinį barako vaizdą, tik gal dar kelissyk padidintą. Nors kas žino, gal kitur, kur man neteko gyventi, ir taip pasitaikydavo/pasitaiko), dalijasi gyvenamąja erdve su biutioku gėjumi, baliai festivaliai, noras pritapti prie kitų, priklausyti masei, kad tik ramiau gyventi būtų ir kt. Tad nenuostabu, kad žiūrint ne tik pasišlykštėjimas kyla, bet ir kiti jausmai, susiję su veikėjų neteisingais pasirinkimais, net ir liūdna vietomis.

Apie tai, kad bijantiems visokių mėsiškų vaizdų žiūrėti neverta, tikriausiai nereikia sakyti, nes iš aprašymo aišku, apie ką filmas. Nors. Tai ne ta kino juosta, kuriai svarbu parodyti visko kuo daugiau, kuo atviriau ir kuo baisiau. Daug reikšmės čia turi pati istorija, jos vystymas, kuriama keistoka, šiokią įtampą laikanti nuotaika. Tiesa, kai kada ir nuobodoka pasidarydavo, bet gal tiesiog ne mano skoniui n laiko filmo metu stebėti vakarėlyje šokančius žmones, na, ir jei nebūtų visos tos esminės situacijos, tikriausiai nebūtų labai į ką ir žiūrėti, nes erzino sesers požiūris, pamokslai į viską.

Kulminacijos laukti baisiai nesmagu, nes kai nujauti, kas galop įvyks, bet visai to nenori, tai ir norisi kuo toliau nustumti, kad tik kuo mažiau emocijų būtų, bet kur jau – įvyksta tai, kas turėjo įvykti, emocijos irgi ima veržtis, bet kas belieka – tik stebėti atomazgą, gal dar kiek paburbėti, imti galvoti apie kiek nelogiškus momentus, bet galop pasakyti, kad o taip, man patiko. Pavadinimas šviežiena – lyg ir apie mėsą, bet man ir pats filmas – šviežiena, kažkas kiek kitokio, bet užtat ir patraukiančio dėmesį.

7/10

Reklama

971> Inside Llewyn Davis / Groja Liuinas Deivisas (2013)


Rež.: Ethan Coen, Joel Coen
Vaidina: Oscar Isaac, Carey Mulligan, John Goodman
2014 m., 
JAV, Prancūzija, Didžioji Britanija, 104 min
Žanras: muzikinė drama
imdb nuoroda čia.

Juokinga, bet pagaliau įsijungti šį filmą paskatino liūdni, bet kartu ir juokingi gif’ai su Oscar Isaac bei ryžu katinu. Broliai Coenai man jau žinomi, ne vieną jų filmą mačiusi, kad kažkas patiko labiau, kažkas mažiau, tad tiksliai net nežinojau, ko tikėtis.

Septintasis dešimtmetis. Pateikiama viena savaitė jauno atlikėjo, ieško būdų, kaip prasimušti su savo muzika, gyvenimo.

Didžiausi pliusai už kuriamą atmosferą – slogią, nykią, rodos, viskas lyg per kokią miglą vyksta, viskas lėta, bet lėtumas tinka šiam filmui. Oscar su katinu nuostabūs. Toks pat ir muzikinis takelis – klausiausi ir galvojau, kodėl aš šito filmo neįsijungiau tuomet, kai tik jis pasirodė ir tiek apie jį gero buvo kalbėta?

Visgi įvertinimą ne tokį ir didelį parašiau, pritrūko man kažko, kas iki galo išlaikytų dėmesį, vis kažkur mintys nuklysdavo, kol kažkaip priversdavau grįžti prie filmo.

6/10

950> S-21, la machine de mort Khmère rouge / S21: Raudonųjų khmerų mirties mašina(2003)


Rež.: Rithy Panh
2013 m., Kombodža, Prancūzija, 101 min
Žanras:
karinis, istorinis, dokumentinis
imdb nuoroda čia.

Šiais metais pasisekė bent į vieną Nepatogaus kino seansą nueiti. Kaip teigiama anotacijoje: S21 – kalėjimas, veikęs Pnompenyje valdant Pol Potui. Per ketverius metus, siekdami išgauti netikrus prisipažinimus, kalėjimo prižiūrėtojai (daugelis jų – nepilnamečiai) nukankino ir nužudė daugiau nei 10 tūkst. žmonių. Visgi keliems kaliniams pavyko išsigelbėti. Du iš jų – Van Nath ir Chum Mey – filme grįžta į buvusią kalinimo vietą (dabar – genocido muziejų) ir stoja akistaton su kankintojais, kurie šiandien save laiko aplinkybių aukomis.

Apskritai, filmas įdomus ir žiaurus, kadangi pasakojama apie kankinimus, matome žmones, kurie tuo užsiėmė, galop matome patalpoje tuos, kurie kankino ir žudė kartu su tais, kuriems pavyko išgyventi. Galiu tik įsivaizduoti, kaip jiems sunku buvo stoti prieš kameras ir pasakoti tai, kas įvyko kad ir jau senokai, bet yra pernelyg įsirėžę į atmintį ir palikę žaizdas, kurios niekad neužgis. Filme žiaurumus išgyvenę asmenys pasakoja apie tai, ką teko patirti, o tie, kurie dirbo prižiūrėtojais, kalbėjo tiek apie priežastis, kodėl jie tuo užsiėmė, tiek pasakojo bei rodė, kaip vykdavo kasdien jų darbas.

Ir viskas būtų kaip ir neprastai, bet norėjosi dar daugiau abiejų pusių išgyvenimų, kalbėjimo apie tai, kokia situacija buvo apskritai, susijusi nebūtinai su tais keliais žmonėmis, kurie buvo kalbinami, bendresnės informacijos apie tai, kaip buvo renkami prižiūrėtojai, gilesnio pažiūrėjimo į viską, kas dėjosi, nes dabar laikas buvo gaištamas su bereikšmiu puolimu ir bandymu prisikasti iki kito sąžinės, todėl vietomis ir nuobodoka jau darėsi, ir pagaudavau save nebežiūrinčią į titrus, o kažkur visur kitur mintis nukreipusią.

6/10

949> Au revoir les enfants (1987)


Rež.: Louis Malle
Vaidina:  Gaspard Manesse,
Raphael Fejtö
1987 m., Prancūzija, Vokietija, Italija, 104 min
Žanras: karinė drama
imdb nuoroda čia.

Šis tas rimtesnio. Drama, nukelianti į Antrojo pasaulinio karo metus, Prancūzijos internatinę mokyklą, kur gyvena ir mokosi berniukai, prižiūrimi kunigų. Atvykęs naujokas po truputį išsiaiškina didelę su bendramoksliu susijusią paslaptį, kuri saugoma visos mokyklos bendruomenės.

Nominuotas dviems Oskarams, turintis neprastą balą imdb ir visai netyčia kažkur pastebėtas bei susirastas, o galop peržiūrėtas, bet visgi lūkesčių nepateisinęs filmas. Istorija jautri, vieną tų gražių, bet liūdnų, susijusių su karo absurdu ir visomis bereikšmėmis mirtimis. Tik man kažkaip prailgo, emocijų irgi nebuvo kažkokių ryškesnių, nors atrodo, kad seniau ramiai tokios tematikos filmų tiesiog nepavykdavo peržiūrėti. Arba senstu, arba išties kažkaip silpnokai man viskas pasirodė.

6/10

944> Dunkirk / Diunkerkas (2017)

rugpjūčio 29, 2017 Parašykite komentarą

Rež.: Christopher Nolan
Vadina: Cillian Murphy, Tom Hardy, Fionn Whitehead, Aneurin Barnard
2017 m., Didžioji Britanija, Olandija, JAV, Prancūzija, 104 min
Žanras: veiksmo istorinė karinė drama, trileris
imdb nuoroda čia.

Jei tai būtų paskutinis įrašas šiame tinklaraštyje, būčiau visiškai rami, kad užbaigiu su gero ir man patikusio filmo ekranizacija (bet ne, tai nebus paskutinis įrašas, kad ir kaip merdėjantis pastaruoju metu šis tinklaraštis gali atrodyti).

Labai menkai jau kurį laiką seku įvairias kino naujienas. Ir nors mačiau, kad apie Dunkirk’ą kalbėjo visur ir visi, nesigilinau nei kas, nei kieno, nei kaip. Ir būčiau jį visai praleidusi, jei ne mano mieloji pažįstama, užsiminusi, kad nori eiti į šį filmą. Man prireikė poros akimirkų (atsiversti imdb puslapį ir pamatyti, kad tai yra Ch. Nolano režisuotas filmas), kad galutinai nuspręsčiau, kad noriu prie jos prisidėti.

Filme nėra kažkokio įmantraus siužeto, tai labiau buvimo, ,,čia ir dabar“ scenarijus, kur tiesiog stebima, kaip veikėjai bando išgyventi, išlikti dar bent kelias valandas ar minutes. Rodos, paprastas ir neįmantrus, kažkam greičiausiai pasirodęs/pasirodysiantis ir nuobodžiu, bet buvo absoliutus malonumas jį žiūrėti, o veikėjai pamažu tapo savi, lyg kokia šeima, kai kiekvienas jos narys atrodo vienodai svarbus ir už kone kiekvieną, rodos, ,,sirgau“. Apie kokybę kažin, ar reikia šnekėti, čia juk Ch. Nolanas. Net gaila, kad trumpokas.

Tuomet rašiau 8/10, tai tebūnie, bet šiaip pakelti bent jau vienu galima būtų.

936-941> The F Word / What If (2013), Love & Other Drugs (2010), Endless Love (2014), Friends with Benefits (2011), Love & Friendship (2016), Ghost World (2001)

rugpjūčio 16, 2017 Parašykite komentarą

Antras iš eilės įrašas, kuriame sudedu keletą filmų. Pirmąsyk dėdama teisinausi tuo, kad jie jau buvo po kartą aptarti čia. O dabar teisinuosi tuo, kad dėl apsileidimo prisikaupė nemažai peržiūrėtų filmų ir keletas serialų. Visa bėda, kad dalis filmų – tokie, apie kuriuos tiesiog nelabai turiu ką pasakyti. Žanras vienodas – romantiniai, vieni labiau draminiai, kiti – labiau komedijos, bet visi tokie, kad žiūrėdavau ir galvodavau, kad ne veltui užsinorėjusi šio žanro filmų karts nuo karto įsijungiu jau seniau matytus, nes ką naujo bandau, vis kažkas ne to. Taigi, čia toji krūva filmų ir bus. Po to laikui bėgant atsiras jau ir vertesnių dėmesio kino juostų bei keleto ,,ant bangos“ esančių serialų šiokios tokios apžvalgos atskiruose įrašuose.

936. The F Word / What If (2013)

Romantinė komedija, Kanada, Airija. Sudomino dėl Zoe Kazan, ne vieną filmą su ja mačiau ir visur į ją tiesiog įdomu būna žiūrėti. Daniel Radcliffe man asmeniškai nekelia kažkokio susižavėjimo, bet žinau, kad jo gerbėjų yra tikrai daug. Filmo esmė – nusivylę santykiais žmonės susipažįsta, tampa geriausiais draugais, o kaip baigiasi, patys įtariat. Filmas paremtas pokalbiais, kas vėlgi paprastai man pliusas (Before… trilogijos pirmos dalies visgi nepavyko ,,damušti“, kad ir kaip giriama), bet šįsyk buvo absoliučiai neįdomu. Detalių net nepasakosiu, juolab, kad mažai kas galvoje išlikę, bet žiūrėjau ir galvojau, kada gi čia kas nors normaliau pasirodys. 4/10 išspaudžiau visgi.

937. Love & Other Drugs / Meilė ir kiti narkotikai (2010)

Romantinė komedija, drama, JAV. Čia irgi buvo panašiai – gan pusėtinai įvertintas, Jake Gyllenhaal, Anne Hathaway – neprastas duetas, tad turėjo būti pats tas tam romantikos pritrūkusiam vakarui. Deja. Ši istorija, pasakojanti apie Parkinsonu sergančią merginą ir, šių dienų žodžiais, vaistų pardavimo vadybininko draugystę. Vėlgi, noras būti draugais, nors greitai aišku, kad nė velnio taip nebus. Dar toji liga šalia ir iš to kylančios dramos. Bet jau taip nuobodu buvo ir erzino, kad iš viso nesuprantu, kaip visą pabaigiau. 2/10

938. Endless love / Begalinė meilė (2014)

Romantinė drama, JAV. Dar viena Romeo ir Džiuljetos tipo istorija, kai įsiplieskia didelė meilė, bet tėvai prieštarauja (tiesa, tik vienos pusės). Daug kančių, pereinančių į nemenkas dramas. Girdėjau, kad knyga kur kas sunkesnė emociškai, ten dar daugiau vienam veikėjui stogas važiuoja dėl šios situacijos. Aktoriai – tiesiog simpatiški (Gabriella Wilde, Alex Pettyfer), kokių ir norisi tokiems filmams. Tik pati istorija ir jos pateikimas vėlgi nesudomino. 3/10. Tiesa, Shana Feste, šio filmo režisierė, taip pat režisavo ir kadaise gan patikusius filmus Country Strong bei The Greatest.

939. Friends with Benefits / Draugiškas seksas (2011)

Romantinė komedija, JAV. Šitas vėlgi su gan padoriu kaip tokiam žanrui imdb balu, dar atsiliepimų irgi neblogų teko girdėti, bet vėlgi nusvilau. Siužetas  vėlgi apie draugus, kurie nesusišneka, ar jie nori tik draugais būti, ar kažko artimesnio. Pradžioje gal kiek linksma, po to jau visai nebejuokinga, nuobodu, net laiko užmušimui netinka. 3/10

940. Love & Friendship (2016)

Jei iš prieš tai buvusių tikėjausi tiesiog kažko linksmesnio ar paprasčiausiai gražios istorijos, bet nebūtinai įsimenančios, prieš įsijungdama šį buvau kone įsitikinusi, kad man jis patiks. Ir todėl tikriausiai labai nuvyliau. Kostiuminė romantinė drama, komedija (Airija, Olandija, Prancūzija) pagal J. Austen, motina bando supiršti dukrą su vyru, kuris bus patogus dėl kraičio, dukra nenori, na, ir ten dar visokiausios dramos. Dialogai neprasti, tokie Austen’iški, bet pats siužetas, atomazga, pabaiga – viskas absoliučiai nepatiko. 2/10

941. Ghost World / Vaiduoklių paasaulis (2001)

Komedija, drama, JAV, Vokietija, Didžioji Britanija. Šis – kiek kitoks, romantinės pusės mažai, daugiau – savęs paieškų, paprastos draugystės, daugybė ironiškų dialogų ir netipiškų draugysčių. Geriau žiūrėjosi nei bet kuris, esantis aukščiau, bet vis tiek nieko ypatingo. Tiesa, aktoriai stiprūs – Steve Buscemi, Thora Birch, Scarlett Johansson. 5/10

932> Snowpiercer / Sniego traukinys (2013)


Rež.: Bong Joon Ho
Vaidina:
Chris Evans, Jamie Bell, Tilda Swinton, Ed Harris, Octavia Spencer
2013 m., Pietų Korėja, Čekija, JAV, Prancūzija, 126 min
Žanras: Veiksmo trileris, mokslinė fantastika, drama
imdb nuoroda čia.

Buvo čia kažkada Chris Evans bumas, tokiu būdu ir šį filmą susiradau. Pažiūrėjau dešimt minučių ir išjungiau. Dabar pasinaudodama tuo, kad kažkaip vėl patraukė kinas, įsijungiau ir nutariau peržiūrėti visą. Apokalipsė. Viskas paskendę sniege, visi mirę išskyrus tuos, kurie gyvena traukinyje, keliaujančiame aplink žemės ašį. Traukiny yra tam tikros socialinės grupės. Paskutiniame vagone gyvena vargingiausi ir mažiausiai privilegijų turintys žmonės, kurie minta baltymų plytelėmis (vėliau netgi galima bus pamatyti, iš ko jos daromos), gyvena nešvaroje ir yra nuolat prižiūrimi prižiūrėtojų, karts nuo karto užeinančių, baudžiančių tuos, kurie nusižengia kokiai taisyklei, darantys su šiame vagone gyvenančiais žmonėmis viską, ko tik užsigeidžia. Neapsikentę to šie išlikusieji,vadovaujami Kurčio, nusprendžia pasipriešinti ir keliauti į vagono priekį.

Pradžia dar kaip ir neblogai buvo, toliau irgi visai smagiai žudynės atrodė, bet galop vis sukdavosi galvoje mintis, kad nepatinka man rodomi nelogiškumai, jog ima atsibosti tai, kad tiesiog einama, kovojama, lyg ir vis kažkas naujo kiekviename vagone, bet prasmės jokios. Net ir finalas, kai išaiškėjo, kaip ir kas ten, nepaliko nė menkiausio įspūdžio. Kaip ir kokybiškai pastatytas, vizualiniams sprendimams priekaištų neturiu, pati pabaiga irgi būtent tokia, kokia tenkino, bet apskritai tikėjausi įdomesnės kino juostos. 4/10