Archyvas

Posts Tagged ‘romantinis’

1112> Marie Antoinette / Marija Antuanetė (2006)


Vėl persivalgiau superherojų, tad ėmiau ieškoti visai kitokio žanro filmų. Kostiumines dramas kadaise labai mėgau, bet įsijungus Marie Antoinette buvo labai keista, atpratau nuo visų suknelių, įspūdingų šukuosenų ir visokiausių netipiškų šiems laikams manierų. O šiame filme nemažai ir ironijos, skirtos būtent visoms absurdiškoms manieroms ir tradicijoms, tad yra ne tik dramos, bet ir išties prajuokinančios komedijos elementų.

Problema ta, kad įsijungdama tokį filmą jau žinau, kuo viskas baigsis. Tad norėk nenorėjęs, bet nieks nepasikeis, nes istorijos faktai, vargu, ar bus pakeisti (aišku, pasitaiko išimčių). Kažkodėl galvoje buvau susikūrusi kiek kitokį vaizdą, tad net pati nustebau, kaip greitai pajutau simpatiją pagrindinei veikėjai, net ir ašara byrėjo kelissyk. Vizualiai filmas atrodė irgi gražiai, tik kiek pamenu (nes žiūrėjau maždaug prieš mėnesį), man kažkuo muzika nelipo.

Jei būtų proga, su malonumu ir antrąsyk pažiūrėčiau.

7/10

imdb

1108> Le fabuleux destin d’Amélie Poulain / Amelija iš Monmartro (2001)


Būsiu labai nepopuliari, bet labai nusivyliau. Lūkesčiai buvo aukštai, keistokas istorijas lyg ir mėgdavau kine, tad kaip ir įsijungiau, būdama rami. Taip, jis gražiai pastatytas: spalvos, muzika, kai kurios scenos, personažai. Bet siužetas, ypač romantinė dalis, manęs visiškai nepalietė, o kai kurie Amelijos poelgiai atrodė tokie vaikiški ir ir erzinantys, kad žiūrėjau ir nesupratau, kuo jis toks fainas kitiems.

6/10

imdb

1107> Julieta / Chuljeta (2016)


Pažiūrėjau, kad nuo paskutinio filmo praėjo lygiai mėnuo (Prisoners peržiūrėtas gegužės 16, o šiandien – Julieta). Sustojo mano žiūrėjimai, nors vienu metu jaučiausi visiškai atsigavusi ir grįžusi į kino pasaulį. Bent tiek, kad visai nepamirštu. Prieš kurį laiką prisiminiau P. Almodovar ir pasvajojau, kad reiktų ką nors peržiūrėti iš jo kūrybos. Ir štai užtikau, kad LRT mediatekoje yra įkeltas jo 2016-ųjų filmas Julieta. Tad ir įsijungiau.

Net jei nežinočiau, kieno šis filmas, nė nesuabejočiau, kad priklauso P. Almodovar. Raudona, įsiterpianti pačiose įvairiausiose vietose, iš kitų filmų pažįstami aktoriai, net ir siužetas – toks gan tipiškas. Šiek tiek melodramos, šiek tiek mistikos ir įdomių veikėjų pasirinkimų. Siužetas – tekantis pasroviui, netgi kiek užliūliuojantis. Atrodo, nuo pat pradžių keliami klausimai ne tik apie tai, kas nutiko veikėjos praeityje, bet ir kur moters dukra, tačiau pastatytas taip, kad intrigos nejaučiau. Norėjosi tiesiog žiūrėti, stebėti ir ramiai priimti kiekvieną siužetinį vingį. Kad ir buvo įdomu, visgi negalėjau iš galvos išmesti minties, kad kažkaip čia viskas tiesiog nuplaukia tolyn, nieko po savęs nepalikdamas. Rimtos temos, vaidyba man irgi patiko, bet neatrodo, kad ilgėliau užsiliks atminty.

7/10

imdb

1103> La La Land / Kalifornijos svajos (2016)


Šis filmas sukosi galvoje jau kelis mėnesius, tad galop prisėdau pažiūrėti. Kažkada žiūrėjau labai daug muzikinių filmų bei miuziklų, jungdavausi juos beveik be jokios atrankos, tad tikriausiai panorau prisiminti tuos laikus, o ir pagrindinė aktorių pora intrigavo.

Na, bet praėjo dvi savaitės ir suprantu, kad filmas visiškai išdilo iš galvos. Pradžia dar atrodė įdomi, pastatymas irgi pasirodė savitas, vizualiai gražus, kostiumai traukė akį, likau patenkinta tokia netipiška pabaiga, tačiau siužetas paprasčiausiai neišlaikė dėmesio. Buvo blanku, net ir muzikinis takelis prabėgo visai nepastebimas, nė viena iš dainų neužstrigo atminty.

Galbūt kažkada aš ,,persivalgiau“ šio žanro ir todėl man filmas visiškai nelipo? Nesu tikra.

imdb

6/10

1094> Celle que vous croyez / Who You Think I Am / Antroji aš (2019)


LRT mediatekos atradimas. Apie penkiasdešimtmetę moterį, kuri socialiniame tinkle susikuria anketą ir ima kalbinti kur kas jaunesnį vyrą. Ji susikuria kitą tapatybę, įkelia ne savo nuotraukų, tampa dvidešimt ketverių metų mergina. Susirašinėjimas pereina į skambučius, ji pasineria į šią draugystę, tačiau laikui bėgant įtampa kyla, nes draugystei intensyvėjant iškyla natūralus klausimas: tai kada mes susitiksime?

Turėjau susikūrusi nemažus lūkesčius šiam filmui, gal kad tais metais, kai jį rodė Kino pavasaryje, buvo daug pagyrų. O galutinis rezultatas toks gan vidutiniškas. Jokiu būdu tai nebuvo blogas filmas. Patiko, kaip sukuriamas nejaukumo įspūdis, kai telieka tik stebėti, kaip pagrindinė veikėja vis labiau klimpsta savo pačios sukurtose pinklėse. Rodomas įsisvaigimas, fantazavimas, nors viskas kuriama tik virtualioje erdvėje ar skambučių metu, vadinasi, be realaus gyvenimo, irgi paliko gerą, įtikinamą įspūdį. Visgi personažas sukurtas taip, kad jai nepavyksta pajausti nė trupučio empatijos ar supratimo. Gaila, kad mačiau jau senokai ir įspūdis jau visai išblėsęs, bet atsimenu, kad nesupratau, kodėl pasirinko jį, kodėl pasirinko būtent to žmogaus nuotraukas savo tapatybe, galop, jos meilužio poelgis irgi buvo iš wtf serijos. Moters pokalbiai su psichoterapeute irgi dvelkė priešiškumu veikėjai, atrodė toks žmogus, nuo kurio taip ir norėjosi bėgti. Jei būtų kitaip, gal ir filmas labiau būtų patikęs.

6/10

imdb

1093> Love, Rosie / Su meile, Rouzė (2014) (2)


Šį jau esu kadaise mačiusi (rašiau čia), atsimenu, kad nesužavėjo. Antrąsyk įsijungti paskatino nesibaigiančios filmo ištraukos Instagram filmų profiliuose. Galvojau, gal kažką tada praleidau, reik pamėgint darsyk. Patiko labiau nei tada, turi panašumų į mano absoliutų guilty pleasure romantinį One Day. Apima ilgą laikotarpį, du draugai baigdami mokyklą taip ir nutyli apie savo jausmus vienas kitam (arba jų iki galo nesuvokia), tada dar šis bei tas nutinka ir jų keliai išsiskiria, nors virtualus bendravimas nenutrūksta. Rouzei tenka staigiai sulaukti ir prisiimti atsakomybes, apie kurias tuo metu ji nė nesvajojo, o savo svajones atidėti į šalį. Šiltas filmas, nes daug palaikymo iš aplinkinių, nuspėjamas ir nevengiantis klišių, bet galbūt jo privalumas ir yra, kad veikėjai bręsta, kad pati draminė dalis nėra apie tai, kaip jie nuostabiai draugauja, tada likus 15 min iki pabaigos dėl kokios nesąmonės susipyksta, o tada susitaiko. Aišku, ir čia yra tų nesąmonių, bet jos visos išsidėsčiusios skirtingais gyvenimo momentais, tai visai kitaip ir žiūrisi.

6/10 imdb

1087> To All the Boys: Always and Forever (2021)


Trečioji To All the Boys dalis. Saldėsis visiškas, bet iš šiaip jau patiko labiausiai iš visų trijų dalių. Antroji apskritai buvo nusivylimas, o šioje – rimtesni klausimai, rimtesnės abejonės, nesvarbu, kad daug kas nuspėjama. Veikėjai baigia mokyklą, tad bus ir tradicinė išleistuvių šventė, ir stojimas į universitetus, abejonės dėl to, kur nori stoti, kiek turi taikytis prie kito, kaip ten būtų, jei studijuotų skirtinguose miestuose ir taip toliau. O kai yra temų šalia rožinės, blizgučiais nusagstytos meilės, tai šiek tiek ir laikas kitaip eina. 6/10

imdb

1084> Leto / Vasara (2018)


LRT mediatekoje užtikau šį prieš tai Kino pavasaryje rodytą filmą (imdb nuoroda) apie 9 dešimtmečio vasarą Leningrade. Čia Viktoras Cojus, devyniolikametis, būsimasis grupės „Kino“ lyderis, susipažįsta su savo tuometiniu stabu Maiku Naumenko iš grupės „Zoopark“ bei jo žmona Natalija Naumenko.

„Kino“ pavadinimas man žinomas, bet gal tik kokį kartą teko klausytis jų muzikos. Apskritai, su Rusijos atlikėjais esu menkai susipažinusi, apie rodomų grupių lyderių likimus irgi nieko nežinojau, tad neturėjau pagrindo piktintis, kad kažką ne taip rodė (po to skaičiau straipsnį, kur buvo minima, kad filmas sulaukė nemažai kritikos dėl iškraipytų faktų). Tiesiog stebėjau jaunų žmonių istoriją, tą keistą meilės trikampį (kuris labai jau varganas, sakyčiau), o labiausiai žavėjo tai, kaip kūrėjai sugebėjo visiškai išpildyti pavadinimo keliamus lūkesčius: rodoma vasara užbūrė savo laisvumu ir nerūpestingumu. Ir buvo daug muzikos – ji ne tik skambėjo, bet veikėjai kalbėjo apie ją, o visus besimezgančius konfliktus nustumdavo į šalį susitikimai, kuriuose buvo konsultuojamasi dėl dainų tekstų, muzikos ir kt. Įdomus pasirinkimas rodyti juodai baltą istoriją (retkarčiais pasirodo ir spalvotų detalių), o kai kada vaizdas tapdavo panašus į miuziklo vertus pasirodymus, kai uždainuodavo, pavyzdžiui, visas autobusas, o ekrane sušmėžuodavo atliekamų dainų žodžiai.

Filmas atpalaiduojantis ir visai neprailgo. Tik šiek tiek pati pristatymo dalis atrodo klaidinanti, nes anotacijoje mini jį kaip kažkokią meilės istoriją, bet viskas ten taip paprastai ir lengvai, kad galima greitai užmiršti, kad iš viso kažkas ten buvo. Labiau apie meilę muzikai.

7/10

Na ir dar viena įdomybė. Mediatekoje filmą žiūrėjau įsijungusi subtitrus, tai buvo smagu, kad ir dainų žodžiai išversti, nes rusų kalbos nemoku. Bet nustebino tai, kad skambėjusioms angliškoms dainoms vertimo nebuvo. Keistokas sprendimas.

1082> How to Lose a Guy in 10 Days / Kaip atsikratyti vaikino per 10 dienų (2003) (2)


Nebūčiau dariusi antro įrašo, nes prieš keletą metų jau aptariau šį filmą, bet kai supratau, kad šįsyk norisi žymėti ne didesnį nei 4/10 balą (pirmąsyk visą šešetą daviau), tai ta proga privalėjo atsirasti atskiras įrašas.

Man jau kurį laiką sunku su komedijomis. Tai, kas seniau atrodė visai linksma, dabar nepriverčia filmo peržiūrėti net iki galo. Šį žiūrėjau vien todėl, kad įsijungiau kaip foną savo veikloms. Na, ir daug kas ten atrodė taip kvaila, hiperbolizuota ir visiškai ne(be)juokinga. Pabaiga nepatiko ir pirmąsyk žiūrint, tai šįkart ji man buvo lyg vyšnia ant torto, galutinai suerzinusi. Kokiu būdu buvo nuspręsta, kad vienas kažkokiu būdu yra kaltesnis, nors nesąmonių daugiausiai pridirbo visai kitas žmogus.

Friends / Draugai (1994–2004) (10 sezonų)


Žiūrėjau ilgai ir su nemenkomis pertraukomis tarp kai kurių serijų ar sezonų. Per tiek laiko didieji šio serialo fanai būtų visus sezonus n sykių peržiūrėję. Na, bet nemačiau reikalo skubėti, o ir prisipažinsiu, kad vienu metu išties nuobodoka buvo. Keisčiausia, kad ne paskutiniuose sezonuose, o žiūrint penktą. Galvoju, kad visos darytos pertraukos pasiteisino, nes sugrįždavau išsiilgusi jau pažįstamų personažų. Žiūrėdama daug sykių galvojau, kaip norėčiau turėti tokią stiprią draugų kompaniją, o su personažais susigyvenau tiek, kad tikriausiai dar ilgai kokį memą ar video su serijos ištrauka radusi nenustosiu šypsotis. Išties pralinksmindavo, pakeldavo ūpą, o užbaigus paskutinę seriją pasidarė liūdna, kad jau viskas, nieko naujo nebebus (aha, mačiau, kad planavo berods vieną seriją sukurti).

Mylimiausias personažas – Chandler’is, nors labai daug artimo radau ir Ross’o charakteryje bei elgesyje, tikriausiai dėl tų panašumų į save, kuriuos juose įžvelgiau, į juos ir buvo įdomiausia žiūrėti. Mažiausiai iš šešeto mane žavėjo Phoebe, kuri po kurio laiko ir erzinti pradėjo. Kalbant apie siužetinius vingius, tai toks senas serialas, o negana to – dar ir nepraradęs populiarumo, turi savų minusų, t.y. spoileriai buvo matomi aplinkui (man atrodo IG (ar su juo susijęs FB) tiesiog išgirdo, kad žiūriu paskutinį sezoną, nes būtent tuo metu bendrame įrašų sraute netrūko ištraukų ir dialogų su nuotraukomis būtent iš to sezono), tad bėgant laikui tiesiog susitaikiau, kad žinau, kas su kuo liks, kas dar tik nutiks ir taip toliau. Bet dėl to įdomumas nesumažėjo, nes tai ne toks serialas, kur įspūdį gadina ateities žinojimas. Tuo labiau, kad žinodama, jog taip bus, bet nežinodama, kada, atėjus Tam momentui, lygiai taip pat smarkiai reaguodavau, kaip ir tie užkadriniai balsai.

Spoileris, bet ne spoileris – Ross ir Rachel siužetinė linija antroje sezono pusėje mane nervinti ėmė, nes labai daug keistenybių ten buvo, kurios vis labiau badė akis. Aha, per daug galvoju, ir gerbėjai dabar mane užmėtys akmenimis 🙂

Tai serialą myliu, bet rašyti daugiau nei 8/10 negaliu dėl aukščiau paminėtų minusų, dėl kurių niekaip nepavyko savęs įtikinti, kad čia toks serialas, dėl kurio klykaučiau ir protmūšiuose dalyvaučiau, spėliodama, kas ten kurioje serijoje ką sakė.

imdb nuoroda

Vietoj įprasto anonso – Honest trailer (tai nenorintys kažko apie siužetą sužinoti, nežiūrėkite).