Archyvas
1143> The Hating Game / Nekenčiu tavęs (2021)
Kažkada skaičiau knygą, kuri nesužavėjo, na bet filmą vis tiek norėjau pamatyti. Man atrodo, pagrindinis minusas ir ten, ir ten – kad per greitai jų neapykanta perėjo į kitus reikalus. Todėl nelieka net menkiausios intrigos, o siužete nelieka to, kas įtrauktų. Hiperbolizavimo tiek vaidyboje, tiek veikėjų elgesyje taip pat netrūksta. Visgi kam patinka romantiniai filmai, tai visai galimas variantas peržiūrai, nes gražus akiai, pastatytas pagal standartus, bet dar toli gražu iki blogiausių variantų.
5/10
1140> Reality Bites (1994)
Antrasis, kuriuo nesusižavėjau – Reality Bites, kuriame, kaip ir Heathers, vaidina Winona Ryder. Pats siužetas fainas ir iš tų, kuriuos mėgstu – po mokslų laikotarpio jauni žmonės bando atrasti save, savo vietą pasaulyje. Viskas, aišku, ne taip paprasta kaip atrodė, ne visiems reikia talentų, kuriais veikėjai jaučiasi, ne visiems paprasta išsakyti tikruosius jausmus, atlaikyti kitų spaudimą ir t.t. Bet vėlgi, negalėjau ramiai žiūrėti, kai ėmiau pastebėti, ties kuo linksta veikėjų santykiai, kaip yra bendraujama. Ethan Hawke vaidinamas personažas, galvojau, mane pribaigs tiek, kad išjungsiu, taip ir nesulaukusi pabaigos. Viena yra negebėti išsakyti jausmų, bet visai kas kita – elgesys, kuris buvo itin nemalonus, na, toks toksiškų santykių variantas, kuris vaizduojamas kaip visiškai normalus ir pateisinamas, bet man kažkaip jau buvo viso to per daug, net nejauku žiūrėti. Beje, įdomu buvo pamatyti B. Stiller, kuris ir režisavo šį filmą, ir pats jame vaidino.
4/10
1123> The Half of It (2020)
Paaugliška romantinė komedija/drama, kurios centre – Elė, drovi, neturtinga, puikius pažymius gaunanti paauglė, uždarbiaujanti iš kitiems rašomų rašinių ar kitokių rašto darbų. Tačiau vieną dieną ji sulaukia bendramokslio Polo prašymo parašyti meilės laišką Ester – populiariausiai ir gražiausiai mokyklos merginai. Tik problema ta, kad ne tik Polas, bet ir pati Elė dūsauja, žvelgdama į Ester. Tad gaunasi kiek kitokia romantinė istorija, nes pabaiga tampa visiškai neaiški. Tačiau, ką kūrėjai ir bandė tikriausiai padaryti, tai nėra vien tik filmas apie romantinius santykius. Labiau apie draugystę, žmonių skirtumus (ne vien apie seksualinę orientaciją kalbu, nes Polas, Ester ir Elė – iš skirtingų klasės “grupelių“) ir tuo pačiu panašumus, savęs suvokimą, tų pačių emocijų įsivardinimą ir atpažinimą, netgi mokymąsi bendrauti. Ir vis dėlto pats filmas buvo blankus ir nuobodokas, net nepasakyčiau, kad juokingas (nors kai kam gal ir bus taip, bet, pavyzdžiui, Polas manęs neprajuokindavo, nes nepaisant jo visų ypatumų, į jį žvelgiau ganėtinai rimtai), filmas prailgo. Bet pabaiga man įtiko.
5/10
1117> Upside Down / Tarp dviejų pasaulių (2012)
Po paaugliškos meilės buvo fantastinė romantinė drama. Filme egzistuoja du pasauliai. Viename iš jų visi gyvena pasiturinčiai, o tuo tarpu kitame, esančiame virš galvų pirmajam, visi vos ne vos suduria galą su galu. Na, ir esminė taisyklė – negalima eiti iš vieno pasaulio į kitą bei bendrauti su kitame pasaulyje esančiais (su kai kuriomis išimtimis). Tačiau Adamas pamatęs, kad dar vaikystėje sutikta kito pasaulio gyventoja Eden vis dar gyva, nutaria su ja susisiekti pačiais pavojingiausiais būdais.
Tikėjausi, kad bus įdomiau. Galvojau, bus kažkas panašaus į Laiku keliautojo žmona ar pan (nors nesu tikra, kaip minėtasis man pasirodytų dabar, nes mačiau jį prieš labai daug metų), o čia buvo taip kažkaip meh. Nepajutau traukos veikėjams, jų tarpusavio ryšiui, žiūrėti buvo nuobodu, visai negelbėjo idėja, kuri šiaip jau gan intriguojančiai skambėjo. Atsimenu, kad nusivyliau ir vos ne vos kažkaip iki galo ištempiau.
4/10
1116> Five Feet Apart / Trys žingsniai iki tavęs (2019)
Truputį liūdnos romantikos anuomet buvau panorusi, tad pasirinkau istoriją apie reta liga sergančius paauglius. Jiems ypač svarbu saugoti save ir nesiartinti prie kitų ligonių, o vienintelė jų viltis – gauti kepenų donorą. Stela visas taisykles, kurių turi laikytis, žino mintinai. Apie savo ligą ji pasakoja ir youtube kanale (kaip tik neseniai kalbėjausi su draugėm, kad vis dar sunku priprasti, kad moderniame kine tiek daug dėmesio skiriama technologijoms. Nes kaip ir logiška, kadangi ir kasdienybėje jų sočiai, bet kine kažkaip pavykdavo to išvengti). Tuo tarpu kitoje palatoje gulintis Vilas visai nesilaiko taisyklių ir trokšta išsivaduoti iš jų ir visas likusias jam dienas praleisti keliaujant ar kaip nors kitaip, svarbu, kuo toliau nuo ligoninių ir taisyklių. Na, ir ką – jie vienas kitą pamato ir netrukus jau viskas aišku, ko link viskas pradės eiti.
Čia kaip kažkada Twilight užkūrė daugelio susidomėjimą vampyrais, sergančių paauglių draugystės pasipylė ar tik ne po J. Green Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos? Beje, knyga Trys žingsniai iki tavęs yra ir lietuviškai, jei kam norėsis išsamesnės istorijos. Tad jei kas matėte mano minėtąjį (o gal ir dar kokį nors, nes yra jų ir daugiau. Atsimenu, kažkurį po penkių minučių išjungiau), tai šiame nieko originalaus nepamatysite, istorijos sudėtos panašiu principu – humoras persipynęs su skausmu ir mirties baime. Naivokas, bet tuo pačiu ir primenantis kiekvienam žiūrovui, kaip mes turime stengtis išnaudoti gyvenimą, kol dar galime, nes niekada nežinome, kas gali nutikti artimiausiu metu. Dar kažką suvirpins širdį ta meilė, kuri, kaip žinome, nei legali, nei ateitį turinti. Aš gal kietoka šioje vietoje, o gal ir per daug visos scenos ir situacijos visur matytos, tai nesuvirpino nieko, bet bendrai – toks pusė bėdos.
5/10
1115> Paterson / Patersonas (2016)
Paskutiniu metu peršokau ant serialų, tai gal po truputį pasivysiu su komentarais (kitaip savo šių trumpų įrašų nepavyksta vadinti) apie tai, ką žiūrėjau paskutiniu metu. Šį man ,,pakišo“ LRT mediateka, tarsi žinodama, kad jau kurį laiką apie jį svajoju. Dar reikia pasidžiaugti, kad tąsyk spėjau peržiūrėti, kol jis nedingo, nes esu praganiusi ne vieną filmą, vis atidėliodama kitam kartui.
Rodos, nieko ypatingo. Autobusų vairuotojo, kuris dar ir rašo eiles, kasdienybė – keleiviai, kelias, eilėraščiai, vakariniai apsilankymai bare, komiškumo įnešęs šuo ir keistuolė mergina. Netgi sakytum, kad jo gyvenimas toks nykus, jog net neaišku, kam tas filmas sukurtas. Ir visgi pajutau aš tą gyvenimišką poeziją, net jei jo mergina mane itin erzino ir labai norėjau, kad kas nors ją pastatytų į vietą. Grožis detalėse, dar ir vienatvės jausmo sočiai. Lėtas, kaip ir nieko nevyksta, bet patiko man. Dar pagalvojau, kad prieš dešimtmetį visai priešingai kalbėčiau. Bet dabar jis atitiko mano būseną, tai, kas jau kurį laiką žavi kine ir literatūroje. Ir ,,išsigydžiau“ antipatiją A. Driver.
8/10
1112> Marie Antoinette / Marija Antuanetė (2006)
Vėl persivalgiau superherojų, tad ėmiau ieškoti visai kitokio žanro filmų. Kostiumines dramas kadaise labai mėgau, bet įsijungus Marie Antoinette buvo labai keista, atpratau nuo visų suknelių, įspūdingų šukuosenų ir visokiausių netipiškų šiems laikams manierų. O šiame filme nemažai ir ironijos, skirtos būtent visoms absurdiškoms manieroms ir tradicijoms, tad yra ne tik dramos, bet ir išties prajuokinančios komedijos elementų.
Problema ta, kad įsijungdama tokį filmą jau žinau, kuo viskas baigsis. Tad norėk nenorėjęs, bet nieks nepasikeis, nes istorijos faktai, vargu, ar bus pakeisti (aišku, pasitaiko išimčių). Kažkodėl galvoje buvau susikūrusi kiek kitokį vaizdą, tad net pati nustebau, kaip greitai pajutau simpatiją pagrindinei veikėjai, net ir ašara byrėjo kelissyk. Vizualiai filmas atrodė irgi gražiai, tik kiek pamenu (nes žiūrėjau maždaug prieš mėnesį), man kažkuo muzika nelipo.
Jei būtų proga, su malonumu ir antrąsyk pažiūrėčiau.
7/10
1108> Le fabuleux destin d’Amélie Poulain / Amelija iš Monmartro (2001)
Būsiu labai nepopuliari, bet labai nusivyliau. Lūkesčiai buvo aukštai, keistokas istorijas lyg ir mėgdavau kine, tad kaip ir įsijungiau, būdama rami. Taip, jis gražiai pastatytas: spalvos, muzika, kai kurios scenos, personažai. Bet siužetas, ypač romantinė dalis, manęs visiškai nepalietė, o kai kurie Amelijos poelgiai atrodė tokie vaikiški ir ir erzinantys, kad žiūrėjau ir nesupratau, kuo jis toks fainas kitiems.
6/10
1107> Julieta / Chuljeta (2016)
Pažiūrėjau, kad nuo paskutinio filmo praėjo lygiai mėnuo (Prisoners peržiūrėtas gegužės 16, o šiandien – Julieta). Sustojo mano žiūrėjimai, nors vienu metu jaučiausi visiškai atsigavusi ir grįžusi į kino pasaulį. Bent tiek, kad visai nepamirštu. Prieš kurį laiką prisiminiau P. Almodovar ir pasvajojau, kad reiktų ką nors peržiūrėti iš jo kūrybos. Ir štai užtikau, kad LRT mediatekoje yra įkeltas jo 2016-ųjų filmas Julieta. Tad ir įsijungiau.
Net jei nežinočiau, kieno šis filmas, nė nesuabejočiau, kad priklauso P. Almodovar. Raudona, įsiterpianti pačiose įvairiausiose vietose, iš kitų filmų pažįstami aktoriai, net ir siužetas – toks gan tipiškas. Šiek tiek melodramos, šiek tiek mistikos ir įdomių veikėjų pasirinkimų. Siužetas – tekantis pasroviui, netgi kiek užliūliuojantis. Atrodo, nuo pat pradžių keliami klausimai ne tik apie tai, kas nutiko veikėjos praeityje, bet ir kur moters dukra, tačiau pastatytas taip, kad intrigos nejaučiau. Norėjosi tiesiog žiūrėti, stebėti ir ramiai priimti kiekvieną siužetinį vingį. Kad ir buvo įdomu, visgi negalėjau iš galvos išmesti minties, kad kažkaip čia viskas tiesiog nuplaukia tolyn, nieko po savęs nepalikdamas. Rimtos temos, vaidyba man irgi patiko, bet neatrodo, kad ilgėliau užsiliks atminty.
7/10
1103> La La Land / Kalifornijos svajos (2016)
Šis filmas sukosi galvoje jau kelis mėnesius, tad galop prisėdau pažiūrėti. Kažkada žiūrėjau labai daug muzikinių filmų bei miuziklų, jungdavausi juos beveik be jokios atrankos, tad tikriausiai panorau prisiminti tuos laikus, o ir pagrindinė aktorių pora intrigavo.
Na, bet praėjo dvi savaitės ir suprantu, kad filmas visiškai išdilo iš galvos. Pradžia dar atrodė įdomi, pastatymas irgi pasirodė savitas, vizualiai gražus, kostiumai traukė akį, likau patenkinta tokia netipiška pabaiga, tačiau siužetas paprasčiausiai neišlaikė dėmesio. Buvo blanku, net ir muzikinis takelis prabėgo visai nepastebimas, nė viena iš dainų neužstrigo atminty.
Galbūt kažkada aš ,,persivalgiau“ šio žanro ir todėl man filmas visiškai nelipo? Nesu tikra.
6/10
Filmų vakaras 
Naujausi komentarai