Archyvas

Posts Tagged ‘romantinis’

994> Nocturnal Animals / Naktiniai gyvuliai (2016)


Dairiausi šiandien (taip, neskaitant keleto nepaminėtų serialų, pagaliau ir vėl rašau ne apie kažkada seniau žiūrėtus filmus, o visai šviežiai peržiūrėtą – taip, kaip man labiausiai ir patinka), ką čia pažiūrėjus. Kaip galima pastebėti, šiais metais didžioji dalis peržiūrėtų kino juostų priklauso kokiai nors ryškiai grupei (siaubo filmai, superherojai ar kt.). O to, kas mane ir įtraukė į filmų pasaulį – rimtųjų dramų – beveik ir nebuvo. Su šiokiomis tokiomis abejonėmis (dėl žanro) įsijungiau jau ilgokai turėtą Nocturnal Animals. Ir pakliuvau kaip tik ant labai neprasto kino.

Suzana – meno galerijos savininkė – rodos, turi pavydėtiną gyvenimą, tačiau jaučiasi vieniša ir kamuojama abejonių, ar iš tiesų jos pasirinkimai praeity buvo teisingi. Vieną dieną iš buvusio vyro gauna siuntinį, kuriame – jo knygos rankraštis. Suzana nepastebi, kaip įsitraukia į popieriuje pateiktą istoriją apie vyriškį, kuris su šeima pakliūva į nusikaltėlių nagus.

Tai gal ir pradėsiu nuo vaidybos. Surinkta puiki komanda: Amy Adams, Jake Gyllenhaal, Michael Shannon, Aaron Taylor-JohnsonIsla Fisher, Armie Hammer  ir kt. Žinojau apie Amy ir Jake, bet dėl kitų buvau primiršusi (ir tik po to prisiminiau, kad Aaron žibėjo tarp nominantų tais metais), todėl pamačiusi vis naują pažįstamą veidą tik dar labiau nenustygdavau vietoje. Neabejotinai ryškiausias personažas priklausė Aaron Taylor-Johnson. Iki tol aš jį mėgau, bet po šito filmo simpatijos tik dar labiau įsitvirtino. Nenuspėjamas, visiškai atsipalaidavęs, beprotiškas veikėjas, kuris traukė dėmesį kaip magnetas. Visi kiti – irgi puikūs, bet daugelis jų – savo tipiškuose vaidmenyse (gal tik Isla Fisher man labiau pažįstama iš komedijos žanro, o čia jai teko mažas draminis vaidmuo).

Apie tai, kaip gražiai pastatytas, kalbėti tikriausiai nė nereikia, nes pasirodžius filmui apie tai kalbėjo visi. Vizualiai išpildytas be priekaištų: aplinka, kostiumai, scenų pateikimas – didžiausias malonumas stebėti viską.

Tiesa, visgi siužetas ne iki galo įtikino (gal labiau tiktų – nesužavėjo). Kas man pasirodė be priekaištų – tai romano siužetas. Pradžioje net galvojau, kad štai, netyčia ant siaubo filmo pataikiau – įtemptų scenų apstu. Tuo tarpu realistinė dalis – vietomis dirbtinoka. Taip, Amy Adams vaidinto personažo vienišumas, nepasitenkinimas savo gyvenimu ir bandymas save įtikinti, kad juk viskas čia tvarkoje, buvo pastebėtas, bet vis tiek man trūko kažko visame tame, kad būtų sukelta emocija (ko netrūko išgalvotoje siužetinėje linijoje). Bet vis vien laikas beprotiškai pralėkė, dviejų valandų net nepajaučiau.

Tad kiek drebančia ranka 7/10 rašau, nors 8 kurią kitą dieną gal net išraityčiau.

Reklama

993> To All the Boys I’ve Loved Before / Visiems vaikinams, kuriuos mylėjau (2018)


Apie tai, kad vis dar mėgstu karts nuo karto pažiūrėti kokį paaugliams skirtą filmą, esu minėjusi nesyk. Išgirdusi, kad pagal gan populiarią knygų serijos pirmąją dalį sukurtas filmas, kažkurį vakarą ir įsijungiau.

Lara gyvena nuobodų gyvenimą. Kur kas įdomesnis jai atrodo tas, kurį randa skaitomose knygose. Ji turi dėžę meilės laiškų, kuriuos yra parašiusi savo visiems kada nors mylėtiems vaikinams (bet nė vienas apie tai nežino). Tačiau vieną dieną sesuo sugalvoja paįvairinti Laros gyvenimą ir slapta išsiunčia laiškus visiems adresatams.

Nuspėjamas, daug klišių turintis filmas, tačiau tuo pačiu ir visai mielas. Tai nėra durna komedija, o tiesiog gražus paaugliškas filmas – toks, kokio ir buvo tikėtasi, gal netgi blogesnio varianto tikėjausi sulaukti (šiandien bandžiau Every Day žiūrėti, po 20 minučių nusprendžiau neeikvoti savo laiko). Nors vyksta dramos, bet jos gan silpnos, visi faini, besimokantys iš savo klaidų, aišku, yra ir kokia nors mean girl, berniukas saldainiukas, pradžioj buvęs kietuolis, o po to atsiskleidžiantis kitu kampu, toji pati pagrindinė veikėja ir stereopiška – iš drovios nepastebimai tampanti drąsia.

Balą žemesnį rašau vien todėl, kad daug geresnių esu mačiusi, bet šiaip ir šito nenurašau. Gal labai tinkamą vakarą pasitaikė, nes nei kabinėtis norėjosi per daug, nei ką.

5/10

983> Knight of Cups (2015)


T. Malick – viskas, ką reikia žinoti, prieš įsijungiant šį filmą. Daug tylos, tobulas vaizdas, kiekviena scena atidirbta iki smulkmenų, net ir aktorių vaidyba atrodo kažkokia specifinė būtent šio režisieriaus filmuose. Apie vienatvę, emocijas, santykius su savimi ir kitais, laiko tėkmę – gal skamba abstrakčiai, bet būtent taip norisi apibūdinti ne vieną jo filmą dėl lėto veiksmo (tiksliau – jo beveik nėra). O dar kokia nuostabi aktorių komanda surinkta – mano mylimas Christian Bale, dar ir Natalie Portman, Cate Blanchett, Antonio Banderas, Freida Pinto ir taip toliau.

Visgi ne taip įsirėžęs į atmintį, mažiau patikęs, lyginant su To the Wonder ar Life of Tree.

6/10

951> The To Do List / Sekso abėcėlė (2013)


Rež.: Maggie Carey
Vaidina: Aubrey Plaza, Johnny Simmons, Rachel Bilson, Connie Britton
2013 m., JAV, 104 min
Žanras: romantinė komedija
imdb nuoroda čia.

Lietuviškas pavadinimas niekad nebūtų nors kiek sudominęs, kad įsijungčiau filmą. Net ir anotacija neatrodė įdomi ar verta dėmesio, nes galima buvo tikėtis tiesiog kvailos, pošlos komedijos, kurių nemėgstu. Bet visai atsitiktinai pamačiau, kad Aubrey Plaza vaidina, taip ir užkibau. Pamatysiu, kad neįmanoma net žiūrėti, tai ir išjungsiu (man vis dar sunku tą daryti, bet pastaruoju metu visai jaučiasi progresas).

Brendė jaučia spaudimą iš aplinkinių dėl to, kad į koledžą pateks be jokios seksualinės patirties, todėl sudaro sąrašą, ką turi nuveikti per vasarą, bei imasi plano įgyvendinimo.

Kieta toji Brendė, nes pradžioje atrodo, kad ji turėtų būti visiškai drovi ir nedrąsi mergina, bet jau kai užsibrėžė tikslo – ir drąsa atsirado, ir įžūlumas. Neretai toks greitas pokytis kliūtų, bet tik ne šiame filme. Iš tiesų tai pirmas tokios tematikos filmas, kuris prajuokino tiek sykių. Kad ir durnas, kad ir vietomis nelogiškas, kad ir humoras maždaug ties viena tema tik apsistojęs, kad ir veikėjai stereotipiniai, bet viską sudėjus gavosi durnai smagi kino juosta. Ne, nemanau, kad jungsiuos visokius amerikietiškus pyragus ir kitas panašias komedijas, bet šitą pažiūrėjusi likau gan patenkinta, kiek tik įmanoma būti patenkintai žiūrint tokios tematikos filmą.

6/10

948> Me Before You / Aš prieš tave (2016)


Rež.: Thea Sharrock
Vaidina: Emilia Clarke, Sam Claflin,
2016 m., JAV, Didžioji Britanija, 106 min
Žanras: romantinė drama
imdb nuoroda čia.

Kai skaičiau knygą (prieš pusantrų metų maždaug), buvo tiesiog smalsu pamatyti, kodėl žmonės šį romaną taip skaito ir perka. Perskaičiau, nesužavėjo, tai numojau ranka ir į filmą, nors įtariau, kad jis bus gražiai pastatytas. Dabar gi čia kai kažkada užsinorėjau kažkokios meilės – seilės (taip, žinau, filmas ne tik apie tai), prisiminiau apie šitą ekranizaciją ir pamaniau, kad pats metas pamatyti.

Lu įsidarbina prižiūrėti paralyžiuoto Vilo, kuris gyvena su tėvais, apsuptas prabangos ir rūpesčio. Tačiau visa aplinka nublanksta prieš prisiminimus apie tai, koks jis buvo prieš avariją – aktyvų gyvenimo būdą propagavęs ir adrenaliną jausti mėgęs vyras. Lu išsikelia tikslą parodyti jam, kad gyvenimas gali būti prasmingas ir gražus.

Kaip ir minėjau, filmas pastatytas išties gražiai. Patiko, kaip buvo išpildyti visi Lu kostiumai, kadangi šiuo atžvilgiu turėjau nemažų lūkesčių. Scenos nufilmuotas jaukiai, nepagailėta gražių vaizdų. Dialogai dar irgi ne iš pačių blogiausių. Be abejo, simpatiški aktoriai. Iki pilnos laimės pritrūkti gali nebent detalesnės ekranizacijos, nes filme vis vien daug dėmesio skirta meilės perpildytiems žvilgsniams, prisilietimams ir kt., kai knygoje, kiek pamenu, labai vėlai visa tai atsirado. Pati istorija, be abejo, iki galo nesužavėjo, bet čia ir taip buvo aišku, kadangi ir knyga įspūdžio nepaliko. Na, kad ir visad besisukantis klausimas – o tai kaip viskas būtų buvę, jei jis nebūtų pertekęs pinigais? Visos tos kelionės, pramogos iš karto būtų nebeprieinamos. Pasirinktas lengviausias kelias pateikti tokią istoriją, pasitelkus būtent tokiose aplinkybėse gyvenantį personažą. Visgi pliusas už keliamus aktualius klausimus, filme gal nelabai ryškiai, bet artėjant į pabaigą nori nenori jie tampa svarbiausiais.

Žiūrėti galima, mielas akiai, kažkam gal ir ašarų pakalnės bus. 6/10

945> The Wedding Date (2005)


Rež.: Clare Kilner
Vaidina:
Debra Messing, Dermot Mulroney, Amy Adams
2005 m., JAV, 90 min
Žanras: romantinė komedija
imdb nuoroda čia.

Seniai jau peržiūrėtas ir, neslėpsiu, menkai ką iš jo teatsimenu, tai ir labai trumpas įrašas. Esmė tokia, kad pagrindinė veikėja pasisamdo vyrą, kuris jai asistuotų jos sesers vestuvėse, kadangi ji šiuo metu vieniša, o tose vestuvėse bus jos buvęs. Na, ir viskas aišku, kaip viskas pasisuks. Pamenu, kad dar pasirodė toks pusė bėdos, visai žiūrimas ir kažkiek juokingas, nors, žinoma, ten klišė ant klišės panaudota, tai kažko išskirtinesnio vargiai galima pamatyti. Tuomet 5 buvau parašiusi, bet dabar kai nieko nebepamenu, tai gaila tiek rašyt. 4/10

942> Sing Street (2016)

rugpjūčio 25, 2017 Parašykite komentarą

Rež.: John Carney
Vaidina: Ferdia Walsh-Peelo, Aidan Gillen, Maria Doyle Kennedy
2016 m., Airija, Didžioji Britanija, JAV, 104 min
Žanras: romantinė muzikinė komedija, drama
imdb nuoroda čia.

Atrodo, kad ne tiek ir daug skambėjo šis filmas visur kur informaciniuose portaluose, be jokios pompastikos ir didelių reklamų pasirodė, tik vis nužiūrėdavau, kad vertinimai jo geri. O pažiūrėjusi supratau, kad tai išties nebloga kino juosta, turinti ne vieną man patikusį elementą.

Devintas dešimtmetis, Dublinas. Paaugliai sugalvoja sukurti muzikos grupę. Jie nori kažko įdomaus, naujo (kaip pavyzdį nurodo Depeche Mode, o tuomet aš jau visiškai ir susilydžiau), tad ir stengiasi tai kurti. Tad filmas ir yra apie tai – kūrybą, paauglių gyvenimą, pirmąjį rimtą susižavėjimą ir dar daug ką. Iš tiesų žiūrėdama galvojau, kad visai ne 2016-aisiais pastatytas filmas, nes viskas, ką mačiau, man taip ir ,,atsidavė“ nurodytu laikmečiu. Ir ne tik pati atmosfera, rengimosi stilius ir kt. man pasirodė įtikinamai, bet net ir pats siužetas bei jo pateikimas man priminė to devinto dešimtmečio filmus. Tik kažkaip vis dar nepriprantu prie naujos mados tokiais atvejais, kai rodomi paaugliai, pagrindinį veikėją parinkti itin vaikiško veido, nes bent šiame filme būtent dėl to pagrindinė pora man visai nesižiūrėjo, nes toji mergina atrodė žymiai vyresnė.

Lyg ir nieko ypatingo, bet pamenu, kad žiūrėti buvo gan įdomu. Tiesa, geri įvertinimai ir visa kita gal pernelyg užkėlė lūkesčius, tai ir norėjosi ,,kažko dar geriau“, bet šiaip jau neblogas tikrai.

7/10