Archyvas

Posts Tagged ‘romantinis’

1054> Revolutionary Road / Nerimo dienos (2008)


Pagaliau ir rimta drama atsirado mano filmų padangėje, o tai vien tik visokiais šeimai skirtais filmais save maitinau iki tol (nors šeimos pas mane nė su žiburiu nėra).

Šeštasis dešimtmetis, o centre – sutuoktinių santykiai. Viskas buvo tobula pradžioje – gražūs žmonės, idealus namas jaunai šeimai. Visgi po truputį atsiskleidžia tai, kas slypi už išorinės idilės. April norėjo būti aktorė, bet tuomet sukūrė šeimą, susilaukė vaikų, o visi bandymai grįžti į sceną buvo nesėkmingi. Jos vyras Frankas nekenčia savo darbo. Asmeniniai nusivylimai, nesulaukiamas palaikymas iš kito pereina į nesibaigiančius konfliktus.

Stipri, rimta drama. Ir pati karts nuo karto ašarojau, žiūrėdama. K. Winslet ir L. DiCaprio puikūs. Liūdnas, niūrus filmas, kuriame veikėjai pasimetę, bando vienas kitą įtikinti, kad kažkas gali pasikeisti tiek, kad net patys ima tuo tikėti. Pabaigos kitokios norėjosi, čia gal per daug dramos gavosi. Ir vietomis vaikų man trūko, nes neretai atrodė, kad jie net neegzistuoja.

imdb

8/10

1051> The Guernsey Literary and Potato Peel Pie Society / Gernsio literatūros ir bulvių lupenų pyrago draugija (2018)


Man net įdomu, kiek žiūrovų atsimena pilną pavadinimą, na, bet gal tik man atrodo čia problema. O jei visai rimtai, tai yra tokiu pavadinimu knyga, kurią ir lietuviškai galite rasti. Miela istorija, kurią skaičiau jau senokai, tad sužinojusi, kad bus ir filmas, žinojau, kad žiūrėsiu. Prabėgo netgi pora metų, na, bet žiūrint į paskutinius keletą metų peržiūrėtų filmų skaičių nesunku suprasti, kodėl tik dabar įsijungiau.

Istorija nukelia į Antrojo pasaulinio karo pabaigą, kai jauna rašytoja sugalvoja atvykti į Gernsio salą, kad galėtų aprašyti jos gyventojų potyrius karo metu.

Įvertinau 7/10, nes čia vienas tų filmų, kurie savo paprastumu sugeba sužavėti, bet ilgam galvoje neužsilieka. Gražiai pastatytas, neerzinantys personažai, siužetas daugmaž nuspėjamas, yra ir dramos, karo išgyvenimų, ir, be abejo, romantinė linija. Tik mano skoniui kiek ilgokas, jei jau dvi valandas sėdžiu prie ekrano, tai visgi turi būti kažkas įdomiau.

imdb nuoroda

1048> Cinderella / Pelenė (2015)


Turėjau vilčių, kad patiks, nes aktoriai visai faini, bet visgi nelipo filmas man. Pasaka puikiai žinoma, bet žiūrint filmą niekaip negalėjau atsikratyti dirbtinumo jausmo, neįtikino manęs visa ta istorija (kad ir kaip keistai galėtų skambėti žodis ,,neįtikino“, kai kalbame apie tokį žanrą.). Vizualiai gražus, bet nieko daugiau.

5/10

imdb

1047> Flipped / Įsimylėjęs iki ausų (2010)


Flipped – vienas tų savaitgalinių, kuriuos visa šeima gali stebėti. Lyg ir nieko ypatingo, bet šviesi istorija įtraukė, įdomus sprendimas rodyti tuos pačius įvykius iš abiejų veikėjų pusės, taip suvokiant, kiek visokių nesusipratimų nutinka, nes kiekvienas interpretuojame aplinką savaip. O filmas apie du kaimynus ir pirmąją meilę. Man ne visai personažai patiko, ypač mergina kartais suerzindavo.

7/10. imdb

 

 

1044> Sid and Nancy (1986)

22 rugpjūčio, 2020 Parašykite komentarą

Faina, kai filmai paskatina daugiau pasidomėti dalykais. Šįkart apie Sex Pistols bosistą Sid Vicious ir jo meilę Nancy. Iki filmo absoliučiai nieko nežinojau apie visą šią istoriją, tad po filmo dar googlinau, nes buvo įdomu, kaip ten viskas užsibaigė.

Būna meilė romantiška, saldi, o būna tokia kaip Sid ir Nancy. Daug punk muzikos, narkotikų, meilės su kontrastingiausiomis jos spalvomis. Kulminacinis įvykis intriguoja, bet pats filmas dėmesį sunkiai išlaikė. Dar kartą įsitikinau, kad nei skaityti, nei žiūrėti į žmones, kurie pagrinde tik vartoja kvaišalus, man nepatinka. Nors personažai šarmo turi, buvo neblogų scenų.

imdb

5/10

1039> Sleepless in Seattle / Nemiegantys Sietle (1993)


Sleepless in Seattle turi nestandartinį siužetą ir tai yra nemenkas privalumas. Tom Hanks vaidina vienišą tėvą, kuris vis neatsigauna po žmonos mirties. Jo sūnus paskambina į naktinę radijo laidą ir pasako, kad norėtų, jog tėtis susirastų naują žmoną. Visai priešingoje JAV pusėje gyvenanti Anė atsitiktinai išgirsta šią laidą ir kartu su tūkstančiais kitų moterų lieka neabejinga jautriam berniuko tėčio pokalbiui. Kurioje vietoje tas nestandartiškumas, gal nesiplėsiu, bet maloniai nustebino. Yra neblogo humoro, daug kalbama apie An Affair to Remember (šiaip išduodama ir daug turinio, bet vis tiek susidomėjau). Kai kurie keisti pasirinkimai (na, kad ir ta scena su abiem veikėjais, stovinčiais priešingose gatvės pusėse ir spoksančiais vienas į kitą) sumažino įspūdį. Tiesa, sėkmingai išvengiama visų dažnam romantiniam filmui būdingų konfliktų tipiškose vietose, visi ramiai priima viską, kas tik nutinka. O pabaigoje, kad ir nuspėjau, kaip viskas baigsis, vis tiek tą akimirką, kai Anė bėgo, įtampos šiek tiek pajaučiau.

imdb

6/10

1038>Notting Hill / Noting Hilas (1999)


Truputėlis romantikos. Sudomino, nes pagrindinis veikėjas dirba knygyne, tačiau vėliau buvo ir kitų gan neblogų momentų. H. Grant labai mielas, nesu su juo daug filmų mačiusi, bet gal vertėtų pasidairyti. Dar patiko, kad J. Roberts veikėja – garsi aktorė – nuo pat pradžių išliko savimi, t.y. nebuvo kokios nesąmonės, kai garsus žmogus apsimeta paprastu, niekieno nežinomu. Gal todėl ir gavosi taip natūraliai paliesti tiek žinomumo kainą, tiek noro kažkokio paprastumo gyvenime atrasti, nes jis kai kada patraukliai spindi ir be visokių blizgučių. Tik tiek, kad kažkaip ėjo ir praėjo, netgi kiek ilgokas pasirodė, o praėjus kuriam laikui galvoje nieko ir neišliko, nors iš karto po peržiūros kaip ir atrodė vienas geresnių.

imdb

5/10

1037> Yesterday (2019)


Džekas – muzikantas, dainų kūrėjas, tačiau jam niekaip nesiseka išgarsėti. Po vieno įvykio jis supranta, kad pasaulyje, kuriame pabudo, niekas nežino grupės The Beatles (Coca-colos, beje, irgi). Taip prasideda Džeko kelias išgarsėjimo link.

Kadaise man patiko Nowhere Boy (2009), ilgiausiai klausiausi Across the Universe filme skambėjusių perdainuotų The Beatles dainų, tad neabejotinai norėjau pažiūrėti ir Yesterday. Deja, prasidėjęs visai įdomiai kažkuriuo metu nebeturėjo visiškai nieko, dėl ko norėtųsi žiūrėti toliau (peržiūrėjau per du kartus, bet pabaigos sulaukti buvo vis vien nelengva). Ištemptas, be intrigos, veikėjai kaip ir mieli, bet tokie vienpusiški, kad pasidaro nuobodu. Aišku, tai dažnai pasitaikantis pasirinkimas, bet kai veikėja sako, kad maždaug rinkis – arba pasaulinė šlovė, arba aš – tai kažkaip šįsyk toleruoti visokių panašių absurdiškų frazių visai nesinorėjo. Blankus, plokščias siužetas, kuriame draminės pusės beveik nėra, t.y. tai, kas bandyta užgriebti (sąžinė, meilė ar kt.), praeina nepastebimai. Dvi valandos – per daug tokiam nelabai įmantrų siužetą turinčiam filmui. Buvo neblogo humoro, bet bendrai filmas nuvylė. Antrąsyk nežiūrėčiau.

5/10

Normal People / Normalūs žmonės (1 sezonas) (2020)


Prieš keletą savaičių pasirodęs serialas (imdb nuoroda) yra pastatytas pagal to paties pavadinimo knygą, kurią galima rasti ir lietuviškai. Romanas sulaukė daug atgarsių, buvo palankiai sutiktas ne tik skaitytojų, bet ir kritikų. Nors knyga man patiko, bet jos fenomeno kritikų tarpe nelabai suprantu. Serialas susideda iš 12 serijų, kiekviena – po 30 minučių (paskutinė netgi dar trumpesnė), tad net ir aš neužtrukau ilgai, kol peržiūrėjau visas serijas. Skaičiau, kad yra norinčių antro sezono, bet svajoju, kad kūrėjai liktų prie šio vienintelio sezono – pabaiga, mano manymu, ideali, atitinkanti ir romane esančią.

Nežinau, kaip serialą vertinčiau, jei nebūčiau skaičiusi knygos, bet dabar man jis pasirodė labai gerai pastatytas, išties dėmesio verta ekranizacija, kažin, ar norėtųsi dar kažko daugiau. Iš pirmo žvilgsnio, tai romantinė istorija, tačiau gan greitai tampa aišku, kad romantikos čia kur kas mažiau, daugiau dramos, toksiškų santykių, savęs nevertinimo, nepasitikėjimo, psichikos problemų, emocinio ir fizinio smurto. Kelerių metų istorija pasakojama fragmentiškai, lėtai, atmosferą kuriant puikiai serialui derančiu muzikiniu takeliu. Pagrindinių veikėjų gyvenimai ,,pagauna“, o vienoje iš paskutinių serijų klausant Connell monologo ašaros riedėjo tiek, kad tikriausiai nudžiuvo tik peržiūrėjus serialą iki pabaigos.

Tiesa, ne viskas pasakoma aiškiai. Pavyzdžiui, Marianne santykiai su mama ir broliu ne iki galo paaiškinti. Norisi tikėti, kad yra kažkas dar šalia minėtų tėvo elgesio ypatumų, bet apie tai ir knygoje nebuvo kalbama plačiau. Dar reiktų nusiteikti ir nuogybėms – sekso scenų trukmė kai kada vertė stebėtis. Skaičiusieji knygą supras, kad jos reikalingos šiam siužetui, bet vietomis man buvo gaila serijos laiko. Tai prie to paties perspėju nuogo kūno bijančiuosius, kad čia jo bus, vien plikomis nugaromis tikrai neapsiribota.

Tad serialas tiems, kurie mėgsta žiūrėti į komplikuotus gyvenimus, stebėti ekrane istoriją, kurioje ne viskas bus pateikta ant lėkštutės, kai kurias serialo dėlionės detales teks rankiotis patiems, gaudant užuominas. Jaučiu šiai istorijai prielankumą, tad man jis pasirodė ir jautrus, ir gražus, ir tuo pačiu baugus savo skaudžia tikrove, nesibaigiančiomis savęs ir meilės paieškomis.

8/10

1035> Marriage Story / Santuokos istorija (2019)


Marriage Story – tikras saldainis tiems, kuriems patinka nenusaldintos santykių istorijos, kur veiksmo mažai, o daug stiprių dialogų. Jau senokai norėjau jį pažiūrėti, kadangi buvo nominuotas begalei apdovanojimų, dalį ir laimėjo, tik vis tas A. Driver man kišo koją, nes kiek esu mačiusi su juo filmų, tiek man jis nepatiko. Bet kažkurį vakarą pagalvojau, kad noriu gero kino, tad dėdama nemažai vilčių įsijungiau šį.

Čarlis ir Nikolė nusprendžia išsiskirti. Pagrindinė priežastis – Nikolė jaučiasi, kad vyras visai nesiklauso jos norų ir dėl to nemažai svajonių ji privalėjo nustumti į šalį. Be abejo, tuomet išlenda ir dar daugiau skaudulių, o su advokatų pagalba priežasčių ir kaltinimų tik dar padaugėja. Kad viskas būtų dar opiau – yra ir vaikas, kurio dėmesį ir priežiūrą irgi dalintis kažkaip teks.

Kaip jau užsiminiau, dialogai yra šio filmo stiprybė. Nenuobodžiavau nė akimirkos, veikėjų pokalbiai kaustė prie ekrano. Įspūdingi ne tik pagrindinių veikėjų, bet ir antraeilių – advokatų ir jų padėjėjų – vaidmenys, paaštrinantys poros santykius, įnešantys dar daugiau nepasitikėjimo niekuo aplinkui, pasimetimo ir pykčio, kurį norisi išleisti, bet jau nė nebeaišku, ar pikta veikėjams dėl santuokos griūties, ar dėl sumaniai, bet nebūtinai teisingai išverstos jų istorijos teismo salėje, ar dar dėl kito.

Skaudus, emociškai paliečiantis, nors pati situacija asmeniškai ir nepažįstama. Aktorių darbas išties puikus, man dabar jau rimtai gaila, kad S. Johansson liko be jokio apdovanojimo, tik su krūva nominacijų už puikųjį Jojo Rabbit bei šį. O ir A. Driver priekaištų neturiu.

Malonumas akims, ausims, rimti pokalbiai, puikiai rutuliojamos konfliktinės situacijos, aštrumo pakanka, įdomu ir tai, kad žiūrint nesinorėjo rinktis kažkurios pusės – abiejų vienodai buvo gaila ir norėjosi, kad su kuo mažiau žaizdų abu išeitų. Bet taip nelabai gaunasi šitoje situacijoje. Na, ir šiaip viskas gan apgalvota pasirodė: tas gerųjų savybių rašymas ant popieriaus kaip ir viską apjungė, muzikinis intarpas irgi labai tiko.

9/10