695> Vampire Academy / Vampyrų akademija

Rež.: Mark Waters
Vaidina: Zoey Deutch, Lucy Fry, Danila Kozlovsky, Gabriel Byrne, Olga Kurylenko, Sarah Hyland
2014 m., JAV, Didžioji Britanija, Rumunija, 104 min
Žanras: veiksmo, fantastinė, mistinė, siaubo komedija
imdb nuoroda čia.

Esu perskaičiusi beveik visą (išskyrus paskutiniąją dalį) ,,Vampyrų akademijos“ seriją, todėl ekranizacijos nekantriai laukiau. Tiesa, paskutiniu metu, kai jau atsirado galimybė ją pažiūrėti, ėmiau bijoti, kad eilinį sykį knyga bus sugadinta. Ir pasirodo, baimė buvo ne be reikalo.

Vampire Academy pasakoja apie Rouz, kuri yra dampyrė (pusiau vampyrė, pusiau žmogus), kuri treniruojasi būti paskutinės Dragomirų palikuonės, princesės, o taip pat geriausios draugės vampyrės Lizos sargybine. Po to, kai abi pabėgo iš akademijos ir dabar buvo sugrąžintos, merginos negali gyventi ramaus gyvenimo, nes ir akademijos viduje vyksta įvairių netikėtumų ir pavojų.

Personažai. Rami, jautri Liza ir drąsi, mėgstanti flirtuoti ir išsišokti Rouz sudaro neblogą porą. Su aktorėmis, kurios jas vaidina, susitaikiau ganėtinai greitai. Pamenu, apsidžiaugiau pamačiusi, kad kūrėjai atsižvelgė, jog knygoje Dimitrijus yra rusas, tad ir aktorių parinko būtent šios tautybės. Visgi, kai jį pamačiau ,,gyvai“, rezultatu ne visai apsidžiaugiau, man jame trūksta kokios nors ugnelės, kietas jis kaip akmuo. Kristianą vaidinantis aktorius irgi nesižiūrėjo taip, kaip norėjosi, kitaip jį įsivaizdavau. Kalbant apie jų ir kitų aktorių vaidybą,  o ne tik išvaizdą, man jos pritrūko. Viskas kažkaip dirbtinai atrodė: šypsenos, pykčiai, flirtas, įsimylėjimai ir pan. – aktoriuose netrūko susikaustymo, nesijautė, kad jie mėgautųsi tuo, ką daro, išskyrus keletą mielesnių scenų.

Siužete didžiausias minusas, mano nuomone, buvo tas, kad viskas vyko kiek chaotiškai ir labai greitai. Tai, kad nė nepajaučiau, kaip filmas užsibaigė, yra be abejo, gerai. Nebuvo laiko nuobodžiauti, nes vis kas nors įvyko. Visgi, bent jau įvairūs konfliktai, sekę vienas po kito, būtent dėl to greičio atrodė dirbtini ir neišdirbti. Jokio gilinimosi, nes tam tiesiog nėra laiko. Pamenu, skaitydama knygą (apskritai, visą seriją) aš negalėjau atsikvėpti nuo visų įvykių ir tai man itin patiko, bet ten, be abejo, dėl didesnio išplėtojimo, nebuvo dirbtinumo įspūdžio, koks juntamas žiūrint šį filmą.

Tačiau bendras vaizdas nebuvo toks ir prastas. Negaliu sakyti, kad ši istorija manęs nekabina, nes knygos man paliko labai gerą įspūdį, o juk bent jau ,,griaučiai“ yra tokie patys, mintis – ta pati, tai kaip aš galiu nemėgti? Žinoma, tai nereiškia, kad knygose viskas daug giliau – ne, tai yra pramoginis skaitalas, tačiau išties neblogas. Ir negaliu sakyti, kad man nebuvo smagu žiūrėti ir šį filmą – taip, buvo. Ir norėčiau pamatyti tęsinį,jei tik jis nebus dar blogesnis nei šis. Nors kažkaip spėju, kad antro filmo tikriausiai nebus?

Taigi, nieko ,,mandro“ ar itin išdirbto, bet suskaičiuočiau krūvą daug blogesnių filmų. Rekomenduoju tiems, kurie žiūri visas panašias šiuo metu ,,ant bangos“ esančias kino juostas, orientuota grynai į paauglių auditoriją (simpatiški aktoriai, gražiai apsirengę, paskalos, meilės ir kt.). 5/10

336> Joyeux Noël / Linksmų Kalėdų

Taip, iki Kalėdų liko dar ne tiek ir mažai, tačiau jau pažiūrėjau pirmąjį žiemišką šventinį filmą.

1914-ieji, I pasaulinis karas. Dvi kariaujančios pusės- prancūzai ir škotai prieš vokiečius. Pradinis įsitikinimas, kad karas baigsis iki Kalėdų greitai užmirštamas. Švęsti tenka apkasuose. Šventišką nuotaiką sukuria įvykęs stebuklas… Filmas paremtas tikrais faktais.

Iš tikrųjų, tai galvojau, kad čia bus toks pat apgaulingas pavadinimas kaip ir La vita e Bella. Na, palyginus su pastaruoju, ,,Linksmų Kalėdų“ yra tikrai optimistiškesnis. Anotacijoje minimas stebuklas- tai tikrai ne kas nors iš fantastikos kampelio, tiesiog pamaniau, kad įdomiau, jei to nežinosit prieš įsijungdami, nors vėlgi, tikriausiai nuspėsite iš mano atsiliepimo ar dar ko nors..

Faktas, kad esu tikrai pernelyg jautri. Per šį filmą braukiau ašaras kelissyk. Pasakojimas labai nuoširdus, mielas, kartu ir paprastas, ir stebuklingas. Tiesiog trūksta žodžių man dabar apsakyti, kiek visokių emocijų man jis sukėlė: aš sugebėjau ir paverkti, ir pasijuokti, ir nusišypsoti..

Manyčiau, tai filmas apie viltį, didžiulę viltį, kad karas baigsis, kad visi liks gyvi, kad vėl ateis vienybė ir visi, kokios tautybės jie bebūtų, kokioj šaly begyventų, bendraus be jokių nuoskaudų ir priešiškumų. Tačiau. Galima primąstyti daug ,,kas būtų, jeigu…“, bet karas vyksta čia ir dabar, kiekviena diena, kiekviena valanda, minutė, sekundė gali nulemti kiekvieno kario gyvenimą. O kam reikalingas karas? Ar tiems, kurie kovoja? Ne, jis reikalingas tiems, kurie sau linksminasi, laiką leidžia apsupti tokių pat kaip ir jie, jiems nereikia šalti ir kovoti dėl savo gyvybės, jų Kalėdos- šiltuose namuose šeimos būryje prie didelio stalo, židinio.. Jiems rūpi tik rezultatas, bet ne tai, kiek aukų pareikalauja karas, kiek tenka kariams iškęsti.. O ką jau kalbėti apie krikščionis, ypač dvasininkus. Pabaigoje pamatysite, kaip du žmonės, tikintis tuo pačiu Dievu, esantys to paties Dievo tarpininkais Žemėje gali turėti tokias skirtingas nuostatas ir įsitikinimus.. Man tiesiog buvo bjauru klausytis to pamokslo.

Geras filmas, kuriame, rodos, veiksmo ne tiek ir daug, bet aplinka, sukurta atmosfera, lengvi pokalbiai- visa tai ir sukelia emocijas, nuo kurių sunku pabėgti net ir pasibaigus filmui. Rekomenduoju pažiūrėti, nes jis tikrai įkvepiantis, sušildantis ir malonus akiai. O svarbiausia, kad nenutolsta nuo tikrovės, nes pabaiga- tai ne koks happy end‘as, nes tokio kare paprasčiausiai nebūna.

Tiesa, muzikinis takelis- nuostabus.

9/10

Filmas nominuotas Oskarui.

Rež.: Christian Carion, vaidina: Diane Kruger, Benno Fürmann, Guillaume Canet, 2005 m., Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija, Belgija, Rumunija, Norvegija, 116 min

216> Mirrors / Veidrodžiai

Šį filmą labai norėjau pamatyti, bet kartu ir bijojau, kad gali būti labai baisus. Na, bet pasakiau sau šiandien: arba dabar, arba niekada. Nutariau, kad dabar 😀

Buvęs policininkas Benas Karsonas ir jo šeima tampa blogųjų jėgų taikiniu, kurios naudojasi veidrodžiais kaip vartais patekti į šį pasaulį. Benas turi apsaugoti savo artimuosius nuo nepaaiškinamo, klaikaus blogio…

Taigi, išankstinė nuomonė mane vėl suklaidino. Nebuvo jis toks baisus, apskritai, nelabai ten kur yra išsigąsti.. O gal tiesiog praėjo man tas etapas, kai gąsdina tokie filmai? Nes šiaip jau tikrai girdėjusi buvau iš nemažai žmonių, kad šis filmas labai baisus. Ne visi mes vienodi, taigi, gąsdina skirtingi dalykai. O šiame filme, turiu pasakyti, yra vaizdų, kurie įtikti gali daugeliui: yra ir šlykščių, kraujuotų vietų (hm, gal užteks pasakyti, kad perplėšiama gerklė?), o dar daugiau- neaiškių padarų, dvasių ar kitokio velnio, kuriems net neįmanoma tikriausiai rasti pavadinimo.

Pati idėja įdomi. Tuo labiau, kad daugelyje panašaus tipo siaubo filmų pagr. veikėjai pažiūri į veidrodį (o aš tuomet vis sakau: kvaile/kvaily, ko tu žiūri į jį) ir ten pamato kokį baisų veidą. Taigi, veidrodžius padaryti pagrindine visa ko priežastimi yra tikrai neblogai.

Kulminacija panaši kaip ir visur, siužetas irgi daugmaž nuspėjamas, bet nepasakyčiau, kad buvo žiūrėti neįdomu. O pabaiga tai tikrai neblogai sukurpta, o jau galvojau, kad nieko gero ji nebepasiūlys..

Parašysiu 6/10

Tiesa, tai yra Pietų Korėjos filmo Geoul sokeuro (2003) (Into the Mirror) perdirbinys. Ir taip pat yra antroji Mirrors dalis. Tik nemanau, kad ją žiūrėsiu..

Rež.: Alexandre Aja, vaidina: Kiefer Sutherland, Paula Patton, 2008 m., JAV, Rumunija, Vokietija, anglų k., 110 min

36> Ils / Them / Jie

Visai netikėtai pažiūrėjau šį filmą, nes net neplanavau jo žiūrėti. Taip, tikriausiai supratote, kad tai- siaubo filmas.

Na o pasakojama tikrais įvykiais paremta istorija apie porą Luką ir Klementiną, kurie gyvena ramų gyvenimą, kol vieną vakarą pradeda vykti keisti dalykai: aplink namą kažkas vaikšto, dingsta šviesa, kažkas žibintais šviečia į langus, skamba telefonas, bet niekas nekalba… Po truputį baimė didėja ir nė vienas nė nenumano, kaip viskas baigsis.

Tai nėra amerikiečių filmas, tad nebus jokių staigių pasirodymų, apskritai, veiksmas gan lėtokai vystosi, o tai iš pradžių gan erzino. Be abejo, filme apstu jau įprastų siaubo filmuose esančių scenų, kaip šviesos dingimas, lietus, veiksmas, vykstantis naktį ir t.t. Tik šiame filme visi garsai gan hiperbolizuoti: lietus itin garsus, toks jausmas, lyg namo sienos būtų kartoninės, girgždesiai- taip pat garsūs, netgi pernelyg, o kartais skambanti muzika net neatrodo kaip muzikinis takelis, nes lietaus garsai žymiai didesni. Tiesa pasakius, net ir namo dydis atrodo hiperbolizuotas, nes labai didžiulis, net milžiniškas, o jau palėpė kokio dydžio… Tikrai per didelis namas dviems žmonėms. Aišku, viskas vyksta nuošalioje vietoje… Bet tyla ir įtampa tikrai įtraukia, šis siaubo filmas kiek kitoks nei dauguma, kuriuos teko matyti, man daug baisiau tyla nei visokie garsai..

Filmas paremtas tikrais įvykiais ir kulminacija net sujuokino- bet tai daugiau juokas pro ašaras, nes visko priežastis yra pernelyg žiauri ir nesuvokiama. Net sunku patikėti, kad tai gali būti iš tikrųjų… Nors iš kitos pusės filmas tikroviškas, nes visko gali pasitaikyti gyvenant vienkiemyje.

Rekomenduoju siaubo filmų mėgėjams, nors rašau 7/10

Rež.: David Moreau, Xavier Palud, vaidina: Olivia Bonamy, Michael Cohen, 2006 m., Prancūzija, Rumunija, prancūzų ir rumunų k., 77 min.