Archyvas

Posts Tagged ‘šeimos’

1017> Lady and the Tramp / Dama ir valkata (1955)


Kažkada seniai man rodos esu minėjusi, kad vaikystėje kažkaip nežiūrėjau W. Disney filmų. Tad ir šią klasika tapusią ir greitu metu naują pastatymą (šįkart vaidybinį) gausiančią istoriją šią vasarą mačiau pirmą kartą. Dama – padoriuose namuose gyvenanti kokerspanielė susipažįsta su valkataujančiu šunimi ir taip užsimezga jų draugystė. Na, ir aišku, vėliau prasidės visos neteisybės bei veikėjų nuotykiai.

Gražios iliustracijos, kai kurios scenos iš kitų šaltinių kone mintinai žinomos, istorija gan paprasta, bet įtraukė. Juokėmės, kad mums metų jau bele kiek, o dar tokius filmus su įdomumu žiūrim. Tai ir žiūrim. Tikriausiai, jei/kai vaikų turėsim, irgi žiūrėsim.

Mielas, bet gal nieko tokio, už ką daugiau nei 7/10 būčiau parašiusi (vertinimas uždėtas netrukus po peržiūros, argumentų, kodėl kelti/mažinti turėčiau, nerandu, tai sakykim, kad ir pakaks).

imdb nuoroda

 

740> Miracle on 34th Street / Stebuklas 34-ojoje gatvėje


miracleRež.:Les Mayfield
Vaidina: Elizabeth Perkins, Dylan McDermott, Mara Wilson
1994 m., JAV, 94 min
Žanras: fantastinis šeimai
imdb nuoroda čia.

Tai yra 1947-ųjų to paties pavadinimo filmo perdirbinys. Rinkausi perdirbinį (nors tuomet dar nė nežinojau, kad yra du šio filmo pastatymai), nes už akių užkliuvo mieloji Mara Wilson, kurią puikiai tikriausiai žinote iš kito fantastinio visai šeimai skirto filmo ,,Matilda“. ,,Miracle on 34th Street“ yra kalėdinis filmas, bet nusprendžiau nelaukti nei Kalėdų, nei žiemos.

Siužetas sukasi apie senolį, kuris visai atsitiktinai įdarbinamas vienos parduotuvės Kalėdų seneliu. Tai, kad senolis visus įtikinėja iš tiesų esantis Kalėdų senelis, kitiems kelia tik juoką. O tuo tarpu konkurentai planuoja tuo pasinaudoti ir ima kurti planą, kaip populiarųjį senelį

Dar prie viso to – vieniša mama ir jos dukra, kuriai jau atskleista tiesa: Kalėdų senelio nėra. Tačiau naujasis parduotuvės senelis po truputį jai ima įkvėpti tikėjimo.

Paprasta, stebuklų pilna kalėdinė kino juosta, kuri, manau, yra išties neblogas pasirinkimas, kai norisi įvairovės ir atsibosta per tv žiūrėti tuos pačius, daug sykių matytus Kalėdų filmus. Graži istorija, turinys visiškai pritaikytas vaikams, dialogai mieli, kai kurie – neįkyriai pamokantys. Būtent toks, mano nuomone, ir turi būti kalėdinis filmas.

7/10

693> The Perfect Man / Tobulas vyras


Hilary-The-Perfect-Man-hilary-duff-8251666-640-336Rež.: Mark Rosman,
Vaidina: Hilary Duff, Heather Locklear, Mike O’Malley
2005 m., JAV, 100 min
Žanras: romantinė komedija šeimai
imdb nuoroda čia

Tai visiškai neplanuotas ir net į ,,kada nors“ skyrelį neįdėtas filmas, kurį įsijungiau labiau kaip foną šiandien ryte. Hilary Duff pagrindiniame vaidmeny nepasakyčiau, kad leido tikėtis daugiau nei vidutinio filmo, tik kad būtų gerai, jei tai tebūtų bent vidutinis…

Holė nori surasti tobulą vyrą mamai, kuri desperatiškai ieško jo, bet neranda. O neradusi ir nusivylusi paieškomis tiesiog persikrausto kitur. Tuo tarpu Holė nori, kad nebetektų keliauti iš vienos vietos į kitą, o ir mama labai liūdna būna. Tad ji sugalvoja pabūti savo mamos slaptuoju gerbėju, kuris jai siunčia gėles, laiškus ir pan.

Kaip pastebėjote, nevengiu aš romantinių komedijų, kad ir kokios jos lėkštos būtų. Vienas įvertinu geriau, kitas prasčiau, o kai kurioms tiesiog trūksta žodžių. Šis – vienas pastarųjų. Iš tikrųjų neturiu ką pasakyti, nes nerasčiau nė vieno menkiausio pliuso: šis filmas net kaip fonas man pasirodė bevertis. Lėkštas iki negalėjimo siužetas, erzinanti vaidyba, neįdomūs ir blankūs charakteriai, jokio labiau išvystyto konflikto (jau nekalbu apie kulminacinį – visai neįsiminusį ir nesukėlusį jokių jausmų), muzika – ne ką geresnė už patį filmą… Jokio įtraukimo ar bent momentinio susidomėjimo nebuvo.

3/10

686> Marley & Me / Marlis ir aš


marley_and_me_png_627x325_crop_upscale_q85Rež.: David Frankel
Vaidina: Owen Wilson, Jennifer Aniston
2008 m., JAV, 115 min
Žanras: romantinė komedija šeimai, drama
imdb nuoroda čia.

Marley & Me – tai filmas apie sutuoktinius, kurie sumano įsigyti šunelį, kad tokiu būdu galėtų pasiruošti šeimos pagausėjimui. Taip maždaug skambėtų anotacija. O šiaip jau, jei daryčiau išvadas pagal daugelį komentarų apie šią kino juostą, tai vertėtų paminėti, kad tai vienas tų filmų, kurie daugelį pravirkdo, o labiausiai verta jį žiūrėti gyvūnų (tiksliau – šunų) mylėtojams. Jis statomas šalia tokio puikaus filmo kaip Hačiko,kuris ir man labai patiko. Todėl norėjau vieną gražią dieną (o tiksliau – vakarą) pažiūrėti ir apie Marlį. Tačiau galop dabar priklausysiu tikriausiai mažumai, nes filmas man nepatiko.

Žinau, kas visus graudina šiame filme ir galiu pasakyti, kad taip, mane toje vietoje jis irgi sugraudino, nors ašarų nešluosčiau. Myliu šunis, todėl mano abejingumas šiam filmui siejamas tikrai ne su tuo, aš puikiai suprantu, koks svarbus yra prisirišimas, meilė augintiniui ir kad gyvenimas be jo atrodo nebesuvokiamas. Įdomumo dėlei galiu paminėti, kad daug jautriau sutikau vieną pagrindinius veikėjus aplankiusią žinią maždaug filmo viduryje.

Taigi, kas man nepatiko? Ogi tai, kad tiesiog nesupratau šio filmo tikslo. Pradžia. Du jauni dirbantys žmonės susituokia. Įsigyja šunį. Bando apsiprasti su šunimi. Vėliau tas šuo nueina į antrą (jei ne trečią planą). Sutuoktiniai sau gyvena ramiai, su šiokiais tokiais nesklandumais, kurių tikriausiai pasitaiko kiekvienoje šeimoje, bet viskas išlieka gan stabilu. Pabaigoje vėl prisimenamas šuo. Filmo pabaiga. Atsiprašau, kad suspoilinau visą filmą, bet iš kitos pusės, kaip ir nieko tokio nepasakiau. Kuo ypatingi Džonas ir Dženė, kad jų istoriją reiktų rodyti? Kuo ypatingas Marlis? Apskritai, kaip pirmiau rašiau, į Marlį kreipiamas dėmesys tik pradžioje ir pabaigoje, o filmo vidury jis tarsi dingsta, kartais parodant dar kokią vieną kitą jo išdaigą, bet visumoj – veikėjų šeimoje nevyko visiškai nieko, kas būtų verta dėmesio, viskas buvo taip nyku ir nuspėjama. Keli momentai, susiję su Marliu sukėlė emocijų, bet šiaip jau man filmas toks visiškai apie nieką. 5/10

648> Ernest et Célestine / Ernestas ir Selestina: meškučio ir pelytės nuotykiai


291820204_960Ernest et Celestine – tai animacinis filmas, kuris sukurtas 2012-aisiais, bet daugelis žiūrovų apie jį tikriausiai sužinojo/sužinos tik šiemet, kadangi jis nominuotas Oskaruose kaip geriausias animacinis filmas. Kiek žiūrėjau, Lietuvoje šią kino juostą jau buvo galima pamatyti Skalvijoje, o taip pat ir televizijos ekranuose.

Tai gražus pasakojimas apie našlaitę pelytę Selestiną, kuriai nuo mažumė buvo kalama į galvą, kad meškos yra priešai, o ji svajojo susidraugauti su šiuo gyvūnu. Ir vieną dieną ji sutinka Ernestą – didelį, tingų ir visai nebaisų meškiną.

Pirmiausia, tai negaliu nepagirti puikių piešinukų. Jie nuostabūs. Antra, tai animacinis filmas, kurį galite žiūrėti ir su pačiais mažiausiais kino mėgėjais, nes siužete jokio smurto, jokių keiksmažodžių, baugiai atrodo gal tik pati pradžia, kai rodė piktąją našlaičių namų vadovę. Siužetas – labai paprastas ir mielas, šypsojausi visos kino juostos metu. Tai filmukas apie dviejų padarėlių, kurie iki tol pasaulyje neturėjo nė vieno artimo draugo, draugystę, kuriai, rodos, niekas nepritarė ir nė vienas negalėjo suprasti: kaip čia dabar didžiausi priešai – pelė ir meška – susidraugauti gali. Nemažai juokingų situacijų, kai nuoširdžiai prajuokindavo. Iš tikrųjų, nieko daugiau sakyti ir nereikia, tiesiog, jei patinka animaciniai filmai, rekomenduoju.

O asmeniškai mane jis paskatino prisiminti turimas bazines prancūzų kalbos žinias ir susimąstyti apie tai, kad vertėtų tas žinias tobulinti.

8/10

Rež.: Stéphane Aubier, Vincent Patar, Benjamin Renner, įgarsina: Paul Giamatti, Forest Whitaker, Mackenzie Foy, 2012 m., Prancūzija, Belgija, prancūzų k., 80 min

629> Sense and Sensibility / Protas ir jausmai


thompson-ss-1995-end-2Tai garsiosios Jane Austen vieno iš romanų – Protas ir jausmai – ekranizacija, kurį režisavo pats Ang Lee. Filmas laimėjo Oskarą už geriausią scenarijų ir dar buvo šešiems nominuotas (tarp jų – geriausias metų filmo, geriausio pagrindinio vaidmens ir geriausio antraplanio vaidmens aktorės  (Kate Winslet ir Emma Thompson) kategorijos).

Turtingasis misteris Dašvudas miršta ir dėl tam tikrų nustatytų taisyklių viską atiduoda savo sūnui, o savo antrąją žmoną bei tris dukteris palieka tik su šiokia tokia renta. Moterys nepasiduoda ir padedamos gerų žmonių po truputį gyvena naujomis sąlygomis, tačiau neturtas vyresnėlėms trukdo surasti vyrus, kuriems jų nepriteklius būtų ne kliūtis vesti..

Gal kiek per daug ištęstas (keista pradėti nuo minuso), bet visumoje – labai mielas filmas. Net nebekalbu apie kostiumus ar gamtą, kurie atsiskleidžia visu gražumu. Įdomūs, linksmi, vietomis net sarkastiški dialogai neleidžia nė trupučio nuobodžiauti, personažai – įtaigūs ir spalvingi, įdomiausia, kai labiausiai patinka net ne kuris iš pagrindinių aktorių, o kone trečiaeilis personažas, kuris, kad ir būdamas trumpai, atnešė tiek džiaugsmo, kiek tikriausiai nė vienas kitas. Kai viskas yra įrišta į tų laikų manieras, etiketą ir papročius, viską stebėti tampa tik dar juokingiau. Siužetas – ganėtinai standartiškas ir nuo beveik nuo pradžių galima pasakyti, kokia bus pabaiga, bet iš Jane Austen kaip ir nereikėtų laukti netikėtumų. Nes čia svarbiausia dialogai, o jie, tikiu, šioje ekranizacijoje perteikti iš romano neprastai. Reiks būtinai knygą perskaityti!

Kostiuminių filmų mėgėjams rekomenduoju, jei dar nematėt

7/10

Rež.: Ang Lee, vaidina: Emma Thompson, Kate Winslet, Hugh Grant, Alan Rickman, 1995 m., JAV, Didžioji Britanija, 136 min

627> Despicable Me / Bjaurusis aš


Despicable-Me-Full-Movie-Screencaps-despicable-me-28511619-1706-922Kol visi neseniai ,,svaigo“ apie geltonuosius minionus (ar lietuviškai – pimpačkiukus), buvau viena iš mažumos, kuri nebuvo mačiusi ne tik antrosios, bet ir pirmosios dalies. Iš tikrųjų, gerų komentarų prisiskaičiusi maniau pasidaryti Despicable Me vakarą, kai peržiūrėsiu abi dalis viena po kitos, bet matau, kad su šis planas neišdegs, kadangi filmas nesužavėjo tiek, kad tuoj pat griebčiausi antrosios dalies.

Ne, šis filmas, pasakojantis apie Gru, kuris, turėdamas asmeninių planų (ir be abejo, ne pačių geriausių), įsivaikina tris mergaites, kad jos prisidėtų prie minėto plano įgyvendinimo, nėra toks blogas. Jis apskritai nėra blogas, bet manau, kad tiesiog buvo labai dideli lūkesčiai. Kalbant apie pradžią, tai ji man buvo absoliučiai nuobodi. Trečdalį filmo jis manęs visiškai neįtraukė, buvo minčių išjungti, bet viltis, kad galgi bus įdomiau ir tai, kad žinojau, jog kartą numetusi vargu ar kada apskritai prie jo begrįžčiau, tęsiau žiūrėjimą. Nuomonė laikui bėgant kito, nes kino juosta ,,pasitaisė“, atsirado daugiau juokingų momentų, siužetas pasidarė įdomesnis, o personažai – mielesni (pvz.: pradžioj minionai man apskritai atrodė erzinantys ir visai nejuokingi padarai, o einant juostai į pabaigą, ši nuomonė kiek pakito). Siužetas – nuspėjamas, lyg ir nieko naujo ar ypatingo, bet personažai – pakankamai įdomūs (kad ir stereotipiniai) ir bent jau kartą pažiūrėti visai verta, dėl to nesigailiu, nors norėjosi, kad žymiai labiau įtrauktų.

6/10

Rež.: Pierre Coffin, Chris Renaud, įgarsina: Steve Carell, Jason Segel, Russell Brand, Julie Andrews, 2010 m., JAV, 95 min