Archyvas

Posts Tagged ‘šeimos’

1053> Harry Potter and the Sorcerer’s Stone / Haris Poteris ir išminties akmuo (2001)


Šito pristatyti nereikia. Net ir kalbėti neprikalbėsiu, nes apie jį žino net tie, kurie nematė. Pirmąsyk mačiau labai seniai, tad pagalvojau, kad reiktų atmintį atnaujinti. Pažiūrėjau ir pagalvojau, kad visgi atmintis neapgavo – nebuvau didelė fanė vaikystėje, dabar irgi nepasidarysiu. Šiaip žiūrėti buvo smagu, toks komfortiškas filmas, daug ką ir prisiminiau iš to pirmojo karto. Buvau užsidegusi peržiūrėti visas dalis, nes neaišku, ar tikrai visas esu mačiusi, bet kažkaip ir sustojau. Gal kada tinkamas laikas ateis.

7/10

1049> Mulan / Mulan (1998)


Eilinį sykį išlindus reklamai apie tuomet tik pasirodysiantį vaidybinį filmą apie Mulan, pagalvojau, kad pats laikas pamatyti originalą. Aha, nebuvau jo mačiusi kaip ir dar krūvos Disney animacijos. Kiek abejojau, ar nebūsiu vėl nejautri viskam, bet gavosi, kad labai man patiko. Paliko gerą įspūdį ir humoras, ir veikėja, ir siužetas. Nuotaikingas, be jokių balinių suknelių ir vestuvių po pirmo pasimatymo. Čia juk ir pažintis nebloga įvyko (kiek tokiuose filmuose apskritai įmanoma), ir veikėja išliko ištikima sau.

imdb nuoroda

8/10

1046> Inside Out / Išvirkščias pasaulis (2015)


Iš nuogirdų įtariau, kad bus geras, bet kad taip patiks – nė neįsivaizdavau. Apie emocijas ir kiekvienos svarbą mūsų gyvenime. Vertas žiūrėti pačio įvairiausio amžiaus žiūrovams. Ir prajuokino, ir pravirkdė, ir kiek erzino (kalbu apie Joy – džiaugsmą. Bet normalu, kad erzina, tiek pozityvumo sunku priimti). Gražus, su labai gera mintimi, puikūs personažai, daug spalvų. 10/10

1045> Sen to Chihiro no kamikakushi / Spirited Away / Stebuklingi Šihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje (2001)

22 rugpjūčio, 2020 Parašykite komentarą

Per mažai esu mačiusi Hayao Miyazaki kūrybos, bet labai tikiuosi, kad bus progų peržiūrėti daugiau, kadangi visi iki šiol matyti verti vien tik pagyrų. Spirited Away – bene vienas garsiausių režisieriaus animacinių filmų. Puiki vizualinė dalis, ne ką mažiau įdomus bei dėmesį kaustantis siužetas. Magija, nuotykiai, gyvi, dinamiški veikėjai – visko tiek, kiek reikia. Norėjosi tęsinio. 9/10

1043> Toy Story / Žaislų istorija (1995)

22 rugpjūčio, 2020 Parašykite komentarą

Tikėtina, kad ateinantys įrašai bus trumpesni, nes šiuo laikotarpiu ilgesnį išspausti kažkaip sudėtinga tapo.

Tad toliau užsiėmiau animacijos spragų užpildymu. Šįkart Toy Story pirmoji dalis. Kitas irgi, manau, žiūrėsiu kada nors. Tiesa, šiam lūkesčiai buvo labai dideli, todėl tikriausiai ir nusvilau. Graži istorija (tiek siužetu, tiek vaizdais), neprailgo, bet kažko esminio man čia ir pritrūko. Galvojau, gal čia kažkas su mano jautrumu nebegerai, bet vėliau aptarsiu keletą tokių, kurie dar ir kaip sužavėjo. Pažymėjau 7/10

1041> Monsters, Inc. / Monstrų biuras (2001)

14 rugpjūčio, 2020 Parašykite komentarą

Po šito užsikabinau ant animacinių filmų, tad vien už tai balą pridėčiau. O šiaip turint galvoje, kad 2001-aisiais buvau pradinukė, tikriausiai keista, kad iki šiol šio (kaip ir krūvos kitų) filmo nebuvau mačiusi. Bet aš anuomet sėkmingai žiūrėjau visokius suaugusiųjų auditorijai skirtus filmus, o mėgstamiausias buvo ,,Ašmenys“. Gal todėl nenuostabu, kad užaugau būtent tokia, kokia esu.

Monstrų biure dirba monstrai (netikėta), o jų darbas – gąsdinti vaikus. Kuo labiau ir greičiau išsigąsta, tuo daugiau taškų gauna. Bet nutinka taip, kad į monstrų pasaulį patenka žmogus – maža mergaitė. Ir taip užverda didžiausias chaosas.

Spalvingas, gražus, labai mielas filmas,. Tikiu, kad vaikystėje dar labiau būtų patikęs, bet ir dabar išties mėgavausi (ką įrodo ir pirmas šito teksto sakinys). Ir daugiau gal net ir nesiplėsiu, nebent tai, kad ir antrąsyk pasižiūrėčiau, jei tik proga pasitaikytų.

imdb

8/10

1017> Lady and the Tramp / Dama ir valkata (1955)


Kažkada seniai man rodos esu minėjusi, kad vaikystėje kažkaip nežiūrėjau W. Disney filmų. Tad ir šią klasika tapusią ir greitu metu naują pastatymą (šįkart vaidybinį) gausiančią istoriją šią vasarą mačiau pirmą kartą. Dama – padoriuose namuose gyvenanti kokerspanielė susipažįsta su valkataujančiu šunimi ir taip užsimezga jų draugystė. Na, ir aišku, vėliau prasidės visos neteisybės bei veikėjų nuotykiai.

Gražios iliustracijos, kai kurios scenos iš kitų šaltinių kone mintinai žinomos, istorija gan paprasta, bet įtraukė. Juokėmės, kad mums metų jau bele kiek, o dar tokius filmus su įdomumu žiūrim. Tai ir žiūrim. Tikriausiai, jei/kai vaikų turėsim, irgi žiūrėsim.

Mielas, bet gal nieko tokio, už ką daugiau nei 7/10 būčiau parašiusi (vertinimas uždėtas netrukus po peržiūros, argumentų, kodėl kelti/mažinti turėčiau, nerandu, tai sakykim, kad ir pakaks).

imdb nuoroda

 

740> Miracle on 34th Street / Stebuklas 34-ojoje gatvėje


miracleRež.:Les Mayfield
Vaidina: Elizabeth Perkins, Dylan McDermott, Mara Wilson
1994 m., JAV, 94 min
Žanras: fantastinis šeimai
imdb nuoroda čia.

Tai yra 1947-ųjų to paties pavadinimo filmo perdirbinys. Rinkausi perdirbinį (nors tuomet dar nė nežinojau, kad yra du šio filmo pastatymai), nes už akių užkliuvo mieloji Mara Wilson, kurią puikiai tikriausiai žinote iš kito fantastinio visai šeimai skirto filmo ,,Matilda“. ,,Miracle on 34th Street“ yra kalėdinis filmas, bet nusprendžiau nelaukti nei Kalėdų, nei žiemos.

Siužetas sukasi apie senolį, kuris visai atsitiktinai įdarbinamas vienos parduotuvės Kalėdų seneliu. Tai, kad senolis visus įtikinėja iš tiesų esantis Kalėdų senelis, kitiems kelia tik juoką. O tuo tarpu konkurentai planuoja tuo pasinaudoti ir ima kurti planą, kaip populiarųjį senelį

Dar prie viso to – vieniša mama ir jos dukra, kuriai jau atskleista tiesa: Kalėdų senelio nėra. Tačiau naujasis parduotuvės senelis po truputį jai ima įkvėpti tikėjimo.

Paprasta, stebuklų pilna kalėdinė kino juosta, kuri, manau, yra išties neblogas pasirinkimas, kai norisi įvairovės ir atsibosta per tv žiūrėti tuos pačius, daug sykių matytus Kalėdų filmus. Graži istorija, turinys visiškai pritaikytas vaikams, dialogai mieli, kai kurie – neįkyriai pamokantys. Būtent toks, mano nuomone, ir turi būti kalėdinis filmas.

7/10

693> The Perfect Man / Tobulas vyras


Hilary-The-Perfect-Man-hilary-duff-8251666-640-336Rež.: Mark Rosman,
Vaidina: Hilary Duff, Heather Locklear, Mike O’Malley
2005 m., JAV, 100 min
Žanras: romantinė komedija šeimai
imdb nuoroda čia

Tai visiškai neplanuotas ir net į ,,kada nors“ skyrelį neįdėtas filmas, kurį įsijungiau labiau kaip foną šiandien ryte. Hilary Duff pagrindiniame vaidmeny nepasakyčiau, kad leido tikėtis daugiau nei vidutinio filmo, tik kad būtų gerai, jei tai tebūtų bent vidutinis…

Holė nori surasti tobulą vyrą mamai, kuri desperatiškai ieško jo, bet neranda. O neradusi ir nusivylusi paieškomis tiesiog persikrausto kitur. Tuo tarpu Holė nori, kad nebetektų keliauti iš vienos vietos į kitą, o ir mama labai liūdna būna. Tad ji sugalvoja pabūti savo mamos slaptuoju gerbėju, kuris jai siunčia gėles, laiškus ir pan.

Kaip pastebėjote, nevengiu aš romantinių komedijų, kad ir kokios jos lėkštos būtų. Vienas įvertinu geriau, kitas prasčiau, o kai kurioms tiesiog trūksta žodžių. Šis – vienas pastarųjų. Iš tikrųjų neturiu ką pasakyti, nes nerasčiau nė vieno menkiausio pliuso: šis filmas net kaip fonas man pasirodė bevertis. Lėkštas iki negalėjimo siužetas, erzinanti vaidyba, neįdomūs ir blankūs charakteriai, jokio labiau išvystyto konflikto (jau nekalbu apie kulminacinį – visai neįsiminusį ir nesukėlusį jokių jausmų), muzika – ne ką geresnė už patį filmą… Jokio įtraukimo ar bent momentinio susidomėjimo nebuvo.

3/10

686> Marley & Me / Marlis ir aš


marley_and_me_png_627x325_crop_upscale_q85Rež.: David Frankel
Vaidina: Owen Wilson, Jennifer Aniston
2008 m., JAV, 115 min
Žanras: romantinė komedija šeimai, drama
imdb nuoroda čia.

Marley & Me – tai filmas apie sutuoktinius, kurie sumano įsigyti šunelį, kad tokiu būdu galėtų pasiruošti šeimos pagausėjimui. Taip maždaug skambėtų anotacija. O šiaip jau, jei daryčiau išvadas pagal daugelį komentarų apie šią kino juostą, tai vertėtų paminėti, kad tai vienas tų filmų, kurie daugelį pravirkdo, o labiausiai verta jį žiūrėti gyvūnų (tiksliau – šunų) mylėtojams. Jis statomas šalia tokio puikaus filmo kaip Hačiko,kuris ir man labai patiko. Todėl norėjau vieną gražią dieną (o tiksliau – vakarą) pažiūrėti ir apie Marlį. Tačiau galop dabar priklausysiu tikriausiai mažumai, nes filmas man nepatiko.

Žinau, kas visus graudina šiame filme ir galiu pasakyti, kad taip, mane toje vietoje jis irgi sugraudino, nors ašarų nešluosčiau. Myliu šunis, todėl mano abejingumas šiam filmui siejamas tikrai ne su tuo, aš puikiai suprantu, koks svarbus yra prisirišimas, meilė augintiniui ir kad gyvenimas be jo atrodo nebesuvokiamas. Įdomumo dėlei galiu paminėti, kad daug jautriau sutikau vieną pagrindinius veikėjus aplankiusią žinią maždaug filmo viduryje.

Taigi, kas man nepatiko? Ogi tai, kad tiesiog nesupratau šio filmo tikslo. Pradžia. Du jauni dirbantys žmonės susituokia. Įsigyja šunį. Bando apsiprasti su šunimi. Vėliau tas šuo nueina į antrą (jei ne trečią planą). Sutuoktiniai sau gyvena ramiai, su šiokiais tokiais nesklandumais, kurių tikriausiai pasitaiko kiekvienoje šeimoje, bet viskas išlieka gan stabilu. Pabaigoje vėl prisimenamas šuo. Filmo pabaiga. Atsiprašau, kad suspoilinau visą filmą, bet iš kitos pusės, kaip ir nieko tokio nepasakiau. Kuo ypatingi Džonas ir Dženė, kad jų istoriją reiktų rodyti? Kuo ypatingas Marlis? Apskritai, kaip pirmiau rašiau, į Marlį kreipiamas dėmesys tik pradžioje ir pabaigoje, o filmo vidury jis tarsi dingsta, kartais parodant dar kokią vieną kitą jo išdaigą, bet visumoj – veikėjų šeimoje nevyko visiškai nieko, kas būtų verta dėmesio, viskas buvo taip nyku ir nuspėjama. Keli momentai, susiję su Marliu sukėlė emocijų, bet šiaip jau man filmas toks visiškai apie nieką. 5/10