Archyvas

Posts Tagged ‘Siaubo’

984> Calvaire / The Ordeal (2004)


Žiūrėdama į pavadinimą visiškai neprisiminiau, apie ką filmas, tik tiek, kad prancūzų kalba ir rastas viename filmų sąraše, kuriame buvo vardijami baisiausios, kaip aš sakau, realistiškos (t.y. ne kur vaiduokliai lankosi, o kur žmogus žmogui vilkas) kino juostos. Visgi balandį jis peržiūrėtas. Tačiau pakako įsijungti imdb puslapį ir visas siužetas iškilo atminty.

Pagrindinis veikėjas Markas – keliaujantis atlikėjas, Kalėdoms grįžtantis iš paskutinio pasirodymo namo. Tačiau, kaip jau galima numanyti, nelemta jam ten pasirodyti. Avarija, sugedęs automobilis ir keistuolis, nuvedęs jį pas vietinį, kur galėtų apsistoti – tik nieko gero nežadanti pradžia.

Visapusiškai keistas filmas. Pirmosiomis minutėmis vykstantis jo pasirodymas senelių (slaugos?) namuose jau yra kiek keistokas, nes tai, kaip jį įsižiūrėjusi slaugė, seilę varvina senos moteriškės, primena ne kiek komediją, o groteską, buvo nemalonu žiūrėti. Bet galbūt ir buvo toks tikslas.

Lygiai toks pat nemalonus jausmas tęsėsi ir žiūrint likusį filmo dalį, kai pagrindinis veikėjas laikomas įkaitu, o vyriškis jį laiko ir visaip kankina (visgi pati priežastis, dėl ko Markas laikomas, tos priežasties beprotiškumas bei personažo nenuspėjamumas sukelia daugiausiai nemalonių pojūčių, o ne kokie nors kankinimai).

Pažymėjau vos 4/10, nes nepaisant idėjos, beprotiškumo, kurio čia apstu ir vien dėl kurio siūlyčiau į jį atkreipti dėmesį, nemažą dalį filmo buvo nuobodu, neišlaikė dėmesio, tik pabaigoje vėl kiek pagerėjo situacija.

Reklama

977> Raw / Grave / Šviežiena (2016)


Ką aš galiu pasakyti. Sėkmingi metai, kai kalbu apie peržiūrėtus siaubo filmus. Dar vienas to pavyzdys – Raw (imdb). Net nepasakysiu, kas būtent pagaliau privertė susirasti jį ir peržiūrėti, bet džiaugiuosi, kad pagaliau tai padariau.

Filmas apie tėvų augintą kaip vegetarę merginą, išvykusią studijuoti ir ten per krikštynas priverstą suvalgyti gabalėlį mėsos. Ir tuomet prasideda visa velniava, nes ji supranta negalinti gyventi be šviežios mėsos. Ir ne bet kokios, o žmonių.

Kaip daug kur teko skaityti, tai ne tik siaubo filmas, bet ir paauglės brendimo drama. Justine išvyksta studijuoti, apsigyvena studentų bendrabutyje. O čia žmonės gyvena linksmai (įsivaizduokite stereotipinį barako vaizdą, tik gal dar kelissyk padidintą. Nors kas žino, gal kitur, kur man neteko gyventi, ir taip pasitaikydavo/pasitaiko), dalijasi gyvenamąja erdve su biutioku gėjumi, baliai festivaliai, noras pritapti prie kitų, priklausyti masei, kad tik ramiau gyventi būtų ir kt. Tad nenuostabu, kad žiūrint ne tik pasišlykštėjimas kyla, bet ir kiti jausmai, susiję su veikėjų neteisingais pasirinkimais, net ir liūdna vietomis.

Apie tai, kad bijantiems visokių mėsiškų vaizdų žiūrėti neverta, tikriausiai nereikia sakyti, nes iš aprašymo aišku, apie ką filmas. Nors. Tai ne ta kino juosta, kuriai svarbu parodyti visko kuo daugiau, kuo atviriau ir kuo baisiau. Daug reikšmės čia turi pati istorija, jos vystymas, kuriama keistoka, šiokią įtampą laikanti nuotaika. Tiesa, kai kada ir nuobodoka pasidarydavo, bet gal tiesiog ne mano skoniui n laiko filmo metu stebėti vakarėlyje šokančius žmones, na, ir jei nebūtų visos tos esminės situacijos, tikriausiai nebūtų labai į ką ir žiūrėti, nes erzino sesers požiūris, pamokslai į viską.

Kulminacijos laukti baisiai nesmagu, nes kai nujauti, kas galop įvyks, bet visai to nenori, tai ir norisi kuo toliau nustumti, kad tik kuo mažiau emocijų būtų, bet kur jau – įvyksta tai, kas turėjo įvykti, emocijos irgi ima veržtis, bet kas belieka – tik stebėti atomazgą, gal dar kiek paburbėti, imti galvoti apie kiek nelogiškus momentus, bet galop pasakyti, kad o taip, man patiko. Pavadinimas šviežiena – lyg ir apie mėsą, bet man ir pats filmas – šviežiena, kažkas kiek kitokio, bet užtat ir patraukiančio dėmesį.

7/10

972> A Quiet Place / Tylos zona (2018)


Aptarimo laukia ne taip ir mažai filmų (bei vienas puikus serialas), tačiau pradėsiu nuo paskutinio matyto – A Quiet Place (imdb), nes galbūt dar suspėsiu sudominti ką nors apsilankyti kine ir dideliame ekrane pamatyti šį daugybę gerų atsiliepimų iš kritikų gavusį filmą.

Apie siužetą prieš einant geriausia nežinoti nieko arba minimaliai – kad yra įvykusi apokalipsė ir dabar išlikę žmonės priversti gyventi tyloje, nes vos didesnis garsas pritraukia pražūtį. Idėja – puiki, nes kas daugiausiai siaubo ir įtampos sukelia, jei ne įsivyravusi tyla? Nėra jokios muzikos, jokio įspėjimo apie artėjantį pavojų (kaip ir apgaudinėjimo, kai garsais sukeliama įtampa, o galop finalas – niekinis), o tyla gali būti kur kas įtaigesnė nei muzika. Be abejonės, scenos, kai pagrindinė veikėja, kurią vaidino puikioji Emily Blunt, suprato tuoj gimdysianti (gimdymas, kūdikis, tyla – kiek tai suderinama? Manau, supratote) ir visi tolesni su tuo susiję įvykiai privertė sėdėti užgniaužus kvapą. Tad tiek tų pliusų (lyg ir nedaug, bet tyla – juk viso filmo pagrindas, o minėtos scenos užima nemažai laiko. Ir be abejo, vaidybą galima pridėti).

Tačiau buvo ir kas ne taip žavėjo. Pirmiausia, daug klausimų kėlė patys sutvėrimai. Pirmąsyk pamačius, kaip tai atrodo, iškart nusivyliau. Tikėjausi gal kiek daugiau mistikos, netgi būčiau buvusi nieko prieš, jei fiziškai tos grėsmės taip ir nebūčiau pamačiusi (na, kaip kokiam Rec). Dar šeima – baisiai faina, ideali, atsidavusi vienas kitam, tik viena maištautoja, o to rezultatas – durni sprendimai, skatinantys veiksmo atsiradimą, daug pasiaukojimo, ašarų (rimtai, net ir pati žiūrėdama vienu momentu vos ne ašarojau. Siaubo filme? Pasirodo, būna ir taip). O labiausiai pabaiga nuvylė.

Rekomendacija ir tiems, kurie bijo siaubo filmų, bet norėtų kada nors išdrįsti tokį pažiūrėti. Nieko ne per daug, įtampos yra, šlykštumų – minimaliai, dvasios nesirodo, krūpčioti neturėtų tekti (bet aišku, gali pasitaikyti, pagal jautrumo ir įsijautimo lygį).

Tik nusprendusi eiti į filmą pamačiau, kad režisavo John Krasinski (nustebino), o tik prieš aprašydama savo įspūdžius sužinojau, kad kurčią paauglę vaidinusi aktorė išties yra nuo mažumos negirdinti.

Smagus, nors vietomis gal kiek prailgstantis ir nenutolstantis nuo klišinių sprendimų, tačiau gan kokybiškas ir vietomis puikią įtampą laikantis filmas. 7/10

970> The Woman / Moteris (2011)


Rež.: Lucky McKee
Vaidina:  Pollyanna McIntosh, Brandon Gerald Fuller,
2011 m., JAV,
Žanras: siaubo
imdb nuoroda čia.

Kaip man patinka, kad imdb rodo, kada kokį filmą įvertinau. Taip ir pamatau, kad nuo Gerald’s Game iki The Woman peržiūros praėjo kone mėnuo. Peržiūrėdama kažkokį disturbing filmų sąrašą pamačiau šį ir patikrinau, ar tikrai nesu jo mačiusi, nes kad bent jau šmėžuodavo jis daug kur, tai tikrai. Kadangi nebuvau pažymėjusi kaip peržiūrėto, nieko nelaukusi susiradau ir įsijungiau.

Vien anotacija skamba kaip absoliučiai mano skonio siaubo filmo. Šeima atvyksta atostogų į sodybą. Išoriškai pavyzdinga šeima iš tiesų yra visiškai sugriuvusi: despotas po padu laikantis visus šeimos narius, garsus teisininkas, tėvas , žodžio neturinti ir menkai ką apskritai pasakanti motina, į aplinką visą sukauptą agresiją nukreipiantis sūnus ir savyje užsisklendusi bei paslaptį turinti dukra. Išėjęs pamedžioti tėvas užtinka miške laukinę moterį. Netrukus jis įvilioja ją į spąstus, parsitempia namo ir įkalina. Jo tikslas – padedant šeimos nariams išmokyti ją vėl būti civilizuotu žmogumi.

Pritarimo iš šeimos nedaug, bet jie nedrįsta pasipriešinti, o jei ir išdrįsta, tai to rezultatas – ignoravimas arba smurtas. Stebėti šeimą, jos dramas, bendravimą, kaip atsiradusioji laukinė moteris įkaitina atmosferą prilygsta gerai dramai su siaubo prieskoniais, nes žiūrint taip ir tikimasi, kad visai ne kalinė, o jie patys vienas kitam gerkles perplėš dėl nepakeliamos įtampos.

Apie pačią įkalintąją sužinoti galima nedaug. Kad būtų galima geriau įsigilinti į tai, kas ji tokia, reiktų matyt pažiūrėti Offspring, kurio tęsiniu peržiūrėtas filmas laikomas, bet šiaip jau nepasakyčiau, kad priešistorės nežinojimas labai trukdė žiūrėti The Woman.

Nors netrūksta ir fizinio smurto, nemalonių scenų, net ir kanibalizmo šiek tiek yra, bet didžiąją įtampą, kurią jaučiau viso filmo metu, kelia būtent veikėjai, jų charakteriai, elgesys, sprendimai (kai kada ir nebūtinai nuspėjami). Nedažnai tenka surasti siaubo žanro filmą, kurį žiūrėdama netverčiau savame kailyje, nes ant tiek jis man patinka. Ir taip iki pat pabaigos.

Dėl tam tikrų niuansų primena The Girl Next Door.

8/10

969> Gerald’s Game / Džeraldo žaidimas (2017)


Rež.: Mike Flanagan
Vaidina: Carla Gugino, Bruce Greenwood,
2017 m., JAV, 103 min
Žanras: siaubo drama, trileris
imdb nuoroda čia.

Peržiūrėtas sausį ir nuo to laiko požiūris į šį šiaip jau neblogai vertinamą siaubo filmą vis labiau prastėja. Pastatytas pagal to paties pavadinimo S. King romaną, kurį norėjau perskaityti, bet dabar po filmo noro ir neliko (taip, taip, knyga ne tas pats kas ekranizacija, bet siužetas daugmaž juk panašus. O būtent jis manęs nelabai ir sužavėjo).

Anotacija intriguojanti. Pora atvyksta į nuošalią sodybą atgaivinti savo merdėjančios santuokos. Vienas iš būdų tą padaryti yra seksualiniai žaidimai. Džesė prirakinama antrankiais prie lovos, Džeraldas išgeria viagros, veiksmas prasideda ir… Vyras griūva negyvas. O moteris lieka prirakinta.

Kas po to? Iš tiesų tai viskas, kas tik įmanoma. Ir jeigu atrodo, kad bus tik haliucinacijos bei bandymas kaip nors išsigelbėti, tai klysite taip, kaip ir aš, nes į pabaigą ten visko dar primąstoma tiek, kad man kuo toliau, tuo į visišką balaganą ir neturėjimą tikslo panašėjo. Todėl įvertinimas vis ir krito. Kai kurių pabaigos įvykių nereikėjo visiškai. Filmo eigoje irgi gan nuobodu pasidarė, nekabino dialogai, nors pripažinsiu, kad pagrindinė aktorė – C. Gugino  – net ir nustebino savo aktoriniais gebėjimais.

O koks šuns vaidmuo bus, tai atspėjau iš karto. Neįdomu net pasidarė suvokus, kad aš buvau tuo klausimu teisi.

Pliusas už siužeto idėją (bet ne tai, kaip ji išsirutuliojo galiausiai), kad centre – ne jaunimas, kaip būna dažniausiai, vaidybą, vieną kitą sprendimą. Bet lūkesčiai buvo žymiai didesni.

4/10

967> Jigsaw / Pjūklas 8 (2017)


Rež.: Michael Spierig, Peter Spierig
Vaidina:
Matt Passmore, Tobin Bell
2017 m., JAV, Kanada, 91 min

Žanras: kriminalinis, mistinis siaubo trileris
imdb nuoroda čia.

Priklausiau tai mažumai, kuri visai pozityviai sutiko naujieną, kad visgi nuspręsta tęsti šią seriją ir sukurti dar vieną filmą. Nežinau, kokiu būdu Pjūklo filmai sugeba visai įtraukti ir sudominti. Kai kurios dalys man atrodė kaip išties neprasti trileriai, kuriems tų žiaurių scenų net nebūtinai reikėjo. Tad sužinojusi, kad jau atsirado ir naujausia dalis, ilgai nelaukusi ir peržiūrėjau.

Nors nuo John Kramer, dar žinomo Pjūklo vardu, mirties praėjo dešimt metų, po miestą pasipylę lavonai tyrėjus priverčia prisiminti minėtąjį žudiką, kadangi jų mirties aplinkybės panašios į Pjūklo aukų.

Tarsi smagus,  nepasakyčiau, kad blogiausias iš visų dalių, bet tai filmas absoliučiai tik ,,tam kartui“, be jokios ugnelės, peržiūrėjau ir pamiršau. Šlykštynių, be abejo, yra, bet kažkaip jos nedarė didelio įspūdžio, pabaigoje ten truputį, aišku, visko privelia, kaip nukalbėjau su drauge, laisvai tęsinį galima daryti būtų. Bet kad ir žinau, jog žiūrėčiau ir devintą dalį, visgi gal jos jau ir nereikia.

4/10

952> Starry Eyes (2014)


Rež.: Kevin Kolsch, Dennis Widmyer
Vaidina: Alex Essoe, Amanda Fuller,
2014 m., JAV, Belgija, 98 min
Žanras: fantastinė siaubo drama
imdb nuoroda čia.

Ir pagaliau keletą mėnesių besitęsianti nesibaigianti peržiūrėtų, bet neaptartų filmų eilė bus užbaigta. Starry Eyes – kol kas paskutinis matytas filmas, į kurį siūlau atkreipti dėmesį tiems, kas mėgsta siaubo filmus. Net nebepasakysiu, kas būtent sudomino tiek, kad susiradau jį ir tą pačią dieną peržiūrėjau, bet tuo džiaugiuosi (nepaisant įvertinimo, kurį, rodos, jau ilgą laiką nesiseka nė vienam filmui perlipti).

Sara – jauna aktorė, kuri nesėkmingai bando įsitvirtinti Holivude. Laukdama, kol pagaliau jai pasiseks atrankose ir gaus bent kokį vaidmenį, ji dirba padavėja kavinėje, o laisvalaikį leidžia su kambarioke bei jos draugais, kurie atrodo gan tolimi Saros pažiūroms. Vieną dieną jai pasiseka – ją išsirenka vaidmeniui filme, o Sara sutinka padaryti viską, ko tik paprašys.

Iš pradžių atrodęs keistas, toks gan nemalonus (pagr. veikėja turi polinkį rautis plaukus, kai tik kas nepasiseka), taip ir norėdavosi nusukti akis, kad ir nieko tokio ypatingo nevyko ekrane. Net ir gal kiek lėtokas vietomis pasirodė, ypač pirmoje filmo pusėje. Bet kuo toliau, tuo įtampa kilo, keistumų vis daugėjo, atmosfera išlaikyta nuo pradžių iki pat galo panaši, bet į pabaigą jau visai, atrodo, nebevaldė kūrėjai fantazijos, nes ko tik ten nevyko. Kai draugė, atrašydama į mano žinutę su krūva jaustukų paklausė, kas ten vyksta, atsakiau, kad bele kas. Nes iš tiesų – visko daug, greitai, žiauriai, kruvinai. Pati pabaiga – lyg galutinis taškas, padėtas švariai, be jokių priekaištų vizualiniu išpildymu.

Filme dėmesys koncentruojamas į šlovės troškimą, karjeros siekimą, pavydą, pastangas, stresą, pereinantį kone iki beprotybės, net ir ironijos, nukreiptos į Holivudą, galima išvysti. Kam patinka vizualiai gerai pastatyti filmai su tamsia atmosfera, kurie nesibaido šiek tiek kraujo bei nori kiek įdomesnio siužeto siaubo žanro kino juostos, drąsiai siūlau bandyti įsijungti.

6/10