1056> I, Tonya / Aš esu Tonia (2017)

Tikrais įvykiais paremta istorija apie ledo čiuožėją Tonya Harding. Pradedama nuo jos vaikystės, baigiama įvykiu, kuris visam laikui atėmė teisę Toniai dalyvauti bet kokiose varžybose.

Neabejotinai pranoko lūkesčius. Tragikomiška drama su itin ryškiais personažais. Įdomu, kai ne tik pagrindinė veikėja, bet ir antraeiliai – Tonios mama, vyras – yra saviti, prikaustantys prie ekrano. Atrodo, nėra nė vieno, kuriam būtų galima jausti simpatiją, bet to šitam filmui ir nereikia. Paviršiumi plaukiant – lengvas, bet tuo paviršiumi plaukti nepavyksta, nes per daug aiškiai atsiveria visa Tonios gyvenimo istorija, nori nenori sukasi mintys apie tai, kas čia įvyko, kodėl jie tapo tokiais, kas paskatino vienam ar kitam elgesiui, kodėl buvo pasirinkta taip, o ne kitaip. Po filmo iš karto ėjau skaityti tikrosios istorijos.

imdb

8/10

745> The Basketball Diaries / Krepšininko dienoraštis

Rež.: Scott Kalvert
Vaidina: Leonardo DiCaprio, Lorraine Bracco, Mark Wahlberg, Juliette Lewis
1995 m., JAV, 108 min
Žanras: biografinė kriminalinė sporto drama.
imdb nuoroda čia.

Dar vienas šioks toks spragų lopymas (nes vis dar daug kalbančių apie jį atsiranda, tai reikėjo suprast, kas jame jau tokio yra). Šį kartą – vienas ankstesnių Leonardo DiCaprio vaidybos darbų. Ir, pasirodo, ne tik jo, bet ir Mark Wahlberg. Beje, pasirodo, šio filmo režisierius mirė šiemet, sulaukęs vos 49.

Bet visgi kino juostos centre – L. DiCaprio vaidinamas Džimas, kuriam sekasi žaisti krepšinį ir yra žadama šviesi ateitis, kuris turi keletą labai gerų bendraminčių draugų, o šalia viso to vaikinas mėgsta laisvalaikiu rašyti. Bet viskas staiga ima griūti, kai jis su draugais po truputį įsitraukia į narkotikų vartojimą.

Siužetas vidutiniškas, pakankamai nuspėjamas, su aiškiu moralu, žiūrėti vietomis įdomiau, vietomis nuobodžiau, sakykime, Requiem for a Dream panašia tematika nepalyginus stipresnis. Aišku, ,,The Basketball Diaries“ pastatytas pagal biografinę knygą, o tikras gyvenimas ne visada toks įdomus, koks gali būti rodomas filmuose. Arba tiesiog kūrėjai nesugebėjo visko daug įdomiau perteikti. Nežinia.

Tačiau ši kino juosta turi tai, dėl ko nedvejodama rekomenduočiau šį filmą. Leonardo DiCaprio. Jau ne kartą gyriau jo vaidybą, o šįkart ir vėl nepašykštėsiu gerų žodžių apie jį. Ne, aš vis dar jo nepamėgau, bet nepastebėti, kaip puikiai jis perteikė savo vaidinamo personažo charakterį, tiesiog neįmanoma. Pamažu vykstanti veikėjo degradacija, iš aukštumų ėjimas vis labiau žemyn, negalėjimas pačiam tvarkytis su savo problema (nors visgi noro buvo rodyta irgi nedaug, bent man vos keliose scenose buvo pasirodę jo galvoje trumpi akimirkos blyksniai, kokioj padėty jis dabar yra, bet tuoj pat ji pranykdavo, jokio stengimosi iš jo pusės bent dienai ar dviem priversti save atsisakyti narkotiko nesimatė (kaip kad pvz. filme ,,Candy“ su H. Ledger, kur pagr. veikėjai patys bandė tvarkytis su šia problema) ). Visa tai matėsi ir nebuvo sunku įtikėti.

Dar patiko trumpam išnyranti prostitutė Diana, kuri kaip koks simbolis sušmėžuodavo ir parodydavo, kad niekada nežinai, koks gyvenimas tavęs laukia už kampo.

6/10

603> The Wrestler / Imtynininkas

Darren Aronofsky – be abejonės, vienas geriausių šių dienų režisierių. Tai ketvirtasis jo rimtas darbas, o man – ketvirtoji matyta jo kurta juosta. Pasakojama apie profesionalų imtynininką Rendį, kuris priverstas palikti ringą ir išmokti gyventi už jo ribų.

Priežastis, dėl kurios vilkinau jos peržiūrą, galvoju, buvo toks, kad kiek prisibijojau pačios tematikos. Imtynės – tikrai ne pati įdomiausia sporto šaka, apskritai, nesuprantu tokio sporto, kuriame reikia žaloti kitą ir kuriame pats žalojiesi ,,savanoriškai“. Tačiau buvo išties netikėtai įdomu. Iki šiol esu mačiusi keletą ,,Amerikietiškų imtynių“ laidų, į kurias kažkada užmesdavau akį, kai žiūrėdavo tėtis. Filme yra atskleidžiami užkulisiai, kurie sukelia dvejopus jausmus. Imtynininkai apsitaria prieš tai, kas ką darys ir kaip smūgiuos, bet vis dėlto, žinojimas nepadeda išvengti traumų, jie – lygiai tokie patys sportininkai kaip ir visi kiti, nepaisant to, kad šiek tiek viskas stilizuotai ir surežisuotai pateikiama tam, kad žiūrovai liktų patenkinti. Ir jau nuo pat pradžių aplanko niūri nuotaika, kai rodoma, kaip atrodo jau savo laiką ,,atitarnavę“ imtynininkai: dažnas jų – invalidas. Ar dėl to reikia šitiek metų stengtis, kad galiausiai likusį laiką turėtum praleisti prikaustytas prie lovos ar invalido vežimėlyje?..

Rendis turi išmokti gyventi be ringo, tačiau tai, kaip ir visai nekeista, yra sunku. Paraleliai yra rodoma striptizo šokėja, kurios karjera taip pat eina į pabaigą, ji tai puikiai supranta ir lygiai taip pat ima galvoti, kaip reikės gyventi kitokį gyvenimą, kai iki šiol tik šis darbas padėjo jai išlaikyti save ir sūnų. Tačiau, jos atveju, beviltiškumas perauga į tam tikrus veiksmus, į norą nepasiduoti ir ryžtingai eiti tolyn. Tuo tarpu Rendžiui – tai pernelyg sunku. Buvęs žiūrovų numylėtinis jis negali išlaikyti bent jau pakenčiamų santykių su dukra, darbas nesuteikia jokių teigiamų emocijų, kai tuo tarpu ringe jis jausdavo kuo tikriausią kaifą. Ir tai skaudi tema, kuri paliečia kone kiekvieną žmogų, ypač tokį, kuris visą gyvenimą dirbęs ir priverstas palikti darbą dėl išėjimo į pensiją. Tuomet jis pasijaučia niekam nebereikalingas…

Panaši tematika yra ir kol kas naujausiame D. Aronofsky darbe ,,Black Swan“, tačiau ,,Imtynininkas“ skiriasi ne tik nuo minėtojo, bet ir kitų jo filmų, nes žiūrovas ,,imamas“ paprastumu, nepasitelkiant jokių ,,šizofreninių“ (ar kaip tai pavadinti ;D )vaizdų ar mokslinės fantastikos. Jokių įmantrybių, viskas realiai ir todėl taip jautriai ir tikroviškai, rodos, pati ėmiau justi tai, ką personažas. Kino juosta neprailgsta ir nė trupučio nenuobodi. Aktorių komanda – puiki (ar reikia paminėti, kad abu pagrindiniai aktoriai buvo nominuoti Oskaro statulėlei už vaidmenį šiame filme?), muzikinis takelis, pateikimas – na viskas tiesiog šauniai, na, bet nėra ir ko stebėtis, kai darbo imasi šis režisierius. Ir žinokit, tikrai netikėjau, kad šis filmas išspaus man ašarą, o žiūrint paskutines scenas būtent tai ir nutiko. Pati pabaiga kiek sutrikdė, nes palikta vietos interpretacijai, o tikėjausi išsprendimo ir kad nebus jokių klaustukų palikta. Ir vis tiek tai buvo efektinga, mintis atskleista būtent taip, kaip ir turėta, o po filmo pagalvojau, kad jau ilgą laiką nieko tokio paveikiančio nebuvau mačiusi. Bet ir kaip gera jausti tą tokį jausmą, kuris aplanko pažiūrėjus išties gerą, vertą dėmesio filmą, tikras malonumas!

Dabar belieka sulaukti kitamet pasirodysiančio Noah. Bei žinoma, prisiruošti kada nors pažiūrėti ,,Pi“.

stiprus 8/10

Rež.: Darren Aronofsky, vaidina: Mickey Rourke, Marisa Tomei, Evan Rachel Wood, 2008 m., JAV, Prancūzija, 109 min

406> Playing for Keeps / Širdžių ėdikas

Kadangi užsimaniau romantikos, į akis krito ganėtinai naujas filmas, galintis pasipuikuoti gera aktorių komanda: Gerard Butler, Catherine Zeta- Jones, Jessica Biel, Uma Thurman. Bet kaip ten dažnai būna? O taip, surinkti populiarūs aktoriai visiškai negarantuoja įdomaus filmo..

Kadaise garsus futbolininkas norėdamas suartėti su sūnumi ir prisigerinti savo buvusiai žmonai ima treniruoti sūnaus futbolo komandą. Netrukus išvaizdžiam vyrui ant kaklo pradeda kartis kitų vaikų mamytės..

Visų pirma, pradėsiu nuo man neskaniai atrodžiusio dalyko- akivaizdžios ,,adidas“ reklamos. Na suprantu, kad kiekviename filme daugiau mažiau yra kas nors reklamuojama, bet čia  tai, jog pagr. veikėjas amžinai būdavo su būtent šios firmos treningais, man tiesiog badė akis. Turiu omeny, kad ne tik kelnės, bet ir visi marškinėliai buvo papuošti logotipu ir užrašu.

Tuo tarpu apie siužetą nieko gero negalėčiau pasakyti. Viskas standartiška, nėra jokių didesnių konfliktų, visi, rodos, patenkinti tuo, kaip viskas pasisuka, tik vienas vaikas kiek daugiau reiškia savo jausmus.. Gerard Butler šiame filme atrodė visą laiką pavargęs, susenęs ir nusikamavęs, nė kiek neprimena širdžių ėdiko, na, bent manęs taip atrodydamas jis niekada nesužavėtų, tuo labiau, kad nepasakyčiau, jog kuri nors moteris gavo kokį atsaką iš jo pusės, tik kažkokį: ,,na, jei taip jau nori…“. O moterys- priešingai, pasitempusios, tačiau taip atvirai besikabinančios ant kaklo, kad net graudu, o ne juokinga ar romantiška, ar dar kaip nors. Nuobodžiavau viso filmo metu, vis tikėjausi, kad įvyks kas nors įdomesnio, bet prajuokino tik viena vieta (,,spaudžiam sūrį“), na, ir dar pabaiga atrodė miela, bet visumoj jokio išradingumo neradau, o to tikrai reikia tokio žanro filmui, kad pavyktų pavergti žiūrovus.

Ar rekomenduoju? Ne, nebent visiškai neturite ką veikti, ar mėgstate žiūrėti tokius filmus kaip foną, t.y. užsiimant kitais darbais. Nes man mano laiko, per kurį tik žiūrėjau filmą ir daugiau nieko nedariau, šįsyk buvo tikrai gaila.

3/10

Rež.: Gabriele Muccino, vaidina: Gerard Butler, Jessica Biel, Dennis Quaid, Uma Thurman, Catherine Zeta-Jones, Judy Greer, Iqbal Theba, 2012 m., JAV, 105 min

228> The Fighter / Kovotojas

Filmas, paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie airių kilmės amerikiečių boksininką Micky „Airį“ Wardą. Micky Wardas nutarė pasirinkti boksininko kelią, įkvėptas savo idealo –netikro brolio ir buvusio boksininko Dicky Eklundo, kuris tapo jo treneriu. Paties Dicky Eklundo šlovės dienos jau praeitis – buvęs boksininkas vartoja narkotikus ir turi problemų su teisėsauga.

Kiek kartų susiruošdavau šį filmą pažiūrėti ir kiek kartų nuspręsdavau to nebedaryti, net nebežinau. Šiandien irgi vos nenutiko taip pat, bet nugalėjo šis filmas, kadangi iš poros numatytų filmų rinkausi pagal tai, kuris trumpesnis. Nors jis anaiptol netrumpas- beveik dvi valandos. Ir per tas porą valandų išvydau tiek bokso kovų, kiek lig tol nebuvau mačiusi. Ne, jų nebuvo labai daug, bet tiesiog šiuo sportu nesidomiu ir manęs jis visiškai nežavi. Kodėl šį filmą apskritai tuomet žiūrėjau? Todėl, kad jis gerai vertinamas ir todėl, kad jame vaidina mano mėgstami aktoriai. Na, ir tikėjausi, kad ne kovos bus svarbiausios- ir tai tiesa.

Mikis išgyveno daug nuopolių, kol pasiekė to, apie ką tegalėjo tik svajoti. Komplikuoti santykiai su broliu Dikiu, mama, kuri savo sūnu prižiūri lyg jiems būtų dvylika metų, daugybė seserų.. Mikio priklausomybė nuo šeimos tampa praraja. Ir tai yra baisoka. Priklausomybė, kokia ji bebūtų, smukdo žmogų žemyn, neleidžia jam blaiviai galvoti. Tai galioja ne tik Mikiui, bet ir Dikiui, kurio priklausomybė- kitokia, jis priklauso nuo narkotinių medžiagų. Žmogui reikia pamatyti save iš šalies, kad suprastų kaip gyvena ir ką daro blogai. Būtent tai, su pašalinių pagalba ar be, priverčia susimąstyti ir veikėjus.

Daug gero šiam filmui duoda puiki aktorių komanda. Vis galvojau, kur man matytas Mark Wahlberg (be to, kad man jis šiek tiek panašus į Jokūbą Bareikį).. Pasirodo, seniau esu jį mačiusi filme The Happening (ganėtinai neblogas tiems, kurie mėgsta žiūrėti apie apokalipses). Tačiau Oskaro, pasak juos teikiančios komisijos, buvo labiau vertas Christian Bale. Personažas, kurį jis vaidino, didelio įspūdžio nedarė, bet tai tik dėl charakterio ir veiklos. O kadangi jis man sukėlė tam tikrus jausmus (net jei tai neigiami), darau išvadą, kad taip buvo dėl to, kad Ch. Bale puikiai perteikė Dikį. Amy Adams buvo keista matyti kiek kitokiame amplua, nes iki šiol ją esu mačiusi tik romantinėse komedijose. Patinka man ji, jos vaidyba, nuoširdumas. Na, tiesiog būna: žiūri į žmogų ir matai tam tikras savybes.. Tikiuosi, kad neklystu.

Tačiau nepaisant nagrinėjamų problemų, nelabai supratau, kuo šis filmas daugelį sužavi. Man tai tebuvo filmas su gerais aktoriais, gera vaidyba (kiek triūso įdėta, vien kovos arenoje turėjo gerokai nuvarginti, o ką jau kalbėti apie pasiruošimą joms.. ), įdomiomis nagrinėjamomis problemomis ir tiek.. Siužetas paprastas, toks pravinguriuojantis ir tiek..

Parašysiu 6/10

Filmas laimėjo porą Oskarų ir dar penkiems nominuotas.

Rež.: David O. Russell, vaidina: Mark Wahlberg, Christian Bale, Amy Adams, Melissa Leo, 2010 m., JAV, 116 min