Archyvas

Posts Tagged ‘Vesternas’

887< Slow West / Vangūs Vakarai (2015)


slowRež.: John Maclean
Vaidina: Kodi Smit-McPhee, Michael Fassbender, Ben Mendelsohn
2015 m., Didžioji Britanija, Naujoji Zelandija, 84 min
Žanras: veiksmo, mistinis, romantinis trileris, vesternas
imdb nuoroda čia.

XIX a. Kolorado valstija. 16-metis škotas Džėjus pasibalnoja žirgą ir leidžiasi ieškoti į Ameriką pabėgusios mylimosios. Pakeliui, patekusį į spąstus, jį išlaisvina kaubojus Silas. Šis už pinigus pažada apsaugą ir pagalbą vietinių subtilybių nežinančiam Džėjui. Jodami vakarų kryptimi jie ne tik patiria įvairių nuotykių, tačiau po truputį atsiskleidžia ir abiejų veikėjų kelionės motyvai.

Pamąsčiau, kad senokai M. Fassbenderį ekrane mačiau, tad įsijungiau ilgokai savo eilės laukusį ir vieną naujesnių jo darbų – Slow West. Dargi tai neholivudinis kinas, o būtent tokio norėjosi. Beje, šį filmą bus galima pamatyti ir ,,Kino pavasario“ metu.

Jei po ,,Mustang“ norėjosi daug pasakyti, tai po šio kažkaip tuštoka galvoje. Daugiausiai emocijų sukėlė ir labiausiai prie ekrano prikaustė paskutiniai filmo įvykiai, kur netrūko dinamikos, smagaus veiksmo. Kažkiek Q. Tarantino tuomet priminė. Iki tol vietomis nykoka buvo, nors karts nuo karto nutikdavo kas nors netikėta, netgi tragikomiška, dėl ko šį filmą norisi pagirti. Nors ir pati idėja, dėl kurios keliauja jaunuolis, yra kiek komiška. Yra neblogų techninių sprendimų, vienas kitas spalvingesnis personažas. Vis dėlto kažkokio išskirtinio, ryškaus veikėjo man trūko. Veiksmas pagrinde tik pabaigoje, mirusiųjų per visą kino juostą susidarys nemaža krūva, nors patys žudymai, kraujas – subtiliai, ne per daug rodoma, tad pasišlykštėti neturėtų žiūrovai. Dabar kuo toliau, tuo daugiau privalumų ir gerų sprendimų pradedu įžvelgti, tad ateity požiūris į šį filmą gali keistis (nors tai nebūtų nei pirmas, nei paskutinis kartas, kai taip nutinka su peržiūrėtais filmais), bet dabar yra taip, kaip yra. Geresnis už vidutinį tai tikrai, bet norėjosi, kad būtų dar geriau.

6/10

Reklama

484> 3:10 to Yuma / Traukinys į Jumą

rugpjūčio 13, 2013 Parašykite komentarą

310toyumaTai 1957-ųjų vesterno perdirbinys, kurį režisavo James Mangold, kuris gerai žinomas iš kitų savo režisūrinių darbų, tokių kaip Walk the Line ar Girl, Interrupted.

Pasakojama apie Deną Evansą, smulkų fermerį, kuris dėl pažadėto atlygio sutinka kartu su keliais vietiniais lydėti garsų nusikaltėlį Beną Veidą iki stoties, kur traukinys jį nuveš į Jumos kalėjimą. Tačiau visos kelionės metu jiems ant kulnų lipa Veido gaujos nariai, siekiantys išvaduoti savo vadą.

Tikriausiai suskaičiuočiau ant vienos rankos pirštų, kiek esu iš viso mačiusi vesternų. Ir, pripažinsiu, filmo pradžioje, kai šaudėsi visi kas tik galėjo ir kaip mokėjo, maniau, kad tai yra tas žanras, kurio man visgi reiktų vengti. Tie šaudymai visuomet tokie nuobodūs! Na, bet iškentėjau pradžią, o vėliau, kai viskas įsivažiavo, nė nepajutau, kaip įsitraukiau.

Denas Evansas- fermeris, kuriam svarbus kiekvienas pinigas. Jo žemes grasinama atimti labai greitai, kadangi jis įsiskolino dėl sausros. Tačiau Denas nenori trauktis iš savo gyvenamosios vietos dėl šeimos, ypač jaunėlio sūnaus, kuriam dėl ligos rekomenduojama gyventi sausame klimate. Tad Benas Veidas pasirodo gera ir tinkama proga gauti taip trūkstamų pinigų, kuriais galėtų užsimokėti skolas ir ramiai gyventi toliau. Tad net numanomi pavojai jo negąsdina. Christian Bale kaip visuomet buvo puikus vaidmenyje, nėra čia ko ir pridurti.

Sakoma, kad draugą nelaimėje pažinsi, tačiau tai tinka ir tuomet, kai kalbama apie kelionę. Kai tenka su žmogumi būti dieną naktį, visą laiką būti šalia, tiek per sunkumus, tiek per palaimingas akimirkas, kai viskas klostosi taip, kaip sumanyta, žmogus atsiskleidžia visiškai naujai. Benas Veidas- negailestingas nusikaltėlis, nuo kurio rankos mirė daug šeimų, tačiau kelionės metu jis atsiskleidžia kiek kitokiomis spalvomis. Ir taip iki pat paskutinės minutės. Na, o ir kaip gali kažką blogo galvoti apie tokį gerietiškų akių savininką Russell Crowe?

Taigi, bent man nebuvo jis įdomus nuo pirmos minutės, teko kiek palaukti, bet paskui likau neabejinga šiai istorijai. Muzikinis takelis, aišku, neprilygsta Django Unchained, bet tinkamas tokio žanro filmui (pasirodo, 3:10 to Yuma buvo nominuota dviems Oskarams už muziką bei garso efektus). Veiksmo nemažai, susišaudymų apstu, tad, manau, mėgstantieji tai neliks irgi abejingi kino juostai. Atmosfera- būtent tokia, kokios ir norėjosi. Pabaiga kiek nuspėjama, bet įspūdį vis vien nemenką padarė.

8/10

Rež.: James Mangold, vaidina: Russell Crowe, Christian Bale, Logan Lerman, Ben Foster, Vinessa Shaw, Alan Tudyk, 2007 m., JAV, 122 min

476> Django Unchained / Ištrūkęs Džango


djangoPagaliau prisiruošiau pažiūrėti naujausią Quentin Tarantino filmą, kuris giriamas ir kritikų, ir žiūrovų, 2013-ųjų Oskarų ceremonijoje juosta buvo paminėta penkissyk tarp nominantų, o po vieną statulėlę atsiėmė Christoph Waltz kaip geriausias aktorius antraplaniame vaidmeny bei režisierius už geriausią originalų scenarijų. Vis dėlto, man sunkiausia buvo prisiruošti jį pažiūrėti dėl ilgos trukmės – kiek daugiau nei pustrečios valandos.

Vergo Džango likimas pasikeičia, kai jį iš vergovės į savo rankas paima vokietis premijų medžiotojas daktaras Kingas Šultzas. Padedant išvaduotojui, Džango pasiryžta išgelbėti ir savo žmoną.

Niekada nereikia bijoti ilgos trukmės, kai kalbama apie Q. Tarantino filmus. Nebent iš tikrųjų neturite jam laiko, nes nepatarčiau užsiimti pašaliniais darbais jį žiūrint. Laikas pralekia labai greitai.

Jau nuo pat pradžių neįmanoma nepastebėti puikaus muzikinio takelio. Juokingiausia, kad jį buvau atsisiuntusi jau gan seniai, bet po to taip ir užmiršau, na, o dabar jis kurį laiką bus tarp mano klausomiausių. Galėčiau girti kiekvieną skambėjusį kūrinį atskirai, kiekvienai scenai buvo parinkta tinkama daina- ir dar tokia, kad greitai iš atminties nedingstanti.

Aktoriai. Christoph Waltz- aktorius, kurio kiekvieną filmą, net ir banaliausią, žiūrėčiau. Jis puikus visur, pamenu, kaip žavėjausi juo, kai pirmąsyk išvydau Water for Elephants- palyginus su romanu juosta buvo banali, tačiau būtent Ch. Waltz ją išgelbėjo nuo visiškos vidutinybės. Q. Tarantino jam padeda atsiskleisti kaip tikram profesionalui – juk tikriausiai ne veltui abu gauti Oskarai yra už vaidmenis šio režisieriaus filmuose. Jamie Foxx kaip Džango taip pat vertas dėmesio, ne ką įdomesnį personažą suvaidinti turėjo ir Leonardo DiCaprio. Man patiko, kad jis nusimetė rimtuolio kaukę, matyti jį tokį vietomis kone pakvaišusį buvo įdomu. Kažkas naujo jo filmografijoje ir personažų charakteristikose.

Tarantino braižas labai ryškus. Kažkam gal pasirodysiu truputį pakrikusiu protu, bet man patinka tokios linksmos scenos jo filmuose, kai kulkos skrieja į visas puses ir visur kur liejasi kraujas. Apskritai, jo filmuose taip susilieja humoras su žiaurumais, kad atrodo, kartais net ir širdies taip neskauda matant ištaškytas smegenis. Tiesa, pastarąjį dalyką dažniau galima matyti Inglourious Basterds. Ištrūkęs Džango vietomis buvo labai dramatiškas, ypač toji scena su šunimis man įsiminė, taip ir troškau, kad kas nors imtųsi ką nors daryti. Humoras, ironija- tai visuomet džiugina, nešyptelti visos juostos metu- tiesiog neįmanoma.

Pačiam siužete nėra nieko ypatingo, galima būtų kabinėtis prie standartiškumo, tačiau kažką ypač originalaus mažai kas sukuria, o ką jau kalbėti apie pastarąjį metą. Bet čia svarbiausia ne kas rodoma, o kaip. Juk turėdami tą patį siužetą skirtingi režisieriai sukurtų visai kitokius filmus. Todėl burbėti, kad nieko gero ten nėra, koks čia siužetas, kai viskas daroma iš meilės- banalu ir t.t., pripažinsiu, prieš žiūrėdama galvojau, kad tai bus apie Džango kuris kovos tiesiog prieš vergovę, tad supratusi, kad dėl visko kažkiek kalta ir moteris, šiek tiek nusivyliau, bet greitai tai užsimiršo, nes čia tiesiog reikia mėgautis reginiu. Tai yra pramoginis filmas, suteikiantis pakankamai emocijų. Tai ne tas filmas, kuris ilgam privers susimąstyti.

Kam patinka Tarantino, daugiau ar mažiau patiks ir šis.

9/10

Rež.: Quentin Tarantino, vaidina: Jamie Foxx, Christoph Waltz, Leonardo DiCaprio, Kerry Washington, Samuel L. Jackson, Amber Tamblyn, 2012 m., JAV, 165 min

407> Bandidas / Banditės

balandžio 21, 2013 Komentarų: 1

bandidas3Supykusi, kad niekaip nesiseka išsirinkti filmo (mat norėjau tokio, kurį žiūrėdama galėčiau daryti vieną pašalinį darbą), įsijungiau tokį, kuris bene seniausiai laukia peržiūros. Kadangi lūkesčių, kad filmas bus labai įdomus, neturėjau, pamaniau, kad jis kaip tik ir tiks.

Siužeto centre- dvi visiškai skirtingos moterys, kurias sujungia vienodi likimai. Abiejų tėčiai buvo nužudyti, tad jos išsirengia vogti banko, nežinodamos viena apie kitą. Susidūrimas banke paskatina sutelkti bendras jėgas ir išgelbėti vietinius nuo terorizuojančios valdžios.

Salma Hayek ir Penelope Cruz, be abejonės, yra stiprioji filmo pusė. Penelope apskritai, galvoju, yra kone fenomenas: kad ir kokiame filme būtų, kad ir kokį vaidmenį atliktų, ar būtų visa išsipuošusi kaip aukštuomenės dama, ar susivėlusi laukinukė nudrengtais drabužiais, jos žavesys išlieka. Pamenu, kažkada man jos atrodė labai panašios ir būdavo, kad net ir maišydavau.. Taigi, abi jos įnešė šarmo šiai kino juostai, dar gelbėjo filmą kelios nuoširdžiai juoktis privertusios scenos, bet tai- bene viskas, ką galėčiau pasakyti gero. Filmas greitai išsitrins iš atminties, kadangi visai nieko nepalieka po savęs, jau po nepilnos valandos žiūrėjimo galvojau, kad visgi galėtų jau eiti į pabaigą, nors kita vertus, ką čia besutrumpinsi, jei ir taip filmas eina standartines 1,5h. Manyčiau vyriškoji giminė visai įdomiai turėtų sužiūrėti šį filmą: gražios moterys, pasišaudymai, vienos kitos grumtynės.. Bet visgi nežinau, ar būtų daug žmonių, kuriems šis filmas paliktų ilgalaikį įspūdį.

4/10

Rež.: Joachim Rønning, Espen Sandberg, vaidina: Penélope Cruz, Salma Hayek, 2006 m., Prancūzija, Meksika, JAV, 93 min

396> The Mask of Zorro / Zoro kaukė


the-mask-of-zorroKažkaip visai spontaniškai įsijungiau šį ne kartą vaikystėje matytą filmą, kadangi jau senokai norėjau pažiūrėti, ar vis taip pat man jis patiks. Na, ir galiu pasakyti, kad pernelyg nenuobodžiavau žiūrėdama, išskyrus tuos momentus, kai kovos užsitęsdavo per ilgai (tai pasinaudodama tuo atlikau keletą pašalinių smulkių darbų) ir pažiūrėjau kaip pakankamai smagią romantinę komediją, nes juokingų momentų šiame filme tikrai nemažai. Ir tas humoras nėra lėkštas, o greičiau jau subtilus, jo nei per daug, kad pasidarytų nebejuokinga, nei per mažai. Tikriausiai nuo šio filmo ir susižavėjau puikiąja Catherine Zeta-Jones, na, ir žinoma, Antonio Banderas, nors jų vaidmenys ir nėra nei kažkuo išskirtiniai, nei pribloškiantys, tačiau itin mieli. Abu puikiai darbuojasi špagomis, šoka, vaidina ir atrodo. Siužetas pilnas įvairių posūkių, bet galop sugrįžtama prie to, dėl ko viskas ir prasidėjo, lemiama kova šiam filmui- būtina kaip oras. Ir vis dėlto, trukmė galėjo būti kiek mažesnė, nes vietomis pasirodė pernelyg ištempta, o ir galop nebepajėgia iki galo išlaikyti dėmesio..

Beje, yra šio filmo antroji dalis The Legend of Zorro (2005), kurios dar nesu niekada mačiusi. Gal kada ir pažiūrėsiu.

7/10

Beje, šis filmas turi savo sąskaitoje dvi Oskaro nominacijas už geriausius efektus ir muziką.

Rež.: Martin Campbell, vaidina: Antonio Banderas, Anthony Hopkins, Catherine Zeta-Jones, 1998 m., JAV, Vokietija, 136 min