Archyvas

Posts Tagged ‘Vokietija’

1093> Love, Rosie / Su meile, Rouzė (2014) (2)


Šį jau esu kadaise mačiusi (rašiau čia), atsimenu, kad nesužavėjo. Antrąsyk įsijungti paskatino nesibaigiančios filmo ištraukos Instagram filmų profiliuose. Galvojau, gal kažką tada praleidau, reik pamėgint darsyk. Patiko labiau nei tada, turi panašumų į mano absoliutų guilty pleasure romantinį One Day. Apima ilgą laikotarpį, du draugai baigdami mokyklą taip ir nutyli apie savo jausmus vienas kitam (arba jų iki galo nesuvokia), tada dar šis bei tas nutinka ir jų keliai išsiskiria, nors virtualus bendravimas nenutrūksta. Rouzei tenka staigiai sulaukti ir prisiimti atsakomybes, apie kurias tuo metu ji nė nesvajojo, o savo svajones atidėti į šalį. Šiltas filmas, nes daug palaikymo iš aplinkinių, nuspėjamas ir nevengiantis klišių, bet galbūt jo privalumas ir yra, kad veikėjai bręsta, kad pati draminė dalis nėra apie tai, kaip jie nuostabiai draugauja, tada likus 15 min iki pabaigos dėl kokios nesąmonės susipyksta, o tada susitaiko. Aišku, ir čia yra tų nesąmonių, bet jos visos išsidėsčiusios skirtingais gyvenimo momentais, tai visai kitaip ir žiūrisi.

6/10 imdb

1090> High Life / Gyvenimas aukštybėse (2018)


Užmačiau LRT mediatekoje ir įsijungiau, pernelyg nesvarstydama, nors prieš tai gal net nebuvau apie jį girdėjusi. O filmas – mokslinės fantastikos drama apie grupelę kalinių, kurie išsiunčiami į kosmosą. Kartu su jais išvyksta gydytoja, kuri atsakinga už jų priežiūrą bei įvairius tyrimus ir eksperimentus. Visgi gyvenimas uždaroje erdvėje nėra toks pat paprastas kaip gali pasirodyti. Galvoju, kad savaitgalį leidau su filmais apie veikėjus, kurie privalo gyventi izoliuotoje erdvėje (antrasis – The Lighthouse, 2019) ir dar netgi su tuo pačiu aktoriumi pagrindiniame vaidmenyje – R. Pattinson. Ne specialiai gavosi, bet net ir nesiskundžiu, nes įdomi tema, o aktorius jau nusiėmė twilight’o etiketę (ok, gal ir nepamiršo niekas, bet vis tiek sugebėjo sukurti ne vieną vaidmenį, leidžiantį ir netolimoje ateityje tikėtis kažko įdomaus).

Patiko sukurta atmosfera – ramus tonas, daug tylos, aplinka atrodo sterili net tose vietose, kur yra žalumos ir žemių. Pradžioje rodoma dabartis, po to grįžtama į praeitį – toks būdas sužadino intrigą, plius ne iš karto supratau, kada vėl buvo sugrįžta į dabartį, tai net ir sutrikau. Pats siužetas – gan nuspėjamas (na, kad pradės pjautis (nebūtinai tiesiogine prasme), bus visokiausio smurto apraiškų ir kt.), kai kada įdomus, o vietomis pernelyg užsižaista, nes gražiai nufilmuota ir visa ką, bet prasmės ar rodomo veiksmo reikalingumo šiam filmui – mažoka, tad dėmesys karts nuo karto nukrypdavo kitur. Pačiam siužetui irgi pritrūko daugiau prasmės, įdomesnės linijos ar stipresnių priežasčių visam veiksmui, ypač kai į pabaigą labai lengvai pasišalino keletas veikėjų. Pernelyg lengvai. Bet kaip jau minėjau, labai gražiai nufilmuotas, tad vien dėl to norėjosi žiūrėti. Dėl gerai sukurtos atmosferos siužeto tuštumas ne iš karto pasimato, tad vien už tai pliusas.

Prie žanrų nurodytas ir siaubo, bet galėtų patikti ir tiems, kurie šio žanro nemėgsta. Man kažkaip sunku jį vadinti siaubo filmu, kad ir išlikimo drama gan ryški.

Galvojau, kur man girdėta režisierė Claire Denis, tai pasirodo, kad esu mačiusi jos kitą filmą, kuris man labai nepatiko – Trouble Every Day.

imdb nuoroda

6/10

1082> How to Lose a Guy in 10 Days / Kaip atsikratyti vaikino per 10 dienų (2003) (2)


Nebūčiau dariusi antro įrašo, nes prieš keletą metų jau aptariau šį filmą, bet kai supratau, kad šįsyk norisi žymėti ne didesnį nei 4/10 balą (pirmąsyk visą šešetą daviau), tai ta proga privalėjo atsirasti atskiras įrašas.

Man jau kurį laiką sunku su komedijomis. Tai, kas seniau atrodė visai linksma, dabar nepriverčia filmo peržiūrėti net iki galo. Šį žiūrėjau vien todėl, kad įsijungiau kaip foną savo veikloms. Na, ir daug kas ten atrodė taip kvaila, hiperbolizuota ir visiškai ne(be)juokinga. Pabaiga nepatiko ir pirmąsyk žiūrint, tai šįkart ji man buvo lyg vyšnia ant torto, galutinai suerzinusi. Kokiu būdu buvo nuspręsta, kad vienas kažkokiu būdu yra kaltesnis, nors nesąmonių daugiausiai pridirbo visai kitas žmogus.

1069-1071> Bridget Jones’s Diary (2001), Bridget Jones: The Edge of Reason (2004), Bridget Jones’s Baby (2016)


Apie pirmąją dalį Bridžitos Džouns dienoraštis bei antrąją – Ties proto riba, esu jau rašiusi, tad šiemet juos žiūrėjau jau antrąsyk. Trečiasis – Bridžitos Džouns kūdikis, buvo nematytas ir tapo priežastimi vėl peržiūrėti du pirmuosius.

Man pirmoji knyga – ta, kurią skaityčiau vėl ir vėl, nors šiaip mano skaitiniuose romantinių komedijų pasitaiko vos viena kita. Bet čia ir visa problema, nes Bridžita Džouns visiems pristatoma kaip smagi komedija, filme irgi koncentruojamasi į romantines arba kuriozines situacijas, bet ten yra kur kas visko daugiau ir rimčiau. Daug pažįstamo. Ir viskas pateikiama su saviironija, kuri kelia šypseną, o kai kada ir graudulį. Todėl nenuostabu, kad ši istorija nepasimetė tarp krūvos panašių knygų.

Pirmasis filmas irgi vienas tų, kuriuos įsijungusi darsyk peržiūrėčiau iki galo (arba nebūtinai iki galo, bet dar nesu išsirinkusi galutinės scenos, ties kuria išjungčiau). Smagus žiūrint net ir antrą kartą, personažai savi, favoritai aiškūs, juokinga ir nesinori užsidengti akių dėl svetimos gėdos jausmo, kaip paskutiniu metu man būna su komedijomis.. Tad rašau 8/10

The Edge of Reason (Ties proto riba) pasirodė prasčiausias iš visų trijų. Nors veikėjai vis dar žavi, bet kai kurios siužetinės linijos – itin keistos ir abejotinos. O gaila. 5/10

Labiausiai smalsu buvo dėl dar nematytos dalies. Buvo įdomu, kokiu būdu vietoj Hugh Grant viršelyje atsirado Patrick Dempsey, intrigavo, kaip čia viskas atrodys prabėgus šitiek metų nuo antrojo filmo. Ir ar iš viso dar yra ką parodyti, pasakyti, ar nebus nueita į šoną su lėkštais bajeriais? Na, ir likau patenkinta. Bridžita neprarado savo šarmo, nors bėgant metams įgijo kur kas daugiau pasitikėjimo savimi. Vyrai dėl jos vis dar kovoja ir sugeba savo geriausias puses parodyti, nesvarbu, kiek ten galima būtų ,,nurašyti“ ant to, kad neįtikinamos situacijos. Čia juk Bridžita. 7/10

imdb: pirmas, antras, trečias.

Anonsas – tik trečiojo.

1067> About a Boy / Gyvenimas pagal jį (2002)


Prireikė laiko atgaminti, kas čia per filmas, nes pamenu tik tiek, kad su H. Grant ir kad buvo jį persekiojantis berniukas. O kas, kaip, kodėl, galvoje atsikūrė tik pažiūrėjus keletą foto. Toks gan mielas filmas, gal kažkas sakytų, kad kalėdiniam laikotarpiui tinkamas, o aš nė nedrįsčiau prieštarauti. Visgi kažkodėl lūkesčiai buvo sukurti didesni, o pasirodė, kad čia vienas tų tokių, kur viskas kaip ir normaliai, bet trūksta šiek tiek, kad bent ilgėliau galvoje išliktų.

6/10

imdb

1023> The Handmaid’s Tale / Tarnaitės pasakojimas (1990)


Pasiilgau laikų, kai ištraukdavau kokį nors visai nepopuliarų filmą ir taip visai netikėtai atrasdavau gerą istoriją. Šiemet skaičiuoju berods apie dvidešimt peržiūrėtų filmų, tad galiu tik pasvajoti apie visokių retenybių ieškojimą, kai net ir nuo populiariųjų nutolusi esu.

Aišku, The Handmaid’s Tale istorija žinoma išties gerai, nes kadaise ir knyga skaityta, ir du serialo sezonai peržiūrėti (iki trečiojo gal kada prieisiu). Visai netikėtai užtikusi, kad buvo 1990-aisiais ir filmas pastatytas (imdb), sumaniau įsijungti. Bet nė nemaniau, kaip serialas gali pakišti koją. Nesakau, kad filmas visai nepatiko. Įdomiai ir savotiškai kraupiai atrodė viena iš tarnaičių aprangos detalė – raudonas šydas. Buvo keista matyti Lidiją visai nepanašią į seriale esančią, bet ir toji filme esanti – ne ką mažiau emocijų kelianti. Labai patiko filmo Nikas, nes visiškai nesimpatizuoju seriale pateiktam. Na, ir visai neprailgo ir nesinorėjo išjungti. Tačiau pripratusi prie gan lėto serialo tempo negalėjau atsistebėti, kaip filme tiek daug įvykių sukišta į mažiau nei porą valandų, kaip pro viską prabėgom praeita vien tam, kad būtų paliesta ir atskleisti pagrindiniai siužetiniai vingiai. Taip ir norėjosi stabdyti visus ir sakyti, kad nagi, išbūkite ilgiau viename ar kitame momente, įdomu, kaip neskaitęs knygos žiūrovas susidėliojo visą idėją galvoje peržiūrėjęs šį filmą, ar nekilo jam daugybė klausimų. Taigi, o juk serialas man irgi neįtinka, tempiama guma pernelyg ilgai atrodė bent jau tuose sezonuose, kuriuos mačiau. Žodžiu, ir taip, ir taip negerai.

5/10

1008> The Honeymooners / Jaunavedžiai (2005)


Per metus pirmąsyk įsijungiau tv. Atsibodo visa muzika, o fono kažkokio norėjosi, tai įsijungiau vieną iš lietuviškų televizijų. Kaip tik ,,Katės ir šunys“ į pabaigą ėjo, o po to rodė šį. Tai fono jis ir tevertas (o gal ir visai nevertas), imdb nuoroda čia.

Centre – policininku dirbantis Ralfas, kuris mėgsta išbandyti visokius projektus, kurie turėtų jam atnešti daug pinigų. Deja, amžinai gaunasi kitaip, neretai – dar ir santaupos tokiu būdu sumažėja. Gavusi patrauklų pasiūlymą dėl namo įsigijimo Ralfo žmona skatina jį rimtai pažvelgti į sandėrį ir kaip nors gauti reikiamą pradinį įnašą.

Komedija, kuri neretai perspausta ir nejuokinga, neišlaikanti dėmesio (po to aptarsiu kitą, tai ten bent jau vietomis net prisėsdavau pažiūrėti, kad nepraleisčiau kažko svarbesnio), daug nelogiškų ir kvailų momentų.

2/10

1002> In den Gängen / In the Aisles / Krautuvų valsas (2018)


Matytas ,,Scanoramos“ metu (imdb nuoroda čia), bet mačiau, kad ir dabar jį galima dar pamatyti kine. Iš gausybės rodomų filmų išsirinkti vieną filmą ne taip ir paprasta, tad kas nulėmė, kad nuėjau būtent į šį? Pasirodė, kad bus ir romantinės linijos (kuri man nebūtina filmuose, bet ėjau ne viena, tad reikėjo kompromisų ieškoti), ir rimtesnės idėjos (ir dar patogus rodymo laikas buvo, tad tokiu būdu didžioji dalis festivalio filmų ir atkrito).

Kristianas įsidarbina prekybos centre dirbti krovėju. Čia susipažįsta ne tik su tą patį darbą dirbančiais vyrais, bet ir su saldumynų skyriuje dirbančia Marion, taip pat po truputį gilinasi į savo pareigų ypatumus, galiojančias taisykles.

Dvejopi jausmai. Viena vertus, man patiko, kad buvo išlaikyta pusiausvyra tarp komedijos ir dramos. Vienur juokas ima, kitur jau norisi ašarą braukti, dar ir vartotojiškumo blogybės apkalbamos, gyvenimo beprasmiškumas, rutina, skaudžios temos paliečiamos. Visiškai neprailgo, žiūrėti buvo įdomu. Bet po peržiūros iš visų tų gerų dalykų atsiskyrė veikėjai – Marion ir Kristianas. Marion buvo pernelyg aktyvi, netgi erzino tuo savo lindimu, juokais, vaizdavimu, kad ji yra kažkuo ypatinga (nors vėliau atsiskleidžia kaip visai kitokia), tuo tarpu Kristianą apibūdinti net ir sudėtinga. Kuklus? Pasimetęs? Nedrąsus? Galbūt, bet vaidyba buvo perspausta, net nemaloni, sukelianti daugiau klausimų apie jo charakterį/būseną nei duodanti aiškių atsakymų apie tai. Buvo ir vienas kitas nustebti (nemaloniai) privertęs siužetinis sprendimas. Viską labai gelbėjo Kristiano kolega Bruno, įdomiausias, giliausias personažas, kurio istorija, gyvenimas, kasdienybė buvo dėliojama iš nuotrupų, užuominų, todėl pabaiga įstrigo ir nemenkai palietė, dar po filmo eidamos kalbėjomės apie jo siužetinę liniją.

Ir dar labai patiko muzikinis takelis. Labai geras.

7/10

986> The Perfect Score (2004)


Šeši abiturientai susivienija tam, kad pavogtų baigiamojo testo atsakymus ir tokiu būdu pasiektų aukščiausius rezultatus bei tokiu būdu pasiektų savo norimus tikslus. Taip, siužetas – kaip vieno tų filmų, kuriuos rodydavo (o gal ir dabar rodo) paauglystėje savaitgaliais dienos metu per televizorių. Ir tikrai nebūtų jis pakliuvęs į mano akiratį, jei ne jame vaidinantys Chris Evans ir Scarlett Johansson (prisiminkime Tha Nanny Diaries, Avengers – visai nemažai jie turi bendrų filmų).

Kaip ir galima nuspėti, siužetas paprastas ir nuspėjamas, šiokie tokie moralai pabaigoje, toks teisingas, nudailintas, pamokantis, su šiek tiek humoro, toks, kurį pamačius per televizorių neišjungsi, bet ir tikriausiai įbedęs į ekraną akis nesėdėsi, o šalia ką nors spėsi nuveikti – ar apsitvarkyti, ar pavalgyti.

Žiūriu, 5 jam parašiau, matyt, todėl, kad mielas buvo ir neerzinantis, tad tiek ir palieku. 5/10. Imdb nuoroda čia.

957-959> Captain America: The First Avenger, The Winter Soldier, Civil War / Kapitonas Amerika: Pirmasis keršytojas, Žiemos karys, Pilietinis karas (2011-2016)

15 gruodžio, 2017 Komentarų: 1

Kam rašyti apie vieną, jei galima aprašyti visus tris? Kaip galima pastebėti, paskutiniu metu vis sušmėžuoja pagal komiksus sukurti filmai. Šįsyk visą dėmesį buvau skyrusi Kapitonui Amerikai. Nežavi manęs jo kostiumas nors tu ką, bet Chris Evans net neleido suabejoti, kad nuo išsamesnės pažinties su šiuo superherojumi neišvengsiu.

2011-aisiais pasirodęs The First Avenger pasakoja apie pačią pradžią: kaip netgi labai silpnai atrodęs vaikinas įgavo visą galybę fizinių jėgų ir kodėl atsirado būtent taip pavadintas herojus. Nors įvertinau tokiu pat balu kaip antrąjį (6/10), visgi The First Avenger man tapo antruoju pagal patikimą iš trijų (pirmoje vietoje trečioji dalis). Paprastas, nuspėjamas siužetas, bet atidirbtas gan neblogai, smagus, lengvas humoras, užtektinai veiksmo, atidirbta su pagrindinio veikėjo charakteriu tiek, kad galima jį pažinti, subtili, neerzinanti romantinė linija. Nieko ypatingo, tačiau visai patiko.

Pirmosios dalies žymės: režisierius Joe Johnston, vaidina  Chris Evans, Hugo Weaving, Samuel L. Jackson, Hayley Atwell, nuotykių, veiksmo mokslinė fantastika, JAV, 124 min, imdb nuoroda čia.

2014-aisiais pasirodė antroji dalis, kurioje jau pasirodė ir kiti keršytojai. Sudėtingesnis siužetas nei pirmojo, daugiau veiksmo, daugiau veikėjų, tačiau blankokas pasirodė, nuobodžiavau žiūrėdama, nesyk susistabdydavau ir kažkur į internetus nuklysdavau. Bet noro peržiūrėti trečiojo nesumažino nė trupučio. Ir nejaugi tik aš viena baisiai norėjau, kad Black Widow su Captain America ,,sumestų skudurus“? Tiesa, man labai patinka, kad tiek pirmoje dalyje agentė Carter, tiek vėlesniuose filmuose Black Widow yra visapusiškai stiprios veikėjos.

2016-ųjų Civil War tapo puikia pramoga, kadangi, kaip jau minėjau, patiko labiausiai iš visų trijų filmų. Veiksmo daug, scenarijus panašiai visko pilnas kaip antroje dalyje, dar išsamiau susipažinti galima su keršytojais, jų pačių daugiau, tuo pačiu daugiau ir konfliktų, susijusių su jais pačiais, jų vaidmeniu visuomenėje ir kt., lengvas humoras, kuris vietoje, laiku ir neperspaustas kaip neretai buvo neseniai žiūrėtame Justice League. Žiūrėjau išsižiojusi (netiesiogine prasme), o pasibaigus norėjau dar. 8/10

Tik įtariu, kad artimiausioje ateity jei kažką iš visų šitų superherojų filmų ir įsijungsiu, tai nebent Avengers, jau vos ne nuspręsta, kad kitais metais į naujausią dalį teks žingsniuoti.

Antrosios ir trečiosios dalies žymės: režisieriai Anthony Russo, Joe Russo,  vaidina Chris Evans, Samuel L. Jackson, Scarlett Johansson, Sebastian Stan, Robert Downey Jr. (tik III), Elizabeth Olsen (tik III), nuotykių, veiksmo mokslinė fantastika, JAV (III – + Vokietija), 136 min (II), 147 min (III), imdb nuorodos čia ir čia.

Anonsą dedu tik pirmojo, nes vis vien, jei susidomėsite pirmuoju, kitus ir be anonsų peržiūrėsite.