Pradžia > Alfred Hitchcock, Grace Kelly, James Stewart, Thelma Ritter > 683> Rear Window / Langas į kiemą

683> Rear Window / Langas į kiemą


rear-window-green-suit-without-jacketRež.: Alfred Hitchcock
Vaidina: James Stewart, Grace Kelly, Thelma Ritter
1954 m., JAV, 112 min
Žanras: mistinis trileris
imdb nuoroda čia.

Pradėsiu nuo to, kad vakar pažiūrėjau ketvirtojo Game of Thrones sezono antrąją seriją, kurioje pagaliau įvyksta tai, apie ką ilgai svajojome. Nenustygau vietoje dar ilgai po to, todėl dar kurį laiką negalėjau net galvoti, kad galėčiau kokį filmą žiūrėti, nes bet kuris tikriausiai nublanktų ir nesukeltų nė pusės tiek emocijų, kiek vienintelė kiek mažiau nei valandą trunkanti GoT serija.

Tačiau prieš miegą visgi nusprendžiau įsijungti Rear Window, kuris paskutiniu metu vis sukosi galvoje ir traukė mane. Na, miegas nugalėjo, tad užbaigiau žiūrėti tik šiandien, tačiau tai nė kiek nesugadino įspūdžio.

Rear Window pasakoja apie Džefą, kuris dėl lūžusios kojos yra prikaustytas savo kambaryje invalido vežimėlyje. Neturėdamas ką veikti jis stebi šalimais esančių namų langus. Nenuostabu, kad jau greitai jis pažįsta visus gyventojus ir gali nemažai pasakyti apie jų gyvenimą. Tačiau vieną naktį jam užkliūva vieno stebėto buto gyventojas, kurį jis pradeda įtarinėti atlikus nusikaltimą.

Tai berods antrasis A. Hitchcock filmas, kurį teko matyti. Tad kol kas Rear Window statau į pirmąją vietą, nes ši kino juosta tiesiog pranoko visus lūkesčius. Pradžioje ėjosi viskas lėtokai, buvo netgi nuobodoka, tad nutarusi miegoti išjungiau nelabai susidomėjusi, tačiau šiandien tęsiau peržiūrą ir veiksmas jau įtraukė vos ne nuo pat pirmos minutės. Na, veiksmo nėra daug, tačiau įtampa puikiai kuriama psichologiškai, vien įtarinėjimais, kaip galėtų būti. Pati kūriau mintyse daug šio filmo pabaigos scenarijų (pavyzdžiui, kad Džefas tik įsivaizduoja viską dėl pernelyg ilgo sėdėjimo ir nieko nedarymo, kad stebimasis yra kaltas, kad stebimasis yra nekaltas, o Džefas daro tik blogas prielaidas jį stebėdamas ir t.t.), buvo be galo įdomu sužinoti, kaip viskas baigsis, ir galiu pasakyti, kad įtampa baigiasi tik rodant paskutiniąją sceną. Taigi, kiekviena minutė svarbi, nesinorėjo nė minutei nuleisti akių, kad nepraleisčiau kokios smulkmenos, kurią pastebėdavo Džefas ar kuris kitas veikėjas. Kuo toliau į pabaigą, tuo sunkiau buvo nusėdėti ramiai, nes baisiai nervinausi dėl pačios kulminacijos, veikėjų likimo ir, na, tiesiog sukėlė labai daug emocijų.

Beje, šis filmas buvo proga pagaliau ,,susipažinti” su Grace Kelly, kurią tikiu, dar matysiu ne vienoje kino juostoje. Jai teko ne tik vaikščioti aplink Džefą ir gražiai su juo kalbėti, bet ir įrodyti, kad jokios suknelės ir šukuosenos nesvarbu, galima viską pasiekti. O kad jau prakalbau apie sukneles, tai Grace Kelly kiekvienąsyk, kai tik pasirodydavo, atrodydavo nuostabiai, aišku, čia reikia dėkoti ne tik suknelėms, bet ir jos natūraliam grožiui.

Jei dar nematėt, tai būtinai pažiūrėkite! 9/10

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: