Pradžia > Azura Skye, Gavin Millar, Jenna Harrison, Matthew Goode > 748> Confessions of an Ugly Stepsister / Negražios įseserės išpažintys

748> Confessions of an Ugly Stepsister / Negražios įseserės išpažintys


MV5BMTIxMTUxMjcxNl5BMl5BanBnXkFtZTYwMjM0NjA3._V1_SY323_SX485_AL_Rež.: Gavin Millar
Vaidina: Azura Skye, Jenna Harrison, Matthew Goode
2002 m., Kanada, Liuksemburgas, 90 min
Žanras: fantastinė romantinė komedija, drama
imdb nuoroda čia.

Šis televizijai kurtas filmas atsirado pas mane, kai buvo užėjęs Matthew Goode bumas. Kadangi mėgstu ieškoti man patikusių aktorių ne tik pastarojo meto, bet ir ankstyvųjų vaidmenų, buvo tik laiko klausimas, kada ne tik susirasiu, bet ir peržiūrėsiu filmą, kuris tapo pirmuoju šio aktoriaus karjeroje.

Tai kitokia pasakos ,,Pelenė” versija. Istorija pasakojama ne iš Pelenės (Klaros), o iš jos įseserės Airis pusės. Pradedama nuo to, kaip Airis su seserimi ir motina pateko į Klaros ir jos tėčio namus, baigiama… Taip taip, jūs juk žinote.

Bet iš esmės ši istorija itin skiriasi nuo originalo. Aš nekalbu apie tai, kad Airis yra ganėtinai toli nuo ,,negraži” apibūdinimo. Daug labiau į akis krinta skirtumai. Čia Klaros naujoji pamotė – ne tokia ir ragana, greičiau tik besistengianti dėl savo vaikų. Ji nėra žiauri ir nepasakyčiau, kad labai blogai elgėsi su įdukra. Įseserės Klarą mėgsta, lygiai kaip ir ši jas. O kas svarbiausia – Klara tapti Pelene panoro pati, niekieno neverčiama apsirengė prastesniais rūbais ir rado prieglobstį virtuvėje. Nemanau, kad ją būtų išvarę iš jos kambario, jei ji nebūtų to norėjusi. Aišku, kai kurie svarbūs šios pasakos elementai yra paliekami, ypač antrojoje istorijos pusėje tai matyti. Bet tai, kad neliko blogųjų veikėjų (aišku, pamotė nebuvo šventoji, bet ragana pavadinti ją neapsiverstų liežuvis), kad buvo pamiršti kai kurie siužeto vingiai ar pakeisti kitais, man atrodo lyg būtų atimtas šios istorijos pagrindas. Ar ne geriau būtų tuomet iš viso atsisakyt ,,kitokios versijos” ir sukurt naują pasaką?

Nepatiko man ir kuriama aplinka. Žinoma, tai televizijos filmas, tad biudžetas mažas, tačiau trūko prabangos jausmo, ypač princo rūmų vidus atrodė pernelyg skurdžiai: šokių salė (ar kaip tai pavadinti) tokia tuščia, be papuošimų. Vaidyba nežavinti, bet kad būtų prasta, nepastebėjau. Princas pasirodė pernelyg nudailintas, net nejauku žiūrėti.

Tiesa, buvo visgi ir kas patiko. Patiko sprendimas kiekvienos scenos pabaigą tarsi sustabdyti ir padaryti kaip paveikslą – tai siejosi su viena svarbesne siužetine linija: dailininku ir jo mokiniu, kurį įsižiūri pagrindinė veikėja Airis. Nemažai dialogų yra susijusių su menu, pašaukimu, siunčiama nebloga žinutė apie tai, kad vertėtų rinktis tai, ko pačiam norisi, o ne tai, ką kiti liepia.

Tik štai grožio ir proto kova pasirodė keista. Princą sužavėjo Airis iškalbumas, sumanumas ir tam tikrų temų išmanymas, tačiau tai visai nublanko prieš jo priblokštą miną, kai pamatė gražiąją Klarą – Pelenę.

O gal per daug tiesiog noriu iš tos pasakos. 5/10

Reklama
  1. Kol kas komentarų nėra.
  1. No trackbacks yet.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: